| |
|
|
4 balandis
|
|
VISUOTINIS PASAUKIMAS KRIKŠČIONIŠKON TOBULYBÈN |
 |
 |
 |
|
Parašė Kun. P. C.
|
šia tema kun. Vytautas Balčiūnas paraše disertacinį darbą, prancūzų kalba. Išleido Saleziečių Akademija Annecy, 1952, 172 puslapių (La Vocation Universelle à la Perfection Chrétienne selon Saint François).
Nors tobulybes sąvoka nëra naujas dalykas nuo pat pirmųjų krikščionybės amžių, tačiau autorius norėjo pabrėžti, kad šv. Pranciškus Salezas, Bažnyčios daktaras, tobulybes sąvoką suprato kitaip, negu įprastiniame gyvenime ji buvo vartojama. Pirmaisiais krikščionybės amžiais būti krikščioniu reiškė tapatybę — būti tobulam. šimtmečiams slenkant, krikščionių gyvenimas suprastėjo. Būti tobulais liko priviletgi ja tik išskirtinio luomo: kunigų, vienuolių ir tų, kurie siekė kontemplia-tyvinio gyvenimo, šventas Pranciškus Salezas panorėjo tobulybės sąvokai grąžinti pirminę jos prasmę ir priminti visuotinio šventumo kelią.
Pirmoje knygos dalyje autorius nagrinėja pačią tobulybės sąvoką pagal šv. Pranciškaus Salezo sampratą. Visuotinoji tobulybė glūdi ne kažkokiuose žygdarbiuose, bet Dievo meilėje (dilection). Ten, kur trūksta Dievo meilės, negali būti nė tobulybės (p. 18). ši meilė yra gamtinė Dievo duota mums dovana, kurios natūraliu būdu negalėtume turėti. Tai yra šv. Dvasios veikimas mūsų sieloje. Tačiau šalia to veikimo yra dar ir mūsų laisvos valios sanveika. Dievas visiems duoda apsčiai malonės. Tik jos priėmimas priklauso nuo mūsų valios. "Mūsų tobulumas glūdi absoliučiame savo valios su Dievo valia suderinime" (p.45).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
DAIL. V. K. JONYNO KELIAS |
|
|
|
|
Parašė P. Jurkus
|
 V. K. Jonynas yra vienas iš veržliausių ir produktingiausių mūsų grafikų. Jo kūrybos randame tris tarpsnius: 1. nuo Meno Mokyklos iki Donelaičio "Metų", 2. nuo Donelaičio "Metų" iki Goethės "Mainzo apgulimo" ir 3. nuo Goethės "Mainzo apgulimo" iki dabar.
Visi šie tarpsniai turi savitą veidą ir rodo Jonyno nueitą kelią, jo nuolatini jieškojimą ir augimą.
Pirmąjį tarpsnj reiktų pavadinti liaudiniu. Čia priklauso kūriniai, sukurti tuoj mokslą baigus: Piemenėlis, Pasaka, Nuėmimas nuo kryžiaus, šv. Pranciškus.
Iš jo dar mokykloje padarytų iliustracijų, tilpusių bene daugiausia "švietimo Kelyje" (Švietimo Ministerijos leistame moksleivių laikraštyje), matyti, kaip V. K. Jonynas buvo pamėgęs lietuvių liaudies meną ir savo darbuose bandė atkurti liaudies raižinių stilių.
V. K. Jonyno sąlytis su liaudies menu nėra atsitiktinis. Tuo metu Kauno Meno Mokykla pergyveno savotišką sąjūdį, kuris norėjo atstatyti ryšį su liaudies menu. Ypatingas dėmesys kaip tik buvo skiriamas nežinomiems liaudies grafikos meistrams. Buvo susikūrę net du būreliai: 1932 m. — "Ars" ir 1933 m. — "Forma", ("Forma" dar 1947 m. Vokietijoje išleido P. Augiaus "Eglę žalčių karalienę"). Į abu būrelius susitelkė jaunieji dailininkai entuziastai, kurie norėjo V. Europos meno laimėjimus sujungti su liaudies meno palikimu ir tuo apsporinti mūsų meno tradicijas. V. Europos menas Paryžiuje, kur mūsų dailininkai, pabaigę Kaune, dažniausiai ir mokėsi, kulty-vavo primityvizmą, tad grįžimas prie senojo liaudies meno kartu buvo ir modernizmo apraiška. Šitoje dvas'o-je augo keletas naujosios kartos dailininkų.
Ir V. K. Jonynas pradėjo reikštis šito sąjūdžio dvasioje. Paveiktas liaudies meno dekoratyvinių bruožų savo graviūrose, jis sukūrė darnią dekoratyvinę harmoniją. Tačiau liaudies menui perprasti reikia stiprios vidinės emocijos, kuri intuityviai įspėtų liaudies kūrėjo dvasią, kuriai technika ir piešinys nevaidina pirmaeilio veidmens.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MŪSŲ VISUOMENINĖS VEIKLOS KASDIENYBĖ |
|
|
|
|
Parašė J. Alaušius
|
Nėra nieko reliatyvesnio, kaip va-dinamasai optimizmas ar pesimizmas, vertinant kasdieninį pyvenimą. Jei nurodysi vienokius ar kitokius mūsų gyvenimo šešėlius, tuojau pat būsi apkaltintas pesimizmu. Bus tau atsakyta: aimanos nieko nepataisys, reikia darbo ir aukos, o ne kritikos ir dejonių. Ir negalima bus nesutikti, jog tai tokia tiesa, prie kurios netenka nieko bepridėti. Antra vertus, kas tenorėtų sąmoningai matyti tik "šviesiuosius aspektus", lygiai galėtų būti apkaltintas optimizmu. Reikia blaiviai vertinti tikrovę — turėti ją visą prieš akis, ir "šviesiuose" ir "tamsiuose" aspektuose. O kadangi paprastai gyvenimas yra "pilkas", tai lygiu pagrindu jis duoda teisės visokiam vertinimui: ir "šviesiam", ir "tamsiam". Visada ras optimistas kuo sielotis ir rūpintis. Ir abu bus lygiai teisūs ir lygiai neteisūs. Teisus bus optimistas džiaugdamasis tuo, kas pasiekta, ir drauge neteisus pasitenkindamas tuo, kas laimėta. Tei sus bus pesimistas rūpindamasis, jog nepasiekiame to, ką privalome pasiekti, ir drauge neteisus neįvertindamas visų tų pastangų, kuriomis vis dėlto šis tas pasiekta bei laimėta. Pirštųsi išvada: užuot jieškojus, kuris geresnis, greičiau tenka skirti tarp vienokio ir kitokio optimizmo ar pesimizmo. Menka dorybė tėra toks optimizmas, kuris telaukia pagyrų sau patiems, kaip menka dorybė tėra toks pesimizmas, kuris tejieško kaltės kituose. Bet didelė dorybė yra tasai optimizmas, kuris ir pačioje neviltiš-kiausioje padėtiyje išsaugo tikėjimą idealu ir kuris neleidžia nusvirti rankoms ir tada, kai "realizmas" nebemato išeities. Tačiau tokia pat didelė dorybė yra ir tasai pesimizmas, kuris nesileidžia patenkinamas jokiais faktiniais laimėjimais, nes žino, jog toks pasitenkinimas būtų lygus pralaimėjimui.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
KRIKŠČIONIŠKOJI DEMOKRATIJA AKCIJOJE |
|
|
|
|
Parašė Dr. VI. Viliamas
|
 Prof. Kazys Pakštas kalba Vidurio Europos Krikščionių Demokratų Sąjungos Tarptautiniame Kongrese.
Ryšium su Vidurio Europos Krikščionių Demokratų Sąjungos pirmuoju tarptautiniu kongresu, įvykusiu šių metų kovo 13-15 dienomis New Yorke ir praėjusiu su dideliu pasisekimu ir gausia propaganda Sovietų Sąjungos pavergtiems kraštams, — įvyko susidomėjimo vertos diskusijos krikščioniškos demokratijos aktualiausiais klausimais. Šiais klausimais pasisakė ne tik žymūs europiečiai, bet ir pasižymėję amerikiečiai. Net pačių diskusijų vedėjas buvo garsios ir gausios Hunter kolegijos prezidentas prof. G. N. Schusteris. Ir bent pusę diskusijų dalyvių, kurių buvo per 400, sudarė amerikiečiai, New Yorko ir apylinkių universitetų ir kolegijų profesoriai ir studentai.
Kaip pabrėžė Chicagos universiteto profesorius McMahcn, filosofas ir eilės knygų autorius, amerikiečiuose yra dar jaučiamas krikščioniškos demokratijos prigimties nesupratimas. Tačiau turint galvoje, kad pokariniame laikotarpy Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kituose kraštuose gyvai reiškiasi stiprios krikščioniškos demokratijos partijos, — krikščionišku demokratišku judėjimu susidomėjimas ir Jungtinėse Valstybėse auga.
|
|
Skaityti daugiau...
|
• Kovo 13-15 d. Beekman Towel viešbutyje New Yorke įvyko tarptautinis Vidurio Europos Krikščionių Demokratų Sąjungos kongresas. Jame dalyvavo šešių tautų atstovai, būtent: Lenkijos, Vengrijos, Jugoslavijos, Lietuvos, Čekoslovakijos ir Latvijos. Kongresas prasidėjo mišiomis šv. Patriko katedroje, kurias laikė vysk. J. Rancans. Po jų ėjo posėdžiai. Buvo svarstoma politinės problemos, organizaciniai reikalai. Nustatyta planai ateities veiklai. Pranešimą apie Lietuvių Krikščionių Demokratų darbus padarė prof. Kazys Pakštas. Į Sąjungos Tarybą iš kiekvienos tautybės išrinkta po šešis asmenis. Tarybos pirmininko pareigos teko prel. J. Kozi Horvath'ui. Nariais nuo liet. grupės į Tarybą įėjo: prof. K. Pakštas, dr. D. Jasaitis, St. Lūšys, dr. A. šerkšnas, P. Vainauskas ir dr. V. Viliamas. Vykdomojo Komiteto pirmininku išrinktas dr. A. Prochaska.
Kongresą sveikino daug žymių asmenų, tarp kurių ir Amerikos Valstybės Departamento sekr. F. Dulles.
• šiemet Amerikos Lietuvių Tarybai (ALT) aukojama gausiau, kaip praėjusiais metais. Tai ypač parodė Vasario 16 proga padarytos rinkliavos didesniuose miestuose. Šiemet Lietuvos vadavimo reikalams yra pasiryžta sukelti 100.000 dol.
• Į Jungtinių Tautų komisiją moterų reikalams atėjo pasaulio katalikų moterų unijos protestas, smerkiąs komisijos norą priimti nutarimą, iuris įpilietintų persiskyrimus moterystėje.
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
