Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1954 m. 10 gruodis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Švenčių proga sveikiname "Aidų" skaitytojus, platintojus ir bendradarbius.
Leidėjai, Redakcija, Administracija.


Antanas Maceina — Dangun paėmimo dogmos aktualumas ................................. 433
Mykolas Vaitkus — Gegužes pirmoji, Aušros žvaigžde, Sapnas, Taip toli (eil.) ..  441
K. P. Aleksa — Arkivysk. M. Reinį prisiminus ...................................................... 442
Simas Sužiedėlis — Pabaltijo ateities klausimu ...................................................... 446
Aušra Bendoriūtė — Mano dienos, Purienos,
Šauksmas, Ketvirtą valandą, Ilgesys (eil.) .............................................................. 451

Ernest   Hemingway — Žudikai (verte A. V.) .........................................................  452
Pr. Skardžius — Vincas Krėvė — žmogus ir lietuvis .............................................. 457
E. Erdvilas — Ukrainos kova už laisvę .................................................................... 460

KŪRYBOS   PASAULY
LITERATŪRA
A.   V. — Ernest Hemingway .................................................................................... 465
J.   Baltinis — Ar iš tikro kritikos nusikalstamumas? ............................................ 466

KNYGOS IR ŽURNALAI
J.   Žemkalnis — Jurgio Blekaičio poetinis vardynas ............................................. 469
Antanas   Musteikis: Vaclovas Čižiūnas — Tautinis auklėjimas šeimoje ............. 470

RELIGINIS   GYVENIMAS
Tëv. dr. Klemensas Žalalis, O.F.M.—
Antrasis tarptautinis marijologljos ir devintasis Marijos kongresas Romoje ........ 471


MENAS
Paulius   Jurkus — Henri Matisse ........................................................................... 472
Paulius   Jurkus — Skulptorių Juozą Zikarą prisiminus .......................................... 472
S.   K. — Romo Viesulo paroda ................................................................................ 473

VISUOMENINIS  GYVENIMAS
Dr.   J.   Budzeika — Įspūdžiai iš biznierių ir ir akademikų pasikalbėjimų ............ 474

PASTABOS: L. Gendrutis — Didžioji grėsmė — 475.
L. A. — Vienašališkos stipendijos — 470.
L. G. — Studentų balsas — 476.

ĮVYKIAI .................................................................................................................... 477
1954 metų turinys ...................................................................................................... 479
Skaityti daugiau...
 
DANGUN PAĖMIMO DOGMOS AKTUALUMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   

MARIJOS METAMS UŽBAIGTI *

Nors Marijos kongreso iškilmės pirmoje eilėje yra skiriamos šimtametei Nekaltojo Pradėjimo dogmos sukakčiai paminėti, tačiau jos kreipia mūsų dėmesį ir į kitą, tik prieš ketverius metus paskelbtąją tikėjimo tiesą, būtent: į Dangų Paėmimą, nes "šios dogmos, kaip sako pop. Pijus XII, siejasi viena su kita vidiniu būtinumu"1) Dangun Paėmimo paskelbimas yra "tarsi vainikas ir užbaiga" anos didžiosios privilegijos, kuria Marija buvo apsaugota nuo pradinės kaltės. Tik tikint, kad Dievo Motina su kūnu ir siela gyvena amžinojoje garbėje, "pilnesne bei ryškesne šviesa" nušvinta ir jos nenuodėmingos būties prasidėjimas. Kitaip tariant, Nekaltoji išskleidžia visą savo grožį tik Paimtosios pavidalu. Visi anie lūkesčiai, kuriuos žmonija buvo sudėjusi į Mariją, Dangun Paėmimu buvo įvykdyti augščiausiame laipsnyje. Paimtoji atsistojo prieš pasaulį kaip Genezės Moteris — žalčio priešininkė, nebuvusi jo valdžioje nei siela, nei kūnu, nes kūno virtimas žemės dulkėmis yra aiški bausmės už nuodėmę išraiška (plg. Gen 3, 19); kaip Evangelijos Motina — užtarėja, esanti dabar pas savo Sūnų pilnutine savo būtimi ir todėl galinti Jį nuolatos prašyti, kad Jis padaugintų vyno mūsų vestuvėms; kaip Apreiškimo Mergelė — būties Karalienė, kovojanti su slibinu už jai po Kalvarijos kryžiumi patikėtą žmoniją, nes perkeistuoju buvimu ji dabar pajėgia apimti visą istorinį žemės laiką. Marijos priešybė šėtonui, jos visuotinė motinystė ir jos kovingoji galia apsireiškia dangaus garbėje visa savo pilnatve. Nekaltasis Pradėjimas taip santykiuoja su Dangun Paėmimu, kaip pagrindas su užbaiga. Todėl juodu negali būti tinkamai suprasti vienas be kito.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MYKOLAS VAITKUS   
TAIP   TOLI

Saulutes šypsenos ugnis,
ūksmes vėsa. Kvapsnių vilnis.
Miškų svaja, švelni, tyli...
Erdve svaigiai, gūdžiai gili...

Kas tau, širdie? Ko taip blaškais
Dievulio mėlynais takais? —
Dienų paskubint negali—
O tikslas taip toli, toli...

GEGUŽĖS   PIRMOJI

  Tai — gegužis!
Jo palaimos jaučiam slaptą ūžėsį.
Iš svajingų tolių atplasnojo
  tyrą perlų rytą
ir Grožybių Motinai nušvito
  jo Pirmoji.
Skaityti daugiau...
 
ARKIVYSK. M. REINĮ PRISIMENANT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. P. ALEKSA   
Įvairiais keliais iš Lietuvos ateinančios žinios patvirtina, kad 1953 m. žiemą Vladimiro kalėjime, netoli Maskvos, mirė arkivyskupas Mečislovas Reinys. Rašančiam šias eilutes apie dešimt metų teko kartu su velioniu gyventi ir dirbti Vilkaviškio vyskupijos kurijoje bei kunigų seminarijoje ir tokiu būdu labai artimai jį pažinti. Norisi todėl bent kai kuriuos velionies gyvenimo bei asmens bruožus, daugelio gal nepastebėtus ar jau pamirštus, "Aidų" skiltyse iškelti dienos švieson. Juo labiau norisi tai padaryti, kad šiaip ar taip velionis buvo daugiau, negu paprastas žmogus, plačiai žinoma, nuostabiai miela ir šviesi asmenybė, idealus kunigas bei vyskupas, žymus mokslininkas bei visuomenininkas, nuoširdus patriotas ir taurus Bažnyčios bei tėvynės sūnus.

1. Biografinės žinios.
Ark. M. Reinys gimė 1884 metų vasario 5 dieną, Madagaskaro viensėdijoje, Daugailių parapijoj, Utenos apskrityje. Gimė gausioje — bene šešių vaikų — ir pasiturinčio ūkininko šeimoje. Tai buvo tikras Lietuvos žaliojo kaimo ir Augštaitijos žydinčių laukų sūnus. Pradžios mokyklą lankė Antalieptėje, o gimnaziją Rygoje. Kunigų seminariją baigė Vilniuje. Kunigu įšventintas 1907 metų liepos 16 dieną. Teologijos magistro laipsnį įsigijo Petrapilio Dvasinėj Akademijoj, o filosofijos doktoratą garsiajame Louvai-no universitete, Belgijoje.

Baigęs mokslą, velionis kurį laiką profesoriavo Vilniaus kunigų seminarijoje, kur kartu mokytojavo mokytojų seminarijoj ir lietuvių gimnazijoj. 1919 metais velionį kartu su kun. Juozu Vailokaičiu (jis išvežtas Sibiran ir jo likimas nežinomas) ir keletu kitų lietuvių, kaipo įkaitą, bolševikai buvo išvežę į Rusiją ir apie šešis mėnesius išlaikė Polocko bei Smolensko kalėjimuose. Atgavęs laisvę, velionis grįžo vėl į Vilnių. Deja, greit jis ten buvo įtrauktas į lenkams nepageidaujamų asmenų sąrašą ir kartu su visa eile kitų lietuvių veikėjų ištremtas. Tokiu būdu jis atsirado Kaune. Čia ligi pat bolševikų okupacijos profesoriavo Vytauto Didžiojo Universitete, dėstydamas psichologiją.
Skaityti daugiau...
 
PABALTIJO ATEITIES KLAUSIMU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė SIMAS SUŽIEDĖLIS   
Pabaltijo valstybių išlaisvinimu besirūpinant, dažnai pakalbama ir klausimu, kokie turėtų būti jų santykiai, nepriklausomybę atgavus. Klausimas nėra toks paprastas, kaip iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti. Kam atrodo, kad trys Pabaltijo valstybės ateityje galės būti tokios pat savarankios, kokios buvo iki paskutiniojo karo, išleidžia iš akių vis stiprėjančią tendenciją jungti valstybes didesnėmis grupėmis. O kas jau dabar galvoja apie Pabaltijo valstybių federaciją, nedažnai pamini kliūtis, kurios praeityje stovėjo ant kelio ir klius ateityje. Viena ir kita verta bent trumpai pasvarstyti, nes vienoks ar kitoks sprendimas jau dabar yra reikalingas. Jis turėtų būti įskaitytas į mūsų akciją už Pabaltijo erdvės išlaisvinimą.

*
Baltijos marių trys kaimynės — Lietuva, Latvija ir Estija, — kaip nesunku pastebėti, yra jungiamos daugiau teritorijos negu istorijos. Istorija nurodo tik du dalykus: viena, kad ji per ilgus amžius neįstengė tų trijų tautų suvesti po vienu valstybės stogu; antra, kad grėsmė Pabaltijo tautoms, jų žemei ir gyvybei tebesikartoja ta pati.

Latviai ir estai, ilgus amžius gyvenę po bendru Livonijos feodalinės valstybės stogu, tiek nesusiglaudė, kad bendrą valstybinį ryšį būtų ir toliau išlaikę. Žlugus Livonijos valstybei, nutrūko ir tarpusavio saitai. Priežastis labai paprasta — estų latvių gyslomis tekėjo ir tebeteka skirtingas kraujas; skiriasi jie ir savo kalba, galvosena ir būdu. Bendra yra tik tai, kas paliko iš germanų kultūros ir reformacijos poveikio. Tačiau to buvo per maža dviem tautom susiartinti. Bendra jų storija praėjo pro abiejų tautų galvas, neįstengusi jų suvesdinti nei į vieną valstybę nei į federaciją.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė AUŠRA BENDORIŪTE   
MANO   DIENOS

Mano dienos —
nubalę, smulkūs akmenėliai,
be garso krentantys
į šias smiltis ir į šiuos vandenis.


Mano dienos —
nulygintos ir permatomos kriauklės,
jau taip seniai pralaužtos,
kad nelaikytų jūros nei vėjo balso.
Tylėdama, neprisiliesdama,
aš rūpestingai vaikštau aplink jas.

PURIENOS

Nuo jų
pavasario rankos nuvysta
ir į odos baltumą skverbiasi
žalsvi šešėliai,
jų vienų
vėjas nepajėgia nuskint ir nešti nesutrynęs,
tik nuo jų
jis tampa matomas ir gelsvas.
Skaityti daugiau...
 
Žudikai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ERNEST HEMINGWAY   
Atsivėrė Henrio valgyklos durys ir įžengė du vyrai. Jie atsisėdo prie baro.
—    Ko jums? — Jurgis paklausė juodviejų.
—    Nežinau, — atsakė vienas iš tų vyrų.— Ali, ką valgysi?
—    Nežinau, — tarė Alis. — Nežinau, ką valgysiu.
Lauke jau temo. Gatvės šviesa krito ant lango iš oro pusės. Abu vyrai prie baro skaitė valgių sąrašą. Iš kito baro galo juos stebėjo Nikas Adams. Kai jie įėjo, jisai kalbėjosi su Jurgiu.
—    Aš imsiu karbonadą su obuolių padažu ir bulvių troške, — tarė pirmas vyras.
—    Dar negatava.
—    Tai kam po velnių įrašėte į lapą?
—    Čia vakarienei, —aiškino Jurgis. — Galite tai gauti šeštą valandą.
Jurgis pažvelgė į laikrodį ant sienos už baro.
—    Penkta valanda.
—    Laikrodis rodo dvidešimt po penkių, — atvertė antras vyras.
—    Skuba dvidešimt minučių.
—    O, velniop su tuo laikrodžiu, — tarė pirmas vyras. — Ko turite valgyti?
—    Galiu jums duoti bet kokių sumuštinių, — pasakė Jurgis. — Galite gauti kumpio ir kiaušinių, lašinukų ir kiaušinių, kepenų ir lašinukų, arba steiko.
—    Duokite man vištienos kotletukų su žirniais, ir grietinėlės padažu, ir bulvių troške.
—    Tai vakarienei.
—    Ko tik norim, vis vakarienė, a? Tai tokia čia jūs tvarka.
Skaityti daugiau...
 
VINCAS KRĖVE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PR. SKARDŽIUS   
ŽMOGUS IR LIETUVIS

Vincas Krėvė-Mickevičius yra tokia nepaprasta ir sudėtinga asmenybė, kad apie jį, net ir mirusį, tuo tarpu, kol dar neturime išsamaus jo gyvatos aprašo ir nuodugnesnių jo kūrybos studijų, yra gana sunku tarti kokį nors bendrinamąjį žodį. Iš vienos pusės jis mums neabejotinai yra didelis, brangus rašytojas, klasikas, savo kūryba turėjęs daug įtakos tiek atbundančiai, tiek vėliau atbudusiai nepriklausomai Lietuvai, ypač besimokančiai jaunuomenei. Iš kitos pusės dėl savo būdo ypatybių ir dvasinių polėkių jis nevisados galėjo tilpti mūsų visuomeninio gyvenimo rėmuose, todėl apie jį kaip apie žmogų vienas kitas gana įvairiai atsiliepia; vieniems jis atrodo didelis lietuvis, ištikimas savo tautos sūnus, nuoširdžiai sielojęsis savo tėvynės vargais bei jos likimu; kiti, priešingai, taria jį buvus gyvenimo nepraktiką, nevykusį politiką . ..

Dabar, kol tebėr gyvi prisiminimai, kalbėti apie skaudamąsias problemas yra jau netaip lengva. Antra vertus, ir šiaipjau nėra patogu prisiminti tamsesnius mirusiojo žmogaus gyvenimo šešėlius. Bet iš kitos pusės V. Krėvę gerai pažinusiems yra taip pat sunku nutylėti tai, kas jų supratimu yra visai neįmanoma, neįtikėtina.

Visų pirma vieno mūsų žurnalisto plačiau aprašytoji tariama V. Krėvės tragedija, susijusi su mūsų nepriklausomybės likimu, yra ne jo vieno, bet visos Lietuvos tragedija. V. Krėvė kaip tik yra tas žmogus, kurio vienintelis tikslas, jo paties žodžiais tariant, buvo "dirbti Lietuvai ir dėl Lietuvos". Jis ir savo raštuose norėjo atkurti tą senąją Lietuvą, kuri "viena ranka kovojo prieš visą Europą, kai šioji kryžiuočiams teikė pagalbą*', o kita ranka "užkovojo didesnę pusę šios dienos Rusijos". Jis norėjo atvaizduoti "tų milžinų sielą — senovinę Lietuvą". Todėl jis, nepriklausomybės pradžioj sugrįžęs į Lietuvą, tuojau įsitraukė į darbą, susijusį su Lietuvos atsikūrimu: buvo Šv. Ministerijos Knygų Leidimo Komisijos pirmininku, redagavo "Skaitymus", pirmininkavo Šaulių Sąjungai, drauge su kitais organizavo universitetą, aktyviai prisidėjo prie Klaipėdos vadavimo, buvo vienu iš Tautininkų Sąjungos kūrėju ir t.t. Žodžiu, V. Krėvė rūpinosi viskuo, kas parblokštą, suniokotą Lietuvą galėtų prikelti, ant kojų pastatyti, sustiprinti. Ir tuo rūpindamasis, jis budriai įžiūrėjo, kad prikeltoji Lietuva neimtų vėl menkėti, griūti. Pvz. vieną kartą, ramiai šnekučiuodamasis su savo kolegomis, jis nugirdo iš gandonešių, kad vyriausybė norinti Vokietijai sugrąžinti Klaipėdą. Jo veidas tuojau persimainė, ėmė drebėti.
Skaityti daugiau...
 
UKRAINOS KOVA UŽ LAISVĘ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė E. ERDVILAS   
(Tęsinys)
 
Raštija ukrainiečių kalba prasideda tik XVIII a. pačioj pabaigoj. Ligi tol visi raštai buvo rašomi tik bažnytine slavų ar lotynų kalba. Jų pirmieji istoriškai svarbūs yra vadinamieji Kijevo ir Voluines metraščiai iš X a. galo. Literatūra sava kalba pradeda kilti stiprioj romantizmo įtakoje. Prasideda studijavimas savos kalbos, dainų, padavimų; atsiranda pirmosios istorinės studijos, prozos veikalai, poezijos rinkiniai.

Jau XIX a. pačioj pradžioj pasirodo Nika-lojaus Beretelevo "Kazokų legendos". Netrukus (1819 m.) išleidžiama Jono Kotliarevskio "Enei-da" (Virgilijus ukrainietiškuose rėmuose). Ji buvo pradžia moderninės ukrainiečių literatūros. Tame pačiame laikotarpyje reikia j ieškoti ir moderniojo ukrainiečių teatro pradžios. D. Bantiš-Kamenskis pasirodo su pirma istorine studija, o 1827 m. M. Maksimovičius išleidžia pirmąjį liaudies dainų rinkinį. Suintensyvėja ir tautosakos tyrimas, prasidėjęs dar XVIII a. septintam dešimtmety. Prie šių ukrainietiškos literatūros pradininkų jungiasi ir kiti: ukrainiečių romano kūrėjas Jurgis Kvitka-Osnavjanenko, Metlinskis, Hrebinka, Kulisas. Tačiau juos visus praauga iš baudžiauninkų kilęs ukrainietiškasis Maironis— Taras Ševčenko, kuris poezijoj nėra pralenktas ir šiandien. Jo poezijos perlams sužibus, literatūrinis atgimimas pradeda persiformuoti į tautinį atgimimą. Kultūros centru tampa Charkovas su savo 1805 m. įkurtu universitetu. Ten buriasi žymesnieji literatai, mokslininkai. Pasirodo pirmieji periodiniai leidiniai.
Skaityti daugiau...
 
ERNEST HEMINWAY PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. V.   

Įvairios tautos turi savo nobelinių rašytojų, — tekių, kuriems kažkaip neišvengiamai turėtų anksčiau ar vėliau atitekti garsioji Nobelio premija. Prancūzų literatūroje vienas iš tokių kandidatų paskesnių laiku buvo Paul Valery. Bet garbės vainiko jis taip ir nesusilaukė. Amerikiečių raštuose tokis nobelinis vyras buvo Ernest Hemingway. Jau eilė metų ejo šnekos, kad Švedijos laurai nukris jam ant galvos. Nežiūrint to, vis būdavo pasirenkamas kitas amerikietis ar europietis, kol pernai Švedų Akademijai galva susisuko ir premija buve atiduota už politiką. — Winstonui Churchilliui. Tegul jo proza laikoma šaunia stiliaus požiūriu dabartinėje anglų raštijoje, betgi jis savo menais negali lygintis su Paul Claudel, Benedetto Croce, Unamuno, Prcst, Rilke ar kokiu kitu dideliu autoriumi, kuriuos Stokholmas pamiršo.

Šiemetinė premija atiduota už meną. Ernest Hemingway yra vienas iš tikrų rašytojų, sau užsibrėžęs didelius reikalavimus: rašytojas turi dueti tai, ką jis savyje turi geriausio. Amerikoje visa eilė beletristų šiandien yra pagauta žurnalizmo įtakos: nutveria kokį aktualesnį įvykį ar temą, laikraštininko paviršutiniškumu jį sudoroja, ir žiūrėk, jau jo vardą skaitai "best-seller'ių" sąraše. Ernest Hemingway nėra toki3 vienadienis ir lengvapėdis. Jo menui kaip tik būdinga didelė disciplina, rašytojo vaidmens įsisąmoninimas ir pasiekti stiprūs rezultatai. Savo s.i-liumi ir savo pasaulėvaizdžiu jis yra palikęs didžiausius pėdsakus kitų amerikiečių kūrybai, nors ir patsai dar nepriskaitytinas prie senųjų (gimęs 1899 metais). Yra susidaręs tikras jo kultas, prieš keletą metų pasiekęs viršūnę garsiu vieno beletristo išpažinimu: esą, nuo Shakespeare laikų niekas nėra rašęs anglų kalba taip puikiai, kaip Hemingway. Be to, daug metų jisai stovi apžavėjęs ne tik amerikiečius, bet jis garsus ir kituose kraštuose, neišskiriant ir Rusijos, kur savo laiku buvo mad-nas. Lietuvių kalbon, tiesa, jis nebuvo verčiamas, tačiau nebuvo ir svetimas. Štai vienoje J. Aisčio eilėraščių knygoje randame motto, paimtą iš Hemingway raštų. Jo noveles, gėrėdamasis, rusų kalba skaitė Petras Cvirka. Tai mažmožiai, bet jie kalba, kad naujasis Nobelio laureatas nebuve pamirštas ir lietuvių žemėje. Galop per filmas jo siužetai pasirodė žinomi ištisiems milijonams visuose pasaulio kraštuose.
Skaityti daugiau...
 
AR IŠ TIKRO KRITIKOS NUSIKALSTAMUMAS ? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Baltinis   
Š. m. Aidų 7 nr. dr. A. Lingaila įdomiai iškelia kai kurias mūsų visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo apraiškas, pavadindamas jas "bendruomeninio gyvenimo drumzlėmis". Tarp šių drumzlių jis randa iš dalies teisingų ir iš dalies klaidingų dalykų ir juos bando įstatyti į "normalesnes vėžes". Kiek šis bandymas yra vykęs, galėtų įvertinti paliestųjų sričių atstovai. Mūsų tikslas yra sustoti prie vienos jo iškeltos "drumzlės" — kritikos nusikalstamumo.

Skaitydami jo iškeltus priekaištus L. L. dėl formalinės literatūros kritikos, susidarėme įspūdžio, kad jo meno samprata atitinka mūsajai. Tačiau teko nustebti, kad ir mūsų sampratą jis priskyrė prie "kraštutinumų" ir apkaltino mus net "kritikos nusikalstamumu" tiek rašytojų, tiek skaitytojų atžvilgiu. Šis apkaltinimas galėjo įvykti tik todėl, kad dr. Lingaila nepanorėjo užtenkamai įsiginti į mūsų mintis ir suprasti tų teigimų, kurie aname straipsnyje iškelti ( Aidai 9 nr. 1951 m.)

I. Ar literatūra priklauso vertybių sričiai?
Nors nerašėme apie kūrybos esmę "pagrindinai", o lietėme ją tiek, kiek buvo reikalinga kūrėjo atsakomybei iškelti, tačiau savo straipsnyje aptarėme, kas yra vertybės ir kokią vietą tarp jų užima literatūra.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
•    "Draugo" romano konkurso komisiją sudaro Bernardas Brazdžionis, pirm., Kazys Mockus, sekr. Komisijos nariais: dr. Juozas Girnius, Antanas Gustaitis ir dr. Juozas Lei-monas.
•    Jau išėjo Knygų Lentynos 7-8 nr. Aprašomi visi pasauly pasirodę lietuviški leidiniai, kurie paskui perduodami Pasaulio Lietuvių Archyvui Čikagoje. Biuletenį leidžia Lietuvių Bibliografinė Taryba. Jos adresas: 602 Harvey St., Danville, 111. Knygų ir laikraščių leidėjai prašomi tai įstaigai pasiųsti bent du savo leidinių egz.
•    Čikagoje gyveną rašytojai kas mėnesį pas atskirus savo narius renkasi pobūviams, kuriuose kalbamasi literatūrinėmis temomis ir skaitoma pavienių rašytojų kūryba. Paskutiniame susirinkime tokių pobūvių tvarkytoju išrinktas P. Gaučys.
•    Juozas Strolia iš Kalifornijos persikėlė į Bostoną. Jis turi parašęs studiją "Lietuvių muzikos kelias iki dvylikos tonų" ir išvertęs muzikos srities veikalą iš vokiečių kalbos.
•    Kun. dr. Juozas Prunskis, kuris šiemet mini savo 25 metų žurnalistinio darbo sukaktį, dabar lanko Tolimųjų Rytų šalis. Grįžta gruodžio pabaigoje.
•    Ateinančių metų gegužės 1 d., talkininkaujant Rašytojų klubui, pranciškonai Bostone rengia "Spaudos Dieną". Ta pačia proga įvyks ir koncertas. Gautos pajamos skiriamos spaudos palaikymui.
•    Šiemet gruodžio mėn. prof. Vaclovui Biržiškai suėjo 70 metų amžiaus. Jubiliatas yra Liet. Rašytojų Draugijos garbės narys. Jam pagerbti Bosto Lietuvių Rašytojų Draugijos Klubas surengė paminėjimą, kuriame dalyvavo daug rinktinės publikos iš Bostono ir tolimesnių vietų. Profesoriaus nuveikti darbai gausiuose sveikinimuose žodžiu ir raštu buvo nuoširdžiai įvertinti. Po akademijos įvyko vaišės.
 
JURGIO BLEKAIČIO POETINIS VARDYNAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Žemkalnis   

"Varduose Dienoms ir Vandenims" surinkti eilėraščiai nusitęsia per penkiolika autoriaus kūrybinių metų Kaip režisierius jis mums pažįstamas jau gerą dešimtmetį. Tad poetinei mūzai jo pirštasi droviau ir kruopščiau, stropiai rinkta ir ilgai laukta.

Savo priėjimą prie eilėraščio autorius atrado labai anksti. Vėlesniuose eilėraščiuose jo stilius patikslėja, paaštrėja; jis atsikrato kaikurių ankstyvųjų eilėraščių nevisai originalaus weltschmerziškumo su jų neišvengiama kančia, juodomis veliavo-m's ir miražine būtimi. Bet tai tas pat stilius (išsk. Tempo alla Marčia). Taip pat ir jo pasaulėjauta esmėje nepasikeičia, nors ji padaro didelį žingsnį nauja linkme "Baltosios Temos" skyriaus meilės eilėraščiuose.

Ši pasaulėjauta nėra sudėtinga: autorius komponuoja pabrėžtinai intelektu, bet jis nesileidžia j metafizinius nuotykius, kaip kaikurie mūsų jaunieji poetai. Čia geru pavyzdžiu bus jo eilėraštis "Eremitas". Pcetas nei gilinasi į esminį eremito padėties sudėtingumą, nei apdainuoja jį — jis padaro eilėraštį painiai sudėtingą kaligrafinio ieroglifo įspūdžiui išgauti. Panašios yra ir koncentruotos mįslės "Labirintas", "Post Scriptum", bei ilgesnis eilėraštis "ženklas", kurio paskutinis posmas rodo. kokių pavojų autoriui esama šiame metode:
".................................. Mįslė
ji buvo, ar likimas, kurs, galbūt,
sutapo su mumis ir, ant galvų
užkritęs, perkirto mums kraujo gyslas?"

šis ieroglifas nėra kaligrafiškas.
Būtis autoriui neperregima, jos gyventojai:
".......    ne sapnuos nematyti
Kaimynai antikinėm kaukėm".
Skaityti daugiau...
 
TAUTINIS AUKLĖJIMAS ŠEIMOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Musteikis   
Vaclovas Čižiūnas: TAUTINIS AUKLĖJIMAS ŠEIMOJE. Memmin-gen, išl. VLIKo Lietuvybės Išlaikymo Tarnyba 1953 m. 224 p. (Kaina nepažymėta).

Pedagogas Vaclovas čižiūnas ligi šio laiko jau parašė aštuonetą atspausdintų vadovėlių bei knygų (tris iš jų drauge su P. Šležu), neminint gausių straipsnių mūsų periodikoj. Jo "Tautinis auklėjimas seimo e" bus bene pati aktualiausia knyga degančiais laiko klausimais.

Autorius sąmoningai ir visai teisingai koncentravosi į šeimcs instituciją, kaip pačią efektingiausią lietuvybei svetimoje aplinkoje išlaikyti. Tačiau, neturėdamas mokslinių t ks-lų, Čižiūnas nesiribojo vien siaurai aprėžta šeima bei tautiniu auklėjimu, o palietė ir mokyklas emigracijoje ir religinį bei grožinį auklėjimą, tuo būdu duodamas konspektyvų ir populiarų tautinio auklėjimo vadovą visiems tėvams, mokytojams ir subrendusiam jaunimui.
Skaityti daugiau...
 
ATSŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Mykolas Vaitkus; TVANAS. Senovinių amžių apysaka. Išleido "Nida", 1954 m., 205 psl.
Bendrojo Amerikos Lietuvių šalpos Fondo Pirmieji Dešimt metų (1944-1954). Medžiagą surinko ir parengė Antanas Sodaitis, talkinant redakcinei komisijai. Išleido Balfas, 1954 m., 135 psl.
Europe. Nine Panel Studies. Išleido Free Europe Committee, Inc. 1954 m., 146 psl.
Vytautas Alantas: SVETIMOS PAGAIRĖS. Novelės, apsakymai, feljetonai. Išleido "Nida". 1954 m., 255 psl.
Vladas Andriukaitis: AUDRA ŽEMAIČIUOSE. Vytauto Did. laikų apysaka. Išleido "Gabija", 217 psl.
Prof. St. Šalkauskis: ATEITININKŲ IDEOLOGIJA, II leidimas. Išleido prel. Pr. M. Juras, 1954 m. Viršelis V. K. Jonyno, 334 psl.
Juozas Mikuckis: LYRIKOS KRAITIS. Išleido Terra. Chicago, 1954. 180 p. Kaina $2.50.
Lituania Ilustrada. Rio de Janeiro, 1954. 131 p. II laida.
Lituanus. Lithuanian Academic Youth Bulletin, 1954, nr. 1. 12 p.
Darbininkas—pranciškonų du kartu savaitėj leidžiamo laikraščio "Darbininko" priedas Marijos Metams paminėti. Atspaustas septyniomis spalvomis ir gausiai iliustruotas paveikslais iš Dievo Motinos gyvenimo. 24 psl. didelio formato. Rašo: J. Brazaitis, S. Sužiedėlis, Tėv. B. Ramanauskas, Iz. Vasyliūnas, A. Mažiulis, Tėv. M. Stepaitis, Nelė Maza-laitė, Tėv. L. Andriekus, kun. J. Pet-rėnas ir kit.
 
ANTRASIS TARPTAUTINIS MARIJOLOGIJOS IR DEVINTASIS MARIJOS KONGRESAS ROMOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Tev. dr. Klemensas Žalalis, O.F.M.   

Paskutinę spalio mėn. savaitę, baigiant Marijos metus, Romoje buvo surengti du tarptautiniai kongresai: Marijologijos ir Marijos.
Marijologijos kongresas, kuriame dalyvavo pasaulio žymiausieji teologai, prasidėjo spalio 24 d. Pijaus salėje. Didžiausia Romos salė nepajėgė sutalpinti susirinkusių žmonių. Kongresą atidarė popiežius Pijus XII, pasakydamas 15 min. kalbą per Castel Gandolfo radiją. Po to kard. A. Ottaviani, kongreso pirmininkas, atidarė patį suvažiavimą, ragindamas atstovus rimtai studijuoti Marijologijos klausimus. T. C. Balič, OFM, kongreso vyriausias sekretorius, lotynų kalba apibūdino visos savaitės programą. Sekė Romos miesto burmistro ir kelių ambasadorių sveikinimai.

Spalio 25 ir 26 dienomis 34 sesijų atstovai skaitė savo paskaitas, iš viso apie 300. Popiet tomis dienomis buvo pilnaties sekcijos. Pirmą darbo dieną atidarė kard. A. Piazza, kuris priminė Bažnyčios autoriteto svarbą ir marijologiniuose dalykuose. Mons. Parente apžvelgė dvi didžiąsias popiežių bules: "Ineffabilis Deus" (Nekalto Prasidėjimo dogmos paskelbimas i ir "Munificentissimus Deus" (Dangun Paimtosios dogmos paskelbimas).

Antrasis paskaitininkas buvo T. Van Hove, aiškinęs tikrą Nekalto Prasidėjimo prasmę. Baigdamas linkėjo, kad greit būtų paskelbtos kitos dvi dogmos: Marija atpirkimo dalininkė ir malonių dalintoja.
Skaityti daugiau...
 
Henri Matisse PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Paulius Jurkus   

Lapkričio 4 mirė vienas moderniosios dailės didžiūnų Henri Matisse 84 metų. Buvo jis modernistinės epochos kūrėjas, jos vadas, revoliucionierius, niekada nenurimęs ir neišsekęs. Dar praeitais metais jo 100 kūrinių buvo išstatyta parodoje; po mirties jo namuose rasta 2000 nematytų paveikslų. Jo kūryba dvelkė gaiviu naujumu ir giedrumu. Londono meno kritikas T. W. Earp jį apibūdino kaip dailininką poetą, Jean Cocteau pavadino plačiąja saule.

Gimė jis 1869 m. gruodžio 31 d. Le Cateau-Cambresis, šiaurinėje Prancūzijoje. Studijavo teisę ir dirbo tėvo prekybinėje kontoroje. Tik vėliau, sirgdamas ir piešdamas, surado savo pašaukimą ir išvyko į Paryžių studijuoti dailės.

Baigęs buvo stiprioje impresionistų įtakoje. Tuometinę kūrybą, užvaldytą rudog spalvos, vėliau pats Matisse pavadino sena nuvėsusią kava. Norėdamas giliau suprasti meną, jis dirbo dešimt metų užsidaręs. Kopijavo Louvre meisterių paveikslus ir jieškojo naujo pasisakymo. Jau 1900 metais jis žinomas kaip jaunųjų Paryžiaus menininkų vadas. Bet dar reikėjo penkerių metų, kol jis pajėgė išreikšti tai, ką jautė. 1905 m. Salon d'Autumne surengė parodą su draugais: Derain, Vlamnick, Dufy, Rou-ault ir kit. Nuo čia prasidėjo jo tikrasis modernisto kelias. Jo spalvos tiesiog sujaudino publiką. Buvo jis apšauktas ekstremistų apaštalu. Jo visa grupė jau nuėjo istorijon "fo-vistų" (Fauves — laukinių žvėrių) vardu.
Skaityti daugiau...
 
SKUPTORIŲ JUOZĄ ZIKARĄ PRISIMINUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Paulius Jurkus   
Juozas Zikaras, nuo kurio mirties lapkričio 10 suėjo dešimt metų, buvo vienas iš skulptūros meno pionierių Lietuvoje. Jis kaip tik išaugo iš liaudies skulptorių į individualinius kūrėjus. Jaunas būdamas, drožė iš medžio šventuosius visai kaip liaudies menininkai. Sunku dabar pasakyti, kiek giliai buvo įėjęs į liaudies kūrybos dvasią, tačiau reikia spėti, kad anos kaimo skulptūros jam buvo pavyzdžiu. Savo natūraliu talentu, atrodo, jis jautė formą, nes jo dirbiniai, patekę į dvarą, atkreipė kitų akis. Dvaras jį ir paskatino mokytis.

Suprantama, anom mokyklom, kurias lankė J. Zikaras, dar buvo per anksti atkreipti tinkamą dėmesį į liaudies skulptūras, jas išanalizuoti ir jų savybes plėtoti mokiniuose. Mokyklos pagavo jo talentą ir vystė savaip, įdedamos kitas pažiūras į kūrybą. Tad ir Zikaras daugiau liaudies skulptūra nebesidomėjo, negrįžo net ir tada, kai buvo kilęs liaudies meno savotiškas renesansas. Ir dar daugiau. Kaip daugelis, išėjusių iš vienos kultūros į kitą, pirmosios nebesupranta, net nemėgsta, taip ir Zikaras, kaip tvirtina jo mokiniai ir kiti kolegos, net nevertinęs liaudies skulptūros. Tačiau jis pasiliks kaip viena būdingų asmenybių mūsų mene — ne kūryba, bet savo asmeniu sujungęs abi epochas: liaudiškąją skulptūrą ir individualinę kūrybą.

šios pastarosios pradus padėjo Petrapilis — Stiglico privati mokykla ir Imperatorišška Meno Akademija.
Mokykla jam davė ne tik techniką, bet ir suformavo jo menininko pa-saulėžaizdį, jo dvasią. O toji dvasia anuomet Petrapilyje pasižymėjo savo konservatyviu akademizmu.
Skaityti daugiau...
 
ROMO VIESULO PARODA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė S. K.   
Dail. Romas Viesulas, šiame krašte dalyvavęs daugelyje bendrų parodų, spalio 11-30 d.d. Martrix galerijoje New Yorke pasirodė vienas gausiais litografiniais kūriniais. Šis mūsų jaunas dailininkas, gimęs 1918 m. Noreikiuose, atsižadėjo teatro aktoriaus profesijos ir pasuko į grafinį meną. šios srities studijas baigė Taikomosios Dailės Istitute Freibur-ge i. Br. ir pradėjo reikštis originaliais grafikos darbais.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
•    Adomas Galdikas lapkričio viduryje grįžo iš Maine valstybės į New Yorką. Jisai vasarą ir rudenį studijavo to krašto gamtą, spalvom užfiksuodamas jos grožį. Parsivežė įdomios kūrybai medžiagos ir nemaža jau sukurtų ir užbaigtų paveikslų. Maine valstybėje dailininkas praleido tris mėnesius, ta pačia proga aplankydamas ir Kanados gražiąsias vietas.
Adomo Galdiko darbų parodą surengė Waterburio miesto muzėjus. Ji, atidaryta gruodžio 5 d., tęsis iki šio mėn. galo.
•    Dailininkas K. Žoromskis ruošiasi naujai parodai.
•    Lietuvių Auditorijoje Čikagoje Jadvyga Dopkevičiūtė-Paukštienė gruodžio pradžioje atidarė savo tapybos darbų parodą. Jų iššstatyta 100.
•    Čikagoje planuojama 1958 m. surengti didelę dainų šventę. Šis sumanymas randa pritarimo lietuvių choruose.

 
ĮSPŪDŽIAI IŠ BIZNIERIŲ IR AKADEMIKŲ PASIKALBĖJIMŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. J. Budzeika.   

Paskutiniaisiais laikais Amerikos biznierių organizacijų tarpe pastebimas žymus susirūpinimas ekonominių dalykų dėstymu Amerikos universitetuose. Tas susirūpinimas labai charakteringas, nes dar neseniai biznio pasaulis ir ekonomistai akademikai ėjo savais skirtingais keliais. Biznieriai mažai dėmesio kreipė j universitetus, laikydami universiteto studijas mažai reikšmingu dalyku jauno žmogaus biznio karjeroje; iš kitos pusės, universitetų dėstytojai nerodė dideles meiles biznieriams, manydami, kad biznierių vaidmuo ekonominiame gyvenime keičiasi jų nenaudai, krašto ekonominei santvarkai sukant socializmo kryptimi. Rezultate, universitetų ir biznio pasaulio santykiai netolimoje praeityje buvo gana neutralūs, kartais šaltoki, o kai kuriais atvejais net įtempti.

Metams beslenkant, abidvi pusės pastebėjo, kad tokia padėtis nenormali. Biznieriai įsitikino, kad universitetai yra labai svarbus veiksnys dabartiniame Amerikos gyvenime, akademikai gi pamate, kad dabartinė Amerikos santvarka dar nesikeičia į socializmą ir kad biznieriai yra būtina ir tuo tarpu nepakeičiama mūsų ekonominio gyvenimo institucija. Abiems pusėms kilo aiškus reikalas artimiau bendradarbiauti, siekti bendros kalbos, ekonomines pasaulėžiūros principus besprendžiant.
Skaityti daugiau...
 
DIDŽIOJI GRĖSMĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė M. Gendrutis   
šiaurinė Amerika yra šalis, kuri visoms tautybėms duoda pilną reiškimosi laisvę, čia nėra beveik jokių ypatingesnių formalumų, pradedant leisti naują laikraštį, steigiant organizacijas, kuriant mokyklas, atliekant kulto veiksmus. Net naujų vyskupijų steigimas ir joms ganytojų parinkimas, kaip religinis veiksmas, neinteresuoja šio krašto vyriausybės, kai tuo tarpu ir grynai katalikiškose valstybėse šios rūšies žygiai yra tvarkomi arba konkordatų nuostatais arba atskirais pasitarimais tarp Bažnyčios ir valstybės. Tikrai nė vienos tautybės žmonės, šiandien praradę savo krašto tautines ir gal net religines vertybes, nepasakys, kad pajautė kokį nors tiesiog} spaudimą iš vyriausybės, kas dažnai pasitaiko kitose šalyse apsigyvenusioms mažumoms, čia tautinių švenčių bei šiaip didesnių pasirodymų laiku augš-čiausieji valdžios ir Bažnyčios atstovai net ragina laikytis savo tėvų krašto papročių, kalbos ir kitų dvasinių vertybių.

Nežiūrint tokios didelės laisvės, ateiviai pamažu pradeda tirpti. Net patys nepajunta, kaip tai įvyksta. Iš pradžios pradedama maišyti angliškus žodžius į savo gimtąją kalbą, paskui pamėgdžioti amerikiečių išorinius veiksmus, o vėliau jau persi-imama ir pačia galvosena. Pasitaiko tikrai juokingų dalykų. Kai Amerikos politiniame gyvenime duodama pilna laisvė tarti kritišką žodį valdžios pareigūnams už jų viešus veiksmus, net spaudoj panagrinėti jų klaidas, — šviežiai suamerikonė-jęs arba beamerikonėjąs ateivis laiko Amerikos užgavimu, jeigu kas privačiai atviriau pašneka apie šį kraštą. Apskritai čia vyrauja paprotys, jog spaudoj bei rinkiminės kampanijos metu nesigailima aštrių žodžių, bet privačioj kalboj ne taip mielai klausomasi nepalankių nuomonių bendrajai šio krašto politikai, ypač kai jas reiškia dar ne visiškai šaknis įleidęs ateivis.
Skaityti daugiau...
 
VIENAŠALIŠKOS STIPENDIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   
š. m. "Darbininko" 73 nr. buvo žinia, kad 1954-1955 mokslo metams Vidurio Europos Studijų Centras (Mid-European Studies Center) paskyrė Amerikoje studijuojančiam 21 pabaltiečiui stipendijas, tarp kurių yra ir 7 lietuviai. Ten pažymima, jog visos stipendijos, išskiriant tik vieną, suteikta studijuojančiam sociologiją, liečia vadinamus praktiškuosius mokslus, kaip inžineriją, mediciną, farmaciją, architektūrą ir t.t. Be to, ten pasakyta, kad, iš Lietuvių Laisvės Komiteto perėmus minėtame studijų centre atstovavimą studentijai, stipendijų skaičius net dviem sumažėjęs. Dabar stipendijų paskirstyme niekas iš mūsiškių neturįs balso.

Čia pirmiausia krinta į akis faktas, kad visos pabaltiečiams duodamos stipendijos apima praktiškus mokslus. Dėl to, žinoma, nereikėtų daryti jokio priekaišto, jeigu neturėtume prieš akis nuteriotos Lietuvos atstatymo. Nėra abejonės, jog ir Vidurio Europos Studijų Centras, teikdamas pabaltiečiams pagalbos, turi galvoje tų kraštų laisvą gyvenimą, kuriam ugdyti reikės stiprių mokslinių pajėgų. Čia ir atsistojamą prieš svarbią problemą. Komunistų nualintos šalys pasiges ne tik praktiškųjų mokslų specialistų, bet ir humanistinių sričių žinovų, kaip filosofų, pedagogų, sociologų, istorikų, kalbininkų, nutylint jau teologiją, kuriai studijuoti turime Romoje Šv. Kazimiero Kolegiją.
Skaityti daugiau...
 
STUDENTŲ BALSAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. G.   
šiomis savaitėmis mūsų ausis pasiekė mokslus einančio jaunimo balsas. Lietuvių Studentų Sąjungos JAV šalpos Fondas per spaudą prašo aU-kų, kad jas galėtų skirstyti paramos reikalingiesiems. Tas balsas kiekvienam lietuviui yra savas. Studentija — mūsų viltis!

Šios rinkliavos proga labiausiai verta atsiminti, kad mūsų pagalbos prašo neturtingi jaunuoliai, pasiryžę siekti mokslo. Tai yra gražaus idealizmo ženklas. Kelias į mokslą žmogui, neturinčiam pakankamai išteklių, sudaro didelių sunkumų. Bet juo drąsiai žygiuoja mūsų mažos tautas rinktiniai asmenys. Džiugu prisiminti, su kokiu ryžtu mušėsi į mokslą lietuviai kaimiečiai baudžiavų ir vėlyvesnėse gadynėse. Dideli vargai juos lydėjo ir Lietuvos tautinio atsibudimo laikotarpyje. Mokslus einančio jaunimo padėtis mažai tepasitai-sė ir nepriklausomybės metais. Stipendijų klausimas dar nebuvo tinkamai išspręstas. Reikėjo ilgesnio nepriklausomybės laiko, kol studentijos šalpos reikalai būtų tinkamiau susitvarkę.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Spalio 31 d. Čikagoje koncertu buvo paminėta Aleksandro Kučiūno 25 metų muzikos srityje darbo sukaktis. Programoje dalyvavo pats kompozitorius, skambindamas pianu ir diriguodamas Čikagos simfoniniam orchestrui. Buvo išpildyta Bacho, Mozarto, Kučiūno, Čaikovskio kūriniai. Po koncerto A. Kučiūnas buvo pagerbtas vaišėmis. Susilaukta nemaža sveikinimų.
•    Kompozitoriui Vladui Jakūbėnui suėjo 50 m. amžiaus. 1928 m. jis baigė Rygos konservatoriją. Studijas gilino iki 1932 metų Berlyne. Po to Kauno konservatorijoje dėstė, sukurdamas vertingų muzikos veikalų ir šios šakos klausimais rašydamas spaudoje. VI. Jakūbėnas dabar gyvena Čikagoje.
•    Lapkričio 12-13 d.d. New Yorke įvyko Amerikos Lietuvių Tarybos metinis suvažiavimas. Greta bendrojo veikimo reikalų ypač kelta mintis daryti pastangų, kad tyrinėjimai apie sovietų okupaciją Baltijos valstybėse būtų įnešti į J. Tautas. Suvažiavimui pirmininkavo L. šimutis. Vykdomoji valdyba patvirtinta ta pati. Suvažiavime sudėta aukų 120 dol. Altas jau 14 metų veikia Lietuvos gelbėjimo žygyje. Su jo veikla glaudžiai rišasi Lietuvos atstovavimas Laisvosios Europos sąjūdyje, Amerikos Balso lietuvių skyriaus transliacijos į gimtąją žemę, Kersteno komiteto tyrinėjimai, senatoriaus P. Douglas Lietuvai palanki rezoliucija senate ir kiti svarbūs laimėjimai.
•    Balfo pirm. kan. J. B. Končius, kaip kiekvienais metais, taip ir šiemet kreipėsi į Amerikos lietuvius, prašydamas Kalėdų šventės proga sušelpti tremtyje pasilikusiuosius. Pirmininko žodis ypač taikomas vaikučiams, raginant juos savo aukelėmis padaryti džiaugsmą tremties jaunimui. Kalėdinėms dovanoms labiausiai pageidaujama pinigai, kuriuos lengviausiai persiųsti.
Skaityti daugiau...
 
1954 METŲ TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
GROŽINĖ  LITERATŪRA
Ališas   Venancijus — Poetui (eil.) ....     72
Andriekus   Leonardas — Stigmos, Laumės, Vienuma, Malda (eil.)         67
Andriekus   Leonardas — Saulėlydis, Angelas, Vakar, Pilnatis (eil.)        353
Baronas   Aloyzas — Estafetė        163
Baužinskaitė   Aldona— Medis, Nendrės, Lyg mergaitė (eil.)        119
Bendoriūtė   Aušra — Mano dienos, Purienos, Šauksmas, Ketvirtą valandą, Ilgesys (eil.)        451
Blekaitis   Jurgis — Rudens tema, Medžiotojas, Metinės, Sodas prie Nemuno, Baltoji tema (eil.)         53
Bradūnas   Kazys — Rudens giedra, Senas grabadirbis  (eil.)            5
Brazdžionis   Bernardas — Pax vobiscum:Teateina tavo karalystė, Jėzus sinagogoj,
Krikštytojas, Pirmas sekmadienis, Jėzus prie Samarijos šaltinio, Ramybė jums (eil.) ....   146
Gruodis   Eug. — Odė sniegui, Naktis daina (eil.)         361
Hemingway   Ernest — žudikai        446
Jurgelionis   Kl. — Žvaigždės (eil.)         278
Kėkštas Juozas — Nu au soleil noir (eil.)    15
Landsbergis   Algirdas — New York krantinės, langas į kiemą (eil.)          9
Mačernis   Vytautas — Vasaros gėlės, Rudeninė šventė, Miške, Milžinas, Karalius, Aš
pažinau karalių tavyje, Velniai (eil.)         402
Mačernis   Vytautas — Tuštybė         404
Skaityti daugiau...
 
Skelbimai ir leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
AIDAI SKIRIA PREMIJA UŽ MOKSLO VEIKALĄ
 
Kultūros žurnalas "Aidai", leidžiami TT. Pranciškonų, skiria premiją už lietuvių mokslo veikalą, išspausdintą atskira knyga ar periodinėje spaudoje 1953 ir 1954 metais.
Premija, $500 sumoje, skiriama už humanistinių mokslų veikalą (teologijos, filosofijos, literatūros mokslų ir meno mokslo, istorijos, kalbotyros, geografijos, archeologijs, folkloro, visuomeninių mokslų ir k.). Premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
Autoriai arba leidėjai veikalus komisijai atsiunčia ligi 1955 metų vasario 1 dienos "Aidų" redakcijos adresu: A. Vaičiulaitis, 85-64 144 St., Jamaica 35, N. Y. Pažymėti, kad tai siunčiama premijos komisijai. Neatsiųsti veikalai nebus svarstomi.
Premijos sprendėjų komisiją sudaro: Tėv. dr. L. Andriekus, A. Ben-dorius, V. Čižiūnas, dr. A. Kučas, A. Vaičiulaitis.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai