Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1952 m. 10 gruodis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Brazaitis — Dvi karalystės ..................................................................... 433
Kazys  Bradūnas — Gėles, Balade, Po visą žemę (eil.) ..................................... 438
J. Andrius — Kunigaikščio Radvilos Lietuvos žemėlapis ................................. 439
Leonardas Andriekus — Kalėdų naktį, Idilė, Būtis, At-
gajus, Paslaptis, Netiesa (eil.) ............................................................................. 451

Antanas Vaičiulaitis — Upė teka ........................................................................ 452
A.  Maceina — Apie poetą tautos akivaizdoje ..................................................  455
A.  Baranauskas — Ai būdavo (Ištrauka iš "Anykščių šilelio" ) ...................... 459
Juozas  Alaušius — Pora klausimų ..................................................................... 465

KŪRYBOS    PASAULY
LITERATŪRA
Julius   Banaitis — Francois Mauriac, Nobelio premijos laureatas .................. 470
A. L. — Emile Zola po 50 metų ........................................................................... 471

KNYGOS IR ŽURNALAI
Julius Banaitis — Vytautas Alantas: Pragaro pošvaistės .................................. 472
Aug. Raginis — Dvi Juozo švaisto knygos: Aukso kirvis ir Petras Širvokas ..  473

RELIGINIS GYVENIMAS
Kun. d r. J.Gutauskas — Iš vaiko pasaulio ........................................................ 474

VISUOMENINIS GYVENIMAS
A.   Maceina — Bažnytinės ir civilinės jungtuvės .............................................. 475
A. D. — Vytauto Maželio foto paroda ...............................................................  477

PASTABOS
M. Gendrutis — Argi jau nebegrįšime? .............................................................  478
KRONIKA ...........................................................................................................  479
Skaityti daugiau...
 
DVI KARALYSTĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS BRAZAITIS   

"Šventojo Rašto savaitės" proga Amerikos Katalikų Bažnyčios vyresnybė įsakmiai skatino domėtis Šv. Raštu ir jame pasi j ieškoti gyvenimo išminties kasdienai. Dvi tos kasdienos progos — Kristaus Karaliaus šventė ir Kristaus užgimimas, kurio giesmėje Kristus Kūdikėlis taip pat vadinamas Karalium, — paskatino konkrečiai sutelkti mintis kaip tik į tuos Evangelijoje pasakojimus, kuriuose Mokytojas prisipažino esąs Karalius. Kilo noras iš trumpų pasakojimų išlukštenti išminties grūdus, auksinius negendančius ir nesenstančius, apie Karaliaus, kaip valdžios reiškėjo, ir Asmens, kaip valdinio, santykius.


1. Didysis Judo išdavimas jau buvo įvykęs iš vakaro aną naktį, šaltą ir tamsią naktį, tokią patogią piktadarių juodiems darbams. Tą naktį sąmokslininkai prieš Mokytoją nemigo- Vadai nervingai laukė savo rūmuose. Jų tarnai ir vergai būriavosi prie vartų ir kieme, šildydamiesi prie laužo. Buvo šalta.

Mokytojas per visą naktį buvo tardomas daugelio tardytojų. Paviršutiniškai tardomas, nes sprendimas iš anksto buvo numatytas. Vyriausiems kunigams, kurie rūpinosi tuo tardymu, sunku buvo nuslėpti džiaugsmą, kad tą, kurio negalėjo sugauti kalboje ir sukompromituoti minios akyse, dabar sučiupo. Patenkinti, kad priveikė, su triukšmingais palydovais vedžiojo pas Anną, pas jo žentą Kajipą. Ten jis buvo daužomas į veidą, sadistiškai iš jo tyčiojamasi.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAZYS BRADŪNAS   
GĖLES

Saulei tekant
Liejasi upė į jūrą,
Ant molėtų kalvų
Varpinė skamba.
Žydėkit Pirmosios Komunijos gėlės
Ant mirštančio rankų,

Kad saulei už girių nusėdus,
Į jo delną rasa nubyrėtų
Ir lakštingalų balsas tekėtų
Per kylančią naktį Amžinąja Šviesa.
Skaityti daugiau...
 
KUNIGAIKŠČIO RADVILOS LIETUVOS ŽEMĖLAPIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. ANDRIUS   
Bandymai nubrėžti žemėlapius yra tiek seni, kad net negalima nustatyti jų pradžios. Sakytume, jie yra net bendri visoms tautoms. Savo gimtojo pajūrio krantus, savo gyvenamojo krašto formą, jo didesnes upes, miškus bei kalnus stengėsi vienu ar kitu būdu pavaizduoti pačios seniausios, primityviausios tautos. Tuo pačiu rūpinosi ir aukščiau kultūroje pakilusios senovės tautos, kaip graikai, romėnai ar arabai. Bet vis tai buvo tik silpni bandymai vaizduoti žemės paviršių, neturint tam tvirtesnio mokslinio pagrindo, nežinant netgi, kaip žemė visumoje atrodo. Tai buvo tik piešiniai, kuriuose žemė buvo vaizduojama tai plokštumos, tai skritulio pavidalu. Jie buvo gaminami pasiremiant atskirų keliauninkų nupasakojimais, dažnai gerokai perdėtais bei pagražintais, ir todėl tuose žemėlapiuose buvo gausiau lakios vaizduotės, negu tikrovės.

Didesnių plotų geografiniuose žemėlapiuose, tarpe kitų kraštų, buvo vaizduojamas taip pat ir lietuvių gyvenamas plotas prie Baltijos jūros, Nemuno baseine, tarp Dauguvos ir Vyslos. Buvo apytikriai pažymimi Baltijos jūros krantai, didesnės upės, sostinė bei svarbesnės pilys, gi visas likusis plotas buvo užpildomas miškais. Toks skurdus vaizdas gaudavosi dėl to, kad Lietuva, neturėdama savo žemės gelmėse brangiųjų metalų, būdama nuošaliau nuo vakarų civilizacijos centrų, mažai susilaukdavo keliauninkų, taigi ir tikrų žinių apie ją nedaug teturėta. Krikščionybė pasiekė Lietuvą vėlokai. Ji buvo atnešta svetimųjų, kardu ir ugnimi siekiančių kraštą užgrobti. Lietuviai, būdami konservatyvūs, tvirtai laikėsi savo senųjų papročių. Visa tai prašalaičius erzino ir pykino, atrodė jiems svetima ir keista. Todėl apie Lietuvą tų laikų keliauninkų aprašymuose prirašyta daug neteisybės. Lietuva jų buvo vaizduojama kaip pelkėtas, neįžengiamų girių kraštas, labai šalto klimato. Į jį, esą, galima patekti tiktai žiemos metu, kada upės ir pelkės užšąla. Javai tame krašte dėl ilgos ir šaltos žiemos nespėja prinokti- Kadangi tame krašte nėra aukso, sidabro ar vario kasyklų, taigi ir pinigų nesą. Tarpusavy verčiamasi mainų prekyba. Nesą jame ir didesnių miestų, kuriuose koncentruotųsi prekyba su kitais kraštais. Tarp tų sunkiai prieinamų miškų gyvena žmonės, kurie save vadina lietuviais. Apie lietuvių kilmę įvairių autorių įvairiai buvo spėliojama. Lietuviai buvo charakterizuojami kaip labai nedraugiški ir karingi, mėgstą užpuldinėti kitas tautas. Jie kariaują tiktai žiemos laiku, užpuola raiti ant savo mažų arklių — "žemaitukų". Jų gyvenvietės menkos ir skurdžios. Gyveną jie apvaliose trobelėse, žiemą net kartu su savo gyvuliais. Vidury tokios trobelės nuolat kūrenamas laužas, nes krosnių jie neturį. Nuo laužo dūmų daug jų apanka. Tokių ir panašių nesąmonių būdavo tuose aprašymuose. Gi iš tų aprašymų buvo sudaromi žemėlapiai ir krašto apibūdinimas. Tad ir nestebėtina, kad tų laikų Lietuvos žemėlapiai buvo labai tolimi nuo tikrovės.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LEONARDAS ANDRIEKUS   
KALĖDŲ   NAKTĮ

Iš savo ilgesio pilnos pastogės
Tavęs jieškoti, Kristau, išeinu —
Man sakė, kad guli sušalęs, nuogas
Tvartelyje, išklotame šienu.

Nesuprantu, kaip Tu gali kentėti šaltį,
Jei vėją, speigą ir pūgas valdai,
Bet aš einu pušelėms Ostijos iškelti
Per žemę pasipuošusią baltai!

Liturginiais drabužiais apsivilkus mėnesiena
Šią naktį uždegė visas žvaigždes —
O gal ne žvaigždės ten, gal mano dienos
Prie tavo prakartėlio amžiais degs?

Sutirps ir gimtoje pastogėje ledinės žvakės,
Sutirps nuo dangiškų šviesų žiema,
Ir viskas pildysis, ką motina pasakė,
Ant Kūčių stalo šieną skleisdama.
Skaityti daugiau...
 
UPĖ TEKA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Vaičiulaitis   
Apėmė ilgesys: gal paskutinį sykį prieš žiemą aplankyti Panemunės šilą, pavaikščioti jo takais ir takeliais, ir klausytis, kaip rudens vienatvėje švokščia pušis. Ten, medžių ramybėje, gal dar čirpsi maži paukšteliai, gal praplasnoja kovai, krunksėdami ir lėtai vasnodami sparnais,— taip kaip juos mačiau skaisčią vasaros dieną, žvelgdamas aukštyn iš kadugių tankmės.

Pažiūrėjau į dangų. Diena buvo giedri ir liūdna, ir traukte traukė į tolį. Taip, kaimuose garniai jau buvo išskridę. Gal tik varnėnai ten lakiojo tirštais pulkais, čia aukštyn mesdamiesi, čia puldami prie žemės, arba su klegėjimu sutūpdami į gluosnius anapus trobų. Gal tik moterys, sulinkusios vagoje, kasė tenai bulves ar klostė lankoje linus, kad jie išsišalvėtų.
Prabėgo šviesioji vasaros diena — su upe ir šilais, su nunokusių kviečių laukais ir vyturėlio daina.
Nūnai teliko ilgesys.

Sėdau į pirmutinį autobusą ir nuvažiavau į Panemunę.
Giria buvo tuščia ir nyki. Dingo iš čia vasaros klegėjimas, jauni šauksmai ir eiklūs žingsniai. Pūtė šalti vėjai. Jų siūbuojamos, gūdžiai ir vienodai ošė medžių viršūnės, — kažkokią ilgesio ir nerimo pilną giesmę, ateinančią iš anapus Nemuno, iš kitų laukų ir šilų. Ir vaidenos, kad toji giesmė lekia per Lietuvos žemę, per kaimus ir laukus, kažkokį neramų gandą nešdama.
Skaityti daugiau...
 
LAIŠKAI RAŠYTOJAMS (2) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Maceina   
LAIŠKAI RAŠYTOJAMS (2)

APIE POETĄ TAUTOS AKIVAIZDOJE

BERNARDUI BRAZDŽIONIUI
 
Mielasis Bičiuli,
Kadaise savo eilėraštyje "Upelė, tekanti kalnuose" prasitarei, kad esi "seno Nemuno sūnus" 1), tačiau ne artojas ir ne žvejas, o tasai, kurs laisvę šaukia "pro sapnus" 2) ir "nostalgijos pabaigęs dainą", pasiunčia ją "gimtajan Nemuno kaiman". 3) Tuo Tu užminei visiems mums didelę mįslę: kas yra poetas tautos akivaizdoje? Kas yra jo siunčiama daina ir kokia yra jos reikšmė tautos gyvenime?

Šis klausimas yra vertas spręsti, nes pasaulinės nakties metą, kaip jau buvo minėta pirmajame mano laiške, 4) poetas saugo dievų pėdsakus ne tik apskritai žmogiškoje egzistencijoje, bet ir savos tautos gyvenime. Tauta be poetų yra tauta be ateities, nes ji nebeturi žmonių, kurie ją šauktų ir vestų priekin. Todėl kiekvieną naktinį tautos buvimo metą mūsų akys krypsta į anuos sugrįžimo giesmininkus (Novalis), kurie mums skelbia kitą rytojų, naują būties tarpsnį, geresnę ateitį ir mus guodžia būsimos laisvės pažadu. Verta tad ties šiais žmonėmis valandėlę stabtelti ir susimąstyti; verta pa j ieškoti atsakymo į aukščiau iškeltą klausimą.
Skaityti daugiau...
 
Ai būdavo (Ištrauka iš "Anykščių ši lelio") PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vysk. Antanas Baranauskas   
AI   BŪDAVO

Ai būdavo, būdavo iš mūsų šilelio
Didžiausio patogumo, gražaus ramumėlio!
Ė tas visas ramumas po lietuvių dūšias,
Lyg lygumoj vėjelis po žoleles trųšias,
Plaukydamas lingavo, tamsiom vilnim tvino:
Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino.
Ė tik junta dažniausiai, kad širdis neskaudžia,
Ė tik pilna pajautų labai ramiai graudžia;
Ir lyg rasos žemčiūgais gausiai atgaivinta,
Ir lyg rasa per veidą ašarėlės krinta.
Paskum ilgai krūtinėj šilelis kvėpuoja;
Atsidusus krūtinė lyg giria linguoja.
Lyg tarytum ramumas taip dūšion įslinko,
Kad net dūšia, kaip varpa pribrendus, nulinko.
Iš to, matai, ašaros ir atsidusimas,
Iš to šventos pajautos, iš to giesmės imas.
Dabar visa prapuolę . . . tik ant lauko pliko
Kelios kreivos, nuskurdę pušelytės liko . . .
Jei ant šio išsvilusio po kalnus lydimo
Skaityti daugiau...
 
PORA KLAUSIMŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS ALAUŠIUS   
1.   Kaip diskutuojame klausimus?

Mūsų žurnalo birželio numeryje išspausdin-tasai mano straipsnis susilaukė, palyginti, gyvos reakcijos. Deja, negaliu džiaugtis, kad ši reakcija verstų mane gailėtis be reikalo rašius. Kaip tiktai ji greičiau dar kartą patvirtino ano straipsnio pagrindinį rūpestį, jog per vienašališkas politiškai partinio intereso įsiviešpatavimas virsta tikru mūsų gyvenimo vėžiu.

Ir būtent, ši reakcija dvejopai patvirtino mūsų rūpestį dėl per vienašališko paskendimo partiškai politiniuose klausimuose. Visų pirma tuo, jog ir anuo straipsniu buvo susidomėta ne dėl pagrindinių jame paliestų klausimų, o greičiau tik dėl politikos "užlietimo". Jei būtų buvę sielotasi tik dėl per mažo dėmesio gyvybinėms tautinėms problemoms, be abejo, ir anas straipsnis būtų praėjęs be jokio atgarsio, kaip praeinami ir kiti retkarčiais pasirodą panašaus pobūdžio straipsniai. Bet kada buvo iškeltas klausimas, ar tam tikra prasme mūsų tautinio abejingumo šaknys neglūdi per vienašališkame nusi-kreipime į partines grumtynes, tuojau pat buvo šokta reaguoti. Deja, buvo šokta reaguoti tokiu būdu, kuris tik akivaizdžiai parodė, jog buvo rimto pagrindo iškelti tuos pavojus, kurie slypi sielos pardavime politikai. Buvo anas straipsnis sutiktas su visu įprastiniu partinių ginčų aparatu: sąmoningu ar nesąmoningu autoriaus nesupratimu, visokių nesakytų dalykų prasimanymu, įtarinėjimu visokiais "slaptais" motyvais, eta, etc. Ir ko tik nesužinojau anuo straipsniu pridaręs. Gynęs "bespalviškumą", bet norėjęs tik savo partijai pasitarnauti- Dar daugiau: kėsinęsis įvaryti pleištą tarp katal:kų apskritai ir supjudyti katalikus kultūrininkus su katalikais politikais. Cituodamas atitinkamas savo straipsnio vietas, nurodžiau savo oponentui, kad visi tie ir panašūs priekaištai bei įtarinėjimai yra nerealūs, nes pagrįsti ne mano mintimis, o tik savotiškais paties oponento "įspūdžiais". Tačiau, vietoj atsiprašymo už nesąžiningą minčių iškraipymą, susilaukiau naujų priekaištų, ir dar didesnių. Būtent, suplakąs aš gėrį su blogiu, statąs tautybę viršum religijos.
Skaityti daugiau...
 
FRANCOIS MAURIAC NOBELIO PREMIJOS LAUREATAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Julius Banaitis   

Iš Europos mus pasiekė žinia, kad 1952 metų Nobelio literatūros premija paskirta prancūzų romanistui François Mauriac. Jau kiek anksčiau buvo manoma, kad šiais metais toji premija teks prancūzų literatūros atstovui. Buvo minimos Jules Romams, Georges Duhamel, André Malraux, François Mauriac ir net Ve-lérj. Larbaud kandidatūros, švedų Akademijos nuosprendis laurais apvainikuoti "Thérèse Desqueyroux" autorių ne tik kad oficialiai patvirtina šio rašytojo jau senokai įsigytą pasaulinį prestižą, bet ir pabrėžia jo aktualumą šių dienų chaose. Nedaug kas mo-kėjc taip objektyviai ir taip lojaliai pažvelgti į žmogų kaip François Mauriac. Nedaug kas sugebėjo būti taip ištikimas literatūrai ir išlaikyti ją aukščiau kasdienybes konfliktų.

François Mauriac kūryba yra didžiulė savo reikšme ir plati savo apimtim. Nuo 1920 iki 1930 metų jis išleido apie 10 romanų, kurie jam garantavo vieną iš vadovaujančių vietų naujausioje prancūzų literatūroje, šis romanistas, tarp kita ko, aiškiai apsisprendęs ir užsiangažavęs katalikas, dažnais atvejais turėjo atlaikyti sunkius savųjų ir svetimųjų puolimus. Garsus Jacques Maritain priekaištas, kad jis savo romanuose esąs priartėjęs prie bendradarbiavimo nusikaltime, šiandien atrodo visiškai nepagrįstas, net absurdiškas, nes to "bendradarbiavimo" François Mauriac būtų galėjęs išvengti tik savęs paties ir savo kūrybos žalojimo kaina. Vienos iš paskutinių savo knygų "Galigai" pabaigos žodyje François Mauriac dar kartą patvirtina savo ilgai ir sąžiningai gintą tiesą, kad rašytojas neturi teises pasaulėžiūriniais motyvais pateisinamu happy end falsifikuoti savąją tikrovę, šiam principui jis beveik niekur neprasilenkė. Net "Thérèse Desqueyroux" tęsinio "La Fin de la Nuit" istorija patvirtina šią tiesą, šios knygos laimingą pabaigą, kurioje Thérèse Desqueyroux miršta en bonne chrétienne, kaip nepateisinamą, autorius sunaikino, pastebėdamas, kad neradęs kunigo "qui devait recevoir la confession de Thérèse".
Skaityti daugiau...
 
EMILE ZOLA PO 50 METŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. L.   
1952 metų rugsėjo 29 d. suėjo lygiai 50 metų, kai mirė garsusis eksperimentinio romano teoretikas ir prancūzų natūralizmo vadas Emile Zola. Jo mirtis buvo tragiškai natūralistinė: jis mirė apsinuodijęs smalkėmis.

Kaip žinoma, šis prancūzų romanistas į visuotinės literatūros istoriją įėjo dviem titulais: kaip natūralizmo vadas ir kaip eksperimentinio romano teoretikas Emile Zola pirmas teoretiškai pagrindė ir savo kūryboje ėme naudoti gamtos mokslų metodą, siekdamas ir pačią literatūrą paversti minėtų mokslų dalim. Zola metodo pagrinde stovi du momentai: vaizduojamos medžiagos ir ją liečiančios aplinkos išstudijavimas ir po to — pasirinkimas. Taigi, Zola estetika tėra pasirinkimo estetika.
Skaityti daugiau...
 
Vytautas Alantas: PRAGARO POŠVAISTĖS. PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Julius Banaitis   

Vytautas Alantas: PRAGARO POŠVAISTĖS. Romanas. Išleido Tremtis, 1951 m. 432 p.
Po visų iki šiol parašytų ir, reikia pabrėžti, labai gausių Vytauto Alanto romano "Pragaro Pošvaistės'" recenzijų, sunku kalbėti ne dėl to, kad būtų jau viskas pasakyta, bet dėl to, kad gali būti netiksliai ar net blogai suprastas ir už kiekvieną žodį susilaukti pylos iš romano draugų, priešų arba iš visų kartu. Tai žinodamas ir stengsiuos šioje recenzijoje nejudinti vienai arba kitai pusei skaudamų vietų ir pasitenkinsime tik romano literatūrinį apipavidalinimą liečiančiomis pastabomis.

Pats romanas — impozantiškas keturių šimtų su viršum puslapių tomas — iš karto rimtai nuteikia visuomet pasiruošusį karčiai nusivilti kritiką Ta pačia prasme veikia ir romano pradžioje įdėtas įžanginis žodis — gana neįprastas dalykas paprastose knygose. Jei autorius laikė reikalinga ką nors specialiai paaiškinti, reiškia, kad knyga bus rimta ir įdomi.
Skaityti daugiau...
 
DVI JUOZO ŠVAISTO KNYGOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. Raginis   
Aukso Kirvis. Rinktinės mūsų žmonių pasakos. Chicago, 1952. 224 p.
Šią pasakų knygą Juozas Švaistas tik parengė. Ką šiuo žodžiu reikia suprasti, jis patsai mums paaiškina: "Viena. .. parinkau. Tam reikalui panaudojau šešias Jono Basanavičiaus pasakų knygas. Antra, parengiau: išlyginau kalbą, pakeičiau barbarizmus, užkamšiau plyšius, praleidimus ir iš kelių variantų padariau vieną pilnesnę, tobulesnę pasaką . . . Taip pat pagyvinau, išryškinau pačius dialogus . . . Visur stengiausi nenukrypti nuo pasakos turinio ir formos . . ."

Pasakos suskirstytos į kelias dalis — buities, sąmojo bei mįslių, gyvulių ir žvėrių ir t. t. Šis suskirstymas neturi mokslinės klasifikacijos pretenzijų, ir kai kur per bendras, pvz., "ypatingos pasakos".

Juozas Švaistas davė gražų ir įdomų rinkinį — taip ir jis patsai pasisako pratarties pradžioje. Jo parengimas atliktas sėkmingai: pasakos teka natūraliai. Nejaučiama, kad kur nors būtų dirbtinai įsisprausta. Nemaža čia išspausdintų dalykų — mums seni pažįstami, bet ir malonūs. Randame ir dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, ir Eglę, žalčių karalienę, ir kaip gandras gavo savo lopus. Visa tai pasekama vaizdingai ir gyvai. Tam gyvumui nemaža pasitarnauja ir dialogai, kurie tarpais praveda beveik visą pasaką. ("Tik nežiūrėkit ir nesės-kit!" 29 p. Arba — "Verčiau be duonos". 33 p.). Turime progos džiaugtis pasakų meniniu pranašumu, sveika epine nuotaika, vaizdingumu, žodžio kultūra ir poezija. Kiek grožio ir poezijos praskamba nors ir šiose keliose eilutėse iš "Eglės": — Rūsčios, tamsios sujudo, subangavo marios iš pat dugno. Ir eglė pamatė, kad atplaukia, atliūliuoja drauge su bangomis kraujo puta. Iš marių gelmių išgirdo savo vyro balsą".
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
• Fulton J. Sheen — Sūnus palaidūnas, vertė kun. J. A. Karalius. Išleido LKSD Knygos klubas Chicagoje, 174 psl., kaina 2 dol.

•    Iš spaudos išėjo Jeronimo Kačinsko sukomponuotos mišios, skirtos paminėti septynių šimtų metų sukakčiai nuo karaliaus Mindaugo krikšto. Leidinys turi 69 puslapius.

•    Bernardas Brazdžionis ruošia didelę lietuvių prozos antologiją, kuri apims apie šešiasdešimt autorių. Prieš kiek laiko jau pasirodė lietuvių poezijos antologija, turinti aštuonis šimtus trisdešimt du puslapius.

•    Prieš kiek laiko vokiečių kalba pasirodė Jurgio Jankaus apysaka "Velnio bala". Vokiečių spauda šį veikalą įvertino palankiai. "Schwae-bische Zeitung" taip rašo: "Tai puikus darbas, kuris neveltui buvo atžymėtas premija".

•    Lietuvių Literatūros Draugijos Čikagoje premiją už novelę šiemet laimėjo Nelė Mazalaitė.

 
IŠ RELIGINIO VAIKŲ PASAULIO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kun. dr. J. Gutauskas   

1. Religinis ir pasaulietinis  idealas

Tas 1) yra tikrai religingas, kurio sąmonę ir visą gyvenimą persunkia religija, jos skelbiami idealai. Kurią vietą užima lietuvių vaikų ir paauglių gyvenime religinis idealas? Kadangi jiems pats žodis idealas yra dar nesuprantamas, tai anketos klausimas: "Koks yra tavo gyvenimo idealas?" buvo pakeistas suprantamesnių klausimu: "Koks yra tavo gyvenime didžia usis troškimas?" Į šį klausimą atsakė 62 mergaitės ir 55 berniukai. Atsakymai suskirstyti žemiau dedamoj lentelėj.

"Koks yra tavo gyvenimo idealas?" buvo pakeistas suprantamesnių klausimu: "Koks yra tavo gyvenime didžia usis troškimas?" Į šį klausimą atsakė 62 mergaitės ir 55 berniukai. Atsakymai suskirstyti žemiau dedamoj lentelėj.
Skaityti daugiau...
 
BAŽNYTINĖS IR CIVILINES JUNGTUVES PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Maceina   

Ne per seniai man teko stebėti vieną šeiminę dramą. Moderninio žmogaus akimis žiūrint, čia nebuvo jokios dramos: katalikas vyras gyveno su katalike moterimi susituokę tik civiliškai. Argi tokių santuokų nėra šimtų šimtai?  Argi nevienas katalikas pasinaudoja valstybes įstatymais tada, kai Bažnyčia 'pastoja' jam kelią j moterystės 'laimę'? Mūsų amžius čia nemato nieko ypatingo ir tokias santuokas laiko beveik normaliu dalyku. Vis dėlto anuodu susituokusiuoju ramūs nesijautė. Tiesa, kelią j sakramentinę moterystę juodviem buvo užtverusi savotiška kliūtis. Bet jie nenumojo į ją ranka, o stengėsi iš jos išsipainioti ir savo gyvenimą sutvarkyti. Ir juodviem pasisekė. Po kurio laiko vienas iš anų žmonių man rašė: "žinau, kad jums rūpi mano santykiai su Bažnyčia. Turiu pasakyti, kad jau viskas tvarkoje. X. Y. (vardą praleidžiu, M c.) bažnyčioje priėmiau moterystės sakramentą". Tai buvo maloni žinia. — Tačiau ją sudrumstė tolimesnė laiško tąsa: "Iš kitos pusės, mano išsiaiškinimu, gyvenimas moterystėje be Bažnyčios (pabr. laiško aut. M c.) nėra ėjimas prieš save, kaip gamtos kūrinio, nes čia nelaužomas gamtos įstatymas. Nelaužomas todėl, kad biologinis procesas pasilieka tas pat, ir tėviškumo bei motiniškumo jausmas yra vienodas bažnytinėje ir nebažnytinėje moterystėje ... Tik todėl daugumai žmonių yra reikalinga Bažnyčios nustatyta tvarka, kad žmogus pats dažniausiai linkęs jokios tvarkos nesilaikyti". Kitaip sakant, bažnytinė motery st ė esanti tiktai tvarkos dalykas. Kas nori būti Bažnyčios nariu, turi laikytis jos drausmės. Todėl laiške toliau ir rašoma: "Aš pasirinkau Bažnyčią, nes noriu jai priklausyti, o jei noriu priklausyti, aišku turiu ir jos reikalavimus išpildyti".
Skaityti daugiau...
 
Prel. Jonas Balkūnas PDF Spausdinti El. paštas
Maspetho lietuvių parapijos klebonas ir žymus veikėjas, šiemet mini 50 metų amžiaus sukaktį. Jis yra gimęs šiapus Atlanto — Pensylvanijos anglies kasyklų srity, 1902 m. spalio 22 d. Mokslus ėjo Amerikoje ir Lietuvoje. Labai anksti įsijungė į visuomeninį gyvenimą ir šiandien yra pačiame jo sūkury, daugalyje svarbių organizacijų eidamas vadovaujamas pareigas. Tarp daugelio žymių darbų, atliktų Bažnyčiai ir tėvynei, pagarbiai minėtinos jo pastangos per šį karą iš Amerikos vyskupų gauti pašalpos tremtiniams. Tam tikslui iš ten per trejus metus susikaupė 170.000 dol. Be to, prel. Jonas Balkūnas labai aktyviai reiškėsi visoje Balfo veikloj, Amerikos Lietuvių Taryboje, spaudoj ir kituose baruose. Dabar jis yra Amerikos Lietuvių Bendruomenei organizuoti pirmininkas, Kunigų Vienybės pirmininkas, Katalikų Akcijos pirmininkas, Ateitininkų šelpimo Fondo pirmininkas ir dar kelių organizacijų valdybų narys.
 
VYTAUTO MAŽELIO FOTO PARODA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. D.   
Spalio 28—lapkričio 4 d. d. New Yorke Willoughby's foto reikmenų krautuvėje įvyko Vytauto Maželio nuotraukų paroda. Willoughby yra pačiame New Yorko centre (110 W. 32 g.) ir laikoma šios rūšies didžiausia prekyba visame pasaulyje. Vienoje sienos vitrinoje kas savaitę vyksta foto parodos. Joje pati firma išstato New Yorko ir visos Amerikos, kartais ir kitų kraštų, pačius geriausius fotografų darbus. Tokiu būdu Willough-by krautuvės vitrina yra tribūna, į kurią patenka tik pasižymėję ir aukštoj kvalifikacijos pirmaeiliai fotografai. V. Maželis ir yra bene pirmasis lietuvis, kuriam pavyko vienai savaitei išstatyti savo darbus minėtoje vitrinoje.

Vyt. Maželis dar Lietuvoje reiškėsi kaip skoningas foto menininkas. Aktyviai jis dalyvavo spaudoje, Foto Mėgėjų Draugijos rengtose parodose. Tada jo kamera gaudė gamtas, miesto motyvus ir ypatingai kariško gyvenimo momentus. Tremtyje, nors ir atsidūręs be visų savo Lietuvoje darytų nuotraukų, jų negatyvų, netgi ir be aparto (visa liko anapus geležinės uždangos), jis nemetė pamėgtos foto srities, kur nutvėręs aparatą, suko objektyvą ten, kur tikėjosi ką gražaus surasti. (Šioj parodoj buvo išstatyti trys darbai iš Vokietijos). New Yorke studijavo "N. Y. Institute of Photography" komercinę fotografiją ir portretavimą.
Skaityti daugiau...
 
ARGI JAU NEGRĮŠIME ? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė M. Gendrutis   
Amerikos lietuvių tarpe kartais pasigirsta balsų, kad nebūsią galima grįžti į gimtą žemę. Sunku pasakyti, ar taip kalbama iš įsitikinimo ar iš neapdairume. Prileidus pirmąjį atvejį, išeitų, kad arba Lietuva neatgaus laisves arba mes patys, paragavę Amerikos pyragų, nebenorėsime sėstis prie paprastos duonelės. Bet argi tai gali šiandien ką įtikinti?

Lietuvis savo tautos liūdnose valandose pesimistiškų šnekų yra labai daug prisiklausęs. Iš lenkų pusės jam šimtmečiais buvo čiulbama, kad be "broliškos" sąjungos gresia pražūtis. Savo gąsdinimams argumentų turėjo ir rusas; netrūko jų nei vokiečiui. Savaime suprantama, jog ir iš vidaus pasigirsdavo liūdnų žodžių. Anoje gadynėje, kai vysk. Motiejus Valančius ryžtingai stojosi tautos priešakyje, tikriausiai netrūko tokių, kurie sakė, jog. neapsimoka pūsti prieš vėją. Panašių balsų girdėjo dr. Jonas Basanavičius, dr. Vincas Kudirka, Maironis, Vaižgantas ir kiti mūsų tautos darbuotojai, anksti pradėję plėšti varpučiais užvirtusius dirvonus. Pesimistiškais žodžiais buvo palydėtas ne vienas knygnešys, savanoris, pogrindžio kovotojas, nes visuomet tarp ąžuolų bei uosių atsiranda ir drebuolių. Kas būtų atsitikę, jeigu verksmingi balsai būtų viršiję ugningus pasiryžėlių šūkius? Tada kažin ar būtume pasidžiaugę laisvės metais? Bet, ačiū Dievui, tikėjimas geresne ateitim vis įveikdavo nusiminimo rūkus, ir Lietuva buvo atgavusi nepriklausomybę.
Skaityti daugiau...
 
KRONIKA PDF Spausdinti El. paštas
• Lapkričio 20 dieną Neapolyje mirė didysis mūsų laiku filosofas — Benedetto Croce, gilią vagą išvaręs taip pat istorijoje, kritikoje ir politikoje. Jis laikomas Hėgelio filosofijos šalininku. Benedetto Croce buvo gimęs 1866 metais. Su jo mirtimi pasaulis trumpu laiku neteko trijų žymių filosofų — John Dewey, Santayanos ir dabar — paties Crocės.

•    Vasario 16 gimnazijoje Vokietijoj šiemet yra 120 mokinių — 64 berniukai ir 56 mergaitės. Be to, dar 30 mokinių lavinasi parengiamosiose klasėse. Jie čia yra suvažiavę iš abiejų zonų — anglų ir amerikiečių. Kilmės atžvilgiu 82 mokiniai yra iš Didžiosios Lietuvos, 28 iš Klaipėdos krašto ir 10 iš Rytprūsių. Paėmus parengiamąsias klases dar prisidėtų iš Didž. Lietuvos 25 mokiniai, iš Klaipėdos krašto — 3 ir iš Rytprūsių — 1. Amerikos geraširdžiai lietuviai pavieniu: ir būreliais paima globti po vieną mokinį, apmokėdami jo mokslo bei pragyvenimo išlaidas. Į šitą kilnų žygį vis daugiau įsijungia naujų geradarių.

•    Juozas Lingis padeda rinkti švedų kultūros istorijai medžiagą. Dabar jis jūrų muziejinio komiteto pasiųstas į Karskronos laivų statyklas, kur rinks istorinę medžiagą apie šios specialybės darbininkus.

•    Spalio 21 d. iš Europos grįžo kan. Juozas B. Končius, kur jis tremtinių reikalais buvo užtrukęs 7 mėnesius.
Skaityti daugiau...
 
1952 METŲ AIDŲ TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
DAILIOJI   LITERATŪRA
 
STRAIPSNIAI
 
Aistis  J. — Knygos — mielosios draugės      292
Andriekus  L. — Kalėdų naktį, Idilė, Būtis, Atgajus, Paslaptis, Netiesa (eil.)      451
Augustaitytė - Vaičiūnienė... J. —
Pasikalbėjimas, Vėjas ir žmogus, Prie Žilvino kapo, Savaitė (eil.)          245
Azorin — Hidalgas         300
Balys  Jonas — Retos dainos - gruožuolės .... 348
Baniulis J. — Kelionė į Ežerietį          406
Baranauskas  Antanas — Ai būdavo (Iš "Anykščių Šilelio")            459
Baronas  Al. — Prašviesėjimas          170
Blekaitis  J. — MMM, Andrius (eil.)          84
Bradūnas  K. — Gėlės, Baladė, Po visą žemę (eil.)      433
Brazdžionis  Bern. — Dienos iš dangaus:
Atsišaukęs gandas, Palmės žodžiai, Mozaika, Atminimų vartai (eil.)          157
Brazdžionis Bern. — Vakaro perlai (eil.) 360
Gallier L.  Z. D. — Mano vaikystės dienos, Žmogus čia atėjo ( eil.)      175
Grigaitytė K. — Sesei tėvynėje (eil.)      181
Jurgelionis Kl. — Poezija: Dainelė, ši
valanda, Rhyme royal, Vakarinė tyla, Dieve, Sub Signo aeternitatis (eil.)     114
Jurgelionis  Kl. — Viltis gyvenimo žmoniško, Pavydas, Sapfos stancos (eil.)       394
Jurkus P. — Vargonai              120
Kaupas  Jul. — Sugrįžimas į vaikystės miestelį         68
Kazokas V. — Susikaupimo valanda, Kūdikis, Akmens svajonė (eil.)          125
Kirša F. — Tretieji pelenai (pirmoji giesmė) 58
Kozulis P r. — Lacrimae Christi, Troškulys (eil.)          102
Krėvė V. — Aš norėjau atvaizduoti milžinų sielą        390
Lagerkvist  Paer — Trys eilėraščiai (vertė J. Lingis).       17
Maceina  A. — Apie poetą tautos akivaizdoje 455
Maironis — Lietuvos grožybė (eil.)         210
Maironis — Lietuva brangi (rankraščio pavyzdys)           213
Maironis — Būk pasveikintas, pavasarį (iš lenkų kalbos F. Kiršos vertimas)      214
Mekas  J. — Žmonės parke, Akys, akys moters ir akys vyro (eil.)      259
Mikuckis  J. — Audrų sargyboje, Būrimas, Negrįš jau meilė toji, Ramunėlė (eil.)      311
Nagys H. — Epitapija ant poeto kapo, Mažo uosto švyturys,
Pavasaris ir vaikai, Krūmai gegužio lietuj  (eil.)        30
Nyka - Niliūnas Al f. — Vasara, Labaigneuse, Vasaros simfonijos, Džiaugsmas,
Kelionės daina  (eil.)      198
N.  N. — Kelyje į Červenę       83
Prapuolenytė  S t. — Vakaro giesmė, Lapkritys (eil.)      405
Ramonas  V. — Raudona skarelė      31
Santvaras  S t. — Eilėraščiai apie meisterį:
Gydytojas, Architektas, Sodininkas, Mokytojas 343
Savickis J. — Vienas už visus, visi už vieną 250
Vaičiulaitis A. — Kaip Jonukas ant avino jodinėjo     369
Vaičiulaitis  A. — Vincas Krėvė      392
Vaičiulaitis A. — Upė teka          452
Vaitkus  M. — Viena diena su Maironiu (atsiminimai)         201
Žilvytis  A. — Tremtinio tėviškės psalmė (eil.)   67
Alaušius J. — Kultūra ir politika      241
Alaušius  J. — Pora klausimų         465
Andrius  J. — Kun. Radvilos Lietuvos žemėlapis    .. 439
Baltinis  A. — Idealizmas — lietuvybės išlaikymo pagrindas      385
Banaitis  K.  V. — Lietuvių muzikos raida ir Juozo Žilevičiaus vaidmuo         363
Biržiška  Vikt., prof. — Matematika       74
Brizgys V., vysk. — Portugalijos santvarkos bruožai         215
Juozas Brazaitis — Dvi karalystės      433
Celiešius  P., d r. — Egzistencijos sąvoka A. Maceinos "Jobo Dramoje        115
Dambriūnas  L. — Kalbos mokslas ir mūsų bendrinė kalba          145
Gaidamavičius P r. — Stigmatizuotieji naujoj šviesoj          344
Waldemar  George — Adomas Galdikas .... 177
Girnius  J. — Laisvė ir dievybė     312
Girnius  J. — Laisvė ir religija      354
Girnius J. — Literatūros ir Meno kritikas 103
Ivinskis  Z. — Vysk. Petras Pranciškus Būčys, žmogus, vienuolis, lietuvis         1
Ivinskis Z. — Prelatas Kazimieras šaulys .... 61
Karys -Kareckas J. — Lietuvos valiuta amžių bėgyje               18
Lingis J. — Baltoskandijos kultūrinė liečiamoji               126
Maceina A. — Katalikų vienybė      153
Maceina  A. — Kultūra ir religija      193
Maceina  A. — Tiesa ir teisė     289
Maciūnas  V. — Mykolas Biržiška        302
Musteikis A. — Komunistinio imperializmo šaknys        49
Musteikis  A. — Kultūra mokslo šviesoje      337
Vaišnora J., M. I. C. — Arkivysk. J. Matulevičiaus Vilniaus Golgota      158, 221, 260
Venckus  J., S. J. — Vaikų paralyžius arba poliomielitis        . 395
Viliamas V L, d r. — Valstybinių sienų problematika ir Lietuvos sienų klausimai       97
Vorobiovas M., d r. — Dail. M. V. Dobužinskis                   270
Skardžius  P r. — Prof. Eduardas Hermannas        246
Šerkšnas  A., d r. — Moteris šių dienų rūpesčiuose         411
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai ir skelbimas PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos   nariai —T. Leonardas Andriekus, O. F. M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Menine   priežiūra — Telesforas Valius

Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Redakcijos   adresas — Antanas Vaičiulaitis, 85-64 144th St., Jamaica 35, N. Y.
Dailininko   adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont., Canada
Administracijos   adresas — Aidai, 680 Bushvvick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai