Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1954 m. 6 birželis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Dr.  Juozas Alaušius — Žvilgis į save pačius po 10 metų ...................................................... 241
Jonas   Mekas — Semeniškių idilės ...................................................................................... 245
Vaclovas   Biržiška — 50 metų spaudos laimėjimo sukaktį minint ....................................... 251
Paulius   Jurkus — Vytauto Kašubos madonos ..................................................................... 263
P. Daugintis, S.J. — Tikrasis korporatyvizmo veidas ........................................................... 267
A. Baltinis — Krikščionybės ir šventumo samprata A. Maceinos "Saules Giesmėje" ...... 272
Кl. Jurgelionis — žvaigždės (eit.) ..........................................................................................  278

KŪRYBOS     PASAULYJE LITERATŪRA
A.   Tyruolis — Racionalinis ir iracionalinis momentas Manno kūryboj .............................. 279

KNYGOS IR ŽURNALAI
Bern.   Brazdžionis — Paulius Jurkus: Pavasaris prie Varduvos ......................................... 280

RELIGINIS   GYVENIMAS
Tėv. L. Andriekus, O. F. M. — Šventumo viršūnėse ............................................................ 291

MENAS
Paulius   Jurkus — Adomo Galdiko kūrinių paroda New Yorke .......................................... 284

VISUOMENINIS   GYVENIMAS
A.  Ž. — Lietuvių krikščionių demokratų sukaktis ............................................................... 285

PASTABOS: L. Gendrutis — W. Churchillio svajonės — 287.
J.   Alaušius — Dėl Loko — 288.

ĮVYKIAI .................................................................................................................................. 288

Skaityti daugiau...
 
ŽVILGIS Į SAVE PAČIUS PO 10 METŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. JUOZAS ALAUŠIUS   

Beždžionei žiūrint, veidrodis angelo nerodo. — Lichtenberg

Nuo senųjų romėnų kartojama: keičiasi laikas, ir mes keičiamės su laiku. Loginiu žvilgiu tektų dėl šios patarlės pasakyti: laikas nesikeičia, jis visada tas pats. Bet mes patys keičiamės, veikiami naujų pergyvenimų. Vadinamasis laiko keitimasis išreiškia mūsų pačių keitimąsi. Mes suteikiame laikui tą kaitą, kuri homi-geninę laiko tėkmę pakelia į istorinį vyksmą.

Bet šiuo tarpu mums rūpi ne laiko filosofija, o mes patys, kurie prieš 10 metų palikome tėvynę, regėjome II pasaulinio pabaigą pralaimėjusioje šalyje, gyvenome kelis metus elgeti-nėse stovyklose, kol pagaliau buvome įsileisti ateiviais į įvairius kraštus. Tie visi pergyvenimai negalėjo mūsų nepaveikti. Visi anie įvykiai kiekvienam mūsų buvo aštriu klausimu, reikalavusiu vienokio ar kitokio atsakymo. Ne nuo mūsų priklausė įvykiai, kurie mus užgriuvo. Bet nuo mūsų priklausė, kaip mes juos sutikome. Ir esame šiandien todėl tokie, kaip atsakėme į mus ištikusį likimą.

Kas buvome tie, kurie palikome tėvynę, pasirinkdami tremties likimą? Profesiškai imant, atstovaujame visus Lietuvos socialinius sluogs-nius, visas profesijas. Yra ūkininkų, yra miestiečių. Yra juodarankių darbininkų, yra intelektualų. Yra eilinių policijos ar savivaldybės tarnautojų, yra ir generolų ir buvusių ministerių. Yra bažnytkaimio vikarų, yra vyskupų. Yra visų profesijų: teisininkų ir mokytojų, gydytojų ir inžinierių. Tačiau visus psichologiškai jungia tam tikra vitalinė ryžtis, kurios reikėjo leistis į nepramatomą likimą pasaulinio karo naktyje. Vartoju vitalinės ryžties žodį, nes jis man atrodo tikslesnis, negu kiti žodžiai, kuriais paprastai aiškinamės, kodėl likimą gimtajame krašte keitėme bėgimu į svetimą šalį. Tiesa, kad daugumai likimas savame krašte reiškė neabejotiną sprendimą tapti pirmosiomis bolševikinio teroro aukomis. Bet lygiai daugelis liko savajame krašte, kurie žinojo šį savo likimą. Kai kurie buvo taip pat apsisprendę bėgti, ir buvo tik sukliudyti staigiai užgriuvusių įvykių. Tačiau liko ir tokių, kurie sąmoningai apsisprendė likti, iš anksto žinodami, kas jų laukia pasilikus. Tai tie didvyriai kovotojai, kuriems mirtis atrodė garbingesnių keliu, negu tikrojo kovos lauko palikimas. Yra jų apsisprendime savotiškos savi-žudinės ryžties. Bet ne mums juos vertinti ar jiems prikaišioti "nerealumą". Greičiau jų akivaizdoje mūsų pačių vitalinė ryžtis (t. y. ryžtis gyvybę išsaugoti) turi prisipažinti visų pirma esanti mirties baimė.
Skaityti daugiau...
 
Semeniškių idilės PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jonas Mekas   
DEVINTOJI    IDILĖ   

UPĖS

Grįžtat, su prabėgusiom dienom,
ir tekat, tekat, mano melsvos upės.

Jūs nešat su savim skalbėjų daineles,
žūklautojų tinklus ir pilkus medžio tiltus,
ir mėlynas, šiltai pakvipusias naktis,
kai iš lankų išplaukia lengvos rūko juostos,
ir girdi sunkias arklių kanopas.

Jūs nešatės pavasarių triukšmingus poleidžius,
su karklų šakomis ir geltonų lelijų burbuolėm,
vaikų triukšmingą klegesį —
ir vasarų kaitrias ir šutinančias įdienes,
kai susiaurėjusi vaga užanka plūdėm
ir šilimoj įkaitęs dumblas
kvepia žuvimis ar akmeninėm brastom.

Ak, bet ir tada, ir šilimos virpėjime,
kai dega virpuliuodamos atokaitos,
pleišėja įkaitusios klojimų lentos —
ak, ir tada, šitas vanduo giliam meldų pavėsy!
Jauti, kaip teka jis, kaip pro pirštus,
kaip liejas, šliaužia vėsiai mėlyna srovė,
ir kai pasilenki — giedrioj ir mėlynoj tėkmėj
jauti praplaukiant pratekėtų kaimų kvapą,

laukų ir pievų, šiviliuojančių lankų,
ir tolimų, ir nepažįstamų sodybų,
kur prie sunkių, medinių ąžuolo stalų,
apdėtų mėsa, duona ir šaltais žalibarščiais,
laukia grįžtančių pjovėjų moterys.
Skaityti daugiau...
 
50 METŲ SPAUDOS LAIMĖJIMO SUKAKTĮ MININT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VACLOVAS BIRŽIŠKA   
(Pabaiga)
 
Toj grynai knygų kovoje žymų vaidmenį suvaidino ir nuo 1875 m. užsimezgusi Amerikos lietuvių spauda. Čia jau nuo 1883 m. pradėta sistematingai leisti įvairaus turinio lietuviškos knygos, kurių žymi dalis vėliau nelegaliais keliais ir į Lietuvą patekdavo. Pradėjus čia eiti Įvairiems savaitraščiams, atsirado galimumas juose spausdinti ir ilgesnius veikalus, kuriuos nesunku buvo iš to paties rinkinio ir atskiromis knygomis atmušti. Tuo būdu atsirado pirmosios mūsų storosios knygos, su kuriomis tuo požiūriu anos prūsinės brošiūros nė lygintis negalėjo. O laiko tarpe nuo 1875 m. ligi spaudos uždraudimo panaikinimo Amerikos lietuviai išleido apytikriai 721 knygą (įskaitant čia metinį laikraščio komplektą viena knyga). Žymią jų dalį sudarė anos storosios knygos. Jos vis dėlto, nors ir toli gražu ne visos stovėjo augštumoje, lietuvių kovoje už savo knygą suvaidino labai žymų vaidmenį. Tuo pačiu laiku, nuo 1865 m. ligi spaudos atgavimo, Mažojoje Lietuvoje skirtų Didžiajai Lietuvai knygų išspausdinta apie 1422, t. y. tik du kartus daugiau už Amerikos lietuvius. O jei imti puslapių skaičių, tai gaunamas atvirkščias santykis — Amerikos Lietuvoje buvo išspausdinta du kartus daugiau puslapių, negu Maž. Lietuvoje.

6.
Knygų spausdinimas Mažojoje Lietuvoje tesudarė pirmą kovos už lietuvių knygą etapą. Knygos atvirai į Lietuvą negalėjo patekti, o ir tos, kurios per sieną pralįsdavo, rusų policijos ir žandarmerijos buvo visokiais būdais gaudomos ir naikinamos. Taigi to laiko veikliosios lietuvių visuomenės svarbiausias uždavinys buvęs tų knygų platinimas. Šį darbą sudarydavo du etapai — knygų pergabenimas per sieną ir jų išplatinimas krašte.
Skaityti daugiau...
 
Vytauto Kašubos Madonos PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Paulius Jurkus   

Vytautas Kašuba savo studijoje

(V. Augustino nuotrauka)

VYTAUTAS KAŠUBĄ, vienas mūsų geriausių skulptorių, ilgą laiką užsidaręs ir dirbdamas, jieškojo naujo pasisakymo būdo, kuris jau iš dalies pasirodo "Tremtinių Madonoje". Tolimesnieji darbai, kaip "Nuėmimas nuo kryžiaus", "Pranašas", "Kalinys" ir kiti, kurių ne vieną esame matę "Aiduose", praskleidžia naują modernų priėjimą.

Kai pažiūrime į šias, ką tik iškaltas akmenyje stilizuotas realistines Madonas, atrodo, kad skulptorius bus grįžtelėjęs atgal. Tačiau šiuo atveju Madonų stilių nulėmė užsakytojai. Bet kita vertus, nėra juk nei gerų nei blogų stilių, yra tik geri arba blogi darbai. Tad ir verta pažiūrėti, kiek šitose Madonose yra kūrybos ir minties.

Madonos skirtos Chicagoje, Marquette Parke, statomai lietuvių bažnyčiai. Jos bus įmūrytos fasade viršum didžiųjų durų. Architekto J. Mu-loko plane atžymėtas vienodas dydis, skyd'nė forma. Šitoje erdvėje, prisitaikydamas užsakytojų reikalavimams, V. Kašubą ir turėjo realizuoti keturias tradicines, pagarsėjusias lietuviškas Madonas, išspręsti jas pavieniui ir kartu apjungti vienu bendru ritmu. Uždavinys nelengvas, nes galima tokiu atveju įpulti į šabloną, akademizmu užtvenkti formos laisvumą ir pačius kūrinius užkankinus nužudyti.

Tačiau V. Kašubą visu kūrybiniu pajėgumu prasiveržė pro kliūtis; neišsilenkdamas iš stilizuoto realistinio stiliaus, jis savaip, su visuj technikos  išradingumu  modeliavo  figūras,  sâvaip sprendė idėjines ir skulptūrines problemas Tad šie akmenys ir prakalba gyva nesustingusia kūryba.
Madonos bus įtvirtintos viršum durų su tam tikru palinkimo kampu, kuris skulptoriaus irgi įskaičiuotas. Jų viduryje Aušros Vartai ir Šiluva turi vainikus, iškylančius viršum bendro skydų lygio. Tuo pabrėžtas simetrinis keturių Madonų centras, iš šalių — Pažaislis ir Žemaičių Kalvarija. Šią simetriją kartoja ornamentai, pvz., aureolės (Šiluvos ir Aušros Vartų išskaidytos, o Ž. Kalvarijos ir Pažaislio tik apibrėžtos), jai atliepia drabužių klostys, rankos, Kūdikėlio kojos.
Skaityti daugiau...
 
TIKRASIS KORPORATYVIZMO VEIDAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. DAUGINTIS, S. J.   
Kam tenka pavartyti knygų ar žurnalų puslapius, prirašytus per paskutinius tris dešimtmečius apie korporatyvizmą, tas randa įvairių, viena kitai prieštaraujančių ir dažniausiai jam nepalankių nuomonių. Šį neigiamą įspūdį dar labiau sustiprina konkrečių korporatyvizmo įgyvendinimo bandymu Italijoje, Australijoje ir kitur aprašymai. O tačiau Kat. Bažnyčia korporatyvinę visuomenės santvarką laiko oficialia savo doktrina, ir katalikai sociologai — tikrąja bendruomenės forma. Dalyką rimtai imant, reikia mums patiems mėginti pažinti tikruosius korporatyvizmo bruožus. Tai įgalins pažinti ir tikrąjį korporatyvizmo veidą, ir kiek įvairių politikų bei teoretikų nugrimuotieji yra panašūs į autentiškąjį.
Todėl pirmoje straipsnio dalyje pastudijuokime doktrinalinius korporatyvizmo bruožus, o antroje — kai kuriuos teoretinius ir praktinius jo realizavimo bandymus.

A. — I. Korporatyvinės idėjos kilmė

Jos kilmė sena, kaip sena žmonijos kultūra. Kinai, egiptiečiai, romėnai ir kitos augštą kultūros laipsnį pasiekusios tautos turėjo įvairias korporacijas. Mat, žmonėms, gaminantiems tą patį daiktą, įgimta yra jungtis į daugiau ar mažiau ankštą sambūrį, ginantį, tvarkantį šio verslo bendruomenės gyvenimą. Vak. Europoje jos vėl atgijo po normanų, arabų karų. Savo apogėjaus jos pasiekė 13-14 šimtmetyje. Paskui prasidėjo lėta jų dekadencija. Jos piktnaudojo savo teises ir privilegijas, nenorėjo ar nepajėgė prisitaikyti prie naujai bekylančios vidutinės ir stambiosios pramonės stiliaus. Tuo atžvilgiu galima sutikti su Sombartu: "Vidutiniškai gabaus amatininko geras gyvenimas yra galimas tik tam tikroje, savo tikslus atitinkančioje bendruomenės santvarkoje. Tai yra, kaip dabar žinoma, vis pa-sikartojas reiškinys daugumoje amatininkiško pobūdžio ūkinių epochų: savotiška savitarpinė kurios vietos amato amatininkų korporatyvinę santvarka, tai, ką mes esame įpratę vadinti gil-domis" 1).
Skaityti daugiau...
 
KRIKŠČIONYBĖS IR ŠVENTUMO SAMPRATA A. MACEINOS "SAULĖS GIESMĖJE" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. BALTINIS   
1. Šventieji — krikščionybės išraiška.
Mūsų tragiškųjų katastrofų metu, kada, rodos, griūna tūkstantinė kultūra, išblėsta jos laimėjimai, žlunga žmogaus vertė ir jo kilnumas, o jo vietą užima barbariškų aistrų siautėjimas ir džunglių dvasia, kada kova tarp gėrio ir pikto pradų pasiekia nepaprastą įtampą ir sukrečia pasaulio istoriją iki pat jos gelmių, visu svarumu iškyla klausimas, į ką iš tikro yra atremtas mūsų gyvenimas, mūsų kultūra, kokie yra jos pamatai ir šaltinis.
Sprendžiant šį klausimą, yra išaugusi vadinamosios egzistencijos filosofijos šaka su Hei-deggeriu, Sartre ir jų sekėjais, kurie nemato jokios galimybės atremti žmogaus gyvenimą į ką kita, kaip tik į patį žmogų. Paversdami silpnybę dorybe, jie moko žmogų likti savo baimėje ir beprasmiškume, stačiai garbinti jį ir pripažinti, kad žmogaus gyvenimas yra beprasmis, kad žmogus gyvena tik mirčiai ir išnykimui.

Tačiau daugumas mąstytojų mano, kad žmogaus gyvenimas nėra atremtas į "nieką", kaip nori Heideggeris, bet, kaip žmonija visais laikais yra jautusi, pripažinusi ir tikėjusi, šis gyvenimas yra atremtas į transcendentinę, viršum pasaulio esančią, Būtybę bei Realybę. Šios transcendentinės Realybės buvimą liudija visos religijos, nes jos yra atremtos į transcendentinės Būtybės buvimą. Ir vadinamosios "stabmeldiškos" religijos remiasi transcendentinės realybės išpažinimu, o stabai yra tik simboliai bei transparentai, kuriais ši transcendentinė būtybė apsireiškia. Stabmeldžiai negarbina "stabų", bet transcendentinę galybę, apsireiškiančią stabais.
Skaityti daugiau...
 
ŽVAIGŽDĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kl. Jurgelionis   
Nejieškotos, nelauktos, nors norėtos,
Į mano šitdį viena po kitos
Per vilkstę metų, man likimo gal žadėtos,
Sukrito kelios žvaigždės visatos.

Sukrito, sužaibavo, ir iškrito —
Tolyn, dar nekeliautais joms keliais,
Viliojamos tolybių gal pasaulio kito,
Atmintinos tik savo spinduliais.

Dabar širdy man ilgesiai skausmėja,
Ilgiuos vienos, ilgiuos visos eilės,
Dangus taip spinduliais sumišusiais gausėja,
Jau jų sutikt padėti negalės.

 
RACIONALINIS IR IRACIONALINIS MOMENTAS THOMO MANNO KŪRYBOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Tyruolis   
Th. Manno kūrybą žymi dvejopas pobūdis, pagal tai, kaip aplamai vokiškoji kūrybinė dvasia svyruoja tarp racionalizmo ir iracionalizmo, tarp tikrovės Ir idealo.

Kaip žinome, muzikinis elementas vokiečių kūryboj gal bus labiau pasireiškęs už visus kitus. Tai gana augšto lyrizmo tauta. Savo "Svarstymuose" Th. Mann vertina Eichen-dorffo "Aus dem Leben eines Tau-genichts" kaip svajonių ir muzikos kūrinį. Ir nenuostabu, nes vokiečių romantizmas muziką dar labiau iškėlė kaip kiti amžiai.

Dar daugiau Mann vertina Pfit-znerio romantinę operą "Palestriną", kur kompozitoriaus iškelta "simpatija mirčiai", nes kaip tik tuo metu pats Th. Mann kūrė savo "Zauberberg" ir išreiškė panašų nusiteikimą. Kaip ta opera kurta pesimistinėj Wagnerio ir Šopenhauerio nuotaikoj, taip ir Manną ji kamavo.

Tačiau ir būdamas Wagneriui už muziką dėkingas, Mann vis dėlto bijojo tos muzikos poveikio vokiečių tautai. Muzika nugręžia nuo tikrovės ir veda j romantiką ir svajas. Savo dienorašty 1920 m. Th. Mann rašė: "Ką darau ir rašau, liečia romantizmo ir racionalizmo antitezę, kurių vieną įtariu, o kitą niekinu" (Das Tagebuch, p. 417). Mann kalbėjo apie dvasios ir sielos sintezę, nes dvasia (Geist) atstovauja racionalizmui, o siela (Seele) — iracionalizmui. Ta naujoji sintezė turinti prasidėti šiandien nuo dvasios, nuo proto bei minties.
Skaityti daugiau...
 
PAVASARIS PRIE VARDUVOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Bern. Brazdžionis   

Paulius Jurkus: PAVASARIS PRIE VARDUVOS. Išl. Liet. Knygos Klubas. 1954. Viršelis ir iliustracijos R. Viesulo. 175 psl. $2.50.
Paulius Jurkus, debiutuojantis su beletristikos knyga "Pavasaris prie Varduvos", j lietuvių literatūrą įžengė dar Nepriklausomojoje Lietuvoje. Visą tą daugiau negu dešimtį okupacijų ir tremties metų jis reiškėsi poezijos ir beletristikos žanrais, gausiai dalyvaudamas periodinėj spaudoje. Ne pirmas pas mus atsitikimas, kad autorius "debiutuoja", jau turėdamas ne tik rašytojo vardą, bet ir veidą. Sunkus metas teko Jurkaus rašytojų kartai ir literatūriškai augti ir su knygomis viešumon išeiti: kiti pasiskubino ir sau pakenkė, Jurkus uždelsė ir laimėjo.

Paulius Jurkus, kilimo žemaitis, gimnaziją baigęs Telšiuose, universitetą — Vilniuje, studijavęs literatūrą ir rengęsis būti mokytoju, įėjo į žurnalistiką ir energingai tą naštą neša ir šiandieną, sumaniai redaguodamas jaunimo laikraštį "Ateitį" ir kultūringai vesdamas "Darbininko" literatūrinę dalį. Jo poezijos dar Vokietijoje parengta knyga "Namų ugnis" (kaip ir kadaise Zobarsko "Motinos juosta", kurios viršelį, pieštą Jonyno, įsigijo Čiurlionio galerija) vargu ar kada beišvys pasaulį. Autorius "save surado" beletristikoj. Daugelis jos, spausdintos įvairiuose žurnaluose, sudarytų ne vieną tomą. šis rinkinys tėra tik maža dalis: jį autorius kruopščiai ir atsidėjęs rengė ir redagavo bent keletą metų. Ilgai jos pobūdis formavosi, dalykai buvo šlifuojami ir keičiami, kaip ir pats knygos vardas, kol viskas susigrupavo apie gimtąją upelę Varduvą ir liko šios 5 istorijos: "Auksinis paveikslas". "Vargonai", "Kregždės ant Nukryžiuotojo pečių", "Vieno auksino istorija" ir "Atsklęstos durys".
Skaityti daugiau...
 
TĖVYNĖS SARGAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P- B.   
"Tėvynės Sargas", 1954 m. V tomas, I / II / Nr. 264 pusl.
Lietuvių Krikščionių Demokratų Sąjunga, — šimtui metų nuo krikščioniškai demokratinių idėjų Lietuvoje pasireiškimo, šešios dešimtys ketveriems metams nuo "Apžvalgos" išleidimo ir penkiasdešimčiai metų nuo pirmosios lietuvių krikščionių demokratų programos suformulavimo paminėti, — išleido stambų savo organo sukaktuvinį numerį.

Be gausios eilės sukaktims skirtų sveikinimų, toms sukaktims atžymėti yra paskirti šie straipsniai: Krikščioniškoji demokratija Lietuvoje — platus pasikalbėjimas su LKD stambiausiu šulu prel. M. Krupavičiumi: čia iškeliama aikštėn LKD sąjūdį pašaukusios į gyvenimą idėjos, įvykiai bei žmonės ir apžvelgiama krikščionių demokratų vaidmuo Lietuvos nepriklausomo gyvenimo laikotarpiu. Prel. K. šaulys paryškina reikšmę pirmosios LKD Susivienijimo programos; P. Vainauskas duoda apžvalgą LKD partijos centro komitetų sudėties; Dr. V. Viliamas, savo dar nebaigtame straipsny: Lietuvos seimai ir jų grupinė diferenciacija, aptaria Lietuvos St. Seimą, jį sudarančių partijų laikyseną ir to seimo atliktus darbus. Dr. D. Jasaitis savo straipsniu: Mūsų žygių prasmė, duoda praeities įvykių sintezę ir ateities perspektyvas.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Jonas Grinius: ŽIURKIŲ KAMERA. Trijų veiksmų drama, 120 pusi. "Aidų" leidinys, kaina 2 dol.
Heralsd Biezais: Die Religionsquellen der baltischen Voelker und die Ergebnisse der bisherigen Forschungen, Uppsala, 1954, 128 pusl.
Sac. Zenone Smilgevičius: La dot-trina staliniana della collettizzazione agraria integrale, (ištrauka iš disertacijos, parašytos Gregorianumo Universitete filosofijos daktaro laipsniui gauti), Roma, 1954 m., 56 pusl.
Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.: Legendariškieji pranciškonų kankiniai Vilniuje, 45 pusl., "Aidų" leidinys, kaina 1 dol.
TECHNIKOS ŽODIS. 1954 m. nr. 2 (31). Leidžia Amerikos Lietuvių Inžinierių ir Architektų Sąjungos Čikagos skyriaus spaudos sekcija, prenumeratos kaina: 2 dol. metams.
Tautos Fondo Atstovybės Kanadoje Hamiltono skyriaus METRAŠTIS, 82 pusl.
 
ŠVENTUMO VIRŠŪNĖSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Tėv. L. Andriekus, O. F. M.   

Šventųjų skelbimas Katalikų Bažnyčioje nėra eilinis įvykis. Šiuo veiksmu savotiškai paliečiama antgamtine sritis, kuriai priklauso dorybėmis žėrinti asmenybė.

Plačia prasme šventaisiais laikomi visi tie, kurie pasiekė dangaus garbę. Po mirties didžioji teisiųjų dalis išoriniai lyg atsijungia nuo šios žemės. Jų įtaka ribojasi tik paslaptingu veikimu aname pasaulyje šventųjų bendravimo rėmuose. Pagal Apreiškimą dangaus, skaistyklos ir žemės gyventojai ne vien maldomis palaiko ryšį, bet ir savo nuopelnais padeda vieni kitiems.

Tačiau yra Dievo parinktų asmenybių, kurių misija siekia toliau. Kai kada atrodo, jog tokių žmonių tikroji veikla prasideda anapus. Visagalis turi savo planuose jų ypatingą išaugštinama ir danguje, ir žemėje. Jiems mirus, tuojau pasirodo antgamtiniai reiškiniai — stebuklingi pagijimai, neišaiškinami žmogaus protu. Vyriausioji Bažnyčios valdžia jiems tirti pasitelkia medicinos specialistus, o patį kandidato j šventuosius gyvenimą persijoja religiniu atžvilgiu, žiūrėdama, ar visur jis pilnai derinasi su evangelija, šis darbas  kartais  užtrunka  kelis  šimtus metų, o kartais teigiamų išvadų prieinama labai greitai. Paskutiniais amžiais jį atlieka Apeigų Kongregacija.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
•    Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacijos (ALRK) kongresas šiemet įvyksta Clevelande spalio 8-10 d.d. Kongreso rengimo komiteto pirmininku yra prof. A. Darnusis. Kongresas šaukiamas šventųjų Marijos metų paminėjimui. Tuo pačiu bus atšvęsta ir spaudos atgavimo sukaktis. Federacijos skyriai raginami rinkti į kongresą atstovus.
•    Liepos 3-4 d.d. Kanados lietuviai katalikai surengė šventųjų Marijos metų proga kongresą. Kongresas vyko Toronte ir Hamiltone. Dalyvavo kard. J. C. McGuigan, vysk. V. Brizgys, prel. M. Krupavičius, prel. Pr. Juras. Iškilmė sutraukė minias žmonių.
•    Ateitininkų Federacijos kongresas įvyksta rugsėjo 4-5 d.d. Čikagoje. Iškilmėje sutiko dalyvauti ir šio miesto kardinolas S. Strich. Kongreso proga rengiamas specialus leidinys — albumas, kuriame nušviečiamas Ateitininkų Federacijos veikimas praeity ir dabarty.
•    Lietuvos pranciškonų eiles Amerikoje papildė šiemet trys naujai įšventinti vienuoliai kunigai: P. Sabas, G. Baltrušaitis, B. Tamoliūnas.
•    Lietuvos Vyčių metinis seimas šiemet bus Pittsburghe Roosevelto viešbutyje rugpjūčio 27-29 d.d.
•    Australijos Lietuvių Kultūros Fondas sąryšy su spaudos atgavimo sukaktim, kurią minėjo liepos vidury Sydnėjuje, organizuoja knygų ir laikraščių platinimo talką.
•    Birželio 28-29 d.d. Čikagoje įvyko LRKSA (Lietuvių Romos Katalikų Susivienijimo Amerikoje) metinis seimas, kuris pasižymėjo atstovų gausumu. Su seimu buvo sujungta ir dainų šventė.

 
ADOMO GALDIKO KŪRINIŲ PARODA NEW YORK PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Paulius Jurkus   

New Yorke, John Myers galerijoje, gegužes 21 ir birželio 4 d.d. įvykusi Adomo Galdiko kūrinių paroda, kur buvo išstatyta 25 temperos ir aliejinės tapybos paveikslai, duoda vėl progos pakalbėti apie dabartinę jo kūrybą. Adomas Galdikas visą laiką buvo lyg vėjas, sūkuriu besiveržiąs per mūsų meno laukus. Jo kūryba itin gausi. Atsidūręs tremtyje ir visko netekęs, jis nenuleido rankų; vėl kūrė, jieškodamas naujų pasisakymo būdų, dalyvavo parodose, keliavo į Paryžių, kuris nuolat skatina dailininkų augimą. Tad nenuostabu, kad ir j Ameriką atvykęs ir New Yorke įsitvirtinęs, jis tiesiog įnirtęs kūrė, nežiūrėdamas nei gerų nei blogų metų. Visas jo laikas yra tik kūryba, kurios dalį matėme šioje parodoje John Myers gražioje galerijoje.

Galdiką pažįstame kaip nuostabų gamtos dainių. O nuostaba reiškiasi tuo, kad jis praskleidė gamtą, atkasė ir regimai parodė jos mintį. Ne atskirų gamtos kūnų lokalinis gyvenimas su lokaline spalva ir forma patraukė jo akį, bet bendras vaizduojamos gamtos kūnų gyvenimas, išsiliejęs į vieną spalvinę muzikinę viziją. Jis išskaitė naują ir subjektyvią gamtos tikrovę, kurią pasiekia tik mąstanti, į gelmes pasinėrusi, estetiškai išlavintos akies asmenybė. Todėl jo menas dvelkia svaigiu žemės kvapu, todėl jo peisažai, vaizduoją Žemaitijos kapines, senas sodybas, daugiausia piešti dar Europoje, pilni mistikos ir didelės vidinės įtampos.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ SUKAKTIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Ž   


LIETUVIŲ   DELEGACIJA   PAS  JAV  VICEPREZIDENTĄ   R.   NIXONA
Iš kairės: Dr. P. Grigaitis, Alto sekr., prel. M. Krupav čius, Vliko pirm., R. Nixon, JAV viceprezidentas, M. Kižytė, Lietuvių Informacijos Centro direktore, M. Vaidyla, Alto iždininkas.

Gegužės 29-30 dienomis New Yor-ke įvyko Lietuvių Krikščionių Demokratų partijos konferencija, kuria buvo paminėta penkių dešimtų metų sukaktis, kai buvo suformuota pirmoji jų programa ir ši mūsų politinė grupė pradėjo organizuotą darbą.

Krikščioniškai demokratinės idėjos Lietuvoje pradėjo reikštis žymiai anksčiau, nei minėtoji programa buvo pateikta mūsų visuomenei. Pagrindinius lietuvių krikščionių demokratų principus — lietuvybės ir viešojo gyvenimo krikščioniškumo bei demokratiškumo — siauriau ar plačiau jau pirmos praeito amžiaus pusės kėlė lietuvių veikėjai bei rašytojai. O visai stipriai juos išryškino "mužikų vyskupas" M. Valančius, jų plotmėj išvystydamas ir plačią praktinę veiklą. Tautinio atgimimo laikotarpy lietuvių katalikų veikėjai tas idėjas plačiau išvystė ir skleidė visoje tautoje.
Skaityti daugiau...
 
W. CHURCHILLIO SVAJONĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Gendrutis   
Anglijos min. pirm. W. Churchillis šio karo bei pokario laikotarpyje aštuntą kartą atvyksta į Ameriką pasitarimams. Visuomet jis čia buvo gražiai priimtas ir pavaišintas. Ir šio vizito metu seną anglų politiką supo draugiška nuotaika tuo labiau, kad daugeliui atrodė, jog šis atsilankymas greičiausia bus paskutinis. Gal tai nujautė ir pats Churchillis. jau baigiąs aštuntą dešimtį metų.

Šis anglų valstybininkas, pirmojo ir antrojo pasaulinio karo laike ėjęs svarbias pareigas ir šiandien tebe-stovįs savo šalies politikos viršūnėse, turėjo daug progų iš arčiau ir iš toliau pažinti komunizmą. O vienok paskutinis jo apsilankymas JAV, kai komunistų pastangos jėga pavergti pasaulį yra tokios aiškios, šio krašto žmones skaudžiai apvylė.

Churchillis su Edenu atvyko čia išlyginti susidariusių skirtumų anglų ir amerikiečių politikoje. Atvyko nepranešę savo planų, kad su jais iš anksto būtų galima susipažinti. O gal iš viso nedrįso paskelbti, kad kartais tuo amerikiečių nusivylimu nebūtų paženklintos pačios pirmosios atsilankymo minutės.

Visuomenei nėra žinomos anglų ir amerikiečių politikų tarimosi detalės. Bet tai ir ne tiek svarbu. Svarbiausia čia yra tų pasitarimų iniciatoriaus W. Churchilio galvosena, kurią jis viešai atskleidė spaudos konferencijoje ir kurią piršo pasitarimuose.
Skaityti daugiau...
 
DĖL LOKO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Alaušius   
J. Balsys teisingai pastebi, kad mano atvirojo laiško Lokui mintys sutapo su Loko pirm. prel. J. Balkū-no mintimis bendruomenės rajoninėje konferencijoje Brooklyne. Iš tiesų, manasis rašinys buvo parašytas anksčiau, negu prel. J. Balkūnas kalbėjo. Nevisai betgi tiksliai J. Balsys pastebi, kad savo laiške labiau Loką pakaltinau už sisidariusią padėtį, negu iškėliau aplinkybes, prie to pri-vedusias. Būdamas žmogus iš šalies,     tų aplinkybių nežinau. Užtat nesiėmiau ir nieko pakaltinti. Ne kaltininkų jieškojau, o tik kėliau pačią kaltę — Loko nesilikvidavimą, t. y. nebaigimą "laikinojo organizavimosi". Prel. J. Balkūnas daug skaudžios tiesos pasakė, kurią aš tik nujausti galėjau. Gaila, kad jo mintys nebuvo daug kur mūsų spaudoje taip lojaliai sutiktos, kaip jos to buvo vertos. Tai tik paaiškino, jog iš tikrųjų padėtis yra tokia, kad jau reikia kalbėti visu atvirumu. Daug kur yra sukrusta po ano develando apylinkės kreipimosi, kuris buvo pagrindu ir manajam laiškui. Visa geran išėjo. Nemaloniai nuteikė tačiau vėl Loko balandžio 29 aplinkraštis, kuriame reiškiamas nepasitenkinimas Clevelando apylinkės kreipimusi, kalbant apie "faktelį", "pareiškimėlį", ir baigiant konstatavimu, jog "klausimas, tinkamai neišgvildentas savybėje, vienašališkai nuaidėjo spaudoje". Nereikia tokiu būdu stengtis užgniaužti tokią vietinę iniciatyvą, kurios parodė Clevelandas. Be reikalo Loko vyrai mano aną žygį pakenkus bendruomenei, nes, atvirkščiai, jis išjudino bendruomenės organizavimosi reikalą. Ir visiškai nesusipratimu laikome reikalavimą nekelti klausimų, "savybėje neišgvildenus". Visa bėda kaip tik ir buvo, kad vis buvo tenkinamasi nesibaigiančiu "savybėje gvildenimu". Po didžiai vertintinos savo tiesumu prel. J. Balkūno kalbos nereikia vėl trauktis į "savybėje gvildenimą", gyvybingo reikalo marinimą uždarų posėdžių neveikioje.
J. Alaušius

 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Liepos 7 d. mirė Vincas Krėvė-Mickevičius. Palaidotas liepos 10 d. Šv. Kryžiaus kapinėse Philadelphijo-je, Pa.
•    Birželio 13 d., Town Hall New Yorke minint Pabaltijo valstybėse 1941 m. komunistų įvykdytas masines gyventojų deportacijas, Jungtinių Amerikos Valstybių prezidentas Dwight D. Eisenhower atsiuntė šią sveikinimo telegramą: "Visus, dalyvaujančius pirmųjų masinių deportacijų iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos 13 metų sukakties proga Pabaltijo valstybių laisvės manifestacijoje, prašau priimti mano nuoširdžius sveikinimus. Mūsų tikėjimą, kad Pabaltijo tautų laisvė bus atstatyta, parodo prisirišimas prie esminių laisvės principų, kurių pagrindais susikūrė amerikiečių tauta. Tai sustiprina Pabaltijo kraštų  pavyzdys,  kur atkakliausia teroro ir deportacijų politika neįstengė užslopinti tautines nepriklausomybės troškimų. Mes esame pasiryžę ir toliau daryti visa, ką tik galime, kad sudarytume pasaulyje sąlygas, kuriose tie kraštai vėl atgautų ir išlaikytų savo laisvę".
• Birželio 17 d. JAV viceprezidentas R. Nixon Vašingtone priėmė lietuvių delegaciją. Delegaciją sudarė Vliko pirm. prel. M. Krupavičius, Alto sekr. dr. P. Grigaitis, Informacijos Centro direk. M. Kižytė ir Alto ižd. M. Vaidyla. Tą pačią dieną Vliko, Alto, Informacijos Centro ir Lietuvos Pasiuntinybes atstovai lankėsi ir Valstybės Departamente. Juos priėmė Valstybes sekretoriaus padėjėjas Europos reikalams Levingston T. Marchant. Pasikalbėjime, užtrukusiame apie valandą, buvo tartasi įvairiais   Lietuvos   laisvinimo   reikalais.
Šioje delegacijoje, be augščiau paminėtų asmenų, dalyvavo: min. P. ža-deikis, Alto pirm. L. šimutis ir A. Rudis. Apsilankymo proga delegacija padovanojo Valstybės sekretoriui J. Foster Dulles dail. Adomo Galdiko paveikslą Rūpintojėlį.
Skaityti daugiau...
 
Skelbimai ir leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Liepos ir rugpjūčio mėnesiais "Aidai" neišeina. Žurnalo 7 nr. bus atspausdintas rugsėjo vidury.
 
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos   nariai — T. Leonardas Andriekua, O. F. M.. Juozas Girnius. Alfonsas Nyka-Nitiūnas
Menine    priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos   adresąs — AIM, 680 Bush wick Ave-. Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko   adresas — Telesforas Valius 84 Pine Crest Rd., Toronto. Ont., Canada
Redakcijos   adresas     Antaną Vaičiulaitis, 35-64 144th St.. Jamaica 35. N. Y.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai