|
Vidurkine dr. P. Joniko sukaktis |
|
|
|
Parašė PRANAS SKARDŽIUS
|
Paprastai minimos 60 ir 70 metų sukaktys, bet šiuo atveju (redaktoriui sutikus padaryti išimtį) tenka pasirinkti vidurkinę sukaktį — 65 metų, nes pirmosios sukakties metu dr. P. Jonikas, palyginti, buvo gana mažai teprisimintas, o, kita vertus, prieš kiek laiko prieš jį, kaip Lituanistikos Instituto organizatorių ir ilgametį (15 metų) prezidentą, buvo pradėjęs pūsti savotiškas 'lituanistinis" vėjas. Man, P. Joniką pažįstant seniai, nuo 1929 m. pradžios, kai aš pradėjau dirbti universitete, ir visą laiką su juo bendradarbiaujant ir esant Lituanistikos Instituto nariu nuo pirmųjų jo įkūrimo dienų, visa tai atrodė kažkaip neįprastai. Todėl man kilo mintis nebelaukti antrosios, 70 metų, sukakties ir jį, nors trumpai, prisiminti ties jo vidurkine sukaktimi.
Dr. Petras Jonikas yra tauragiškis žemaitis, gimęs 1906 kovo 25 Antringių k., Tauragės vis, 1927 baigęs Tauragės mokytojų seminariją, stojo į LU Humanitarinių mokslų fakultetą, kur pagrindiniu dalyku studijavo lietuvių kalbotyrą. |
Skaityti daugiau...
|
|
KAZIO BRADŪNO nauji eilėraščiai |
|
|
|
Parašė KAZYS BRADŪNAS
|
UŽUOMARŠA Buvau medžiotojas, piemuo ir žemdirbys,
Bet kaip užkurti ugnį, pamiršau.
Ką tik užgeso išsibaigęs žiburys,
O aš dar vis eilėraštį rašau,
Kaip sminga virpanti strėlė,
Kam paupy tamsi žolė,
Kodėl suardo grūdas grumstą . ..
Bet kaip man pereiti tą upę, šaltą, drumstą,
(Kurios pakrantėje rašau)
Užmiršau . ..
|
Skaityti daugiau...
|
J. DEGUTYTES IR J. VAIČIŪNAITĖS KŪRYBA |
|
|
|
Parašė PRANAS VISVYDAS
|
Tęsinys iš vasario numerio
Judita Vaičiūnaitė
Judita Vaičiūnaitė yra išleidusi penkis eilėraščių rinkinius: Pavasario akvarelės (1960), Kaip žalias vynas (1962), Per saulėtą gaublį (1964), Vėtrungės (1966) ir Po šiaurės herbais (1968).
Žvelgdami į J. Degutytės kūrybą, buvome pastebėję, kad jos rinktinės "Mėlynos deltos" paskutinis eilėraščių ciklas buvo pavadintas "Žaidimai" ir skirtas žaismo — gyvenimo teatro — temai. Keista, ir J. Vaičiūnaitės paskutinio rinkinio "Po šiaurės herbais" paskutiniame cikle atsiveria panaši tema: pasaulis yra cirkas. Penki cirko charakteriai — iliuzionistas, dresiruoto jas, klounas, ekvilibristas ir žonglierius — atstovauja žmonijai. Kažkaip į tuos cirko tarnautojus poetė žiūri su nepasitikėjimu. Jie stumia pasaulį į katastrofą. Nepaaiškėja, kuris iš tų penkių yra poetas. Klounas? Ekvilibristas?
|
Skaityti daugiau...
|
|
Judita Vaičiūnaitė - eilėraščiai |
|
|
|
Parašė Judita Vaičiūnaitė
|
LAUKSARGIS
. . . Sergėk pirmykščius rugių laukus,
kaimenes mano avių. Palankus
būk mano prakaitui. Trykšta šaltiniais
vaikiškas užkeikimas.
Šalimais
lik, šviesiaplauke javų dvasia,
mėgaukis kluonų saule vėsia.
. . . Dievo karvyčių raudonas spiečius
kyla nuo mano delno į pietryčius. |
Skaityti daugiau...
|
Parašė FELIKSAS PALUBINSKAS
|
Sovietinės reklamos istorija Markso - Lenino filosofija atmetė reklamą ne tik kaip nereikalingą, bet ir nuostolingą socialistiniuose kraštuose, kųr, buvo galvojama, visuotinis ir atidus planavimas išspręs produkcijos ir prekybos problemas. Ortodoksinė marksizmo pažiūra reklamą laiko ekonominiu parazitu: reklama atsiradusi pažengusiuose kapitalistiniuose kraštuose, kur yra nuolatinis pavojus nesuvartoti, kas pagaminama — dėl per mažo darbininkams užmokesčio.1 Todėl po 1917 metų revoliucijos reklama Sovietijoj buvo pasmerkta,
Tačiau jau Leninas grąžino Rusijon kai kurias kapitalistines praktikas. Tarp šių buvo ir reklama. Tuo laiku ji buvo gan moderni.2 1928 prasidėjo pirmasis penkmetis, o su juo dėmesys buvo nukreiptas nuo vartotojų prekių į sunkiąją pramonę, ir reklama pradėjo nykti.
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |