| |
|
|
9 lapkritis
|
|
NEK. PRAS. SESERŲ KONGREGACIJA PAŠVENTINO KOPLYČIĄ |
 |
 |
 |
 Kongregacijos pobūdis
Šios grynai lietuviškos vienuolių moterų kongregacijos steigėjas yra įžymusis mūsų tautos vyras arkivyskupas Jurgis Matulaitis, kurio beatifikacijos byla yra pradėta Romoje. Kongregacija įsteigta 1918 m. ir jos centras visą laiką buvo Marijampolėje. Pilnas jos vardas — Nekaltai Pradėtosios švenčiausios Mergeles Marijos — Vargdienių Seserys. Kongregacijos konstitucija numato labai plačią veiklą, ir jos nares pagal galimybes tą konstituciją vykdo, plėsdamos savo veiklą visose prieinamose srityse. Lietuvoje jų veikla buvo jau plačiai išsišakojusi, bet atėjusios okupacijos veiklą nutraukė, ir daugumos seselių su jų vyr. vadove likimas okupuotoje Lietuvoje nėra žinomas.
Atsiradimas Amerikoje
Kongregacijai dar Lietuvoje tebeveikiant, į ją įstojo keletas Amerikos JV lietuvaičių, kurios atvyko į Lietuvą, ten atliko noviciatą, ten studijavo. Tokiu būdu užsimezgė pirmasis ryšys su JAV. Įžymus mūsų tautos veikėjas marijonas kun. dr. J. Navickas, atvykęs į šį kraštą organizuoti lietuvių katalikų jaunimo, įsteigęs berniukams kolegiją Maria-napoly, paaukojęs tai veiklai savo visą nestiprią sveikatą, savo darbą plėsdamas, pakvietė Nekalto Prasidėjimo seseris atvykti į JAV ir talkininkauti T. Marijonų organizuotame darbe. Tokiu būdu į šį kraštą pirmosios seselės atvyko 1936 m., lydimos paskutinės žinomos kongregacijos vadovės Motinos M. Teresės— Uršulės Navickaitės. Vėliau, kol dar buvo galima, atvyko daugiau seselių iš Lietuvos ir tokiu būdu susidarė stipri tos kongregacijos atžala kitoje Atlanto pusėje. Pradžioje seselės gyveno prie T. Marijonų išlaikomų institucijų — Marianapolio kolegijos Connecticut valst. ir kunigų seminarijos Hinsdale, 111., o 1939 m. atidarė JAV pirmuosius savo namus Villa Maria, Thompson, Conn. Tais pačiais metais atidarytas ir noviciatas. 1940 m. rusams okupavus Lietuvą ir nutrūkus ryšiui su ten esančiu kongregacijos centru, seselės veikia Šv. Sosto patvarkymu kaip savarankiška atžala JAV. 1943 m. jos įsigijo dabartinę sodybą Putnam, Conn. ir ten įsikūrė jų centras. Čia esančioms seselėms vadovauja Motina M. Aloyza (Ona šaulytė) šiame krašte gimusi ir augusi lietuvaitė. Seselių daugumą sudaro Lietuvoj gimusios ir augusios, atvykusios į šį kraštą dar prieš karą, karo metu arba po karo iš tremtinių stovyklų. Jų tarpe yra žinomų savo veikla dar iš pasaulietiško gyvenimo metų — Sesuo M. Augusta (Apolonija Sereikytė), ateitininkų, kat. moterų veikėja, Sesuo M. Vincenta (Felicija Rogalskytė), gimnazijos mokytoja, visuomenininke, ir eilė kitų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
KOKIA M. K. ČIURLIONO VIETA EUROPOS MENE? |
|
|
|
 Mes, lietuviai, apsupti didesnių už mus kaimynų, nuo seniai esame įtaigojami mums nepalankia kryptimi. Tie kaimynai kartojo ir tebekartoja, kad mes, netekę savos aristokratijos ir bajorijos, kuri susilenkino ir atsiskyrė nuo tautos kamieno, pasilikome menkaverčiai, tetinką būti baudžiauninkais, pusiau vergais ir svetimųjų tarnais, šito nepalankaus svetimųjų įtaigojimo mes nepajėgėme visai atsikratyti per trumpą nepriklausomybės laikotarpį, to sudaryto ir susidaryto menkavertiškumo jausmo nenusimetame nė dabar, nes gyvenimas svetimų didelių tautų tarpe tam nėra palankus. Gal dėl to beveik kiekvieną savo jauną kūrybinį talentą vertiname skeptiškai, su dideliais rezervais, nors kaip tik jaunuosius reiktų sutikti su simpatija, tegu ir nejieškant visur deimančiukų, kaip darydavo kan. J. Tumas-Vaižgantas. O jei jau kokį senstantį ar pasenusį talentą pripažįstame, tada jo atžvilgiu pasidarome nebekritiški — kartojame apie jį liaupsinančius banalius posakius, lyg bijodami, kad tie mūsų pripažintieji dėl kritiškesni o žodžio nesudužtų, nors kaip tik apie vyresnius ir pripažintus galima ir reikia vispusiškiau kalbėti, nes jų darbai gausesni ir labiau išryškėję negu pradedančiųjų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 Mūsų kasdienybėje vis dažniau nuaidi šauksmas: miršta lietuviška knyga! Toks tiesus žodis daugiau ar mažiau įduria ir tiems, kurie save laiko susipratusiais lietuviais, bet jau yra liovęsi pirkti ir skaityti gimtąja kalba rašytą knygą. Aišku, sumenkėjus spaudai, kas belieka ir iš tos lietuvybės? Vienok tam šauksmui nėra labai prieštaraujama . Jis laikomas teisingu, nors taisytis nesiskubinama.
Paskutiniu laiku iš tikrųjų smarkiai sumažėjo lietuviškos knygos pareikalavimas. Viena leidykla teigia, kad skaitytojai kritę net 75%. Kai kurios jų užsidarė arba taip nusilpo, kad neberodo gyvybės. Galima sakyti, jog šiandien dar gana gausiai spausdinamos lietuviškos knygos remiasi ne tiek pirkėjų nuoširdumu, kiek autorių pasiaukojimu, kurie jas nuo poilsio nuvogtomis valandomis parašo ir susijieško leidėjo, dar nenustojusio vilties, kad išeis bent lygiomis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
ATOMINĖ PRAMONĖ — ANTROJI INDUSTRINĖ REVOLIUCIJA |
|
|
|
Vadinamoji pramonės revoliucija, kuri prasidėjo apie 18 amžiaus pabaigą ir tęsėsi iki 20 amžiaus pradžios, pagrindinai pakeitė žmonijos gyvenimo formas ir labai pakėlė bendrą ekonominį gyvenimo lygį. Ta revoliucija nėra tačiau paskutinis pažangos žodis. Šiuo metu vyksta mūsų ekonominiame gyvenime kitas procesas, kurį ateities istorikai gal vadins antrąja pramonės revoliucija. Tai pramonės automatizacija.
Kas yra pramonės automatizacija? Trumpai ją galima nusakyti kaip produkcijos procesą, kur mašinos kontroliuoja kitų mašinų darbą. Automatizuotame fabrike eliminuos didelę dalį žmogaus darbų, ir jie bus atliekami įvairių elektroninių mašinų, kurios gali "atsiminti", "skaičiuoti" ir "galvoti". Žmonių pareiga tame fabrike bus prižiūrėti kontrolės mašinų veiklą ir sekti, kad jos nesusidėvėtų; žmogaus protas ir pojūčiai nebus tiesiogiai naudojami pačio produkto gamyboje.
Elektroninių mašinų vartojimas yra esminė automatinių fabrikų žymė. Tos mašinos yra tuo pranešesnės už žmogaus protą, kad jos gali "spręsti" ir "atsiminti" didelį kiekį įvairų problemų tuo pačiu metu, o žmogaus protas gali spręsti tik vieną problemą tuo pačiu metu. žmogaus protas yra tačiau tuo pranašesnis už elektronines mašinas, kad jis gali tas mašinas pagaminti ir nustatyti, kokias problemas jos turi "atsiminti" ir "spręsti".
|
|
Skaityti daugiau...
|
• Šį rudenį prel. Mykolui Krupavičiui suėjo 70 metų amžiaus. Jubiliatas yra gimęs 1885 m. rugsėjo 29 dieną Gudelių bažnytkaimyje, Marijampolės apskr. Baigęs vietinę pradžios mokyklą, stojo į Veiverių mokytojų, seminariją. Neilgai pamokytojavęs Lenkijoje ir Lietuvoje, Mykolas Krupavičius atvyko į Šeinių kunigų seminariją. Kunigu buvo įšventintas 1913 m. ir pasiųstas į Petrapilio Dvasinę Akademiją. Joje gavo teologijos kandidato laipsnį. Nuo to laiko jubiliatas gyvai pradėjo veikti krikščionių demokratų partijoje. Atsikūrus Lietuvai, 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį Seimą. 1923 m. tapo žemės ūkio ministeriu ir pravedė žemės reformą Lietuvoje. 1926 m., išvyko studijų gilinti į Prancūziją. Grįžęs dėstė Vilkaviškio kunigų seminarijoje ir ėjo pastoracines pareigas Garliavoje, Veiveriuose, Kalvarijoje. 1942 m. vokiečių suimtas už pasirašymą protesto dėl žydų persekiojimo bei Lietuvos kolonizavimo ir ištremtas. Sėdėjo Bayreutho kalėjime Vokietijoje, kol 1945 m. pavasarį, griuvus nacizmui, išvadavo Amerikos kariuomenė. Tais pačiais metais išrinktas Vliko pirmininku. 1948 m. pakeltas prelatu. Jubiliatas vadovauja Lietuvos laisvinimo kovai.
• Ateinančiais metais sueina 40 metų, kai leidžiamas dienraštis "Draugas", ši sukaktis sutampa su "Draugo" patalpų ir marijonų vienuolyno statyba Čikagoje. Sumanymas jau pradedamas vykdyti. Sudarytas statybos komitetas, kurio garbės pirmininku sutiko būti Čikagos kardinolas Samuelis Stritch. Rugsėjo gale jis priėmė delegaciją ir palaimino statybos žygį. Komitetui vadovauti apsiėmė inž. A. Rudis, kurio tikslas yra telkti lėšas. Pastatų kertinio akmens pašventinimas numatytas ateinančių metų kovo 18 d. Tą pačią dieną Sherman viešbutyje rengiamas pokylis, kurio pajamos skiriamos statybos fondui. Į statybos komitetą įeina žinomi pramonininkai, visuomenės veikėjai, organizacijų atstovai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
