Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1954 m. 2 vasaris
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Brazaitis — Budėjimas naktyje ............................................................................ 49
Jurgis   Blekaitis — Rudens tema, Medžiotojas,
Metinės, Sodas prie Nemuno, Baltoj tema  (eil.) ............................................................. 53

Zenonas   Ivinskis — Mindaugas ir jo karūna ................................................................. 55
Kostas   Ostrauskas — Sovietų 1950 metų kalbos mokslo perversmas ir jo pasėkos .. 60
Leonardas   Andriekus — Stigmos, Laumes, Vienuma, Malda (eil.) .............................. 69
Jurgis   Baltrušaitis — Apie meno esmę ir menininko kūrybinę paskirtį ....................... 70
Venancijus   Ališas — Poetui (eil.) .................................................................................... 72
Dr. Ag. Šidlauskaitė — Vaiko ugdymas tiesos meilei ..................................................... 73
A. Maceina — Albert Schweitzer, Nobelio premijos laureatas ....................................... 77

KŪRYBOS    PASAULYJE
LITERATŪRA
Jonas   Aistis — Bernardas Brazdžionis: Didžioji kryžkelė ............................................ 82
Aug.   Raginis — Jurgis Gliauda: Ora pro nobis .............................................................. 84

RELIGINIS  GYVENIMAS
V. K- as — Popiežiaus kalėdinė kalba ............................................................................. 86

MOKSLAS
Dr. P. Celiešius — Laisvė ir būtis .................................................................................... 88
Antanas   Musteikis — Bendro žodžio bejieškant ........................................................... 89

VISUOMENINIS   GYVENIMAS
Dr. J. Sav. — Italijos problemos ......................................................................................  91

PASTABOS:
L. A. — Lietuvos Vyčių organizacija — 94.
A. K. — Amerikos lietuvių katalikų istorija.
— 95
L. A. — Nauji lituanistiniai darbai — 95.
Enciklopedijos fondas Lietuvai — 95.

ĮVYKIAI ............................................................................................................................. 96
Skaityti daugiau...
 
BUDĖJIMAS NAKTYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Brazaitis   

1.    Veikimo prasmė
2.    Veikimo linkmes
3.    Pasiruošimas ateities Lietuvai

Vasario Šešioliktoji — ji vienas mintis pažadindavo laisvės laikais, kitas sukelia vergijos ir tremties metais. Gero gyvenimo dienomis žmogus nemėgsta minties kreipti į ateitį. Sunkiai prileidžia, kad ateitis būtų kitokia nei ši diena. Geras gyvenimas maža ką skatina pasiruošti, kad sutiktum ateitį dar giedresnę, o juo labiau niūresnę. Tai pajutom savu likimu. Kitaip esti varge ir nužeminime. Tada mintis nerimsta ir nesutelpa šioj dienoj. Bėga į praeitį, gundydama viltį, kad artimoj ateityje grįš gerosios praeities dienos. Taip buvo romantikų aušrininkų laikais. Panašioj būsenoj ir mūsų mintys graibstos atgal ir pirmyn.

1.
Atgal dairydamies, stengiamės įžiūrėti tam tikrus istorijos dėsnius, kuriais reiškėsi mūsų valstybės likimas, kuriais ir dabar jis galėtų kilti į ateitį. Atrodo, kad St. Šalkauskio tezė, jog Lietuva yra dviejų pasaulių riboje, šiandien savaip prasminga. Ima mums rodytis, kad Lietuvos likimas visada priklausė nuo pajėgumo ir santykiavimo tų dvejopų pasaulių, kurių riboje yra Lietuva — nuo germanų tekėjimo į rytus ir slavų tekėjimo į vakarus.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jurgis Вlekaitis   
RUDENS    TEMA

Nutrūkstančių gaidų pulkais pasikėlė
su lapais nuo tūkstančiarankių čelistų
rudens tema. — Ne, neklystu,
variniai bukai: mes — vėlės,

mes vejame vėjuose šermeninę
giesmę ir skriejam su ja pro metus,
mes — vėlės. Ir aš su jumis metu
save po lašą, po lapą mėlynėn—

kaip jie klykdami skrenda, kaip sminga į viršų,
žiūrėk — kaip jie krenta augštyn,
į žvangantį dangų, įniršę
vanagai mano šauksmo karšti!
 
Skaityti daugiau...
 
MINDAUGAS IR JO KARŪNA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ZENONAS IVINSKIS   
(Tęsinys)
 
V.
Pačioje Lietuvoje 13 amžiaus istorijos liudininkais liko tik gausūs nebyliai — paupių ir kitų strateginių vietų piliakalniai. Visa kita išnyko ar žuvo, kaip apskritai daugelį lietuvių praeities skambių žygių yra ištikęs skaudus likimas. Nebeturime apie juos dokumentacijos. Nežinome, kur sudulkėjo ir Inocento IV bulės Mindaugui, ir jų tekstų tikrai nežinotume, jeigu nuo Inocento III laikų (1198) nebūtų buvę daromi nuorašai visų iš Vatikano kanceliarijos išeinančių dokumentų.

Mindaugo vainikavimo iškilmės buvo nepaprastas atsitikimas, per septynis amžius tik kartą teįvykęs Lietuvoje, jeigu apie 1255 m. nebuvo karūnuotas jo įpėdinis. Apie mindaugines iškilmes betarpiškai nėra likę konkrečių duomenų, kurie galėtų mūsų istorinį smalsumą patenkinti. Tačiau tai, kas yra 1253 m. įvykę, galima iš dalies atstatyti, palyginant panašias apeigas vakaruose. Juk Mindaugas buvo karūnuojamas krikščionišku karaliumi. Tad reikėtų atsidėjus pasižiūrėti į vidurinių amžių krikščioniškų valstybių vainikavimo liturgiją, į "ordines". Gaila, kad gausūs Mindaugo laikų nagrinėtoj ai to klausimo iki šiol neiškėlė.

Nuo 10-tojo amžiaus karūnavimo iškilmių tvarka, kuri įvairiose valstybėse šiek tiek skyrėsi tik smulkmenose, vis daugiau yra žinoma iš autentiškų šaltinių. Pagrindiniai karūnavimo simboliai, kurie viduriniais amžiais per iškilmingus liturginius aktus buvo taip mėgiami, buvo panašūs.
Skaityti daugiau...
 
SOVIETŲ 1950 METŲ KALBOS MOKSLO PERVERSMAS IR JO PASĖKOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KOSTAS OSTRAUSKAS   
1950 m. gegužės mėn. 9 dienos "Pravdos" laida išėjo gerokai pastorėjus — vedamajame buvo paskelbta, jog tuo numeriu pradedamos vadinamosios "laisvos diskusijos" sovietinio kalbos mokslo klausimais. Priežastis: sovietų kalbotyros nuklydimas į šunkelius ir sustingimas. "Diskusijų" tikslas: "kritikos ir savikritikos priemonėmis nugalėti sovietinio kalbos mokslo raidos bei vystymosi sustingimą ir kartu duoti teisingą kryptį tolimesniam moksliniam darbui šioje srityje". (1)

"Diskusijos" buvo koncentruojamos į bandrąsias kalbos mokslo problemas. Praktiškai gi tikrasis taikinys buvo N. J. Marras bei jo kalbinė teorija ir jos šalininkai, — teorija, kuri iki to laiko buvo laikoma didžiausiu marksistinio-leninistinio kalbos mokslo laimėjimu.

I
Norėdami geriau suprasti kalbamas diskusijas, tikriau patį sovietų kalbos mokslo perversmą, susipažinkime nors trumpai su ankstyvesne (iki 1950 m.) sovietine kalbotyra, t. y. su N. J. Marru ir jo teorijomis. Plačiai bei išsamiai to nenagrinėsime, nes 1. turint galvoje Marro teorijų painumą ir dažną jų kaitaliojimą, tektų šiam reikalui paskirti ilgoką studiją, 2. mūsų atveju tai nėra labai ir reikalinga, nes, kalbant apie patį perversmą, svarbiausi, kaip matysime, yra patys Marro teorijų pagrindai ir pasėkos, — tad tuo ir pasitenkinsime. Tačiau iš kitos pusės, toli gražu negalime užmiršti kito, su kalbos mokslu nieko bendro neturinčio, aspekto — politikos, nes paties perversmo pagrinde, mūsų supratimu, glūdi ne tiek mokslinė, kiek grynai politinė priežastis.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LEONARDAS ANDRIEKUS   
STIGMOS
Nebuvo čia nei angelo, nei serafino,
Alvernos kalno, jiečių ir vinių,
Tik ta ilga liūdnų dienų grandinė
Su ašarom, giesmėm, raudonu jurginu.

Nebuvo čia nei vizijų, nei apšvietimų —
Tik ta blanki mėnulio pilnatis —
Bet vieną kartą atsivėrė stigmos
Ir šioj vargingoje žmogaus būty.

Dabar jau nebegalima jų benuslėpti
Po stora atgailos ašutine —
Mačiau per Cedrono upelio lieptą
Su stigmom einančias minias.
Skaityti daugiau...
 
APIE MENO ESMĘ IR MENININKO KŪRYBINĘ PAREIGĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JURGIS BALTRUŠAITIS   
Šiemet sausio 3 d. suėjo dešimt metų, kai Paryžiuje mirė Jurgis Baltrušaitis. Jo "Poezija" buvo išleista Amerikoje 1948 m. šis straipsnis lietuvių  kalba  pasirodo pirmą  kartą. — Red.

Kaip skirtingai bebūtų apibrėžiama vidujinė žmogiškos kūrybos prigimtis ir kokie bebūtų jai priskiriami ar nustatomi uždaviniai bei tikslai, jau kuris metas yra visiškai neabejotina, kad menas nėra šventiškas žaidimas, žavus, bet dy-kūniškas dvasios žiedas, arba mus kilninanti apgaulė, lygiai kaip visai neabejotina ir tai, kad jis nėra nei paprastas grožio įkūnijimas, nei jo įtvirtinimas gyvenime, nei kitoks savimeilis kūrybinis tarnavimas vadinamajam grožiui. Ir atsiranda menas gyvenime ne del mūsų poilsio ar malonumo, o dėl gebėjimo ir didžio dvasios triūso, ne dėl mūsų užsimiršimo, masinimo bei suviliojimo motinišku kūrybos malonėjimu ir žavesiu, o dėl mūsų atsibudimo iš mūsų pačių ir dėl sunkaus kryžiaus kelio nuo savęs, nuo ankštos pastogės ir mažutės žmogaus garbės į Dieviškus pločius ir Dieviškus tolius. Galvoti apie jį kitaip, reikštų trumparegiškai ir net aklai spręsti iš paskirų požymių ir tariamos laukujos sudėties. O taip spręsti, reikštų nematyti ir netgi nenumanyti, kad mūsų menas yra viena iš galingiausių gyvenimo jėgų ir vienas iš slaptingiausių būties stebuklų. O būdamas tokia jėga ir tokiu stebuklu, jis tegali būti vertinamas tik glaudžiausiai susietas su bendra gyvenimo trauka ir bendra passulio darna. Juk jeigu šiaurės samana ir Libano kedras yra, matomai, ne tam, kad tik būtų šiaurės samana ir Libano kedras, o jie atsiranda ir gyvuoja, kaip paskira pakopa ir neatsiejamas nuo visumos įkūnijimas bendros pasaulinės valios bei pasaulinio nuskyrimo, tai ir menas neturi atsajumo nuo pasaulio, nuo jo raiškos ir veiksmo, ir todėl jo situacija, panašiai kaiD kiekv'enas nedalomas reiškinys, gali būti rpčiuopta ir apibrėžta tik pagal pasaulio esmę ir visuma, o jo mastas turi glūdėti ne jame pačiame, bet už jo.

Kas gi tai yra mūsų menas ir mūsų kūryba? Ir koks jų santykis su mūsų pereinamąja valanda ir visu žmogišku gyvenimu?
Paklauskim išminčių.

Ji iš dangaus pas mus atskrenda —
Dangiška — pas žemės sūnus,
Su tyrumu žydriu žvilgsny.

Taip apie poeziją dainuoja Tiutčevas.

Dainiaus siela, darniai išlieta,
Atpalaiduota nuo visų savųjų graudžių.

Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VENANCIJUS ALIŠAS   
POETUI

Žydi marios per naktį pražydę
Baltų putų baltuos pusnynuos.
Debesėliai jose susibridę
Nuolatos tavo nerimą lydi,
Nuolatos tavo sapną sūpuos.

Tu girdi tą skambėjimą tylų?
Jis atplaukia iš metų anų,
Kurie jau amžinybėn nukilo.
Tatai kankliai senovės vaidilų,
Tai byla šviesesniųjų dienų.

Nūn, deja, nebėra šventų girių
Anei žilo vaidilos išvis.
Kauburėliuose kaulai jų tvyro.
Tai tik jie, o ne giesmės jų mirė;
Tai tik jie — ne lietuvio širdis.
Skaityti daugiau...
 
VAIKO UGDYMAS TIESOS MEILEI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. AG. ŠIDLAUSKAITĖ   
Čia duosim žiupsnelį minčių tėvams ir mokytojams, kurie, nors pilni gerų norų, dažnai pamiršta faktus ir konkrečias priemones auklėjimo darbe.

Štai pirmas iš tų dažnai užmirštų faktų. Mes esame linkę mąstyti apie žmogų, kaip asmenį, labiau iš filosofinės ar teologinės pusės. Net ir tuo atveju, kada tariamas asmenybės terminas, atrodo, pamirštamos individualinės savybės. Tikslesnėj terminologijoj gi "asmuo" yra abstrakti sąvoka, išreiškianti tik tą faktą, kad toji ar kita žmogiška būtybė priklauso žmogiškajai giminei. Ir tai be išimties: vyras ar moteris, suaugęs ar vaikas, genijus ar idijotas etc.

"Asmenybė" išreiškia to ar kito asmens individualumą, jo asmenines žymes: lytį, amžių, temperamentą, charakterį ir 1.1. Asmuo išsako žmogiškos būtybės esmę. Asmenybė įima tai, kas jai pripuolama, individualu, kintama. Taigi tik kalbant apie asmenybę, galima kalbėti ir apie josios vystymąsi, plėtojimąsi, tobulėjimą. Asmenybės vystymosi procesas liečia tiek fizinį, tiek intelektualinį, tiek platesne prasme dvasinį vystymąsi.

Bet kuris asmenybės bruožas, fizinis ar psichinis, gimimo metu toli gražu nėra pilnai išsivystęs. Tačiau kiekvienas iš jų turi savybę augti, plėtotis ir tobulėti. Impulsas augti ir vystytis reikalauja išorinių sąlygų. Kadangi šiandien melas ir neteisybės yra taisyklė, kadangi ir mes esam aukos tegu ir labai maskuotų ir iškilmingai politikų skelbiamų melų, kadangi šiame naujam vilionių krašte mes taupom pinigus tik tam, kad juos greičiau išleidus dėl naujo, nors visai beverčio, bet plačiai reklamuojamo daikto, auklėjimas ir auklėj imasis Tiesos meilei yra labai aktuali tema.
Skaityti daugiau...
 
ALBERT SCHWEITZER Nobelio taikos premijos laureatas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. MACEINA   
1.  Du simboliai
Pernai buvo duotos dvi Nobelio taikos premijos.
1953 metų Nobelio taikos premija buvo paskirta amerikiečiui G. Marshallui, o 1952 m. — elzasiečiui A. Schweitzeriui. Tai du vardai, kurie reiškia daugiau, negu tik dvi mirtingas žmogiškąsias asmenybes. Tai simboliai dviejų žmonijos kelių, kuriais ji mėgina siekti visuotinės ir pastovios taikos. Marshallo kelias veda į taiką per viršinę gerovę. Jis mėgina užtverti bolševizmo sklidimą pasaulyje tuo, kad gelbsti tautas iš skurdo, tikėdamasis, jog, išnykus vargui, išnyks ir nerimas. "Pirma pasotink mus, o paskui reikalauk dorybių" — tai šūkis, išrašytas ant inkvizitoriaus karalystės vėliavų, kurias šioj o šalininkai kelia kovai su Evangelija, skelbiančia, jog "žmogus yra gyvas ne viena duona" (Mat. 4, 4). Marshallas tiki, jog šių vėliavnešių reikalavimas esąs teisingas, todėl savo garsiuoju planu jis ir nori jį patenkinti. "Pax hominibus bonae saecu-ritatis" yra Marshallo plano Gloria. Ir už šitą himną žmonijos gerovei, kaip keliui į taiką, jis susilaukė Nobelio premijos.
Skaityti daugiau...
 
DIDŽIOJI KRYŽKELĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jonas Aistis   

Bernardas Brazdžionis, už eilėraščių rinkinį "Didžioji Kryžkelė" laimėjęs šių metų Liet. Raš. Draugijos   literatūros   premiją.

Didžiojoj kryžkelėj paklydau aš ne vienas,
Didžiojoj kryžkelėj visas pasaulis su manim.
Brazdžionis

Tuo vardu pasirodė nauja Brazdžionio knyga, Terros išleista — daili pažiūrėti ir miela paskaityti. Tai jau 13 jo poezijos rinkinys.

Brazdžionis su savo poezija pradėjo rodytis labai jaunas: pirmąjį eilėraštį paskelbė 1924 metais (gimęs 1907 m.), o po poros metų drauge su Aukštikalnių išleido rinkinėlį "Baltosios dienos". Ta maža, spausta Biržuose, kuklios išvaizdos knygelė didelio garso nesulaukė, nors joje jau yra žymių to Brazdžionio, kuris su visomis savo poezijos būdingomis savybėmis pasirodė 1931 metais Kaune išleistame rinkinyje "Amžinas žydas".

Ši knyga mūsų skaitančiajai visuomenei, nors ji jau buvo "Keturių Vėjų" paslaugomis su naujumais kiek apsipratusi, kirto kaip kuokas galvon. Nuomonės buvo labai įvairios: vieni šaukė—skandalas!, antri—juokėsi, treti nieko nenuvokė ir patys savęs bei kitų pasipiktinę klausė — ar tai poezija? Dar kiti, ir jų pradžioje buvo nedaug, entuziastingai jo poeziją sutiko. Visi tačiau jautė, kad čia ateina jėga, su kuria reikės skaitytis. Ir jie turėjo tiesą, nes sekantis rinkinys—"Krintančios žvaigždės" — net ir didžiausius skeptikus įtikino, ir ta knyga buvo plačiai pasveikinta.
Skaityti daugiau...
 
ORA PRO NOBIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. Raginis   
Jurgis Gliauda: ORA PRO NOBIS.
Romanas. Iliustravo V. K. Jonynas. Draugo Bendradarbių Klubo leidinys, Chicago, 1953. 447 p. Kaina $4.00.
Šis Jurgio Gliaudos romanas skaitytoją paneria į pirmos bolševikinės okupacijos dienas. Prasideda jisai ant marių krašto Palangoj, kur komunistų agitatorius Vaitkūnas atvažiuoja naujų stabų tarnybai pakinkyti rašytojo šatrio, ir baigiasi partizanų kovomis Kauno gatvėse bei rusų bėgimu iš Lietuvos. Knyga uždaroma pagrindine idėjine šio veikalo vėliava — žodžiais apie "naujos brolių Lietuvos" ateitį.
Tokie spielčiai suima dramatiškus ir tragiškus įvykius. Smarkaus veiksmo genami, pro mūsų akis prabėga žmonės, atsitikimai, intryga, samprotavimai, idėjos, miestų ir gamtos scenos, kova ir atomazga. Knyga yra dinamiška. Jurgis Gliauda yra vienas iš tų mūsų retesnių autorių, kuriuose jaučiama energija ir įtampa. Tuo bruožu "Ora pro nobis" šliejasi prie Vinco Ramono "Kryžių".
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red   
Juozas Kėkštas: ETAPAI. Poezija, 1933/1953. Išleido Venta, 1953 m. 142 p.
A.   Tyrolis:   LAUKŲ   LIEPSNOS.
Sonetai. Išleido Venta. 1953 m. 44 p.
Venancijus Alisas: CASCATA CRISTALINA. Ketvirtoji lyrikos knyga. Išleido "Bendrija", Hanover, 1953 m. 155 p.
Alė Rūta: DUKTĖ. Apysaka. Išleido "Bendrija", Hanover, 1913. 249 p.
Juozas Ambrazevičius, A. Skrups-kelienė, A. Vaičiulaitis: NAUJIEJI SKAITYMAI. IV pataisytas leidimas. Išleido Bostono Lietuviai Mokytojai, 1953 m. 224 p.
Alfonsas Nyka-Niliūnas — ORFĖJAUS MEDIS. Eilėraščiai. 128 p3l. Kaina 3 doleriai. Viršelį, titulinį puslapį, dalių vinjetes ir skyrių pradines raides darė Kazys Janulis. Išleido Vytautas Saulius. Tiražas 350 egzempliorių, kurių penkiasdešimt numeruotų ir autoriaus pasirašytų. Tekstą surinko "Draugas". Spaudė M. Morkūno spaustuvė Čikagoje, 1953 metais.
Aloyzas Baronas — UŽGESĘS SNIEGAS, romanas. Išleido Kanados Lietuvių Katalikų Kultūros Draugija Toronte. Viršelį piešė Paulius Augius. 258 pusi.

 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
•    Lietuvių Rašytojų Draugijos grožinės literatūros 1953 m. premiją laimėjo Bernardas Brazdžionis už poezijos rinkinį "Didžioji Kryžkelė". Premija suteikta slaptu balsavimu pačių Rašytojų Draugijos narių, kuriems buvo patiekta 12 knygų. Balsų skaitymo komisiją sudarė: J. Švaistas, J. Augustaitytė-Vaičiūnie-nė ir B. Babrauskas. Premijai gauti buvo reikalinga absoliutinė balsų dauguma.
•    1953 metų už geriausią literatūros veikalą mažiesiems premiją 250 dol. gavo Leonardas Žitkevičius. Buvo premijuotas jo eilėraščių rinkinys vaikams "Saulutė debesėliuos". Knygos vertinimo komisiją sudarė: P. Gaučys, A. Baronas, P. Orintaitė, J. Kreivėnas ir D. Velička. Premijos fondui 100 dol. aukojo V. Šimkus, Lietuvių Prekybos namai — 50 dol., St. Tamulaitis — 20 dol. ir kit. Premijuotą rinkinį, kuriame yra 50 eilėraščių vaikams, išleido Liet. knygos klubas Čikagoje.
•    Šiemet sueina 50 metų, kai lietuviams grąžinta spauda. Sukaktis bus prisiminta mūsų kolonijose atitinkamais paminėjimais bei paskaitomis, nušviečiant tą liūdną tautos istorijos laikotarpį.

 
POPIEŽIAUS KALĖDINĖ KALBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. K-as   


Neįmanoma trumpoj apžvalgoj ilgiau apsistoti prie visų tų problemų, kurias šv. Tėvas svarstė savo paskutinėj kalėdinėj kalboj. Pasitenkinsime tad, iškeldami pagrindinę kalbos idėją ir išryškindami vieną aktualiausių praktiškųjų išvadų, kalbančią apie žmogaus laisvę ir autoritetą demokratijoje.

Technikos dvasia

Šv. Tėvas šių dienų gyvenimo tikrovę stebi ne kaip šaltas mokslininkas, kuris tyrinėja tik tam, kad konstatuotų ir išaiškintų faktus bei įvykius. Kaip Kristaus Vietininkas žemėje, jis visa vertina amžinojo žmogaus tikslo žvilgsniu, taip pat ir gamtinio gyvenimo problemas spręsdamas antgamtinių tiesų šviesoje. Tėvišku susirūpinimu jis seka mūsų laikų žmonijos tragiką ir nesiliauja rodęs tikrąjį kelią iš painiavų ir prieštaravimų, nenustoja kvietęs grįžti prie amžinųjų principų ir krikščioniška dvasia persunkti visas tiek individualinio, tiek socialinio gyvenimo sritis. "Kaip pasaulio tvėrimo metu 'pradžioje buvo Žodis', o ne daiktai, ne jų įstatymai, ne jų galia ir gausumas, — sako Pijus XII, — taip vykdant Kūrėjo žmonijai patikėtą paslaptingą uždavinį, pradžioje turi būti pastatytas tas pats žodis, jo tiesa, jo meilė, jo malonė, o tik paskui mokslas ir technika".
Skaityti daugiau...
 
LAISVE IR BŪTIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. P. Celiešius   

Neseniai "Aidai" atspaude dr. Juozo Girniaus prancūzų kadba rašyto veikalo "Libertė et L'ėtre, La Meta-physique Existentielle de Karl Jaspers" lietuvišką santrauką — "Laisve ir Būtis" (Brooklyn 1953. 151 psl.). Tai nėra eilinė populiari brošiūra, nei mokyklinis vadovėlis iš filosofinės srities, bet gili studija, sutelkta atpažinti vieno mūsų laikų žymaus egzistencialisto, Kari Jasperso, filosofiniam mąstymui. Kaip pats autorius sako: "Kalbėti apie egzistencializmą apskritai yra sunku, nes tasai bendras vardiklis, kuris vadinamas egzistencializmu, lieka tik negyva schema. Tie filosofai, kuriuos jungia šis bendras vardiklis, iš tiesų yra labai skirtingi. Užtat šį kartą ir pasirenkame tik vieną iš jų — Kari Jaspers" (p. 5.).

Jeigu egzistencializmas yra apskritai apibūdinamas, kaip laisvės filosofija, tai ypač šis vardas dera Jasperso filosofiniam mąstymui. Jo filosofija, trumpai sakant, yra laisvės filosofija, o ne būties, kaip įprasta tradicinėj filosofijoje turėti.
Dr. J. Girnius atskleidžia Jasperso egzistencinę sampratą keturiuose skyriuose: 1) žinojimo prievarta ir tikėjimo laisvė, 2) Laisvė ir pasaulis, 3) Laisvė ir dievybė ir 4) Laisvė ir religija.
Skaityti daugiau...
 
Bendrojo žodžio beieškant PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Musteikis   
Į mano pastabas (Aidai, 1953, nr. 9) dėl kelių į senąją lietuvių religiją p. Marija Gimbutienė atsiliepė savais komentarais. Sprendžiant iš autorės atsakymo, galime surasti trejopo pobūdžio dalykai: pirma, tie, kurie yra mano ir autorės vienodai suvokti ir panašiais ar tais pačiais žodžiais aptarti; antra, tie, ku'ie yra panašiai suvokti, tačiau autorės nusakyti prieštarauiančiai; trečia, tie, kurie yra ir skirtingai suvokti ir skirtingai išreikšti.

Autorė, atrodo, neprieštarauja mano prielaidai, kad visų pirma reikia turėti religijos koncepciją aplamai, kuri būtų mokslinė, kurios aš kaip tik ir pasigedau pagrindiniame jos straipsny (Aidai, 1953, nr. 1). Ji taip pat sutinka, kad religijos kilmės (tiksliau — raidos) procese yra ne vien racionalinis, bet ir jausminis pradas, nors aš to ir pasigedau jos išvadose.
Skaityti daugiau...
 
ITALIJOS PROBLEMOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. J. Sav   
Šiandien komunizmas, lyg kokia purvina upė, liejasi per pasaulį iš krantų ir grasina sunaikinti žydinčias pievas ir ramius derlingus laukus. Nenuostabu tad, kad pasaulinės politikos vairuotojai stengiasi stiprinti užtvankas ir neleisti tai smurto, melo, klastos ir neteisybės upei išsilieti. Viena tokių užtvankų yra demokratinė Italija, taip sunkiai išgyvenanti karo pasekmes ir energingai gydanti jai padarytas žaizdas.
Bet ir toje užtvankoje atsiranda pavojingų plyšių, silpnų vietų, kurios sudaro daug rūpesčio tiems, kurie kovoja su komunizmo grėsme. Tos silpnos Italijoje vietos, kurios sudaro komunizmui plėstis patogia sąlygas, yra šios.

1.    Gyventojų perteklius. Italijoje kasmet priauga 400,000 žmonių. Emigracijos į kitus kraštus beveik nėra. Po karo Italija neteko kolonijų, kuriose prieš karą buvo įkurdinta tūkstančiai italų ir įdėti dideli kapitalai. Po karo italai grįžo iš kolonijų į savo tėvynę ubagais ir taip padidino dar daugiau Italijos bied-nuomenės eiles. Suprantamas tad savo laiku De Gasperi pasakymas Marshallo plano vykdytojui Hoff-manui: "Jei jūs tikrai norite mums padėti, tai paimkite iš Italijos bent vienų metų prieauglį, o mums tuojau palengvės". Italai skaito dangun šaukiančiu nusikaltimu kitų kraštų nusistatymą neįsileisti italų . emigrantų. Italija dūsta tarp savo kalnų ir su pavydu žiūri, kaip visoki DP renkasi kraštus, į kuriuos turi progos išvažiuoti.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
•    Vasario 16 d. minėjimai šiemet praėjo dar įspūdingiau, kaip praėjusiais metais. Ypač daug palankumo susilaukta iš Amerikos vyriausybės. Šventės dieną Lietuva buvo prisiminta net Jungtinių Valstybių senate. Vasario 16 d., pradedant senato posėdį, maldą už Lietuvą sukalbėjo prel. L. Mendelis, atvykęs kartu su lietuvių delegacija iš Baltimores. Daugelio valstybių gubernatoriai ir miestų burmistrai ta proga paskelbė "Lietuvos Dieną".
•    Miko Petrausko operetę "Šienapjūtė", naujai pertvarkytą P. Sarpa-liaus, sausio 31 d. Marijos Augšt. mokyklos salėje pastatė "Dainavos" ansamblis. Operete Chicagos publika labai domėjosi. "Dainavos" ansambliui vadovauja St. Sodeika. Scenai dekoracijas piešė dail. Adomas Varnas.
•    ALB Cicero, 111., apylinkės valdyba pravedė Vasario 16 gimnazijos namų fondo vajų. Pinigų surinkta 1300 dol. ir jie per Šveicariją pasiųsti PLB Vokietijos krašto valdybai

 
LIETUVOS VYČIŲ ORGANIZACIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   
Pernai Lietuvos Vyčių organizacija Bostone surengtu suvažiavimu ir padidintu savo laikraščio "Vyčio" numeriu paminėjo 40 metų veikimo sukaktį, šiame krašte, kur taip mėgstami minėjimai bei jubiliejai, ši sukaktis ypatingai išskirtina. 40 metų bendro darbo bei kovos už religines ir tautines vertybes duoda teisę stabtelėti ir pažvelgti į nueitą kelią.

Vyčių organizacijos pradžia siekia tuos laikus, kai dar Lietuva neturėjo laisvės. 1913 metais dar nebuvo aišku, kokia linkme pakryps mūsų krašto istorija. Prasidėjęs pirmasis pasaulinis karas dar neteikė mažoms tautoms garantijų, kad jos bus laisvos, nors to lietuviai tikėjosi ir lauke.

Savo tėvų žemei laisvės troško ir už Atlanto gyveną jos vaikai. Amerikoje tais laikais lietuvių veikimas buvo gyvas. Jieškodami geresnio gyvenimo, daug jaunų žmonių iš Lietuvos važiavo į užmarius. Čia atvykę, jie nepasitenkino darbu fabrikuose, bet, kiek įgalėdami, triūsė ir lietuviškoje dirvoje. Tuo laiku Amerikoje ideologinė kova buvo smarkesnė, kaip šiandien. Tolerancija ne taip jau pilnai visų buvo suprantama. Visuomenė aiškiai rikiavosi dviem frontais— kairiuoju ir dešiniuoju. Kairiajam atstovavo Dr. Jonas Šliūpas su savo sekėjais, dešiniajam — katalikiškoji dvasiškija ir tikinčioji lietuvių dalis. Tada ėjo lietuviškų parapijų steigimas ir organizacijų kūrimas pilnu tempu.
Skaityti daugiau...
 
AMERIKOS LIETUVIŲ KATALIKŲ ISTORIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. K.   
Shenandoah, Pa. liet. parapijos klebonas kun. J. Karalius jau seniai kėlė mintį paruošti Amerikos lietuvių katalikų istoriją. Tam darbui finansuoti jis skyrė $1,000.00 auką. Tas reikalas pagaliau buvo aptartas 1953 m. rugs. 17 d. Kunigų Vienybės seime Chicagoje, 111. ir seimas išrinko trijų asmenų komisiją iš prel. Pr. Juro, kan. J. Končiaus ir T. V. Gidžiūno, OPM. Pasitelkusi dar keletą asmenų iš pasauliečių istorikų, toji komisija paruošė numatyto ve'kalo planą ir nusprendė jį ruošti sudė.i-nėmis jėgomis. Redakcinės komisijos pirmininku išrinko Dr. Antaną Kučą, jo padėjėju — prof. Simą Sužiedėlį ir sekretorium Tėvą Viktorą Gidžiūną, OFM.
Skaityti daugiau...
 
NAUJI LITUANISTINIAI DARBAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. D.   
Neperseniai Italijoj pasirodė 9-as "Studi Baltici" tomas. Pirmuosius aštuonis išleido Rytų Europos Institutas Romoj (1931 - 1942 m.), o šį 9-ąjį — Toskanos mokslo ir literatūros akademija "La Colombaria" Florencijoj.

"Studi Baltici" žurnale spausdinamos studijos bei straipsniai, skirti baltų (lietuvių, latvių bei prūsų), literatūrai bei kalboms tyrinėti. Šis devintasis tomas yra skirtas lietuvių rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus 70 metų sukakčiai paminėti. Tam duotas specialus dr. Vinco Maciūno straipsnis "Vinco Krėvės vieta lietuvių literatūroje".
Skaityti daugiau...
 
ENCIKLOPEDIJOS FONDAS LIETUVAI PDF Spausdinti El. paštas
Gyvename tokį metą, kada visos lietuvių dvasinės ir medžiaginės jėgos turi būti telkiamos kultūros vertybėms kurti. Lietuvių mokslas ir grožinės kūrybos apraiškos turi žengti drauge su mūsų visuomenine ir politine veikla. Visų lietuvių talka gali ir turi padaryti, kad šiandien ir rytoj mūsų mokslas ir kūryba ne tik laikytųsi pasiekto j augštumoj, bet ir žengtų į priekį.

