Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
7 rugsėjis



MŪSŲ POLITINIO GYVENIMO KLAUSIMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. MOCKUS   
1. Emigracinio gyvenimo sunkumai

Politinė emigracija nėra naujas dalykas. Visais laikais būta politinės priespaudos ir įvairiuose kraštuose įvairiais amžiais žmonės su skausmu širdyje palikdavo savo kraštą. Vienu ryškiausių politinių prievartos emigrantų yra žinomasis romėnų poetas Ovidijus, kuris, nepataikęs įtikti su savo poezija to meto valdovui Augustui, buvo priverstas emigruoti į Juodosios jūros pakrantes Mažojoje Azijoje ir iš ten rašė žinomuosius savo laiškus. Jeigu romėnai nuspręsdavo ištremti savo pilietį iš Italijos ar iš Romos, dažnai tokia bausmė prilygo mirties bausmei. Visais laikais palikimas savosios tėvynės buvo skaudus, net mirčiai prilyginamas dalykas. Tačiau visais laikais tokia emigracija buvo ir tebėra neišvengiama.

Mūsų tautoje didesnė emigracija yra pasireiškusi tik praeitojo šimtmečio antrojoje pusėje. Atsiradus didesniam skaičiui mūsų tautos žmonių svetur, daugiausia JAV, atsirado ir reikalas organizuoti jų emigracinį gyvenimą. Tada ir atsirado pirmieji mūsų emigrantai visuomenininkai, kurių dalis ir šiandien tebėra gyvi bei veiklūs savosios tautos nariai. Tačiau išdirbę keliasdešimt metų svetur, tie žmonės, lygiai kaip ir jų likimo draugai iš kitų tautų, žino, kad emigranto visuomenininko, pasiryžusio gaivinti bei palaikyti tai, kas atsivežta gero iš gimtojo krašto ir veikti savosios tėvynės labui, yra toli gražu nelengvas ir nedėkingas uždavinys. Jeigu pirmą ar net antrą dešimtmetį lietuvybė Amerikoje rodė tikrai daug gyvybės ir tikrai naudojosi emigracijoje didesnėmis laisvėmis, kaip caro okupuotoje senojoje tėvynėje, tai toliau metai iš metų vis daugiau ėmė reikštis įprastiniai emigracinio gyvenimo negalavimai. Naujojo krašto malūnas neišvengiamai malė jaunąją kartą, o ir senoji gvardija vis daugiau rodė nuovargio žymių bei palinkimo į asimiliaciją bei kapituliaciją prieš savo pačių atsivežtus nusistatymus. Šitokiose aplinkybėse yra palūžę nemaža mūsų visuomeninio gyvenimo jėgų. Išsilaikė tik tvirtesnio charakterio žmonės. Naujausioji jau beveik ištisai politinių emigrantų banga natūraliai turi papildyti jų eiles ir kartu perimti jų skaudų patyrimą, kad emigranto visuomenininko likimas yra didele dalimi tikrai tragiškas. Tenka išgyventi pralaimėjimą po pralaimėjimo, ir tai ateinantį savaime, nejučiomis. Be abejo, būna ir laimėjimų, tačiau tenka sugebėti tų pralaimėjimų gausybėje nepasimesti ir nepakrikti. Štai tas pakrikimo pavojus yra viena didžiųjų visų emigrantinių visuomeninių ligų, ir mes nuo jos nesame laisvi. Kentėjo ir kenčia nuo jos senesnioji emigracija, kenčia ir pati naujausioji.
Skaityti daugiau...
 
ŽIURKIŲ KAMERA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS GRINIUS   
TRIJŲ VEIKSMŲ DRAMA

III

VESTUVĖS   PAGAL   ĮSAKYMĄ
 
KAMNIOVAS (eidamas į Joaną). Klausyk. Aš tau vieną dalyką patarsiu. Tu paliudyk, kad Morkus dar prieš Skaudės laidotuves turėjo santykių su banditais. Tada ir tau pačiai bus geriau, ir savo miesteli išgelbėsi.
JOANA. Miestelį?
KAMNIOVAS. Kitaip daug gyventojų bus deportuota.
JOANA. Argi tikslas pateisina priemones, jei tu patari šitaip meluoti?
KAMNIOVAS. Argi tai svarbu, beprote? (Nuėjęs vėi atsigręžia), žinok, kad su Morkum vistiek bus baigta. Arba tegu jis pats iš pilpos išsipainioja. Trumpa tyla). O jei nepasakysi, kaip patariu, tu net negalėsi numirti su šituo. (Jis parodė pirštu į Joanos krūtinę kryželio vietoj). Supranti?
JOANA (lyg gindamasi suspaudžia ranka drabužį prie krūtinės ir sėda). Viešpatie!...
KAMNIOVAS. Taip. Aš žinau, kas ten. Kitaip bus baigta. (Jis rodo, kad bus kryželis atimtas. Įeina Bob-rovas, o Kamniovas vėl sėda prie šoninio stalo).
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALGIMANTAS PAGĖGIS   
ATSISPINDĖJIMAS

Save mąstydamas svajojau
ir upes veidrody žiūrėjau į save.
(Prie upių visi valkatos prastovi, norėję būti žemėm ar srove).

Galbūt, gerai, kad atėjau be irklo
ir noro pasisemti kibirą vandens,
žiūrėjau aš į savo veidą pridengtą
staigios pakrantės šipuliais.

Galbūt, gerai, kad aš tiktai žiūrėjau,
kaip upė savo vandenį irklavo
ir upės srovėje atsispindėjo

šviesa ant kranto stovinčio miestelio.
Galbūt, gerai, nes niekas nepasėmė kibirais
upės vandenio su miesto žiburiais.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Eug. Gruodis   
RUDENS EILĖRAŠTIS

Miškai jau išgeltę ir bežadžiai:
išskridę smagūs paukščių būriai —
tik plazda, vėjų sūpuojami medžiuos,
išblyškę medaus koriai;

tik gelsvą rudens saulės medų,
praskleidęs nuogas beržo šakas,
siauru ruoželiu — lyg pirštu — veda
vėjas, šnabždėdamas kažką ...
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KALBOS ISTORIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Dambriūnas   

Dr. P. Jonikas, LIETUVIŲ KALBOS ISTORIJA. Išleido TERRA 1952 m. Čikagoje, 255 psl.
Malonu, kad tremty lietuviška knyga nemirė. Beletristikos pasirodo gal daugiau, negu jos pareikalaujama. New Yorko "Gabijoj" jauties kaip kuriame Kauno ar Vilniaus knygyne. Sunkiau dienos šviesą išvysti mokslinei ar šiaip negrožinės literatūros knygai. Tačiau ir jos prasimuša į skaitytoją. Viena iš tokių yra ir dr. P. Joniko "Lietuvių kalbos istorija".

Tai yra pirma ir vienintelė tos rūšies knyga, kuri buvo verkiant reikalinga. Straipsnių straipsnelių apie mūsų kalbą prirašyta nemaža, bet eilinis inteligentas iš jų tiek teatsimena, kad mūsų kalba yra "labai sena", galbūt seniausia ir panašiausia j sanskritą.

Dr. P. Jonikas yra geriausias mūsų kalbos istorijos žinovas, dėl to jo knyga nėra mėgėjo ar propagandininko, bet mokslininko darbas. Tiesa, pats autorius pratarmėj sakosi šj darbą paruošęs "daugiau platesnia-jai visuomenei" ir, be to, turėjęs dar galvoj ir mokyklų reikalą. Dėl to, anot paties autoriaus, tai esą tik "kalbos istorijos bruožai". Vn dėlto tie bruožai yra parašyti moksliškai, t. y. pasiremiant visa tuo klausimu žinoma ir autoriui prieinama moksline literatūra. Dėl to čia nėra jokių patriotiniais ar propagandiniais sumetimais išvedžiojimų, kurie negali būti pagrįsti mokslo duomenimis. Toks darbas tinka ne tik platesnei visuomenei; jis tiktų ir Lietuvos universitetų studentams, o gal net ir profesoriams.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai