| |
|
|
6 birželis
|
|
GINTARO KELIAI PRIEŠISTORINIAIS LAIKAIS |
 |
 |
 |
|
Parašė DR. MARIJA GIMBUTIENE
|
Gintaro prekybos keliai priešistoriniais laikais žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje (tarp 1600 ir 400 m. pr. Kr.)
Gintaras Baltijos jūrai nešė garsą tūkstančiais metų, suvaidindamas Pabaltijo žmogaus istorijoj didžiulį vaidmenį. Jis buvo vertinamas taip kaip taurusis metalas, o tarptautiniams ryšiams užmegzti buvo tikra magnetinė jėga, įtraukusi vakarinę ir pietų rytinę Baltijos sritį į gyvą prekybą su vidurine Europa, Viduržemio jūros sritimi ir net Azija.
Baltijos gintariniai karoliai bei figūrėlės archeologui yra daug sakantis objektas, nes yra žinoma, kad toks gintaras, koks randamas Baltijos pakrantėje ("Succinitu" vadinamas), kitose jūrose neaptinkamas, o gintariniai karoliai ir kitokie dirbiniai randami visoje Europoje tarp Viduržemio ir Baltosios jūros, tarp Egipto, Kretos, Graikijos, Mažosios Azijos ir Kaukazo. To gintaro šaltinis per tūkstančius metų yra buvęs Baltijos pajūris tarp Danijos ir Latvijos. Rytprūsiai ir Lietuva buvo neišsemiama to šaltinio versmė.
Kaip sena yra žmogaus rankos paliesto gintaro istorija? Iš kurių laikų turime pačius seniausius gintaro dirbinius?
Fig. 1 a. pavaizduota arklio figūrėlė greičiausiai priklauso mezolitui (apytikriai: tarp 8-to ir 3-čio tūkstantmečio pr. Kr), borealinio klimato perijodui, kada Baltijos jūra buvo Ancyliniu ežeru ir žvejų-medžiotojų kultūra Pabaltijy buvo gražiai suklestėjusi. Tarp Danijos ir Estijos iš to laikotarpio rasta ne tik gyvulių figūrėlių, bet taip pat ir įvairių pakabėlių, gražiai taškelių ar duobučių eilėmis bei brūkšneliais ornamentuotų. Kaikurie jų rasti gyvenamose sodybose ir stratigrafiniu bei geomorfologiniu būdu yra gerai datuoti. Įrankių bei meno objektų panašumas ištisoje Baltijos pajūrio juostoje bei turėjimas tokių susisiekimo priemonių, kaip rogės, šunys ir laivai, rodo, kad jau ir anais laikais žmonės mokėdavo susisiekti dideliais atstumais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
LIETUVIŲ TEATRO PROBLEMOS |
|
|
|
|
Parašė JURGIS BLEKAITIS
|
(Pabaiga)
IŠEIVIJOS PATYRIMAS
1. Tremtiniška dabartis jau siekia beveik dešimtmečio senumo. Mūsų visų buvimas toje dabartyje ir stoka atotraukos trukdo aiškias išvadas, tačiau šioks toks vertinimas jau yra galimas dėl dviejų aplinkybių: dėl pakankamo atitrūkimo nuo nepriklausomojo laikotarpio, kuris leidžiasi ryškiai lyginamas su šia diena, ir dėl jau svaraus skaičiaus metų, kuriuose vyko ir tebevyksta tremtiniška pastanga. Šis bemaž dešimtmetis naująsias sąlygas padaro jau nebe tokias naujas, vis labiau apibrėžtas ir aprėžtas, vis daugiau pažintas ir galimas vertinti.
Šių naujų patyrimų pradžioje buvo gyvenama daugeliu iliuzijų. Jų visų pagrinde buvo negalėjimas ir nenoras pripažinti susidariusios situacijos, kaip realybės. Buvo tęsiamas, tiksliau — vaizduojamas tęsiant, gyvenimo ir kūrybos būdas, pagrįstas buvusios valstybės, bet ne emigracijos padėtimi. Tuo tarpu susidariusios sąlygos iš pačių pagrindų buvo kitokios ir reikalavo naujai apsispręsti ir prisiderinti. Tai lietė visą kultūrinį gyvenimą, ir gal labiau, negu kitas sritis, — tokią šakotą instituciją, reikalaujančią savo žemės po kojom, kokia yra teatras.
Teatro sąlygų pagrindiniai pasikeitimai, padarę jį nebeįmanomą senąja prasme, buvo šie: veikimo bazė, buvusi įprastai (ir natūraliai) visa lietuvių tauta, pirmiausia — miestų gyventojų masė, per kelis dešimtmečius priėmusi teatrą, kaip vieną iš būtinybių šalia dienraščio, knygos ar mokyklos, — toji bazė liko pakeista atsitiktiniais, mišriais ir negausiais tremtinių susibūrimais stovyklose arba — vėliau — dar mišresnėmis išeivių kolonijomis Amerikoj ir kitur. Tokia bazė yra nepakankama mūsų įprasto tipo teatrui, kuris buvo plati, valstybės tvarkoma ir remiama institucija. Antra — teatrinė organizacija: mūsų aktoriai buvo pratę dirbti, pakenčiamai aprūpinti savo egzistencijos reikaluos, pa-klusę valdžios įstaigos tvarkai, drausmei ir aktoriškų katagori jų gradacijai, nustatytai pagal patyrimą ir gebėjimą. Aktoriams kolektyvas buvo didelė šeima, tvarkoma iš augščiau skirtųjų ir todėl nedisputuojamo autoriteto globėjų. Jei vyko kokia rivalizacija, tai dėl geresnių vaidmenų, dėl meninio iškilimo, bet ne dėl valdžios ar cento. Tremty aktoriai atsidūrė ne kolektyviai, bet kaip atskalos nuo įvairiausių, skirtingų amžium, tradicija ir pajėgumu teatrų. Iš senųjų ypatybių liko noras ir įprotis vaidinti, bet neliko nei aprūpintojų, nei direktorių, nei meno vadovų, nei techninių pagelbininkų, nei teatro patalpos, nei jokio turto, scenerijos, rekvizito, ir t.t. Tuo tarpu, teatro ir jo veiklos supratimas liko senas, neprisitaikęs prie realybės ir nebeįmanomas realizuoti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ANTANAS VAIČIULAITIS
|
 SAULĖLEIDIS
Tu — tekanti saulė, aš — nusileidžiu:
Toli už girių, mėlynų marių
Gęsta skaisčioji
Mano diena.
Lyg kviečių dirvos, kadais žėrėjau
Laukų platybėj,
O švelnūs vėjai
Glostė mane.
Štai žydi medžiai: juos vyro metuos
Ten susodino
Mano ranka.
Lyg žalia jūra, liūliuoja lysios,
Nuo derliaus linksta
Pilna vaga —
Mano išarta su džiaugsmo dūžiais
Linksmoj širdy.
Jaunystės ryte išskynę girią,
Rentėm rąstus;
Šelmenį dejom nausėdžio trobai:
Per klevo slenkstį
Štai nuometuota žengia marti,
Aukso širdelė —
Gera motulė,
Staklėm trinkėjus vaikų žaisme.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė JONAS GRINIUS
|
TRIJŲ VEIKSMŲ DRAMA
III
VESTUVĖS PAGAL ĮSAKYMĄ
Tas pats tardytojų kambarys, kaip ankstybesniuo-se veiksmuose. Prie centrinio stalo sėdi Kamniovas ir pasirėmęs rūko cigaretę. Bobrovas vaikšto po kambarį.
1.
BOBROVAS (sustojęs). Tai kokios linijos dabar laikysimės?
KAMNIOVAS. Man atrodo, kad Morkaus nustatytas diagnozas — geras. Taip pat nebloga jo pasirinktoji kryptis. Žinoma, išskyrus tuos svyravimus ir sąmoningus iškrypimus. Bet svarbiausia, kaip su pačiu Morkum?
BOBROVAS. A! Jausmai žmogų dažniausiai suklaidina. (Pamatęs iš kairės įeinančią Varą). O! Pagaliau ir Varvara Ivanovna ...
VARA( peržvelgusi Kamniovą ir Bobrovą). Ar Morkų jau tardėte?
BOBROVAS. Tavęs laukėme. O tu vakar į darbą neatėjai.
VARA. Aš telefonu pranešiau, kad neateisiu.
KAMNIOVAS. Bet kur tu buvai dingusi?
VARA. Po tos nakties su Morkum aš buvau perdaug pritrenkta. Bjauriau, kaip per pakasynas. (Ji nuošaly sėda ir tarp rankų paslepia veidą).
BOBROVAS. Atleisk, Varvara Ivanovna, bet mums Įdomu... (Nesulaukęs Varos atsakymo). Svarbiausia, kokios tavo išvados dėl Morkaus?
VARA ((pakildama). Raupsuotas išdavikas, kaip ir visi lietuviai.
KAMNIOVAS. Kaip visi?
VARA. Taip. Jie visi, — kaip gyvatės su dviem galvom. Su vienu liežuviu tau laižo rankas, o su kitu gelia į nugarą. (Jieškodama kišenėse). Draugas Kam-niovai, duok man cigaretę. Pamiršau ...
KAMNIOVAS (duoda cigaretę ir uždega). |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Leonardas Andriekus
|
DIENA
Nebuvo lemta chaose pražūti,
Nebuvo skirta be žinios išnykt —
Diena išsiskleidė, lyg parašiutas,
Tokia balta, tokia puošni-
Lengvai plavena jos plonytis šilkas —
Svajonių siūlai niekad nesutruks —
Ant jų laikausi — ežerai sužvilgo,
Kaip melsvos akys, prižertos aistrų.
Nejaugi žilas vakaras bedrįstų
Ateit per oro dideles duobes —
Suplėšyt dieną, sunaikint jaunystę,
Mane paversti giedančia gulbe?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