Laikraščiai ir knygos yra gerai išbandytas lietuvių kovos būdas už tautos laisvę, už savitą ir nepriklausomą lietuviškąjį žodį. Visų lietuviškų knygų didžioji knyga yra Lietuvių Enciklopedija. Jos pirmasis tomas neseniai išėjo iš spaudos, kaina $7.50. Viso bus išleista apie 20 tomų. Į metus išeis 3 tomai. Malonu ją įsigyti: mes ja džiaugiamės ir didžiuojamės. Ne visos tautos, net ir savo laisvoj valstybėj, yra išleidusios enciklopedijas. Enciklopedija — tautos dvasinio lobyno rodiklis.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    ALT Vykdomojo Komiteto nariai sausio 17, 18, 19 dd. lankėsi Vašingtone, norėdami pasitarti su Kers-teno vadovaujamu Pabaltijo valstybių prijungimui tirti komitetu ir pasiin-formuoti apie vykstančią Berlyne užsienio reikalų ministerių konferenciją. Iš atsilankymo sužinota, jog Kersteno komitetas apklausinėjimus tęs vasario ir kovo mėnesiais. Norinčių liudyti iš lietuvių tarpo yra 1,100 žmonių. Tyrinėjimų duomenys bus perteikti Amerikos delegatui Jungtinėse Tautose ambasadoriui H. Cabot Lodge su prašymu padaryti formalų kaltinimą Sovietų Sąjungai dėl neteisybių Pabaltijo kraštams. Baigęs Pabaltijo pavergimo tyrinėjimus Kersteno komitetas planuoja išplėsti savo darbą, apimant ir kitas bolševikų pavergtas tautas. Alto atstovus Valstybės Departamente priėmė pasekretorius Donald B. Louiie, kuris, Berlyno konferencijoj palietus Pabaltijo valstybes, žadėjo persiųsti Amerikos delegacijos pirmininkui Alto pateiktus raštus.
•    Dievo tarno arkivysk. Jurgio Matulaičio beatifikacijos byloje telkiami įvairių tautybių liudininkai, kurie pažino kandidatą į palaimintuosius. Visi turėjusieji artimesnių su juo ryšių, ypač buvusieji Petrapilio Akademijos mokiniai, yra prašomi pranešti apie Dievo tarno heroiš-kame laipsnyje pastebėtas dorybes. Žinios siunčiamos šiuo adresu: Rev. K. Rėklaitis, Via Corsica 1, Roma, Italy.
•    Australijos Liet. Bendruomenės buvęs pirm. Justas Vaičaitis atvyko į Jungtines Valstybes ir apsigyveno Bostone.
•    Dienraštis "Naujienos" savo 40 metų ėjimo sukakčiai paminėti vasario 21 d. Čikagoje surengė koncertą. Programą išpildė Operos solistė Ona Katkauskaitė-Kaskas. "Pirmyn" choras, akompanuojant K. Steponavičiaus simfoniniam orchestrui. Koncertas pasisekė.
•    Pianistas Andrius Kuprevičius atvyko iš Buenos Aires į Clevelandą, kur pradėjo dėstyti šio miesto konservatorijoje.
•    Muz. I. Vasiliūnas su šeima iš Kolumbijos ruošiasi persikelti į Jungtines Valstybes ir apsigyventi Bostone.
Skaityti daugiau...
 
Skelbimai ir leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
"AIDAI" SKIRIA  LITERATŪROS PREMIJĄ
Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas TT. Pranciškonų, pamečiui skirs po vieną $500.00 premiją už premijos komisijos geriausiu pripažintą grožinės literatūros ir mokslo veikalą, šiuo skelbiama jos taisyklės:
1.    1954 metais antrą kartą premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar drama.
2.    Už premijos komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
3.    Premijos komisija vertins 1952-1953 m. pasirodžiusius viešumon grožinės literatūros kūrinius ir tais metais parašytus, bet dėl dabartinių sąlygų negalėjusius būti išspausdintais kūrinius tų autorių, kurie juos prisius komisijai.
4.    Eilėraščių rinkinys, skiriamas premijai, turi sudaryti nemažiau 32—48 puslapių knygą, jeigu ji būtų išspausdinta. Novelių ar apysakų rinkinys turi būti nemažiau kaip 100 puslapių dydžio spausdintos knygos.
5.    Paskutinė data kūriniams įteikti 1954 metų kovo 1 d. Siųsti šiuo adresu: Ant. Vaičiulaitis, 85-64 144 St., Jamaica 35, N. Y.
6.    Premijuotą kūrinį, jei jis būtų parinktas iš viešumon dar nepasirodžiusių veikalų, autorius sutinka dalinai ar ištisai spausdinti per "Aidus".
7.    Premijos sprendėjų komisiją sudaro: Leonardas Andriekus, Kazys Bradūnas, Juozas Brazaitis, Paulius Jurkus, Antanas Vaičiulaitis.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai