| |
|
|
8 spalis
|
|
HILAIRE BELLOC - KATALIKYBES GYNĖJAS ANGLIJOJE |
 |
 |
 |
|
Parašė L. A.
|
šią vasarą, liepos 16 d., pavargęs nuo metų ir darbo, iš gyvųjų pasitraukė Hilaire Belloc, vienas iš tvirčiausių Ang'ijos katalikų kolonų mūsų amžiuje.
Gimęs 1870 m. tautiškai mišrioje šeimoje—iš motinos anglės, o tėvo prancūzo—velionis buvo išauklėtas angliškoje kultūroje, ir niekas jo prancūzams neskyrė. Jau 1895 Oksfordo universitete gavo literatūros ir istorijos daktaro laipsnius ir nuo to laiko savo gausiais raštais ėmė garsėti šiose srityse. Rašė eilėraščius, romanus, memuarus, istorinius veikalus, parodydamas didelių įgimtų gabumų ir erudicijos.
Belloc yra geras poetas, bet dėl savo temperamento, poleminiu tonu nuskambančių raštų ir aktyvaus reiškimosi visuomeniniame bei kultūriniame gyvenime Anglijoje labiau laikomas mokslininku, kovos žmogumi, net tam tikru pranašu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
PREL. ANTANAS BRIŠKA IR ŠV. KAZIMIERO KOLEGIJA ROMOJE |
|
|
|
|
Parašė Administrator
|
šv. Kazimiero Kolegija Romoje
Rugsėjo mėn. 2 d. rytą Čikagoje po sunkios ligos mirė Msgr. A. Briška.
Jis gimė Lietuvoje 1884 m. Vidurinį mokslą ėjo Mintaujoj ir Rygoje. Įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, čia tačiau jis greitai apsivylė. Mat, tuo metu ten vyravo lenkiškoji dvasia. Jaunuolis Antanas Briška šito nepakėlė: metus išbuvęs, jis paliko seminariją ir pasiekė Cincinati miestą ir buvo įšvęstas kunigu 1911 m.
Kun. Ant. Briška buvo paskirtas šv. Kryžiaus parapijos vikaru Čikagoje. Parapijiniame darbe pasižymėjo uolumu ir sumanumu. Dievas jį buvo apdovanojęs gražia išvaizda ir puikia iškalba. Tikintieji todėl jį mėgo ir mylėjo
Lietuvių skaičiui Čikagoje augant, reikėjo naujos parapijos. Tikinčiųjų primygtinai prašomas, tuometinis Čikagos arkivyskupas Quigley paskyrė kun. Ant. Brišką, pavesdamas jam suorganizuoti Brighton Parke naują lietuvių parapiją. Tai buvo 1914 m.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
APIE GEOLOGINIUS TYRINĖJIMUS IR RUDĄJĄ ANGLĮ LIETUVOJE |
|
|
|
|
Parašė A. Bendorius
|
Mūsų spaudoje retai sutinkame ką nors apie Lietuvos žemę, bet štai "Draugo" š. m. rugpjūčio 1 d-mokslo-literatūros priede pasirodė net du labai įdomūs žemiškuosius (tikrąja žodžio prasme!) mūsų tėvynės reikalus liečiantieji straipsniai. Vieną iš jų parašė St. Maziliauskas o kitą—dr. Al. Tarulis. Entuziastingas St. Maziliausko straipsnis apie galimus Lietuvoj rasti žemės turtus (naudinguosius mineralus) nusipelno dėmesio. Tiesa, jis man bakstelia į šonkaulį, kam aš savo "Lietuvos geografijoj" skelbiu lyg kokią aksiomą, kad Lietuvoje nėra svarbių mineralinių turtų... Deja, jis taip pat nesako, kad jų esama. Girdi, nevalia jų buvimo neigti tik dėl to, kad jų ligi šiol ten dar nesurasta.
Aš irgi nesakau, kad jų negali būti. Betgi kol jų nesurasta, tol ir vadovėly jiems vietos negali būti. Kol sausoj vietoj nėra šulinio, tol nėra ten ir vandens.
Galimas daiktas, kad didelėse mūsų šalies gelmėse esama naudingųjų mineralų. Antai, naujieji amerikiečių geologiniai žemėlapiai pusę (vakarų dalį) Lietuvos priskiria tokiai sričiai, kur, pagal žemės sluogsnių susidėstymo tam tikrą būdą, galima tikėtis rasti naftos. Prisimenu, kad prieš kokius 27 metus teko vienos mūsų geologinės ekspedicijos metu užuosti vienoje žvyro duobėje (Šėtos apylinkėj) kvapą, kuris labai priminė benziną. Arba, štai, prie Panevėžio esančioj pelkėj pastebėta ant vandens susidarius sluogsnelį ir kvapą, kurie taip pat panešėjo į naftą. Tačiau į šiuos reiškinius niekas, berods, nekreipė rimtesnio dėmesio, nes neabejota, kad iš gelmių į paviršių, koks jis yra Lietuvoje, negalėtų prasimušti jokie naftos kvapai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
• Dr. Vincas Maciūnas ruošia studiją apie Strazdelį ir dirba Philadel-phijos universiteto bibliotekoje.
• Dr. Zenonas Ivinskis baigia rašyti veikalą apie vysk. Merkelį Giedraitį. Medžiagą papilde šią vasarą lankydamasis Vokietijoje, kur Goettingene yra Karaliaučiaus archyvas su svarbiais dokumentais.
• "Draugo" romano konkurso komisijon įeina: Pr. Naujokaitis, pirm., dr. A- Šešplaukis, sekr., nariai—kun. V. Dabušis, A. Vaičiulaitis ir Stp. Zobarskas. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
TARP POLITIKOS IR ATEITININKŲ |
|
|
|
|
Parašė B. S.
|
Lietuvos katalikų kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo istorijoj ateitininkų organizacija neabejotinai užima pirmąją vietą. Todėl ji ir branginama, ypač visų tų, kurie joje išaugo. Tiems ji tokia svarbi, kaip sava šeima ar mokykla. Visai suprantamu būdu daugumas tokių ir šiandien linkę tos organizacijos interesus statyti augščiau, pavyzdžiui, už politinių grupių interesus.
Tai ir yra visai logiška: ateitininkų organizacija rūpinasi religiniu, tautiniu, visuomeniniu asmenybės formavimu. Tai fundamentai i aiai dalykai, svarbesni už asmeninius, grupės, frakcijos, partijos reikalus. Ateitininkų organizacija todėl ir galėjo išugdyti visuomenės ir politikos veikėjus, kultūros darbininkus, kad siekė bendrų, fundamen-talinių tiks ų, vengė partikuliarizmo, ypač politiniuose klausimuose. Jeigu nepriklausomos Lietuvos gyvenimo laikų ateitininkai būtų užsiėmę specialiais politinio pobūdžio ginčais savo tarpe, kas gi tada būtų likę iš visų didelių jų siekimų?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
