Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1954 m. 3 kovas
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Alaušius — šeštadieninės  mokyklos rūpesčiai ................................................. 97
Jonas Mekas — Odė herojams ..................................................................................... 104
Viktoras  Gidžiūnas, O.F.M. — Legendariškieji pranciškonų  kankiniai  Vilniuje .... 105
Mykolas Vaitkus — Lopšinė., Pirmieji svečiai, Atsilikęs, Mielajai jaunystei(eil.) .... 111
V. K. Jonynas — Eduard Wiiralt .................................................................................. 112
Dr. Z. J. Brinkis — Darbo medicinos reikšmė ir ateitis .............................................. 117
Aldona  Baužinskaitė — Medis, Nendrės, Lyg mergaite (eil.) ................................... 119
Antanas   Škėma — Iš Antano Garšvos užrašų ........................................................... 125
Dr. Kazys Šidlauskas — Administracinio teismo problemos ...................................... 128
Juozas   Mikuckis — Tau vienai (eil.) .......................................................................... 132

KŪRYBOS    PASAULY
LITERATŪRA
H. P. — žymiausios srovės estų literatūroje XX amžiuje ............................................. 133

KNYGOS IR ŽURNALAI
Aug.   R. — Henrikas Lukoševičius; Likimo žaismas ................................................. 137

MENAS
A. Kulpavičius — 300 metų šv. Teresės (Karmelitų) bažnyčiai  Vilniuje .................... 137

VISUOMENINIS  GYVENIMAS
Dr. V. Damušis — Amerikiečių pareiškimai Lietuvos reikalu .................................... 139

PASTABOS:    Р.  Maldeikis  — Atsakymas į J. Jakšto pastabas ............................. 142
Skaityti daugiau...
 
ŠEŠTADIENINĖS MOKYKLOS RŪPESČIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS ALAUŠIUS   

1. Visuomenė ir šeštadienine mokykla
Vienas mūsų giliųjų rūpesčių — lietuviškasis mūsų vaikų auklėjimas. Kada skirstėmės iš stovyklų Vokietijoje ir vykome kurtis (sakydami, laikinai) į kitus kraštus, buvom kupini vilties: jei ir nežinia, kas bus su mūsų anūkais, tai bent už savo pačių vaikus galime atsakyti, kad jie bus išauklėti lietuviais. Šiandien anų dienų viltis jau virtusi rimtu rūpesčiu, kad ir mūsų pačių vaikų išauklėjimas apsisprendusiais lietuviais susiduria su baimę keliančia tikrove.

Visų pirma, tie, kurie vykome į šį kraštą, gavome nusivilti, kai teko praregėti, kad šiame krašte lietuviškų mokyklų teradome iš vardo. Naiviai buvome įsivaizdavę, kad lietuviškąja pavadinta mokykla tokia ir turi būti tikrumoje. Tai pirmajai iliuzijai sudužus, tuojau pat grie-bėmės sukurti bent šeštadieninių mokyklų tinklą. Didelių pastangų reikėjo šiai minčiai realizuoti, teko nuveikti visokių kliūčių kliūtelių. Betgi pavyko beveik visose, bent didesnėse, lietuvių kolonijose šeštadienines mokyklas suorganizuoti. Tenka tai laikyti dideliu atliktu darbu, nemažesniu, nors ir mažiau triukšmo kėlusiu, negu visoki politiniai ginčai. Tiesa, tai vienur, tai kitur vėl iš naujo atsiranda naujų kliūčių šeštadieninei mokyklai. Anksčiau tokiomis kliūtimis ypačiai garsėjo Clevelande. Pernai metais ta pačia prasme liūdnai spaudoje pasižymėjo Brocktonas. Betgi, šiaip ar taip, nežiūrint visų nuolat sutinkamų kliūčių, šeštadieninės mokyklos sukurtos. Be vienos kitos išimties, nebėra problemos sukurti šeštadieninę mokyklą.
Skaityti daugiau...
 
ODĖ HEROJAMS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS MEKAS   
Kur jūs, mano vaikystės draugai,
išmėtyti ir išdraskyti! Žaizdotom
prisiminimų rankom žiūriu štai vėl atgal į jus,

jūs, kurie pasirinkote laisvę,
jūs, kurie pasirinkote mirtį.

Jūs, mano draugai, iš Telšių ir Pravieniškių,
jūs, iš Katyno ir Belsen,
is Auschwitz, ir iš Ispanijos,
ir iš juodųjų Sibiro stepių,
iš Meksikos ir Argentinos,

savo krauju aplaistę gyvenimą,
aikštėse ir kalėjimuos,
rankom apglėbę žemę, krūtinėm
prie šalto akmenio,
Skaityti daugiau...
 
LEGENDARIŠKIEJI PRANCIŠKONŲ KANKINIAI VILNIUJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.   
Kristaus mokslo skelbimas netikintiesiems visuomet pareikalauja aukų, nes žmonės, nenorėdami išsižadėti savo įsitikinimų, jam prieštarauja. Jei jau naujos politinės pažiūros skelbimas savame krašte sutinka didelį pasipriešinimą, tai dar didesnis pasipriešinimas kyla tada, kada skelbiamas naujos religijos mokslas svetimtaučių misijonierių. Savaime aišku, kad su naujos religijos mokslu labiausiai kovoja senosios religijos dvasiškija, kuri paveikia savo krašto valdovus ir šie ima persekioti misijonierius. Kartais ir politinės aplinkybės taip susiklosto, kad Kristaus mokslui skelbti atsiranda beveik nenugalimų kliūčių. Ir taip įvairiems veiksniams veikiant, visose šalyse pirmieji Evangelijos mokslo daigai paprastai yra aplaistyti kankinių krauju.

Kristaus mokslui skelbti nepalankios sąlygos buvo ir Lietuvoje. Evangelijos skelbimą čia dar labiau apsunkino netinkamas misijų būdas. Žinome, jog vokiečių ordinas Prūsuose ir Livonijoje buvo įkurdintas tam, kad užkariavęs Lietuvą apkrikštytų mūsų sentėvius. Lietuviai tačiau vergauti nemanė ir tokių misijonierių, kurie niekino jų tikėjimą ir norėjo išplėšti jų laisvę, nė matyti nenorėjo. Kalaviją jie atmušdavo kalaviju. Todėl anuomet Lietuvoje krito daug nuoširdžių kankinių iš abiejų pusių, nes vokiečių ordino propagandos suklaidinti riteriai galėjo tikėti, jog jie miršta už Kristų, kaip lygiai ir lietuviai, kritusieji kovoje už savo įsitikinimus, galima laikyti savos rūšies kankiniais.

Susidarius nepalankioms politinėms aplinkybėms, tikrieji Kristaus mokslo skelbėjai iš abiejų kovojančių pusių patyrė daug nemalonumų. Nenuostabu tat, jei kartais jiems prisieidavo ir pastogės netekti ir savo gyvybę paaukoti.
Skaityti daugiau...
 
IŠ SPAUSDINAMOS "ATSIMERKUS" KNYGOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MYKOLAS VAITKUS   
1.    LOPŠINĖ
 
Savo mirtkštam lopšely,
kuriam ilsiesi smagiai,
mano širdies krisleli,
mažyti, miegok ramiai.

Mano širdies krisleli,
šviesiam sapne gal matai
pasakų skaisčią šalį...
Šypsaisi. Miegok ramiai.

Vargsi kietą vargelį,
daug kęsi siela švelniąja . ..
Motinai širdį gelia,
bet tu dar miegok ramiai.

Motinai širdį gelia . .
Bet ką gi? myli jinai
ir neapleis sūnelio.
Mažyti, miegok ramiai.
Skaityti daugiau...
 
EDUARD WIIRALT 1898-1954 PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. K. JONYNAS   
Staigi mirtis iš gyvųjų tarpo išplėšė vieną iš ryškiausių estų tautos sūnų, kurio kūryba atkreipė viso pasaulio meno žinovų dėmesį, o autorius buvo vainikuotas nupelnytu pripažinimu, kaip vienas genialiųjų šio meto grafikų.

Wiiralto kūryboje yra keletas etapų su skirtingu dailininko žvelgimu į išorinį ir dvasinį žmogaus pasaulį. Šie etapai tačiau yra giminingi ir apjungti Wiiralto asmenybės. Ilgainiui jis keitė savo kūrybos siužetus. Keitė ir formą bei savo grafikos techniką. Individualus siužetas ir individuali grafinė priemonė yra du būdingieji Wiiralto kūrybos bruožai. Šiuo savo individualumu jis išsikovojo pasaulinio grafiko vardą.

Wiiralto siužetas
Sąmoningai sustoju prie Wiiralto siužeto, nes jis skyrė jam daugiau reikšmės, negu kiti šio meto dailininkai. Paryžiaus Nacionalinės Bib-lioteko konservatorius ir žymus grafikos meno kritikas Pierre Mornand, savo veikale "Trente Artistes du Livre" 1945 m. rašydamas apie Wiiralto siužetą, sako: "Taip tarp moderniškiausių dailininkų, vartojančių moderniškiausią techniką, mes susitinkame su fantastinėmis (Wiiral-to) kompozicijomis, kurios buvo vaizduotos XV šimtmetyje Jeronimo Bosch arba Sebastijono Brand". Žymiuose Wiiralto šio meto darbuose, "Haliucinacijoje" ir "Kabarete" (1931), matome dail'ninką visame neįprastos fantazijos išsiskleidime. Nežiūrint ypatingos svarbos tematikoj, o taip pat to moralinio protesto, kurį autorius skelbė šiuose darbuose, jis sava menine forma ir kūrėjo jėga išvengė įprasto banalumo, brutalumo ir neskoningumo.
Skaityti daugiau...
 
DARBO MEDICINA - JOS REIKŠMĖ IR ATEITIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. Z. J. BRINKIS   
Darbo medicinos *) užduotis yra pritaikyti medicinos ir biologijos žinias darbo organizacijoje bei priežiūroje. Tai ypač aktualu šiandien, kai jau beveik niekur nebežiūrima į žmogų, kaip j priemonę, bet kaip į bendradarbį. Šitaip pirmoj vietoj atsistoja reikalas sudaryti jam tinkamas darbo sąlygas.

Ekonominis gyvenimas visais laikais daugiausia rėmėsi žmogaus darbu, nors darbininko vieta viešajame gyvenime per ilgus amžius buvo, o kai kur ir dabar tebėra, labai nelygi darbininko įnašui. Amžių tėkmėje darbininkų padėtis nuolat keitėsi. Prisiminkime vergus, su kuriais buvo elgiamasi, lyg su gyvuliais, ir kuriems nebuvo pripažįstamos jokios asmeninės vertės. Baudžiauninkų darbo sąlygos taip pat nedaug kuo skyrėsi nuo vergų. Niekas nesirūpino jų materialine gerove nei sveikatos apsauga.

Pramonės išsivystymas prasidėjo su garo mašinos išradimu. Amatninkų dirbtuvių vietą užėmė fabrikai ir stambiosios įmonės, kurios, turėdamos beveik neribotą visokios darbo jėgos pasiūlą, ėmė pačią pigiausią, kad galėtų gaminti prekes žemesnėmis kainomis. Kadangi technika fizinės darbo jėgos vaidmenį buvo sumažinusi, įmonės samdėsi moteris ir vaikus. Jų darbas, be kita ko, buvo samdomas, norint numušti vyrų atlyginimą. Darbo diena truko 12-14 vai. ir daugiau — be pakankamo poilsio, blogose, nehigieniškose aplinkybėse. Darbininkų apsauga niekas nesirūpino. Profesinės ligos ir nelaimingi darbo atsitikimai buvo dažnas reiškinys. Atlyginimas buvo menkas, dažnai nereguliariai mokamas ir jo nepakakdavo, kad darbininkas su šeima galėtų pragyventi normaliose sąlygose. Socialinis ir ekonominis skurdas didėjo ir neigiamai atsiliepė į krašto sveikatingumą. Rimtesnio dėmesio darbo apsaugos klausimas susilaukė tik technikai pažengus, t. y. 19 amž. antroje pusėje.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALDONA BAUŽINSKAITĖ   
NENDRĖS

Subrido nendrės į upelį —
Žuvelės manė — ąžuolai.
Šešėliuose jų puotas kelia
Ir šokčioja linksmai.

Jų lieknus liemenis bangelės
Tyliai užlies, išglamonės.
Šešėliai ilgą tiesų kelią
Per vandenis nuties.
 
Skaityti daugiau...
 
IŠ ANTANO GARŠVOS UŽRAŠŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS ŠKĖMA   
FRAGMENTAS   IŠ   KNYGOS   "KELTUVAS"
 
Mano tėvas labai mėgo smuikuoti. Jis smuikavo neabejotinai gabiai, tik jam trūko mokyklinio pasiruošimo. Jis su įnirtimu grojo Wieniaw-skio varijacijas, bet aš nemanau, kad jis įveiktų Bajerį. Jis nubraukdavo ištisas gaidų laktas ir pakeisdavo jas blizgančia improvizacija. Kaip ir visi mėgėjai, jis daug ką ištęsdavo, perjausmindavo, pagreitindavo. Jo povyza buvo dekoratyvaus smuikininko: lieknas ir vikrus kūnas, nervingos ir elegantiškos rankos, aštrus profilis su ilga ir pakibusia nosimi. Viešpatie, kaip jis skraidė kambaryje! Kiekviena jo poza buvo verta meniškos nuotraukos. Vėliau, Walt Disneyjaus filmuose, mačiau savo tėvą, pasikartojantį pieštuose personažuose. Kai pradėjau skaityti pirmąsias rimtas knygas, "genijaus" vaizdą atitiko mano tėvas savo smuikinėse makštose. Besiklausydamas jo pekliško grojimo, pajutau grožio ašaras, norą mirti vardan sprogstančios manyje ekstazės.
Skaityti daugiau...
 
ADMINISTRACINIO TEISMO PROBLEMOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DK. KAZYS ŠIDLAUSKAS   
1. Bendros pastabos.
Europo kraštų teises sistemos turi charakteringą bruožą, — atskirti civilinių ir baudžiamųjų įstatymų vykdymą nuo kitų valdžios funkcijų. Ginčų sprendimas tarp privačių šalių ir nusikaltėlių baudimas yra pavestas bendriesiems teismams, bet pati valstybės administracinė galia nėra subordinuota šiems teismams. Tačiau iš pačios administracijos esmės išplaukia reikalas, saugoj ant bendruomenės interesus, įsibrauti į atskiro asmens teisių sritį. Jei neduodamas statybos leidimas, arba atimama teisė pardavinėti svaigalus, šios priemonės giliai paliečia atskiro piliečio interesų sritį ir atsiranda reikalas pagelbėti tiems, kurie laiko šias valdžios priemones nereikalingomis, neteisingomis arba neleistinomis.

Norint šitokiais atsitikimais apsaugoti pilietį nuo neribotos administracinės sauvalės, teko išdirbti pačiuose administracinės galios rėmuose procesą, panašų į civilinių teismų, spręsti administraciniams ginčams tarp privačių šalių ir valdžios įstaigų. Skundo teisė į augštesnę valdžios įstaigą negali apsaugoti piliečio nuo pavojaus, kad įstatymas nebus išaiškintas vienašališkai valstybės naudai.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraštis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Mikuckis   
TAU   VIENAI

Mano gulbių ežere —
Gulbė tu liekniausią,
Mano pasakų dvare —
Meile pasikliausi.

Nepalies tave čionai
Vanagai plėšrieji:—
Saugos girių milžinai
Tuos kelius, kur skrieji.

Ar lankys skaisti dalia
Ar speigai įširdę —
Aš kalbėsiu dainele
Tau vienai į širdį.
 
ŽYMIAUSIOS SROVĖS ESTŲ LITERATŪROJE XX-ME AMŽIUJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė H. P.   

Naujosios estų literatūros gimimo metais galima laikyti 1905 m., kai rusų imperijoje suliepsnojęs revoliucinis judėjimas sudarė Pabaltijo tautoms galimybę pasiekti didesnio kultūrinio savarankumo. 1905 metais pasirodė pirmasis almanachas "Noor Esti" ("Jaunoji Estija"), virtęs vėliau į tuo pačiu vardu vadinamą, labai įtakingą neoromantinės literatūros mokyklą.

Tačiau kad ši estų literatūros apžvalga būtų suprantamesnė lietuviškai publikai, būtina pateikti žiupsnelis žinių iš estų praeities, kitaip sakant — foną.

Visų pirma: estų kalboje randame per 200 žodžių, penktame šimtmetyje p. Kr. pasiskolintų iš lietuvių, latvių ir prūsų prokalbes. Vėliau nutrūko tas senųjų suomių kilmės tautų glaudus santykiavimas su senosiomis baltų kilmės tautomis plotuose nuo Baltijos jūros iki Vidurinės Rusijos, ir estų tauta pradėjo labiau orientuotis į Vakarus, t. y. Skandinavijos link. Tai buvo ypač pastebima vadinamajame vikingų amžiuje.

Vokiečių kryžiuočių ordinas, po ilgos ir atkaklios kovos, 13-jo šimtmečio viduryje užvaldė Estiją. Dėl to Kristaus tikėjimą estai priėmė vėliau negu bet kuri kita tauta Europoje, išskyrus tik Lietuvą. Iš tų laikų turima ir pirmųjų estų kalba rašybos paminklų. Pirmoji estų kalba išspausdinta knyga pasirodė 1535 m.; buvo tai Liuterio tikybos katekizmas. Reikia paminėti, kad 16-jo šimtmečio antroje pusėje pasirodė ir įvairios katalikų tikybinės knygos, kovojančios su reformacija. Tačiau sena estų rašytinė kalba ir tikybinė literatūra pilnai susikristalizavo tiktai vėlyvame 17-me šimtmetyje, kai visa Estija pateko Švedijos valdžion. Pilnas Biblijos vertimas pasirodė 1739 m. Jau prieš tai buvo padaryta pradžia pasaulietinei estų kalba literatūrai.
Skaityti daugiau...
 
LIKIMO ŽAISMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. R.   

Henrikas Lukaševičius: LIKIMO ŽAISMAS. Romanas. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. Chicago, 1953. 231 p. Kaina $2.50.
šis veikalas nukelia j Argentiną. Autorius mums atskeleidžia tą tikrovę, su kuria ten susidarė mūsų tautiečiai. Jisai iškelia skurdą, in-trygas, apgaulę, išnaudojimą ir įvairius socialinius nelygumus. Šiuo atžvilgiu Henrikas Lukaševičius yra pastabus ir sutelkia nemažai supažindinančios medžiagos. Vaizdas iš jo knygos lapų gaunamas tamsus ir kritiškas. Tik retkarčiais prasimuša gaivesni vėjai, lydimi lengvo humoro.

"Likimo Žaismas" neapima romanui statomų reikalavimų. Būtų knyga galėjusi liktis pasakojimu be kokios griežtesnės etiketės. Tai dalimi lyg kelionių aprašymas, lyg žurnalistiniai pastebėjimai ir lyg beletristinis vaizdavimas.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Leonardas Žitkevičius:  SAULUTĖ DEBESĖLIUOS.  Išleido Lietuviškos Knygos Klubas, Chicago, 1953. 63 p. Kaina $1.50.
LIETUVA, politikos žurnalas, 1954 m., sausio-kovo mėnuo, nr. 5, 80 pusi. Leidžia Lietuvos Laisvės Komitetas, bendradarbiaudamas su Europos Laisvės Komitetu. Rašo: Dr. A. Krivickas — Analogija Lietuvos Austrijos bylose, J. Norkaitis — Lietuvos Sovietų Sąjungos ūkiniai santykiai, P. V. Raulinaitis — Tautos suverenumas, P. Mažeika — Pajūris ir uostai, M. Gureckas ir A. Vasiliauskas — Lietuvos medžio pramonė, J. Audėnas — Vietos savivaldybė, S. Raštikis — Derybos Maskvoj, V. Rastenis — Sovietai apgrobia Lietuvą, J. Tyris — Lietuviai svetur, K. Sidzikauskas — Tarptautinė padėtis.

 
300 METŲ ŠV. TERESĖS (KARMELITŲ) BAŽNYČIAI VILNIUJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Kulpavičius   

Lietuvos didikai protestantai, pastebėję savo silpnėjimą ir katalikų išlikimą Žygimanto III valdymo laikotarpiu, vėl pradėjo jieškoti sąlyčio su katalikų Bažnyčia. Norėdami įrodyti savo ištikimybę katalikybei, jie ėmėsi rūpintis ir vienuolynų steigimu ar naujų bažnyčių statymu.

Vienas iš tokių, bevek pirmiausias ir ryškiausias, buvo vicekancleris Steponas Kristupas Pacas, kuris bandė nusipelnyti karaliaus malonę, pastatydamas karmelitams Šv. Teresės bažnyčią Padedamas to laiko Vilniaus burmistrų Stepono ir Igno Duborovičių, Pacas paliko mums tiek išorėje, tiek viduje turtingą ir puošnų pastatą. Marmuro ir tašyto akmens, — neįprastos statybinės medžiagos Lietuvoj, — pakartojimas byloja apie bažnyčios steigėjo magnatišką dosnumą ir plačius užsimojimus. Nemažiau ir jo meninė mąstysena turėjo įtakos architektūriniam pastato vertingumui. Taip visumoje šv. Teresės bažnyčia savo stiliaus grynumu, kilnumu ir rimtimi įsiterpia į bendruosius ankstyvojo baroko rėmus ir ryškiausiai atstovauja to laiko architektūrinei dvasiai Lietuvoje.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
•    V. K. Jonynas daro antkapio projektą. Vyčių organizacijos steigėjui Norkūnui, kuris palaidotas Lawrence, Mass. kapinėse. Paminklą stato šios organizacijos nariai.
•    Teisutis Zikaras, gyvenąs Australijoje, priklauso vadin. Viktorijos skulptorių Sąjungai. Praeitų metų pabaigoje Sydnejuje surengtoje sąjungos narių parodoj šis lietuvis skulptorius dalyvavo su trimis darbais, tarp kurių buvo ir lietuviškas rūpintojėlis. Australijos spauda T. Zikarą įvertino teigiamai, kaip savitų formų skulptorių.
•    Adomas Galdikas piešė viršelį L. Zeikaus romanui "Laiptai į tolumas".
•    Vytautas Maželis šių metų pradžioje surengė dar vieną nuotraukų parodą New Yorke, Harbor ir Fink, Inc. foto reikmenų krautuves patalpose. Išstatė 16 nuotraukų ir susilaukė gražaus pripažinimo iš svetimtaučių. New Yorko didžiosios spaudos atsiliepimai apie šį lietuvį fotografą buvo nuoširdūs.
•    Vytautas Kašubą daro iš granito figūrinius papuošimus Marquette Parko lietuvių parapijos statomai bažnyčiai Čikagoje. Bažnyčiai projektą sukūrė archit. inž. Jonas Mu-lokas.
•    Antanas Gustaitis spaudai paruošė humoristinių eilėraščių rinkinį "Anapus teisybes".
 
AMERIKIEČIŲ PAREIŠKIMAI LIETUVOS REIKALU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. V. Dambrava   

Šiais metais Vasario 16 proga iš amerikiečių susilaukta rekordinio sveikinimų skaičiaus.
Lietuvą ir lietuvius sveikino augš-tieji vyriausybės pareigūnai, vienuolikos valstybių gubernatoriai, apie 120 Senato ir Atstovų Rūmų narių ir šiaip visa eilė valstybininkų bei visuomenininkų. Rašė ir didžioji amerikiečių spauda.

Vien tiktai Kongrese Vasario 16 kalbas apie Lietuvą pasakė 10 senatorių ir 40 Atstovų Rūmų narių. Kiti dalyvavo minėjimuose ar atsiuntė pasveikinimus raštu.

Vyriausybės pareiškimas
Didžiausią dėmesį tenka skirti oficialiam vyriausybės pareiškimui, kurį 36-tųjų Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo metinių proga padarė Walter Bedell Smith, tuo metu ėjęs Valstybės Sekretoriaus pareigas.

Štai to pareiškimo tekstas:
"Mes, amerikiečiai, prakilniai prisimename trisdešimt šeštąją Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo sukaktį. Bendru pasišventimu laisvei ir valstybės nepriklausomybei mes jaučiamės glaudžiai surišti su Lietuvos gyventojais. Giliai juos užjaučiame dabartinėje jų nelaimėje. Jungtinės Valstybės tebepripažįsta Lietuvos Nepriklausomybę, kadangi mes žinome, kad dabartinę padėtį Baltijos valstybėms atnešė tiesioginė Sovietų agresija ir kad suinteresuotos tautos niekados to nepatvirtino laisvu savo valios pareiškimu.
Skaityti daugiau...
 
Atsakymas į J. Jakšto pastabas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Maldeikis   
š. m. "Aidų" pirmame numeryje J. Jakštas savo "Pastabose" pakritikavo praeitų metų "Aidų" devintame numeryje įdėtą mano straipsnį "Dviejų kultūrų sankryžoje", nesutikdamas su kai kuriais mano teigimais. Kritiškas kompetentingų asmenų pastabas visada reikia vertinti teigiamai, nes kritiškas dalyke persvarstymas padeda išspręsti painiuosius klausimus ir surasti tiesą. Tačiau šiuo atveju kritikas yra priėjęs kai kurių išvadų ir padaręs man neteisingų priekaištų, matyti, pasinaudodamas nepilnomis ir nevispusiškomis informacijomis.

1. Sunku sutikti su J. Jakštu, kai jis, atrodo, pritaria hipotezei, aiškinančiai, kad viduriniais amžiais Vakarų Europoje išsivysčiusi krikščioniškoji kultūra buvo tik sukrikščioninta, bet ne iš esmės pakeista graikų-romėnų kultūra. Nors rytinėje buvusios Romos imperijos dalyje — Bizantijoje — senoji kultūra išliko barbarų nesunaikinta ir darė didelę įtaką naujosios Vakarų kultūros plėtotei, tačiau labai perdedamą, kai tvirtinama, kad krikščioniškoji kultūra nebuvusi kas nors nauja, o buvusi tik Bizantijoje išlikusios senosios kultūros atgaivinimas.

Nors naujoji krikščioniškosios krypties kultūra plėtojosi, pasinaudodama graikų-romėnų kultūros palikimu, — mokslu, filosofija, meniškąja kūryba, įstatymais, technika,— tačiau ji buvo jau perdaug kitokia, kad joje galima būtų atpažinti tik antikinę kultūrą. Dominuojančiu joje veiksniu buvo jau ne graikų ir romėnų mokslai, bet mokslas, atėjęs iš Judėjos ir Galilėjos. Jis davė naujai kultūrai dvasią, kurios šviesoje buvo pervertintos senosios vertybės ir kuriamos naujos.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Vasario 16 minėjimas Romoje šiemet buvo itin įspūdingas. Ta proga pamaldas laikė ir pamokslą pasakė lietuvių bičiulis kard. Juozapas Pizzardo. Susirinkime kalbėjo min. St. Lozoraitis, Romos burmistras prof. Rebecchini, prof. L. Gedda ir kun. V. Mincevičius. Minėjimo dalyviams palaiminimą atsiuntė šv. Tėvas, o sveikinimus Italijos respublikos prezidentas, min. pirm. M. Scel-ba, buvęs min. pirm. De Gasperi, iždo min. S. Gava, viešųjų darbų min. Umberto Merlin, sen. M. Cin-golani. Minėjime dalyvavo ir kitų tautų svečiai, tarp kurių ir Amerikos ambasados atstovas W. Egan Colby. Viso vaišėse buvo apie 300 žmonių, ši šventė atitinkamai buvo paminėta ir Lietuvos pasiuntinybėje prie Šv. Sosto. Iškilmės praėjo vieningoje dvasioje. Tuo pačiu buvo prisiminta ir spaudos grąžinimo 50 motų sukaktis.
•    Vasario 27 d. Bostone įvyko studentų suvažiavimas. Dalyvavo lietuvių jaunimo atstovai iš New Ycrko. Bostono, Hartfordo, Providence ir kitų apylinkių. Suvažiavimo uždavinys buvo susipažinti su studentams rūpimais klausimais, suartėti vi:-niems su kitais ir taip pat su visuomene. Atstovų suvažiavo 50 ir daug svečių. Suvažiavimas baigtas meno vakaru, kurio programoje dalyvavo H. Kačinskas ir St. Santvaras.
•    Šveicarijoje į perrinktą LB vadovybę įeina — į tarybą: Dr. A. Gerutis, V. Gereckas, B. šaulytė. Į revizijos komisiją: dr. K. Skirgaila, J. Juknevičiūte. Į garbės teismą: pre1. K. šaulys, prof. J. Eretas. G. Sti-nulis.
Skaityti daugiau...
 
Skelbimai ir leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Į    SKAITYTOJUS
Kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas jau penktus metus Amerikoje, verčiasi iš prenumeratos keliu susidarančių pajamų. Jokių kitų išsilaikymo šaltinių jis neturi. Sąžiningas atsilyginimas iš skaitytojų pusės padeda žurnalui žengti pirmyn.

Užtai administracija nuoširdžiai atkreipia dėmesį ypatingai tų skaitytojų, kurie, nežiūrint asmeniškų prašymų, dar nėra atsilyginę už 1953 metus. Visų meldžiame suprasti kultūros žurnalo sunkią medžiaginę padėtį ir neatidėlioti prenumeratos mokesčio. Iki balandžio pabaigos neatsilyginusiems už 1953 metus, su didžia širdgėla būsime priversti sustabdyti žurnalo siuntinėjimą.
ADMINISTRACIJA

Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red   

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai