| |
|
|
8 spalis
|
|
ADOMAS GALDIKAS IR JO KŪRYBA |
 |
 |
 |
|
Parašė V. K. JONYNAS
|
 I.
Adomui Galdikui, mūsų žymiajam kūrėjui, šiais metais sukanka 60 metų amžiaus ir apie 35 jo kūrybos metai.
Adomas Galdikas gimė 1893 m. spalio mėn. 18 d. Giršinų vienkiemyje, Mosėdžio valsč., Kretingos apskr. Jaunystės dienas praleido ano meto Lietuvoje, kur 12 metų berniuką pasitiko spaudos atgavimas. Kiek vėliau jis, kaip ir daugelis to meto jaunimo, jieško šviesos ir specialius grafikos mokslus tęsia Petrapilyje, Barono Stig-lico meno mokykloje, kurią baigia 1917 m.
Gimtasis kampelis, Žemaitija, į jauną Galdiko sielą įspaudė laiko ir audrų neišdildomą prisirišimą. Šie prisiminimai vėlyvesnį Galdiko kūrybinį kelią nudažo gimtojo krašto varsomis.
Atbundanti Lietuva, jau daugelio regimas laisvės rytas, tikriausiai Adomėlio širdyje buvo kaip dulksnūs vulkano dundėjimai. Išaugęs ir bendravęs dievdirbių, medžio raižytojų, liaudies keramikų, pasakų kūrėjų ir karžygių krašte, jis savo jautria siela negalėjo likti visam tam abejingas. Jis traukė į savo kūrybinį tautos gyvybės plakimą. Reaguoti į aplinką, aiškinti jos priežastingumus bei norėti ją suprasti paliko jame patys būdingiausi, bet kartu ir patys brangiausi bruožai. Šių savumų dėka Galdikas išaugo į dabartinę turtingą asmenybę, iš kurios verčiasi kuriamoji galia, vėl ir vėl papildoma neišsemiamais dvasiniais tėvų žemės lobiais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė CARL SANDBURG
|
 CARL SANDBURG gimė 1878 metais Galesburge, Illinois. 1915 metais jam suteikta Levinsono premija už poemą "Čikaga", o 1940 — Pulitzer premija. Po pirmojo pasaulinio karo Sandburgo aštriažodė ir pusiau prozaiška lyrika buvo atšiauriai puolama ir kritikuojama, šiandien jis yra vienas ryškiausių ir populiariausių JAV poetų. Savo eilėraščius Sandburgas pats skaitydavo, pritardamas gitara, ir keliavo taip iš miesto j miestą. Be originalių eilių poetas yra parašęs šešis tomus impozantiškos Lincolno biografijos. Iš Carl Sandburg'o rinkinių paminėtini: "In Reckless Ecstasy" (1904), "Chicago Poems" (1916), "Smoke and Steel" (1920), "Selected Poems" (1926), "Good Morning, America" (1928). "The People, Yes" (1937) etc.
LABAS RYTAS, AMERIKA
Dabar prie pasaulio vairo sėdi dėdė Samas.
Neseniai dar sėdėjo John Bull; o prieš tai—
Napoleonas ir Prancūzijos erelis nurodinėjo
pasauliui kryptį.
Ispanai, romėnai, graikai, persai su savo
titnaginiais šautuvais, jietim, katapultais,
laivais,—visi iš eilės jie kūrė pasaulio
civilizaciją—
Vienas po kito jie buvo nustumti, pralenkti,
kanopų sutrupinti, ir jie mirė
arba jų aistra išblėso.
Deja, deja.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ZENONAS IVINSKIS
|
VIEŠAJAME LIETUVOS 16—17 AMŽ. GYVENIME ŽIUPSNELIS MEDŽIAGOS IŠ ROMOS ARCHYVŲ
1. Liūdni viešojo gyvenimo faktai
Visų 19-tojo amžiaus tautinių sąjūdžių pagrinduose glūdėjo susidomėjimas vietine gyventojų kalba ir tos liaudies kalbos augštinimas. Taip pat ir kiekvieno tautiškai susipratusio lietuvio sąmonę pirmiausia apsprendė pastangos branginti savo kalbą. Rusiška įstaiga, lietuviško veido netekę miestai, sulenkėjęs bei lenkų kultūrą pamėgęs dvaras, pagaliau lenkiškai kalbančioji klebonija buvo lietuvių kalbai viešajame gyvenime beveik visai nebepalikę teisių. Iš baudžiauninko lūšnelės tačiau paniekintai kalbai buvo skirta vėl grįžti į gyvenimą per lietuvių tautinį judėjimą, per savas knygas ir laikraščius. Pagaliau ji atgavo savo pilnas teises tautinėje lietuvių valstybėje, gimusioje Vasario 16-tosios akto pasėkoje. Tada ypač susidomėta savo kalba, jos kultūriniais rašto paminklais.
Kai beveik visuotinai iki tol liaudies kalba buvo niekinta, dabar džiaugtasi kiekvienu naujai surastu nežinomu raštu, ar kokiu lietuvišku tekstu bei įtarpa svetimųjų dokumentų jūroje. Šitoje srityje daug buvo pasiekta. Mūsų bibliografas prof. Vcl. Biržiška per keliasdešimt metų iškėlė aikštėn daug užmirštų knygų, surado nebežinomų rašytojų ir paskelbė dingusių lietuviškų tekstų. Taip pat imta labiau atsidėjus aiškintis lietuvių kalbos vieta pirmojoje Lietuvos valstybėje. Kaip gerai žinoma, toji valstybė — Didžioji Kunigaikštystė, kalbiniu, socialiniu, gyventojų sudėties, teritoriniu ir eile kitų atžvilgių skyrėsi nuo 1918-tais metais gimusios, t. y. nuo antrosios valstybės. Tačiau Lietuvoje iš anų laikų vis pasisekdavo aptikti naujų duomenų, lietuviškų rašto paminklų, ar jų nuotrupų. Pasirodo, pats praktinis gyvenimas kartais būtinai pareikalaudavo pagerbti vietinės tautos ar liaudies kalbos teises. Tokių Tetuviškų tekstų (jų tarpe yra iki 1697 m. gudiškai, o nuo tada lenkiškai vedamuose teismų aktuose — lietuviškos teisminės priesaikos) paskelbė prof. K. Jablonskis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė Jonas Vakaris
|
ANTANAS ŠKĖMA: "ŠVENTOJI INGA". Išleido Terra. Chicago, 1952. 226 psl.
"Šventoji Inga" autoriaus sukomponuota iš trijų atskirų ir organiškai nepriklausomų kūrinių: "Saulėtos dienos", "Apokaiiptinės variacijos" ir "Trys apie traukinį". Pastarasai kūrinys padalintas į tris dalis, kurių paskutiniosios vardas duotas ir visai knygai. Tie trys autonomiški kūriniai reprezentuoja autoriaus rašytojiško keiio kreivę. Pirmajame randame dar giminystės su "Nuodėgulių ir Kibirkščių" proza, tuo tarpu kituose dviejuose dalykuose autorius ir tematika ir stilistinėmis priemonėmis yra pasirinkęs kitą, savitesnį kelią.
"Saulėtos Dienos", atrodo, didesnės apimties veikalo išlaužą, pasakoja apie mažo berniuko ir jo tėvų likimą revoliucijos pašvaisčių nušviestuose pietų Rusijos miestuose. Tolimų vaikystės atsiminimų spindėjimą visame kūrinyje temdo troškus karo gaisrų tvaikas, mirties dalgių žvangėjimas ir nervinga netikrumo atmosfera. Todėl ir autoriaus duotas pavadinimas "Saulėtos Dienos" yra daugiau tragiško dvylipumo simbolis, negu įsikūnijusi konkretybė. (Prisimena čia autoriui padaryti priekaištai dėl visos knygos pavadinimo; analogija tarp "Saulėtų Dienų" ir "šventosios Ingos" labai akivaizdi: ir viena, ir kita proga autoriaus tenorėta pabrėžti kiekvieno termino individualus ga iojimas paskiram žmogui)- Kad Škėma moka trumpais, kondensuotais epizodais kurti visumą, subtiliomis ir originaliomis stilistinėmis priemonėmis perduoti menines tikrovės nuotaiką, spalvą ir skonį, taupiais dialogais atverti žmogiškos sielos individualybę, primygtinai liudija kiekvienas "Saulėtų dienų" puslapis, čia sutinkame, impresionistų knygoms charakteringo, savotiško vibruojančio fluido, persunkusio žemę ir kiekvieną veikėją, tos graudumos ir nosta1 gijos, pabrėžiančios žmogaus praeinamumą grandioziškam gamtovaizdžių fone.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Pr. Skardžius
|
Nepriklausomojoj Lietuvoj aštuonerius metus sėkmingai buvo leidžiamas vienintelis bendrines kalbos laikraštis "Gimtoji Kalba". Kadangi šis leidinys yra išvaręs gana platų barą lietuvių bendrinės kalbos kultūros srityje, tad dabar pravartu yra bent iš dalies prisiminti jo siektuosius tikslus ir nuveiktuosius darbus.
1. GK pradžia ir kelias
Pati GK pradžia sietina su S. Čiurlionienės šeštadienių pobūviais, kur susirinkdavo keliolika įvairios profesijos žmonių, daugiausia kūrėjai bei vertėjai, ir, skaitydami klasikų vertimus bei pačių dalyvių kūrinius, dar svarstydavo tiek kalbos, tiek stiliaus dalykus, štai šitame būrelyje ir kilo GK sumanymas. Buvo nutarta 10 kartų per metus po 16 psl. leisti praktinį laikraštuką bendrines kalbos dalykams nagrinėti. Į redakcinę komisiją buvo išrinkta S. Čiurlionienė, V. Kamantauskas, A. Salys ir J. Talrrantas, kuris, be to, dar buvo paskirtas ir atsakomuoju redaktoriumi. Savo įžanginiame žodyje '"Darbą pradedant" redakcija tarp ko kito šiaip pasisako:
"GK rūpinsis praktiniais kasdieniais bendrinės, rašomosios ir šnekamosios, kalbos ir stiliaus dalykais. Ji nori būti plačiosios rašto visuomenžs ne tiek peikėja, kiek patarėja. Stengsimės patarti paprastai, be grynosios kalbotyros gudrybių, bet visus savo patarimus košime per tankų tarpusavio kritikos sietą" (1933,2).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
