| |
|
|
1 sausis
|
|
ŽYMESNIEJI VOKIEČIŲ LITERATŪROS SUKAKTUVININKAI |
 |
 |
 |
|
Parašė A. Tyruolis
|
Antrojo pokario vokiečių literatūra iš lengvo jau pradeda įgauti ryškesnes formas ir ryškesnį veidą. Kad ir neilgas, šis septynerių metų laikotarpis naujajai vokiečių literatūrai itin būdingas. Savo tragiškumu jis gal net būdingesnis už pirmojo pokario laikotarpį.
Dvasinis renesansas vokiečių literatūroj ėjo po abiejų karų. Tačiau šiuo metu jis, atrodo, įgauna net dar tvirtesnes formas, negu anksčiau. Juo didesnis dvasinis sukrėtimas, juo reikšmingesnis ir atgimimas.
Nenuostabu, kad pokario meto kūrybos sąlygos vokiečiuos, kaip aplamai visuos vakariečiuos, nėra palankios. Atsigavimas po didelių smūgių labai lėtas. Dėl to suprantami Fritz Martini žodžiai, kai jis sako, kad "mūsų fragmentiškiems laikams stinga rimties kūrybiniams polėkiams ir ant sukrėstų gyvenimo pagrindų net paprastų galimybių brandesnei kūrybai" (ct. jo "Deutsche Literaturgeschichte von den Anfangen bis zur Gegenwart, Krcener, 1951, p. 573).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
BARRAULT ŽYGIS VAKARŲ TEATRE |
|
|
|
|
Parašė Jurgis Blekaitis
|
 
(Jo teatro gastrolių New Yorke proga)
Madeleine Renaud — Jean Louis Barrault Teatras įsikūrė ir veikia nuo 1946 m. — taigi, aštuoni New Yorke parodytieji spektakliai yra atranka iš palyginti trumpo, šešerių metų, kūrybos tarpo. Niekas toje atrankoje nėra atsitiktina — nei autorių vardai, nei epochas, nei veikalų pobūdis, nei jų sceninis traktavimas. Savo knygoje "Réflexions sur le Théâtre" ("Mintys apie teatrą") J. L. Barrault lygina teatrinių veikalų skalę su šviesos spektru. Vaivorykštes kairėje — gryno judesio teatras, jos pačioje dešinėje — grynas žodis, ir tarp tų dviejų polių prabėga vises kitos variacijos, su Shakespeare'u ir Moliere'u centre. Barrault pasijuto šią skalę ištisai praėjęs po 14 metų darbo — su 14 skirtingų spektaklių.
Grynajam judesiui joje atstovauja pats pirmas Barrault pastatymas, Faulknerio inscenizacija, nepaprastai drąsus, sąlyginis pantomiminis vaidinimas su labai šykščiai panaudotu žodžiu: "Kai aš merdėju" (1935 m. *). Jo vietą šiose amerikinėje gastrolėse turėtų užimti "Baptiste" — pantomima, kurios pagrindines dalys matytos neužmirštamam filme "Les enfants du paradis". Kraštutine dešine, žodžio teatras, Barrault prieita žymiai vėliau, ir jo skalėje atstovaujama Claudelio "Partage de Midi", toliau — Racine "Phèdre", Molière "Amphitryon", kuris parodytas ir New Yorke. Atrodo, šalia "Amphitryon" galėtų sustoti Anouilh "Répé-titon ou l'amour puni" — vienas labiausiai žodžiu paremtų gastrolinių spektaklių. Iš viso, žodinis, "dešinysis", sparnas čia persveria: jam priklauso dar "Les fausses confidences" (Marivaux), "Les fourberies de Sca-pin" (Molière), o į judesinę kairę nuo centro, kurią solidžiai užima "Hamletas", persikelia tik F.Kafkos "Byla" (A. Gide, J. L. Barrault inscenizacija), ir abejotinoj vietoj lieka G. Feydau farsas "Occupe-toi d'Amélie".
---------
*) šiame spektakly, kaip Barrault bendradarbis pas Dulliną, dalyvavo mūsų Juozas Miltinis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Trys žymūs Lietuvos Teatro atstovai: Henrikas Kačinskas, Jurgis Blekaitis ir Antanas Škėma Brooklyne steigia Dramos Studiją. Mokiniams statoma ši sąlyga — 18 metų amžius. Įstojantieji įteikia studijos vadovybei raštišką "curriculum vitae" ir paruošia atmintinai eilėraštį ar pasakėčią.
Dramcs studijos iniciatoriai kreipiasi į visuomenę šiuo atsišaukimu:
"Rimtos lietuvių dramos studijom reikalas yra pribrendęs. Visuomenės susidomėjimas vaidinimais, visur išdygę mėgėjų būreliai liudija tebegyvą lietuviuose linkimą į teatro meną.
Tačiau patyrę, bet negausūs, išsklaidyti ir neįprastų darbų nuvarginti aktoriai, o juo labiau — veržlūs, het menkai tepasiruošę mėgėjai, negali tinkamai atsiliepti į visuomenės teatro pasiilgimą. Tarp šių abiejų kategorijų, aktorių ir mėgėjų, užpildyti spragą galima, sukuriant pakankamai paruoštą teatro priauglį.
Lietuvių tarpe netrūksta scenai gabių žmonių. Vienintelis tikras kelias tiems jauniems gabumams augti ir, juos sujungus, sukurti vieningą grupę, yra studija. Tik studija gali paruošti rimtam teatriniam darbui; tik studija savo kūrybiško bendradarbiavimo dvasia, studijine etika ir darbu pagal vieningus meno pricipus ir metodus gali užaugti į organišką vienetą — teatrą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
 Jurgis Savickis, pernai gruodžio 22 d. miręs Roque-brune kaime, Pietų Prancūzijoje.
• Liet. Rašytojų Klubo iniciatyva gruodžio 14 d. Bostone pastatytas K Binkio "Atžalynas". Veikalą režisavo A. Zdanavičiūtė — Gustaitienė, pasirinkadama artistus iš paties gyvenimo. Vaidinimas pasisekė. Fubli-kos atsilankė gausiai.
• Iš senosios muzikų kartos, gyvi tebėra du didieji — suomis Sibelius, 86 metų amžiaus, ir anglas Ralph Vaughan Williams. Muzikos pasaulin spalio 12 d. paminėjo Vaughan Wii-liams'o 80 metų sukaktį. Nežiūrint ilgų metų, jis tebėra kūrybingas-.
• Spalio mėnesį Aix mieste Provanse mirė įžymus reži.ierius Gastón Baty.
• Į Prancūzų Akademiją išrinktas maršalas Juin vietoj mirusio beletristo Jean Tharaud.
•Lapkričio mėnesį mirė prancūzų poetas surrealistas Paul Eduard.
|
|
POPIEŽIAUS KALĖDINE KALBA |
|
|
|
|
Parašė L. A.
|
Šv. Tėvas savo kalėdinėje kalboje, pasakytoje jo pasveikinti susirinkusių kardinolų akivaizdoje, palietė šių dienų socialines negeroves, apsireiškusias kapitalizmo ir komunizmo formose.
Nepaneigdamas išvystytos pramonės teigiamų pusių, popiežius pažymėjo, jog žmogaus protas, pajungęs galingas gamtos jėgas, šiandien nebepajėgia jų suvaldyti. Atrodo, kad jos slysta iš žmogaus kontrolės, grasindamos baisia katastrofa.
Turėdamos prieš akis tik pramonę, kaikurios valstybės yra tapusios milžinišku administracijos aparatu, kuris savo valdžion nori paglemžti visą žmogaus gyvenimą, pradedant gimimu ir baigiant mirtimi, čia šv. Tėvas turėjo mintyje Rusiją bei jos pajungtas šalis. Iš valstybės pusės yra dedamos visos pastangos nuasmeninti žmogų, paneigiant jame slypinčias dvasines galias ir paverčiant jį paprastu produkcijos įrankiu. Tuo būdu sąžinėse užmigdomas moralinės atsakomybės jausmas ir valstybei atimamas pagrindas — atsakomingi piliečiai.
Iš kitos pusės, turint galvoj kapitalizmą, neretai darbo sąlygos priklauso nuo įsirašymo į tam tikras organizacijas bei unijas. Socialiniame gyvenime iškyla nesklandumų, kai jos be atodairos pasiryžta pravesti save sumanymus. Apskritai, nuo besaikio produkcijas įgeidžio moderniška bendruomenė vis labiau tampa bevardė ir kolektyvi, o žmogus tik paprastas mašinų vergas. Ir čia reiškiasi tendencija žvelgti į jį kaip į darbo įrankį, primerkiant akis jo dvasinėms vertybėms.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
