| |
|
|
3 kovas
|
|
MEDICINOS LAIMĖJIMAI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBES METAIS |
 |
 |
 |
|
Parašė Dr. V. Tercijonas
|
Leidus lietuvių spaudą, ir po 1905-6 metų revoliucijos nusilp-nėjus rusų caro valdžios spaudimui pavergtoms tautoms, gydytojų vietą visuomenes darbe pradėjo užimti ir kitų profesijų žmonės, o gydytojai ėmė tenkintis daugiau savo profesiniu darbu. Tačiau jų vaidmuo ir kituose visuomenės darbuose pasiliko žymus.
Gydytojai dalyvavo Lietuvos valdžioj ir seime. Tai Dr. Kazys Grinius, visų seimų narys, ministeris pirmininkas ir respublikos prezidentas. Dr. Jonas Staugaitis — visų seimų narys, buvęs seimo pirmininkas. Dr. VI. Lašas ir Dr. Buzelis buvo seimo atstovai, Dr. E. Draugelis — seimo atstovas, vidaus reikalų ministeris ir sveikatos departamento direktorius. Dr. K. Jokantas — seimo atstovas ir švietimo mininsteris. Kiti sveikatos departamento direktoriai buvo Dr. Alekna, Dr. J. Bagdonas, Dr. Br. Sipavičius, Dr. Šidlauskas, Dr. Maciūnas, Dr. Mickus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
KAIP NEREIKIA RENGTI VASARIO ŠEŠIOLIKTOSIOS |
|
|
|
|
Parašė V. Utenis
|
Mūsų spauda ir radijas nuolat primena, kad dalyvauti Vasario šešioliktosios minėjimuose yra kiekvieno lietuvio pareiga. Tačiau kažkodėl vis nutylima, jog yra šventa pareiga minėjimus žmoniškai surengti ir juos tinkamai pravesti.
Mūsų dėmesį atkreipė Vasario 16 minėjimai New Yorke. Jeigu pereitais metais apsikentę tylėjome, tai šiais metais yra gyvas reikalas prabilti, juo labiau, kad pernykščių metų tyla tiktai padrąsino organizatorius padaryti dar vieną žingsnį atgal.
Yra aišku, kad lietuviai, eidami į šios rūšies parengimus, ypatingų reikalavimų nestato. Jie ateina dar kartą draugėj išgyventi tą didžiąją mūsų tautos dieną ir nors savo dalyvavimu, kuklia auka ir nauju pasiryžimu atduoti savo dalį, kurios iš mūsų, laisvųjų žmonių, reikalauja Tėvynė.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė J. B.
|
Masonų organizacijos vienur slapčiau, kitur viešiau tebeveikia. Jų vadai ar simpatikai masonų tikslus pristato viešumai kilnius kilnius — pagarbą žmoniškumui ir asmens laisvei. Jų priešai nurodo, kad tie šūkiai yra tik kaukė, kuria pridengtas tikrasis neskelbiamas tikslas — paimti į masonų rankas vadovavimą atskirose tautose ir visame pasaulyje, kurs virstų galutinai vien valstybe ir kurio piliečiai būtų atpalaiduoti nuo Katalikų Bažnyčios įtakos. Tos rūšies pasisakymų aptinkame štai ir šiomis dienomis:
"Demokratiniuse kraštuose masonai niekam nekelia baimes ir nesudaro pavojaus. Priešingai, jie atkakliai gina demokratiją, saugo religijom, sąžinės ir asmens laisvės principus" (Vienybė, 1952, Nr. 23).
Kaip tą skelbiamą laisvę praktiškai vykdo, rodo pačių masonų pasisakymai:
"Jūs visi — kalbėjo referentas A. Giraud 1951 m. Prancūzijos "Grand Oriento" ložių suvažiavime Parvžiuje — nurodėte, kad įvairios respublikoniškosios vyriausybės turėjo ne'ai-mingą ranką. Jūs pripažinote, kad konfesinis mokymas mūsų šalyje laisvai išsiplėtė. Jokis ministeris nedr'so pasirašyti potvarkio, kuris buvo jau seniai reikalingas, būtent, panaikinti paskutinius Falloux įstatymo pėdsakus ir įvesti Elzase — Lotaringijoje ir visuose Prancūzijos Unijos kraštuose laicistinio mokymo įstatymą, sudaryti valstybės pasaulėžiūrinį neutralumą visur ir lygiai galiojantį, pasirūpinti pakankamu valstybinių mokyklų skaičium ir joms reikalingų laicistinių mokymo jėgų ir t. t. Mokiniai ir auklėtiniai turi gauti laicistinę dvasią. Jokis mokomasis institutas toliau neturi laikyti kapelionų, nei religijos mokytojų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė B. Mikelionis
|
Praėjusiais metais "Naujienų" 306 numeryje buvo atspausdintas rašinys "Galvas kapodami kultūros nepakelsime", kur paminimas augštas Katalikų Bažnyčios asmuo. Tūlas J. Vanagas, pasiryžęs patikslinti V. K. anksčiau tame pačiame dienrašty labai vienašališkai rašiusį tema: "Menas, mokslas ir herezija", be reikalo užkabino vysk. V. Brizgį. J. Vanagas, mat, tvirtina, kad šis ganytojas rašęs "Aiduose" apie Vinco Krėvės "Dangaus ir žemės sūnus". Perskaičius iš karto kilo abejonė, nes, būdamas senas žurnalo ėmėjas, nepastebėjau, kad minėtasis vyskupas būtų kada nors šiuo klausimu "Aiduose" išsitaręs. Tuojau perverčiau visus žurnalo komplektus, ir nieko neradau. Tiesa, 1950 metų "Aidų" 5 numery yra straipsnis: "V. Krėves 'Dangaus ir žemės sūnūs' teologo akimis", bet jo autorius — ne vysk. V. Brizgys, o vysk. V. Podolskis. J. Vanagas, matyt, to neėmė į galvą. Jeigu vysk. V. Brizgio pavardė rašiny nebūtų minima kelis kartus, galėtume prileisti, jog čia tik paprastas plunksnos nuslydimas. Dabar gi atrodo kas tai daugiau.
|
|
Skaityti daugiau...
|
• Brocktono lietuviai tremtiniai jau ketvirtus metus dienos uždarbį paaukoja Lietuvos vadavimui. Pinigai įteikiami Altui. Tremtinių auka atsveria didžiąją pusę šiai vietovei uždėtos sumos.
• Vasario 4 d. miré Elizabetho lietuvių parapijos klebonas kun. Juozas Simonaitis. Velionis buvo gimęs Brooklyne 1897 m. Įšventintas kunigu, perą metų vikaravo New Yorko Aušros Vartų parapijoje. 1924 m. paskirtas Elizabetho lietuvių parapijos klebonu, toje vietoje išbuvo iki mirties. Kun. Juozas Simonaitis priklausė prie tų Amerikoje gimusių lietuvių, kurie neužsigina savo tautybės ir tėvų kalbos. Visą amžių veikė Vyčių organizacijoje, "Kunigų Vienybėje" ir visame Amerikos lietuvių judėjime. Su vyčiais lankėsi Lietuvoje, įteikdamas jų vardu per gen. Nagevičių kariuomenei brangią dovaną — aukso kardą. Savo parapijoje įsteigė mokyklą ir rūpinosi, kad būtų dėstoma lietuvių kalba. Atvykus tremtiniams, pats pirmasis Amerikoje ivedė reguliarias lituanistikos pamokas visiems mokiniams. Savo bažnyčią išdabino lietuvių tautodailės ornamentais, šventoriuje pa_tatyd>no didžiulį lietuvišką kryžių, kuris sako praeiviui, kad čia meldžiamasi lietuvių. Laidotuves įvyko vasario 9 d., dalyvaujant Newarko arkivyskupui ir dideliam būriui dvasiškijos bei pasauliečių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
