|
|
2 vasaris
|
VIEŠOSIOS NUOMONĖS FORMAVIMAS |
|
|
|
Parašė P. MALDEIKIS
|
Imdami laikraštį į rankas, daugumas žmonių paprastai pirmiausia j ieško naujausių žinių, informacijų. Nemaža dalis skaitytojų laikraštį vertina tik dėl jo pateikiamų naujienų. O tačiau žinios ir informacijos, nors ir kaip skaitytojų gaudomos ir vertinamos, dar nesudaro rimto laikraščio svorio. Rimtas ir subrendęs laikraštis ne tik tarnauja skaitytojui, pateikdamas jam paskutines žinias, — jis atlieka dar ir kitą, svarbesnį vaidmenį, vadovaudamas visuomenei ir formuodamas jos viešąją nuomonę.
Viešosios nuomonės formavimo klausimui išaiškinti, jį skirsime į keturias dalis, būtent: 1) kaip suprantame viešąją nuomonę, 2) kaip suprantame jos formavimą, 3) kuo pateisinamos pastangos paveikti viešąją nuomonę ir 4) viešosios nuomonės formavimo metodai.
Peržvelgsime visus tuos klausimus paeiliui.
I.
Viešoji nuomonė suprantama kaip kolektyvus daugumos nusistatymas tuo ar kitu klausimu. Jos neturėtume painioti su minios nuomone. Minioje žmonės lengvai užsikrečia kieno nors emocingai skleidžiama nuotaika, ir atskiras individas nekritiškai pasiduoda minios sugestijai, tarsi nebetekdamas savo nuomonės. Viešąją gi nuomonę sudaro daugiau ar mažiau savarankiškos atskirų individų nuomonės. Tik, žinoma, ne visų visuomenės narių, o geriausiu atveju — tik daugumos. Kaip pati visuomenė skirstosi į grupes bei sluogs-nius, taip ir viešoji nuomonė reiškiasi kaip atskirų visuomenės grupių bei sluogsnių nusistatymas tuo ar kitu klausimu.
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŠIAURĖS LIETUVOS KAIMO BUITIES FRESKA |
|
|
|
Parašė L. Miškinas
|
Jei kam nors ateitų j galvą mintis sudaryti lietuvių dailiosios prozos žemėlapį, tai pastebėtų, kad Lietuva, atskirų jos dalių gyventojų literatūrinio pavaizdavimo požiūriu, tera labai retai apgyventas kraštas. Gausiausios literatūriniais gyventojais sritys būtų Dzūkija su Vinco Krėves realistiniais ir legendariniais personažais; maža dalis Rytų Aukštaičių su Vaižganto kovotojų dėl kultūros Grande Armėe ir Pulgio An-driušio tauragniškiais lyrikais; Žemaitija su Valančiaus siuvėju Palangos Juze, ubagu Paulavyčia ir Žemaitės Gumbais, Gumbienėmis bei Petru Kurmeliu buitinio kankinio pozoje. Tai ir beveik viskas. Didžiuliai mūsų krašto plotai tebedirvonuo-ja. Ištisi kaimai.slepiantys savyje nesuskaičiuojamus tradicijos lobius, tebelaukia autentiškų savo vaizduotojų, koki yra buvę Donelaitis, Valančius, žemaitė, Vaižgantas praeity ir Vincas Krėvė arba Pulgis Andriušis šiandien, ištikimai vaizdavę arba te-bevaizduoją savo Stamm und Land-schaft.
Paskutinėmis 1952 m. dienomis išėjusi Mariaus Katiliškio "UŽUOVĖJA" (Marius Katiliškis. Užuovėja. Išleido Terra 1952 m. Iliustracijos Romo Viesulo), kurią mes iš anksto norėtumėm pavadinti Šiaurės Lietuvos kaimo buities freska (pats autorius jokios žanrinės antraštės neduoda), literatūriniais gyventojais kolonizuoja naujus plotus — šiaurės Lietuvą. Tiesa, pavaizduoti šį stambių ūkininkų ir alaus kraštą su jo temperamentingais gyventojais mėgino ir kitas rašytojas — Petras Rimkūnas "Kiemenų kaime". Rimkūno idėja buvo panaši į Katiliškio. Bet jo knygą su visais personažais pražudė netikslingas metodas. Rimkūno žmonės, kaip ir Katiliškio, imti iš tikrovės, iš šiaurės Lietuvos kaimo buities, knygiškai ro-mantizuoti bei perrengti, neišlaikė nė keletos metų bandymo.
|
Skaityti daugiau...
|
• Iš spaudos išėjo poeto Oskaro Milašiaus lyrikes rinkinys anglų kalba. Veikalas išleistas San Francisco mieste.
• Iš spaudos išėjo kun. Dr. Viktoro Rimšelio studija lotynų kalba — "Prigimtis ir nuodėmė" (Natūra et peccatum). Knyga išleista Romoj.
• Kompozitorius Juozas Bertulis, kuris gyvena Los Angeles mieste, paminėjo savo amžiaus šešiasdešimties metų sukaktį, šiuo metu jisai baigia ruošti vadovėlį fortepiono pamokoms.
|
|
Parašė Julius Banaitis
|
Pastabos antrosios laidos proga
Pirmoji Antano Vaičiulaičio romano "Valentinos" laida išėjo 1936 metais. Taigi, šią antrąją laidą (Antanas Vaičiulaitis. Valentina. Romanas. Antroji pataisyta laida. Išleido Venta 1951 m.) nuo pirmosios skiria ilgas ir gausus įvairiais negandais ir katastrofomis šešiolikos metų tarpas. Po tiekos metų skaitydami, mes dažnai nebeatpažįstame knygų, kitados reiškusių naujus ir didelius pasaulius, nes jos sensta ir miršta kaip žmones. Vietoje fantastiškų šalių terandame nykios teatrines butaforijos liekanas; vietoje gyvų žmonių — Musée Grévin; vietoje gamtos — kapines ir iššalusius sodus po nevikriai nupieštu išblukusios dekoracijos dangum.
"Valentina" tvirtai atlaike sunkų šešiolikos metų bandymą ir išliko gyva. Ir šiandien nuo pat pirmųjų puslapių ligi pabaigos balsas prie balso, tema prie temos dëstosi šios skaidrios esti valines simfonijos žodžiai: peizažų lapai neapkritę dulkėmis; vargonai ūžia po skliautais; vėžiautojų balsai ir lempos skamba sutemose.
|
Skaityti daugiau...
|
BALYS RUKŠA: UGNIES PARDAVĖJAS |
|
|
|
Parašė J. Grainis.
|
Poezija. Išleido "Baltija" 1952 m. Toronto. Iliustravo Viktoras Bričkus.
Pirmasis Balio Rukšos rinkinys, tegu nepretendavęs į mūsų naujausios lyrikos viršūnes, buvo pažadus. Negalėjai pasakyti, kiek toli autorius — gal net ir labai toli. Antroji knyga — "Ugnies pardavėjas — aiškus ir nedviprasmiškas ribos ženklas, sustojimas pradinėse temose, jau nusistovėjimas — deja, vieno iš daugelio poetų pozicijoj.
žinoma, Balys Rukša — žmogus ir poetas — jaunas. Gal tai atspindys jo laikino sustingimo. Tikėkimės.
Pretenzingame "Ugnies pardavėjuje" pastebimas, pseudo - profesiona-liškumas, garantuotai "poetiškas" temų vėl ir vėl kartojimas, mėgavimasis, grožėjimasis savimi:
Aš nenuorama, senas sangvinikas,
Aš draugystės pamiršti nemoku,
kaip pavasario upių degtinės
Ir moters, mane mylinčios, juoko.
("Draugystė", psl. 7.)
Rukša rašo savo eiles, vaizduodamas save mįslingą ir originaliai vienišą. Ypač — ta nesuprasta vienuma! Juk ji šiandien nė vieno neišskiria — ji yra visų neišvengiama tema. Ji seniai nebėra tinkama pjedestalui poza, kokią ją traktuoja poetas, — ji yra žmogaus dingimas minioj.
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|