| |
|
|
4 balandis
|
Nele Mazalaitė: GINTARINIAI VARTAI. Išleido LKSD knygos klubas. Chicago, 1952 m. 248 p. Kaina 2 dol.
R. Spalis: DIDŽIOSIOS ATGAILOS. Novelės. Išleido Tremtis, 1952 m., 352 p.
GABIJA, trimėnesinis literatūros žurnalas Nr. 2. Red. Stepas Zobars-kas. 96 psl., kaina 1 dol. Dalyvauja 20 autorių. Adresas: Gabija, 335 Union Ave., Brooklyn 11, N. Y.
|
|
|
EGZISTENCIALIZMAS IR KRIKŠČIONYBĖ |
 |
 |
 |
|
Parašė A. Maceina
|
Manosios "Jobo dramos" recenzijoje kun. Dr. V. Rimšelis kelia įdomų klausimą, "ar verta yra laužtis į krikščioniškąjį galvojimą su egzistencialistų idėjomis", ir čia pat atsako, kad neverta, kadangi "duoti krikščioniškai galvosenai naujus būdus pagal egzistencializmo sąvokas yra veik neįmanoma: arba reiktų daiktus kitais vardais vadinti, pakeisti visai sąvokas, arba seniau turėtomis sąvokomis paneigti krikščioniškojo mokslo turinį' 1). Tai yra toks pat nusistatymas, koks išryškėjo ir 1947 m. šv. Tomo akademijos sukviestame filosofų kongrese Romoje, kur buvo irgi pasisakyta, kad krikščioniškieji ir egzistenciniai principai esą nesuvedami po vienu stogu. "Tikrasis katalikybės suegzis-tencinimas, — kalbėjo tėvas Tocca-fondi, — reikštų katalikiškosios teologijos sugriovimą" 2).
Nusistatymas yra labai įdomus, tačiau ne tuo, kad jis yra neigiamas, bet tuo, kad jo tėvų ir protėvių randame visą Bažnyčios istorijos metą nuo pat jos pradžios. Visais laikais yra buvę Bažnyčios atstovų, kurie (ne Bažnyčia kaip tokia!) bet kurioje naujybėje regi nemažų pavojų ir jau iš anksto nuo jų nusigrįžta ir net pasmerkia, nepasistengę net tinkamai suprasti tikrojo jų turinio. Socialinių doktrinų ir institucijų istorija yra labai pamokantis šiuo atžvilgiu pavyzdys, šiandien mes drąsiai teigiame, kad socializmas neturįs nieko naujo: jo skelbiami socialiniai principai glūdį krikščionybėje. Ir iš tikro! Tačiau ar taip buvo socializmo pradžioje? — Šiandien taip pat nesiliaujame kartoję, kad demokratija galinti būti atremta tik į krikščionybę. Ir visai teisingai! Bet ar tą pat būtume galėję teigti devynioliktojo šimtmečio viduryje? —
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ORGANIZACINIO KARŠČIO PARAŠTĖJE |
|
|
|
|
Parašė Antanas Musteikis
|
Į sąmoningą bendruomenę
Organizacinėje srityje mūsų pastangos parode konkrečių ir žymių rezultatų. Teisininkai, inžinieriai bei architektai, mokytojai, lituanistikos institutas ir kitų profesijų darbininkai daugiau ar mažiau yra išplėtę savo veiklą atitinkamų draugijų plotmėje. Panaši veikla aukštesnėje pakopoje Alte, Vlike ir pasaulio lietuvių bendruomenėje, atrodo, išsemia organizacines galimybes tremtyje bei emigracijoje. Kad tos pačios organizacijos kitokiomis sąlygomis (ne tremties bei emigracijos) galėtų būti vadinamos kitais vardais ir jų veikla šiek tiek keistųsi, netenka abejoti, tačiau jų paskirtis greičiausia išliktų ta pati: lietuvybės išlaikymas mumyse pačiuose ir mūsų išblaškytoje tautoje, neskiriant pirmenybės kuriai nors vietovei. Mums lygiai svarbūs lietuviai okupuotoje Lietuvoje, Sibiro vergų stovyklose, Amerikose, svetimšalių legione ir visur, kur tik jie bebūtų. Dabarties organizaciniai rėmai visus juos apima ir visų jų veiklos apraiškos juose randa atitinkamą vietą. Šiuos rėmus mes sukūrėme sąmoningai ir mes juos apčiuopiame gana konkrečiai. Mes taipogi žinome, koks paveikslas privalo būti tuose rėmuose, ir jį vadiname lietuvybe, tačiau nuoširdžiai pasakyti, kad mes jį sąmoningai ir konkrečiai pažįstame, negalėsime, šia proga pabandykime paliesti šio pažinimo galimybes ir svarbą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė Al. Baronas
|
Už pinigus parduodam laiką ir kraują. Be tų dalykų neįmanoma gyventi, ir kova dėl jų sudaro didelę gyvenimo dalį. Ne tik individualiai jieškome pinigo, bet įvairios draugijos su nemažesne aistra daro tą patį. Turime įvairiausių organizacinių vienetų, kurie turi nemažas kasas ir kurios mažiausiai prasidaro kultūriniams reikalams. Neverta apie tai būtų ir kalbėti, nes kiekvienas suvartoja gėrybes, kaip jam atrodo tinkamiausia, jei ne paradoksas, kad kaip tik tos organizacijos daugiausia pinigo sukala su menininkų pagalba. Ne piniginis atvejis, net ir šį faktą prisiminus, rūpi, bet tai, kad su tais pinigui gaudyti pasirodymais mes praveriam svetimiesiems langus. Svetimieji pamato mūsų namų vidų ir iš to sprendžia apie mūsų meninį supratimą bei išsiauklėjimą.
Nedaug tegali sužinoti svetimieji iš mūsų pačių knygų, nes kalba mažai kam suprantama. Daugiau gali pažinti iš dailininkų darbų, o daugiausia iš scenos menininkų pasirodymo. Ir keisčiausia, knygai, kuri išsilieka mūsų pačių kieme, mes dažnai būnam labai neatlaidūs, dailininkams esame daugiau atlaidūs, gi apie muzikos ir dainos meno atstovus mes labiausiai bijom prasitarti ir, jei prasitariam, nors ir puse lūpų, kitaip, negu manytų ar norėtų pats aptariamasis, kyla triukšmas. Ne tik literatūroj, bet ir kitose meno rūšyse neturim kritikų. Bet literatūroj kažkodėl įprasta ir griežčiau pasikalbėti, gi apie dainos menininkus visą laiką kalbama banaliausiais sakiniais: "buvo savo vietoj", "sėkmingai atliko savo uždavinį", džiugino skambiu balsu", "buvo pilnoj aukštumoj" ir taip be galo po kiekvieno parengimo seka tokie posakiai ir vertinimai, kurių tėra tik vienas tikslas — kaip nors tylomis prašliaužti, neužkabinus menininko, paminint įvykusį vakarą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Maskvoje Vesnino gatvėje stovi didelis raudonų plytų namas, be jokio užrašo, dideliais geležiniais vartais, kurie atsidaro tik tada, kai kas nors, pabeldęs į juose esantį mažutį langelį, parodo pakvietimą ar tarnybos pažymėjimą. Tai yra "Eksperimentinės teismo medicinos institutas". Pirmajame jo aukšte yra administracijos patalpos, visi kiti aukštai skirti kalinių vienutėms ir bandymų kabinetams. Šio instituto uždavinys yra dvejopas. Visų pirma jis turi NKVD duoti žinių apie kalinio laikymąsi, jo psichinį stovį, jo atsakingumo laipsnį. Tai yra maždaug toks pat uždavinys, kokį teismas stato ir visų šalių šios rūšies institutams.
Tačiau Maskvos įstaiga turi dar ir kitą uždavinį, kuris yra nebe praktinis, bet jau mokslinis, būtent: surasti ir išvystyti metodus, kaip palaužti žmogaus valią, padarant jį NKVD užmačių įrankiu.
Institutas turįs padaryti, kad žmogaus asmenybė būtų suardyta, kad ji netektų centrinės kontrolės, pasidarytų visiškai atvira svetimai dvasiai ir klusni jos žodžiui.
Kaip jis tai pasiekia?
Instituto psichiatras, patyręs gydytojas ir geras psichologas, stebi jam pavestą žmogų ir pačiu šiuo stebėjimu ardo jo psichinį vieningumą. Atskiri veiksmai čia gali būti labai įvairūs.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
