Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1954 m. 9 lapkritis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
P. Maldeikis — Tradicinis lietuvių auklėjimas ................................................................................ 385
Paulius Jurkus — Svečiuose pas Vizijų poetą ................................................................................. 397
Vytautas Mačernis — Vasaros gėles, Rudeninė šventė, Miške, Milžinas, Karalius,
Aš pažinau karalių tavyje, Velniai  (eil.) ........................................................................................... 402

Vytautas Mačernis — Tuštybė ......................................................................................................... 404
E. Erdvilas — Ukrainos kova už laisvę ...........................................................................................  407
Henrikas Nagys — Dail. Viktoro Vizgirdos kūrybinis kelias ......................................................... 411

KŪRYBOS   PASAULY
LITERATŪRA
J. Lingis — Naujoji švedų literatūra ................................................................................................. 418
Bern. Brazdžionis: Venancijus Ališas — Cascata Cristalina ........................................................... 421

RELIGINIS GYVENIMAS
Kun. K. A. Matulaitis, M. I. C. — Arkivysk. Jurgio Matulaičio beatifikacijos bylos eiga ........... 423

VISUOMENINIS GYVENIMAS
L. Andriekus — Artimo meilės žygyje .............................................................................................. 427
K. Žukas — Mykolas Sleževičius ..................................................................................................... 429
Būkime lituanistikos instituto nariais ............................................................................................... 429
PASTABOS:   K.   Kriščiukaitis — Pastaba į pastabas — 430.
L.   Gendrutis — Nerangumo piktžolė—431.

ĮVYKIAI ............................................................................................................................................. 431

Skaityti daugiau...
 
TRADICINIS LIETUVIŲ AUKLĖJIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. MALDEIKIS   

1.  Auklėjimo supratimas ir tradicinis lietuvių auklėjimas
Jaunimo auklėjimas paprastai suprantamas kaip planingas suaugusio asmens veikimas nesuaugusiojo, plečiant jo patyrimą ir formuojant jį ugdomosiomis vertybėmis. Toks augančio žmogaus formavimas vyksta įvairiomis kryptimis, ir jam panaudojamos įvairių krypčių vertybės, todėl ir auklėjimas turi įvairių aspektų ir įvairiai aptariamas. Vieniems auklėjimas yra Įvedimas į kultūrą, formuojant jį kultūrinėmis vertybėmis, būtent, jį šviečiant, dorinant, reli-ginant, estetinant, socialinant ir fiziškai stiprinant bei grūdinant. Kitiems yra tai daugiau augančio žmogaus paruošimas ateičiai, išmokymas jam ateityje reikalingų dalykų bei darbų, paruošimas kuriai nors profesijai ar specialybei — paruošimas apskritai suaugusiųjų gyvenimui. Dar kitiems auklėjimas yra žmogaus įgimtų galių išvystymas, jo individualybės išskleidimas ir lavinimas. Amerikos gi modernistams pedagogo auklėjimas yra nei žmogaus įvedimas į kultūrą, nei jo paruošimas ateičiai, nei įgimtų galių išvystymas, o tik per visą jo gyvenimą besi tęsiąs augimas — fizinis, intelektinis, dorinis, estetinis ir kitoks augimas, kyląs iš paties individo savarankiško patyrimo.

Visi šie auklėjimo aptarimai, išskyrus gal tik paskutinįjį, rodo, kad auklėjimas yra gerai apgalvotas ir suaugusiųjų suplanuotas vaiko gyvenimo dirigavimas, kuriuo nustatomi jam tikslai, jo gyvenimas kreipiamas tam tikra vaga ir jis pats ugdomas tam tikros rūšies žmogumi. Auklėjimo keliu vaikas atitraukiamas nuo jam natūralaus žaidimų gyvenimo, iš dalies paneigiami jo amžiui natūralūs interesai, ir jis pats palenkiamas jam dar sunkiai suprantamiems kultūriniams siekimams ir socialinio gyvenimo reikalavimams. Taigi, šių dienų auklėjimas yra stipriai kultyvuota ir nuo natūralumo kiek nutolusi sistema, siekianti įvairių kultūrinių tikslų.
Skaityti daugiau...
 
SVEČIUOSE PAS VIZIJŲ POETĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PAULIUS JURKUS   
Yra pasauly tik jaunystė, saule ir namai.
Vytautas Mačernis, iš IV vizijos
 
Tai buvo 1944 metų pavasarį. Sutartu laiku kopiau per kalniukus. Pačiu toliausiu keliu buvo kokie 6 km iki jo sodybos, bet mes žinojome lauko keliukus, takus, o jais tebuvo kokie 3-4 km, kai atsiverdavo slėnis.

Nuo kalniuko pamatai sunkias daržines, tvartus, prigludusius tarp didelių medžių. Veltui dairaisi gyvenamųjų namų. Jie paslėpti už tankios eglių sienos. Visas sodo pakraštys iš rytų ir pietų apsodintas eglėm. Per metų metus jos suaugo, susiglaudė ir uždengė bet kokį žvilgsnį į namus.

Pasiekus eglių tvorą, jau dvelkteli kažkoks keistas nesuvokiamas liūdesys. Eglės taip šaltai ir vienišai ošia, visada ošia. Tarp rudų, sakais apvarvėjusių kamienų matai didelį apleistą sodą. Žydi obelys. Iš senų kamienų muša į saulę žiedai. Dūzgena bitės, iš kažkur atklydę.

Už sodo į lauko keliuką atsiremia kiemas, kur aukštumėlė dideli namai. Pavargę nuo metų, prislėgti sunkaus apkerpėjusio stogo, primerkę langus, jų pažaliavusius stiklus. Ir niekur nė dvasios, tartum senatvė būtų voratinkliais aptraukus bet kokią gyvybę.
Staiga viename lange prie sodo pasirodo veidas. Tai Vytautas. Šypsosi nuo knygų pakilę akys.

Žengi slenkstį ir iš vešlios pavasario vejos patenki j praeitį. Didžiajame kambaryje senoviški baldai. Kadaise žibėjo jie kaip visa giminė, priėmė svečius linksmai puotai, triukšmingom vakaronėm. Bet laikas pavargo langų stikluose, užuolaidose, balduose.
Skaityti daugiau...
 
Poezija PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS MAČERNIS   
Vytautas Mačernis (Telšių gimnazijos mokinys)
 
VASAROS   GĖLĖS

KIEKVIENĄ rytą mylima, praeidama pro mano langą,
Pravėrus jį, numesdavo ant stalo puokštę vasaros gėlių,
Kaip saulės ir pabudusių laukų pasveikinimą brangų,
Ir ilgu žvilgsniu pažiūrėjus į mane, nueidavo keliu.

O aš palikdavau sėdėt perdien tarp knygų pasislėpęs.
Tarp knygų kambario niūriam šešėly vyto gėlės ir širdis.
Sode krepštėjo paukščiai, dūzgė bitės ir šlamėjo vėjas,
Tik aš sėdėjau susimąstęs, šlamesio ir paukščių negirdįs.

Bet vieną rytmetį ties mano langu nesustojo mylima,
Negrįžo paukščiai. Pajutau, kad vasara praėjo ...
Susidrumstė širdis, lyg vandenų paviršius bėgant vėjui.

Dabar, kai sėdžiu ir mąstau, lauke pasnigusi žiema . ..
Man šalta . . . Aš rausiuos tarp knygų, kiek iš vasaros gėlių,
Suvytę jos, ir žydinčios tarp jų surasti negaliu.
 
1944. II. 21.
Skaityti daugiau...
 
TUŠTYBĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS MAČERNIS   
Tada aš atidariau savo tuštybės parduotuvę. Virš durų pakabinau didelį plakatą su šiais jame išrašytais žodžiais: Tuštybė čia gaunama prieinamiausiomis kainomis.
O tuštybės aš turėjau daug. Naujomis jos atsargomis aš nesirūpinau: "kai tik išbaigsiu, vėl grįšiu užmarštin",— tariau pirmą rytą, praverdamas parduotuvės duris.
Prasėdėjau pusę dienos, bet niekas pas mane neatėjo. Buvo baisiai pikta; negi niekas nenorėtų mano tuštybės? Lauke girdėjosi kalbos, šnabždesiai, kartais staigus, užslopintas juokas.

—    Įdomu, ką jie kalba, — tariau sau ir pasislinkau prie durų.
Netoli stovėjo kažkokie žmonės ir kalbėjosi. — Komedijantas, — tarė vienas linksmai ir nerūpestingai. — Manau, čia niekas neužeis, — pritarė kitas. Toliau aš nebegalėjau nugirsti, nes balsai vis tolo ir tolo. Ir taip visą laiką: kažkas ateina ir nueina, balsai ryškėja ir vėl prityla. Vienu metu išgirdau plonus ir miklius mergaičių balsus, paskui pasigirdo storesnis balsas: — Ko tik neprasigalvoja dabar, sakau. —O taip, tikėk manim, ypač šiais laikais, greit visa galėsim gauti, — rimtai pritarė kitas, matyt paslaugus, vyras. Pietų metu pro šalį ėjo dvi ponios, ir viena čiauškėjo tokiu meiliu ir be galo plonu balseliu: — O aš tik žiūriu, šįryt nauja parduotuvė, taip staiga, tiesiog dar susivokti negaliu; iš kur tai? — Staiga jos balsas virsta visai abejingu:
—    Ir ką čia, rodos, ar tik ne tuštybę pardavinėja.
Skaityti daugiau...
 
UKRAINOS KOVA UŽ LAISVĘ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė E. ERDVILAS   
Šiemet Maskva su visu triukšmu minėjo trijų šimtų metų sukaktį, kai Ukraina, pasak Sovietų, susijungė su Rusija. Partija ryšium su tuo išleido savo tezes, kurios buvo skelbtos per visą sovietinę spaudą ir radiją. Laikraščiai buvo pilni straipsnių, kurių vieną metų pradžioje gavo parašyti ir mūsų istorikas Ign. Jonynas, prieš kelis mėnesius miręs. Visų tų tezių, straipsnių, iškilmingų minėjimų ir kalbų pagrindinė mintis — kokia Ukraina laiminga Sovietų glėbyje.
Šiame straipsnyje stengsimės mesti žvilgsnį, kokie yra tikrieji ukrainiečių tautos troškimai.

1. Kraštas ir žmonės
Kaip ir kiekvienas su Ukraina susijęs klausimas yra pilnas įvairių problemų, taip ir pats Ukrainos vardas istorijos būvyje yra buvęs nemaža problema, dažnai varginusi pačius ukrainiečius ir svetimtaučius, besidominčius ukrainiečių tauta.

Nuo istorinių laikų pradžios iki XVII a. dabartinių ukrainiečių protėviai nesivadino ukrainiečiais, bet rusais, nors ruso žodis irgi nėra slaviškas. Rusais ukrainiečiai buvo vadinami ir tada, kai jie gyveno Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ribose. Ukraina ir ukrainiečiais jie tepradėjo vadintis tik XVII a., norėdami pabrėžti savo tautinį skirtingumą nuo tuo laiku juos valdžiusių lenkų ir rusų.
Skaityti daugiau...
 
DAIL. VIKTORO VIZGIRDOS KŪRYBINIS KELIAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė HENRIKAS NAGYS   

VIKTORAS VIZGIRDA   AUTOPORTRETAS

Apybraižos jo 50 metų amžiaus sukaktį minint

Visos sukaktys primena, kaip neapsakomai greitai teka smėlio laikrodžiai, skaičiuojantys valandas, dienas, metus. Visos sukaktys, kurias švenčiame čia, priverčia mus krūptelėti — laiko laivas tolsta neišvengiamu atkaklumu nuo paliktosios žemės krantų. Sukaktys šiandien, šalia savo prakilnaus aspekto — žvilgsnio į nuveiktuosius darbus, — turi dar ir kitą, skaudesnę potekstę: jos priverčia pagalvoti, kiek nepalyginamai daugiau būtų nuveikta, jeigu 1940 metų vasarą užgriuvusi nelaimių ir vergijų lavina nebūtų sutrupinusi Lietuvos valstybės ir kultūros.

Ir menininkų sukaktys kalba mums tokia pat dvilype, pasididžiavimo ir širdgėlos persunkta, kalba. Gal dar įsakmiau, nes ne taip seniai jaunaisiais vadintieji subrendo ir užėmė pačias reikšmingiausias pozicijas, likimo skirtas, tokiam nedėkingam ir sunkiam laikmety reprezentuoti lietuviškąjį meną, tęsti jo išsivystymą ir gyvu pavyzdžiu mokyti jaunesniuosius. Užsienis, kadaise taip trokštama menininkų mokykla, šiandien tapo jų laikinais namais, kuriuose galima rasti tiesioginį kontaktą su naujausiais jieškoji-mais ir pasiekimais, bet kuriuose lygiagrečiai tenka kovoti, dažnai jėgas viršijančią, kovą ne vien tiktai už savo asmeninę egzistenciją.
Skaityti daugiau...
 
NAUJOJI ŠVEDŲ LITERATŪRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Lingis   
Vilhelm Moberg (1898-) pasakoja apie trobelninkus ir ūkininkus. Romane "Raskens", parašytame tikrai liaudišku tonu, vaizduojamas idealus kareivis ir jo šeima. "Toli nuo vieškelio" ir "Sunertose rankose" autorius aprašo, kaip beaugantis indus-trializmas pakeičia provincijos gyvenimą. Bet pirmąjį didelį pasisekimą visuomenėje turėjo jo istorinis romanas "Jok tuoj šią naktį", kuriame vaizduojama Smalando (Švedijos pietryčiuose) provincijos ūkininkų sukilimas prieš vokiečių ponus. Tai lyg savotiškas įnašas laisvės aruo-dan toje taip prislėgtoje padėty (romanas pasirodė 1941 m.). Politiškai atsiduoda ir jo autobiografinis romanas "Kareivis su sulaužytu šautuvu". 1950 m. pasirodęs jo romanas "Emigrantai" dėl savo grubių vietų ir nuogo natūralizmo sukėlė baisią polemiką spaudoje. Romanas buvo priskaitytas prie "mėšlincsios literatūros", o prieš autorių buvo susidariusi kompanija su vienu pastorium priešaky, kuri paskleidė net pamfletą tarp JAV gyvenančių švedų, iš kur autorius ėmė savo medžiagą, išbūdamas ten net porą metų.

Kiek jaunesnė darbo dainių grupė, penketukas, išėjo 1929 m. viešumon — visi kartu almanachu "5 jaunieji". To penketuko vadas buvo Arthur Lundquist (1906-), kurs jau prieš metus spėjo išleisti savo debiutinį eilėraščių rinkinį "žarijos". Almanachas visu savo pranašišku užsidegimu deklaravo primityvistinę programą, pagal kurią kultūra turi jieško-ti pajaunėjimo aistrų gyvenime. Tasai gyvenimo garbinimas Lundquisto kūryboje po kelių metų persimetė į gana ryškų kultūrinį pasimizmą, kurį jis išliejo surrealizmu nuskiestoje lyrikoje. Nemažas Lundąuisto įnašas yra ir kaip kritiko: jis yra literatūrinio modernizmo pionierius.
Kitas iš to jaunųjų penketuko Jo-sef Kjellgren (1907-) užsirekomendavo labiau negu kuris nors kitas iš jo kolegų kaip fizinio darbo dainius, ypač aprašant jūrininkų gyvenimą ("Smaragdas", "šūvis vandens paviršiuje").
Skaityti daugiau...
 
CASCATA CRISTALINA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Bern. Brazdžionis   
Venancijus Alisas: CASCATA CRISTALINA. Ketvirtoji lyrikos knyga. Sao Paulo. Išleido Bendrija, Hanno-ver,  Vokietija,  1953,  160 psl.
Kai pačiais paskutiniaisiais Nepriklausomybės metais "židiny'', "Dienovidy" ir kt. pasirodė V. Ališo vardas, ne vienas literatas spėjo tai esant kurio žinomo poeto slapyvardį. Slapyvardis, tiesa, tai ir buvo, bet tikrojo autoriaus niekas nenujautė, nors buvo minimi net keli vardai. Kad tai ne "fikcija", paaiškėjo tik "Sakalo" leidyklai 1939 m. išleidus rinkinį "Sao Bento varpai", kurie šalia gausios Pietų Amerikos egzotikos nurodė ir knygos gimimo vietą: San Paulo. Autorius, leidėjo A. Kniūkštos kalbinamas neslėpti savo daug gražiau skambančios pavardės, pasirodė nepalenkiamas. Ar nenorėdamas būti painiojamas su aušrininku Petru Arminu, ar tęsiamas garbingas mūsų kunigų poetų (Maironio, Jakšto, Margalio, Putino, Paparonio, Vinco Stonio) tradicüas, mūsų poetų tarpe kun. Aleksandras Arminas dalyvauja kaip Venancijus Ališas, štai, pernai išleidęs jau ketvirtąją poezijos knygą "Cascata cristalina", visuomenei žinomas jau ir tikrąja pavarde, ir savo profesija. Pastebėtina, kad antroji knyga, vardu "Anapus", leidėjo pavadinta "Anapus marių", užsilikusi nuo 1940 m., atgijusio "Sakalo" surinkta ir sulaužyta, liko korektūrose. Trečioji — "Pietų Kryžius" — 1948 m. išėjo San Paule. "Cascata Cristalina" spausdinta Vokietijoje, išleista "Bendrijos", iliustruota dail. V. Stanči-kaitės.

Venancijus Ališas, gerokai anksčiau išvykęs iš Lietuvos, savo dvasia, jausmais ir pergyvenimais yri lygiai toks pat tremtinys, kiip ir kiti laisvajame pasaulyje gyveną jo kartos poetai. Savo eilėraščių forma ir temų traktavimu jis yra grynai klasikinės mūsų poezijos šalininkas, neleidžiąs sau nė tokių nukrypimų, kaip Santvaras (nevienodi posmai, kai kurios ilgesnės eilutės), ar Jonas Aistis (asonansai, nedasakymai...). Puoselėdamas išlaikytą ritmiką, griežtai vienodą pėdų skaičių eilutėje, Ališas laikosi ir klasikinio rimo, tik retais atvejais pa-jieškodamas   naujumų   ir   "laisvės" (linksi-linksmas, paukštis-šauksis...). Visa eilėraščio struktūra V. Ališas kartais daugiau artėja prie pirmųjų "Vainikų" kartos poetų; tik nauji įvaizdžiai, metaforos, ar panašios stiliaus priemonės turi jau aiškias antrųjų "Vainikų" laikotarpio žymes. Pradėjęs, be abejo, tėvynėje, bet paskui atsidūręs kitoje pusėje ekvatoriaus, Ališas į mūsų poeziją atėjo "iš svetur", su svetimu gamtovaizdžiu, pilnu pietų egzotikos, ir su neįprastu jausmo koloritu, nudažytu Pietų Kryžiaus padangės spalvomis.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
Visuotinio Lietuvių Rašytojų D-jos narių susirinkimo, įvykusio Čikagoje 1954 m. rugsėjo 26 d., priimti šie nutarimai:
1.    Mūsų tautinio išlikimo pagrindinė priemonė yra lietuviškoji knyga. Deja, net ir šiais lietuviškos spaudos iškovojimo sukakties metais knygos skaitytojų skaičius žymiai mažėja. Kiekvieno lietuvio pareiga pačiam pirkti ir propaguoti lietuviškų knygų pirkimą.
2.    Visuomenė raginama prenumeruoti didžiojo mūsų klasiko Vince Krėvės raštus, tuo sudarant galimybę jiems užtikrinti pasirodyti.
3.    Knygų leidėjai prašomi neleisti menkaverčių knygų, kurios ir skaitytoją atbaido, ir smukdo mūsų literatūrą.
4.    Atkreipiamas Lietuvių Enciklopedijos redakcijos dėmesys, kad būtų apdairiai tvarkomas literatūros skyrius ir plačiau aptariami lietuvių literatūros kūrėjai bei kūriniai.
5.    Lietuviškieji veiksniai prašomi, bendradarbiaudami su LRD, nedelsiant pasirūpinti mūsų žymiųjų veikalų ir lietuvių literatūros istorijos išleidimu.
6.    Turint galvoje jaunosios kartos svarbą lietuvybei išlaikyti, kolegos rašytojai skatinami duoti tinkamų kūrinių jaunimui, o tėvai prašomi aprūpinti vaikus visa negausia mūsų jaunimo literatūra.
7.    Rašytojai kviečiami palaikyti tarpusavio santykių nuoširdumą ir kolegiškumo dvasią.
•    Visuotiniame Liet. Rašytojų D-jos narių susirinkime priimti trys nauji nariai: Kazys Barėnas, Jurgis Ble-kaitis ir Algirdas Landsbergis.
•    Lietuvių literatūra plačiai aprašyta pasaulinės literatūros ("Die Weltliteratur"), enciklopedijoje, kurios papildomasis tomas ką tik pasirodė Austrijoje. Atskirais straipsniais apžvelgiami šie lietuvių rašytojai: Aistis, Baltrušaitis, Binkis, Baranauskas, Brazdžionis, Donelaitis, Gustaitis, Kirša, Putinas, Krėvė, Lazdynų Pelėda, Maironis, Nėris, Šatrijos Ragana, Savickis, šeinius, Sruoga, Vaičiulaitis, Vienuolis, Vydūnas. Visa eilė lietuvių rašytojų apibūdinti bendroje lietuvių literatūros apžvalgoje. Tai yra plačiausia lietuvių literatūros apžvalga, pasirodžiusi tarptautinėje enciklopedijoje. Apžvalgą parašė dr. Antanas Maceina.
Skaityti daugiau...
 
ARK. JURGIO MATULAIČIO BEATIFIKACIJOS BYLOS EIGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kun. K. A. Matulaitis, MIC.   
Dievo Tarnas Arkivysk. Jurgis Matulaitis

Pirmą kartą tenka lietuviams vadovauti beatifikacijos byloje. Savo tarpe neturime reikalingų bylos žinovų, ekspertų, neturime patyrimo, kai kitos tautos jį turi. Reikia iš jų mokytis ir patirtomis žiniomis dalintis. Tiesa, kunigai ir teisininkai žino Bažnytines Teisės Kodeksą, rečiau kam yra žinoma knyga: Codex pro Postulatoribug (IV laida 1929 m. turi 340 puslapių), bet visa tai, kaip ir enciklopedijose išmėtytos žinios, šiuo klausimu neduoda pilno bylos vaizdo.

Įsigilinę į teisinę beatifikacijos ir kanonizacijos bylos eigą, pajusime Bažnyčios didelį dėmesį ir jos teikiamą svorį šios rūšies byloms. Nuodugniai tiriami visi įvykiai ir liudininkai, kviečiami reikalų žinovai, advokatai, gydytojai, priimami palankūs ir nepalankūs liudijimai.

Kai nebelieka nei kokių abejonių visose bylos dalyse ir žingsniuose, kai šv. Apeigų Kongregacijos kardinolai priima galutinai bylai palankų sprendimą, — visas klausimas atsiduria pas šv. Tėvą, kuriam vienam yra rezervuota teisė paskelbti Dievo Tarną palaimintuoju ir palaimintąjį — šventuoju. Pirmu atveju popiežius leidžia teikti viešą liturginę pagarbą palaimintajam, o antruoju — jis įsako, kad visoje Bažnyčioje jam būtų teikiama vieša šventojo garbė, čia yra esminis skirtumas tarp beatifikacijos ir kanonizacijos.

Veiksniai

Beatifikacijos bylą gali pradėti vietos vyskupo bažnytiniame teisme ne vien pavieniai ta byla susirūpinę asmenys, bet ir šeimos, draugijos, parapijos, vyskupijos, visa kuri tauta. Jie yra bylos veiksniai; bet pačioje bylos eigoje jie dalyvauja per savo įgaliotinį, vadinamą postulato-rių. Kai tokį postulatorių skiria kuri nors vienuolija, jis vadinasi generaliniu postulatorium. Postulato-torius, gavęs Bažnyčios vyriausybės pripažinimą ir su tuo einančias teises, atstovaudamas visų veiksnių troškimui šventai gyvenusį ir šventai mirusį asmenį iškelti į altorių garbę, gaunant šv. Tėvo paskelbimą, kad tas asmuo yra tarp palaimintųjų ar šventųjų, — visa daro, kad byla eitų sklandžiai, tvarkingai, greitai ir sėkmingai.
Skaityti daugiau...
 
ARTIMO MEILES ŽYGYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Andriekus   
Šiemet Bendrasis Amerikos Lietuvių Fondas — Balfas — mini savo darbo 10 metų sukaktį. Tas įvykis gausesnėse mūsų kolonijose atžymimas iškilmėmis — koncertais bei susirinkimais, skatinančiais visuomenę tęsti karitatyvinę veiklą.
Ši organizacija savo 10 metų kelyje apsireiškia keliais atžvilgiais, kurie neišsitenka eilinės šalpos ribose tiek savo istorine raida, tiek plačia apimtimi, tiek reikšme.

Metant istorinį žvilgsnį, Balfą tenka laikyti dideliu krikščioniškos artimo meilės išsiskleidimu, turinčiu savo šaknis religinėje dirvoje ir įgimtame lietuvių užuojautos bei svetingumo pajautime. Ant šių pagrindų atsistojęs, mūsų žemės žmogus ir svetimose padangėse išliko nuoširdus ir naudingas savo tautai. Ypatingai Šiaurės Amerikoje, kur ekonominio gyvenimo lygmuo yra augš-tesnis, kaip kitur, susidarė palankios aplinkybės išsiskleisti karitatyvinei veiklai. Jau bemaž prieš 100 metų, vos tik sušilęs kojas šiame kontinente, lietuvis siuntė savo artimiesiems pagalbos. Bundant tautinei sąmonei ir augant nepriklausomybės vilčiai, visos mūsų atsistatymo pastangos medžiagiškai ir morališkai buvo palaikytos Amerikos lietuvių. Ta pagalba dar labiau sustiprėjo atsikuriant Lietuvai ir pirmaisiais nepriklausomo gyvenimo metais. Užmaryje įsitvirtinęs mūsų tautos trečdalis nežvelgė abejingai į pirmo pasaulinio karo nualintą gimtąją žemę. Tuo metu, o taipgi visą nepriklausomybės laikotarpį, klestėjo bendra ir individuali šalpa. Nuo senų laikų emigracijoje gyvenančią tautos dalį su gimtąja žeme saistė krikščioniškos meilės ryšys, daug tvirtesnis už visus propagandinius šūkius, už susiartinimo iškilmes ir politinius susi-grupavimus.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
• Brazilijos lietuvių tarpe kyla pageidavimas, kad čia atsilankytų Vli-kc atstovai. Atsilankymas būtų naudingas, nes labiau prikeltų šio krašto lietuvius į tėvų žemės laisvinimo kovą.
•    Spalio 1-3 d.d. Tarptautinė Valstiečių Sąjunga, dar vadinama žaliuoju Internacionalu, buvo sušaukusi New Yorke kongresą. Po antrojo pasaulinio karo jis yra ketvirtasis. Kongrese dalyvavo įvairių tautybių apie 200 atstovų. Lietuvius atstovavo Valstiečių Liaudininkų Sąjungos delegacija iš 16 asmenų. Susilaukta sveikinimų iš žymių amerikiečių politikų. Sveikinimą atsiuntė ir JAV prezidentas. Sąjungos pirmininku perrinktas St. Mikolajczykas. A. De-venienė įėjo į vicepirmininkų sąstatą.
•    Sol. Zuzana Griškaitė rugsėjo 19 d. koncertavo Brooklyno meno muziejaus sekmadienio programoje. Koncertas buvo transliuojamas per radiją.
•    Dr. Alf. šešplaukis šiemet Columbia universitete New Yorke dėsto lietuvių kalbą. Taip pat jis ten dėsto ir lietuvių istoriją.
•    Spalio 23 ir 24 Bostone įvyko ALRK Šv. Juozapo Darbininkų Sąjungos seimas. Pagrindinę paskaitą apie darbininkų unijas laikė kun. J. Vaitekūnas. Buvo suvažiavę 28 atstovai iš 10 kuopų. Be to, dalyvavo ir nemažas būrys svečių.
•    Edmontono lietuviai Kanadoje pasistatė namus, kuriose laikoma pamaldos ir susirinkimai. Namų statymo iniciatorius — kun. Br. Jurkšas. atvykęs čia prieš dvejus metus.
 
MYKOLAS SLEŽEVIČIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. Žukas   
Mykolas Sleževičius. Rašo: Julius Būtėnas, Mečys Mackevičius, Kazys Škirpa, Andrius Valuckas, Birutė Novickienė, Jonas Kardelis, Antanas Novickis, Liudas Šmulkštys, Jonas Bildušas, Juozas Audėnas, Juozas Mikuckis. Išleido "Terra", Chicago, 1954. 343 p.
Kai kurią nors tautą ištinka didelė nelaimė ir, rodos, nebėra jau išeities, kritišku momentu atsiranda žmogus, kuris savo tautiečius sukrečia, išveda iš nevilties, priduoda jiems energijos ir tuo būdu gresiantį pavojų pašalina. Tokie žmonės — tai tikri tautos vadai, arba tribūnai. Jei jų tautoje leimamu momentu neatsiranda, tai vargas tokiai tautai: ji arba žūsta, arba ilgam laikui pasmerkta merdėti (ukrainiečiai, gudai).

Aiškų tribūno pavyzdį matėme Prancūzijos ministerio pirmininko Clemenceau asmenyje. Jis kritiškiausiu momentu sugebėjo savo tautą užkrėsti nepergalimu noru tėvynę gelbėti, nežiūrint milžiniškų aukų. Tauta buvo išgelbėta.
Skaityti daugiau...
 
BUKIME LITUANISTIKOS INSTITUTO NARIAIS PDF Spausdinti El. paštas
Mūsų išeiviai, ypač JAV, ligi šiol bendromis jėgomis yra daug nuveikę. Politinei veiklai bei politinei lietuvių kovai Amerikoje turi įsteigę Altą, šalpos darbui — Balfą. Buvo pasigendama tiktai vienos centrinės mokslo įstaigos, kuri suburtų apie save visus užsienyje esančius lituanistus mokslininkus ir rūpintųsi lituanistinio mokslo darbo vykdymu. Prieš metus ši taip svarbi kiekvienos kultūringos, o ypač mažos tautos gyvenime įstaiga buvo įsteigta. Tai Lituanistikos Institutas, kuris susilaukė mūsų veiksnių, visuomenės veikėjų ir pačios visuomenės pritarimo.

Lituanistikos Institutas turės puoselėti mūsų būdingąją kultūrą, atskleisti ir ryškinti ją mums patiems, ypač priaugančiam jaunimui, kuris dabartinėmis sąlygomis maža arba nieko apie ją nepatiria, o taip pat ir svetimiesiems. Bet ypač svarbus instituto uždavinys yra šiuo metu, kada mūsų tautai gresia ne tiktai fizinis, bet ir dvasinis žudymas, genocidas. Todėl laisvojo pasaulio lietuvių pareiga yra išsaugoti ir plačiau paskleisti tikrą supratimą apie lietuvių tautos bei Lietuves valstybės isteriją, lietuvių kalbą, literatūrą, mūsų mokslinę ir kultūrinę pažangą, kada mūsų gimtoje žemėje tai nebėra galima, ir viskas yra šališkai nušviečiama.

Tai daryti laisvojo pasaulio lietuviai yra atsakingi ne tiktai prieš savo pavergtuosius brolius, bet taip pat ir prieš svetimtaučius, kuriems turi pateikti okupanto nesužalotą lituanistinį mokslą.
Skaityti daugiau...
 
PASTABA Į PASTABAS (Atsakymas p. Žemaičiui) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dipl. Inž. K. Kriščiukaitis,   
"Aidų" nr. 4 A. Žemaitis paliečia L. Enciklopedijos straipsnį apie architektūrą, tarp kita ko nurodydamas, kad L. Enciklopedija, esą, duodanti blogą informaciją apie architektūrą būsimajai Lietuvai.

Aš nemanau ginčytis, tačiau rašau šias pastabas, kad "Aidų" skaitytojai po A. Žemaičio minčių apskritai nebūtų klaidingai nuteikti prieš L. Enciklopedijos straipsnį apie architektūrą.

Tas straipsnis iš tikrųjų neblogai informuoja skaitytojus apie istorinius stilius: to, atrodo, neginčys ir A. žemaitis. Jam nepatiko tik straipsnio galas. Tuo ir nereikia stebėtis, kadangi dėl dvidešimtojo amžiaus meno ginčai nesiliauja, nes iš tikrųjų čia ir negali nebūti skirtingų nuomonių.

Todėl ir negalima sutikti su A. žemaičiu, kad viskas, kas yra modernu, tuo pačiu yra ir vertinga. Pastaba apie laukiamą renesansą visai nepaneigia šiuo laiku daromų pastangų sukurti architektūroje ko nors vertingai naujo, bet tik smerkia toje architektūroje ekstravagantiškumo pamėgimą, kurį rodo daugelis vadinamosios modernios architektūros atstovų, beveik visai paneigdami žmogui prigimtą estetikos jausmą ir augštindami vien tik techniką. Juk moderninė technika įgalina žmogų pastatyti pastatą net ir kūgio formos su viršūne atkreipta žemyn. Bet nors toks pastatas ir būtų technikos triumfas, architektūrai iš to jokio progreso nebūtų. Tokiuose trobesiuose žmogus jausis toli gražu ne technikos valdovu, kaip nurodo A. Žemaitis, bet jos vergu.
Skaityti daugiau...
 
NERANGUMO PIKTŽOLĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Gendrutis   
Dalyvaujant visuomeniniame gyvenime, pastebima nauja, labai nedora yda — nerangumas lietuviškoje veikloj.
Kai eina kalba apie lietuvybės išlaikymą, Lietuvos nepriklausomybės atstatymą, tremtinių šelpimą ir pavienių organizacijų gyvybę, reikia nemaža apsukrumo. Ankstyvesnės kartos mūsų tautiečiai Amerikoje šioje srity yra parodę heroiškų dorybių. Grįžus nuo darbo vakarais bei šventomis dienomis, retas kuris jieškojo kitur poilsio, kaip visuomeniniame gyvenime. Kai pažiūri į tą begalinį visokių organizacijų skaičių, kurios šiandien daugiausia dėl praretėjusių narių vargsta, bet netolimoj praeity yra klestėjusios, esi prispirtas pripažinti, jog smarkiai buvo veikiama. Kitaip negu šiandien reiškęs bendrieji pasirodymai. Lietuviški suvažiavimai senose fotografijose duoda masinį įspūdį. Ilgiausi susirinkimai, vaidinimai, kalbos, kurių žymės dar yra pasilikusios iki šios dienos, rodo ankstesnės lietuvių kartos nuostabų dėmesį bei apsukrumą bendriesiems reikalams.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Rugsėjo 8-10 d.d. Clevelande įvyko Katalikų Federacijos suvažiavimas, vadinamas seimu. Jame dalyvavo 73 atstovai ir apie 250 svečių. Paskaitas laikė: kun. St. Raila apie jaunimo auklėjimą bei lavinimą, prof. J. Gravrogkas apie Katalikų Akciją, prof. J. Brazaitis apie spaudos atgavimo sukaktį. Pamokslus pasakė vysk. V. Brizgys ir prel. J. Balkūnas. Kongrese greta posėdžių buvo pasitarimas spaudos reikalais, Šventoji Valanda katedroje su Čiurlionio ansamblio religiniu koncertu ir spaudos atgavimo paminėjimas. Iš priimtų rezoliucijų svarbiausios yra šios: paskatinti katalikų politines grupes ir katalikus, dalyvaujančius politikoje, veikti tarpusavio darnos dvasia. Jaunimo reikalui palaikyti gyvą religinę ir tautinę dvasią šeimose ir sudaryti parapijose jaunimui lietuviškai auklėtis tinkamas sąlygas. Paskatinti lietuvius, ypač inteligentus, kad jie jungtųsi į parapijų religines organizacijas. Uoliai dalyvauti bendruomenės vadovybės rinkimuose. Remti ar-kivysk. J. Matulevičiaus beatifikacijos bylą ir prašyti popiežių, kad leistų atitinkamose viešose pamaldose vartoti invokaciją "Garbinkime Marijos Širdį". Į centro valdybą išrinkti asmenys svarbesniomis pareigomis taip pasiskirstė: prel. J. Balkūnas — dvasios vadas, dr. A. Darnusis — pirm., L. šimutis ir D. Kaminskienė — vicepirm., kun. dr. A. Juška — sekr., prel. Ig Albavičnis — ižd.
•    Argentinos universitetuose yra apie 100 lietuvių studentų, pasirinkusių daugiausia praktiškųjų mokslų šakas.
•    Laisvosios Europos Kolegija Strasburge nupirko iš Klimienės visą min. P. Klimo biblioteką.
•    Paryžiuje lietuvių šalpos draugija minėjo 10 metų sukaktį. Ji yra persiorganizavusi į bendruomenę.
•    Laikraštis "Argentinos Lietuvių Balsas" nusipirko namus. Juose įkurta spaustuvė.
•    Katalikų Federacijos suvažiavime pritarta planui leisti anglų kalboj laikraštėlį lietuvių vaikams, kurie nemoka savo tėvų kalbos. Laikraštėlį mano leisti Lietuvių Seselių Vienuolių Institutas Amerikoje.
•    Kan. J. Meškausko 40 metų kunigystės sukaktis buvo paminėta spalio 10 d. Brooklyne. Ta proga buvo pamaldos ir pobūvis. Paminėjimą surengė Lietuvių Karių draugijos nariai ir buvę Kauno kunigų seminarijos auklėtiniai. Kan. J. Meškauskas šalia ilgo darbo kunigų seminarijoje gyvai reiškėsi Lietuvos kultūrinėje bei visuomeninėje veikloje. Jis turi nemaža nuopelnų ir Lietuvos kariuomenės organizavime. Vėliau buvo Įgulos bažnyčios rektorius ir paskutinis Liet. kariuomenės vyr. kapelionas. Dabar kan. J. Meškauskas gyvena New Yorke, prisiglaudęs viename vienuolių išlaikomame viešbutyje, ir aktyviai dalyvauja šios apylinkės lietuviškame gyvenime. Jis yra 65 metų amžiaus.
Skaityti daugiau...
 
Skelbimai ir leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
AIDAI SKIRIA PREMIJĄ UŽ MOKSLO VEIKALĄ
1.    Kultūros žurnalas "Aidai", leidžiami TT. Pranciškonų, skiria premiją už lietuvių mokslo veikalą, išspausdintą atskira knyga ar periodinėje spaudoje 1953 ir 1954 metais.
2.    Premija, $500 sumoje, skiriama už humanistinių mokslų veikalą (teologijos, filosofijos, literatūros mokslų ir meno mokslo, istorijos, kalbotyros, geografijos, archeologus, folkloro, visuomeninių mokslų ir k.)
3.    Premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai