Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
10 gruodis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Manfred Kridl — Adomas Mickevičius ........................................................................................... 393
Adomas Mickevičius — "Pono Tado" įžanga, Lietuvos girios ....................................................... 402
Antanas Maceina — Maišto pradmuo Adomo Mickevičiaus kūryboje ......................................... 404
Adomas Mickevičius — Krymo sonetai ........................................................................................... 412
Vincas Maciūnas — Adomas Mickevičius lietuvių literatūroje ...................................................... 413
Adomas Mickevičius — Vaidilos daina ............................................................................................ 420

KŪRYBOS PASAULYJE

KNYGOS  IR ŽURNALAI
V. Trumpa — Šv. Kazimieras (Zenonas Ivinskis) ........................................................................... 430
Zenonas Ivinskis — Legendariškieji pranciškonų kankiniai (Viktoras Gidžiūnas, O. F. M.) ...... 431
L. A. — Žodis ir gyvenimas (Tomas žiūraitis, O. P.) ....................................................................... 431

MENAS
Tėv. L. Andriekus, O. F. M. — Fra Angelico ................................................................................... 432

MOKSLAS
P. Rėklaitis — Baltų Instituto metraštis ........................................................................................... 434

VISUOMENINS GYVENIMAS
Tėv. L. Andriekus, O. F. M. — "Aidų" dešimtmečiui suėjus .......................................................... 433
Salomėja Narkeliūnaitė — Kolonializmas: vakarietinis ir sovietinis .............................................. 436
Skaityti daugiau...
 
ADOMAS MICKEVIČIUS PDF Spausdinti El. paštas


1. Dramatiškas gyvenimas

Gyvenimas Adomo Mickevičiaus, kuris yra ne tik didžiausias lenkų poetas, bet ir ainių akyse išaugęs "pranašu" ir tautos dvasios vadu, buvo pilnutinio žmogaus gyvenimas. Jo asmenybėje jungėsi įvairios, nevisados harmoningos, dažnai net priešingos savybės, bet šitai pagaliau ir sudarė iš jo gyvą žmogų, kuris tik vėliau jau legendų keliu pakilo iki "šventojo", labai paprasto ir nekomplikuoto, netekusio beveik net įprastų žmogaus ypatybių.

Palyginti, "normaliausiame" jo gyvenimo laikotarpyje, jo ankstyvoje jaunystėje (net ligi išvykimo iš Lietuvos 1824 m.) matome jį kaip jaunuolį, kuris yra visapusiškai gabus ir besidomįs įvairiomis gyvenimo sritimis. Jo gyvenimą sudaro ne tik mokslas ir veikla Filomatuose, ne tik kūryba, bet ir gyvas gyvenimas draugų tarpe, jo jautrumas moteriškai lyčiai — iš čia meilės nuotykiai, iš kurių tik vienas, nelaimingas ir dramatiškas (su Marile Vereščakaite), težinomas arčiau dėl jos vaizdo ketvirtoje "Vėlinių" dalyje.

*) šio straipsnio autorius dr. Manfred Kridl yra vienas žymiausių lenkų mickevičiologų. Apie Mickevičių jis yra išleidęs visą eilę studijų ir knygų lenkų, prancūzų ir anglų kalbomis. Šiuo metu prof. Kridl Kolumbijos universitete New Yorke dėsto lenkų literatūros ir kultūros istoriją.Prieš karą jis lenkų ir lyginamąją literatūrą dėstė Varšuvos, Briuselio ir Vilniaus universitetuose. Jis yra taipgi ir lenkų literatūros vadovėlių autorius. Jis yra gimęs Lvove, studijavęs Lvovo, Friburgo, Bonos ir Paryžiaus universitetuose. Lietuviams atgavus Vilnių, jis laikinai dirbo universitete prie jo perdavimo Lietuvos universiteto atstovams, o vėliau per Lietuvą jis išvyko į užsienius. Maloniai prisimena visą eilę lietuvių profesorių. — Red.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas

Vilnius 19 a. pradžioje (Przybylskio pieš.)

ĮŽANGA

Tėvyne Lietuva, meilesnė už sveikatą! —
Kaip reik tave branginti, vien tik tas pamato,
Kas jau tavęs neteko. Nūn tave vaizduoju
Aš ilgesy grožiu sujaudintas tavuoju.

Šventoji Motina, Čenstakavos gynėja,1)
Tavim ir Aušros vartai Vilniuje garsėja.
Tu Naugarduko žmones su vilim globoji,
Skaityti daugiau...
 
MAIŠTO PRADMUO ADOMO MICKEVIČIAUS KŪRYBOJE PDF Spausdinti El. paštas
1.
Baigęs paskutinį savo romaną (1880), Dostojevskis įrašė į savo pastabų knygutę: "Visoje Europoje man neteko užeiti tokios Dievo neigimo jėgos, kokią ašen "Broliuose Karamzovuose" įdėjau į Ivano lūpas". ) Jeigu tačiau jis būtų žinojęs, kad jau 1832 metais Paryžiuje buvo išėjusi Adomo Mickevičiaus "Vėlinių" trečioji dalis, vargu jis būtų šitaip gyręsis, nes Konrado didžiojoje improvizacijoje-) maištas prieš Dievą yra išreikštas žymiai smarkiau, negu Ivano ir net paties Inkvizitoriaus žodžiais. Ivanas, kaip žinome, Dievo neneigia. Jis pripažįsta Jį "paprastai ir neabejodamas"; ir ne tik Jį. Ivanas pripažįsta taip pat "Jo visažinojimą ir Jo tikslą". Jis tik atmeta "šį Dievo pasaulį" todėl, kad jame esančių kentėjimų, ypač vaikų kančios, jis negali suderinti su mylinčio Kūrėjo ir Palaikytojo buvimu. "Suprask mane tinkamai", sako Ivanas savo broliui Aliošai; "ne Dievo aš nepriimu, bet tiktai Jo sukurto pasaulio". Nekalto kūdikio skausmais pagrįsta pasaulio sutartinė jam atrodo esanti per brangiai įvertinta. Bent jo piniginė neleidžianti jam "tiek už įėjimą mokėti". Todėl jis skuba "grąžinti įėjimo bil'etą". Ivanas maišto nekelia. Jis tik šaltai nusisuka nuo pasaulio kaip Viešpaties kūrinio. Todėl jo apmąstymai yra, tiesa, labai logiški, kartu skeptiški ir ironiški. Savo viduje Ivanas nėra kovotojas.
Skaityti daugiau...
 
KRYMO SONETAI PDF Spausdinti El. paštas
AKERMANO TYRAI

Įplaukiau į erdvybę sauso okeano;
vežimas po žalumą braidžioja kaip luotas:
per banguojančias pievas, žiedais vainikuotas,
irstaus tarp koralinių salučių bužano.1)

Jau blėsta oras, niekur kelio nei kurhano;
stebiuos dangun: ten svinda debesys auksuotas,
ten žvėrinės išaušes vyzdis spinduliuotas . . .
Tai blizga Dniestras, kyla lempa Akermano!

Stokim!... Kaip tylu!... Gervės, girdžiu, oru plaukia;
jų nepasietų smarkios šakalinės akys.
Girdžiu, kur ant žolės supasi plaštakės,

kur žaltys slidžiakrūtis per žolyną braukia . . .
Pratįso mano klausas, ar nepasikakins
gandu iš Lietuvos... Jokim, nieks nešaukia!...
Skaityti daugiau...
 
ADOMAS MICKEVIČIUS LIETUVIU LITERATŪROJE PDF Spausdinti El. paštas
I.
Dvi tautos susiduria prie abiem artimo Adomo Mickevičiaus vardo. Lenkams tai vienas iš pačių žymiųjų, gal net ir pats žymiausias jų literatūros rašytojas, o taip pat ir didelis patriotinės minties ugdytojas, kurio kūnas ilgainiui buvo priglaustas istorinėje jų tautos šventovėje — karališkoje Krokuvos Vavelio pilyje. Bet ir lietuviams Mickevičiaus vardas anaiptol nėra svetimas. Kilęs iš Didž. Lietuvos Kunigaikštijai priklausiusio krašto (beje, dar XVII a. Mickevičiai tebegyvenę grynai lietuviškoje Rodūnės parapijoje, iš kur nusikėlė prie netolimo Naugarduko. Plg. M. Biržiška, Mūsų raštų istorija, I, 2. leid. 1925 p. 47), Vilniuje (kur mokėsi) ir Kaune (kur mokytojavo) brandinęs savo kūrybines jėgas, "Gražinoje" ir "Konrade Valenrode" romantiškai išaugštinęs didžią Lietuvos praeitį, "Vėlinių" antrojoje dalyje poetiškai pavaizdavęs liaudies paprečių ksrtelę ir parodęs klaikų Lietuvos baudžiauninku vargą, o trečiojoje dalyje iškėlęs skaudžią nuo rusų valdžios nukentėjusių Vilniaus studentų filomatų-filaretų dalią, "Pone Tade" su didžiule talento jėga nupiešęs margaspalvį ano meto Lietuvos bajorijos gyvenimą, davęs nepamirštamo grožio gimtosios šalies gamtos vaizdų, Lietuvą savo tėvyne vadinęs ir išreiškęs nemeluotai didelį netektos tėvynės ilgesį — tasai Mickevičius visada buvo mūsų visuomenės labai mėgiamas, plačiai skaitomas, o tautinio atgimimo gadynėje savo veikalais kaitino nevieno lietuvio patriotinius jausmus.

Nenuostabu, kad jis susilaukė daugiau lietuvių vertėjų, negu kuris kitas mums svetima kalba rašęs autorius. Galime išvardinti daugiau kaip pusšimtį mūsų literatų, kurie yra vertę vieną ar kitą Mickevičiaus veikalą, bent jo nuotrupą Bene daugiausia kartų yra versta žinomoji Vilijos giesmė iš "Konrado Valenrodo"; ją yra vertę (ar atskirai ar drauge su visu "Konradu Valenrodu") V. Ažukalnis-Zagurskis, M. Godlevskis, E. J. Daukša, J. Brazaitis, S. Dagilis, J. Mačys-Kėkštas, V. Kudirka, Maironis, V. Mykolaitis-Putinas.
Skaityti daugiau...
 
VAIDILOS DAINA PDF Spausdinti El. paštas
(Iš "Konrado Valenrodo")

Kai  maras gresia Lietuvą niokoti,
Vaidilos vyzdžiai geba jį nuspėti.
Ar dera kam jo žodžiais abejoti,
Kad ties kapais ir glūdumų paraistėm
Mirties mergelė sutemoj regėti.1)
Žarų vainikas, balto šydro skraistėm
Viršum miškų iškėlus galvą gobia
Ir rankoj kruviną plevena drobę.

Pilių sargai šalmus nuleidžia saugiai,
Kiemionių šunes snukiais žemę rausia,
Užuodę mirtį, unkščia, urzgia, staugia.

Mergelės žingsniai skleidžia mirtį gausią
Ant kaimų ir pilių, turtingų miestų.
Skaityti daugiau...
 
ŠVENTAS KAZIMIERAS PDF Spausdinti El. paštas


Neseniai lietuviškų knygų rinkoje pasirodė prof. Zenono Ivinskio knyga šventas Kazimieras (Išleido Tėvai Pranciškonai, New Yorkas, 1955 m.). Tai, palyginti, nemažas veikalas (222 p.), aprūpintas gausiomis iliustracijomis, plačia bibliografija, išnašomis ir santrauka anglų kalba. Tai yra pirmas tokios apimties veikalas apie šventąjį ne tik mūsų religinėje ir istorinėj literatūroje, bet ir kitomis kalbomis. Kadangi šv. Kazimieru galėtų dalintis, nors ir nelygiomis, ir lenkai, taip kaip ir šventojo gyvenimas buvo blaškomas tarp Krokuvos, kur jisai gimė 1458 m., ir Vilniaus bei Gardino, kur jisai mirė 1484 m., galima būtų laukti, kad ir šie pastarieji pašvęs jam vieną kitą studiją. Tačiau ligi šiol, išskyrus vieną kitą žurnalinį straipsnį, lenkai neturi nieko apie šv. Kazimierą, kas galėtų prilygti Z. Ivinskio veikalui. Gal tai irgi yra įrodymas, kad šventasis yra daugiau susirišęs su lietuvių tauta. Lietuviškai apie jį yra parašę brošiūras kun. prof. A. Alekna (1927 m.) ir Simas Sužiedėlis (1947 m.). Be to, istorikas A. Kimša yra parašęs apie šv. Kazimierą disertaciją Vilniaus universitete (nespausdinta).

Veikalas yra suskirstytas į 9 skyrius. 1. Šventasis tarp kontrastų, 2. Trumpo gyvenimo kely, 3. Kelias į kanonizaciją, 4. Kanonizacijos bylos mįsle, 5. šventojo Sosto ištarme, 6. Kazimiero kultas Lietuvoje, 7. Kazimiero kultas svetur, 8. šventasis dabartyje, 9. Šventojo reikšme Lietuvai.
Skaityti daugiau...
 
LEGENDARIŠKIEJI PRANCIŠKONŲ KANKINIAI PDF Spausdinti El. paštas
Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.: Legendariškieji pranciškonų kankiniai Vilniuje, Aidų leidinys 1954. Spaude TT. Pranciškonų spaustuvė (atsp. iš "Aidų" 1954 m. Nr. 3-4) 45 p.

Lietuvoje šimtmečius veikusių vienuolijų istorija, palyginti, dar nedaug tėra ištirta. Dar nėra tinkamai įvertintas ir vienuolių darbo vaidmuo, anas stambus jų įnašas, kol Lietuva gavo "šventosios" vardą, kol kitados pagonybėje ir prietaruose skendėjęs kraštas tapo smūtkelių ir kryžių šalimi, kur religinė giesmė skambėjo ne tik bažnyčioje, bet ir pirkioje.

Pranciškonai ir domininkonai buvo seniausi vienuoliai Lietuvoje. Apie pranciškonų misijas šaltiniuose yra pėdsakų ir iš 13-jo ir dar labiau iš 14-jo amž. Tačiau anas faktas, kad pranciškonų vienuoliams teko apaštalauti tarp pagonių, yra davęs progos pranciškonų ir kitose kronikose prirašyti neistoriškų dalykų, duodant neįtikimų ir tikrovei prieštaraujančių aprašymų. 16-me amžiuje jau buvo sukurtos pasakiškos legendos, ir iš dviejų Vilniuje nužudytų pranciškonų laiko bėgyje išaugo iki 36, šalia kurių kartais dar figūravo 14-ka kankinių.
Skaityti daugiau...
 
ŽODIS IR GYVENIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Šį rudenį negausią lietuviškų religinių raštų lentyną papildė Tomas Žiūraitis, O. P., savo knyga "žodis ir gyvenimas". Išleido ją Venta Vokietijoje. Įžangą parašė prof. A. Maceina. Viršeliui aplanką nupiešė dail. V. K. Jonynas. Knyga turi 244 pusi.

Telkiant dėmesį į vidų, Tomo Žiūraičio "žodis ir gyvenimas" skaitytoją jau sudomina tuo, kad tai religinė knyga, nors joje įterpta minčių, kaip autorius antraštiniame puslapyje pažymi, ir "tautinei rimčiai". Kai gretini lietuvių kalba išeinančius religinius raštus su kitų sričių veikalais, pamatai, jog susidaro labai nelygi proporcija. Dvasinio turinio knygų tiek Lietuvoje nepriklausomybės metais, tiek tremtyje pasirodė nedaug. Už religinio turinio veikalą iki šiol dar neįsteigta nė specialios premijos,  kuri paremtų bei paskatintų galinčius rašyti ir savo knygas išleisti. Tai yra savotiška tuštuma lietuviškame gyvenime. Reikia tikėtis, kad ją pašalins Kunigų Vienybė ir atsiras daugiau religinių raštų.

Tomas žiūraitis savo knygoje nėra pasinešęs leistis į gilius teologinius klausimus. Čia ir ne pamokslai, kokių paprastai esame įgudę klausytis. Tai labiau religinės mintys, suvestos į neilgus 2-5 puslapių straipsnelius, paliekant pačiam skaitytojui tolimesnį mąstymą. Atsiremiant į Evangeliją, paliečiami, galima sakyti, visi žmogaus gyvenimo atžvilgiai. Tuos straipsnelius autorius knygos pabaigoje išskirsto sekmadieniams ir didžiosioms šventėms. Tai daugiausia individualiam skaitymui medžiaga. Bet ją galima panaudoti ir pamokslams.
Skaityti daugiau...
 
FRA ANGELICO PDF Spausdinti El. paštas
Šiais metais pasaulis pagerbė vieną iš pačių skaidriausių meno žvaigždžių — Joną Fiesolietį, kuris vadinamas Fra Angelico arba angeliškas brolis. Jis mirė prieš 500 metų, tačiau savo kūriniais gyvena, lyg nebūtų miręs. Galima sakyti, tai vienas iš laimingiausių dailininkų, sėmęsis įkvėpimo iš giliausių religinių versmių, visada laikytas genijumi, niekad nepultas ir neniekintas. Fra Angelico gal bus ir labiausiai žmonių mylimas tapytojas, apie kurio darbus su tam tikra šilima kalbama iki mūsų dienų. Italų liaudis, nelaukusi bažnytinių autoritetų žodžio, jį apšaukė net palaimintuoju ir už tai nebuvo papeikta.

Suėjus pusei tūkstančio metų nuo mirties, tokia pat pagarbi nuotaika tebesupa šį dailininką. 1955 m. pavasarį popiežiaus iniciatyva Fra Angelico atminimui Vatikane surengta didelė jo kūrinių paroda. Pirmą kartą šio tapytojo darbai taip gausiai buvo sutelkti vienon vieton. Kas tik įmanoma, pajudinta iš altorių ir muzėjų. Ta kolekcija buvo sujungta su Vatikane esančia popiežiaus Mikalojaus koplyčia, to paties dailininko išdekoruota nuostabiomis freskomis. Į šios neeilinės parodos atidarymą atvyko šv. Tėvas ir visa prie Vatikano gyvenanti diplomatija. Pats popiežius ją ir atidarė, pasakydamas ilgą kalbą.
Skaityti daugiau...
 
BALTŲ INSTITUTO METRAŠTIS PDF Spausdinti El. paštas
Baltų Institutas (Baltisches Forsehungsinstitut) Vakarų Vokietijoje, remiamas Vakarų Vokietijos valdžios ir baltų išeivių veiksnių, savo darbą pradėjo 1952 m. Institutas, perėmęs buv. Baltų Universiteto iš Pinnebergo biblioteką, apie 10.000 tomų, yra prisiglaudęs prie Bonnos universiteto. Jo direktorium šiandien turime mūsų žinomą istoriką dr. Z. Ivinskį. Pirmuoju direktorium 1953-4 m. buvo latvis archeologas prof. dr. E. Šturms, o 1954-55 estų lingvistas prof. dr. M. Toomse.

Kaip matome, institutas tvarkomas paritetiškais pagrindais. Tai reiškia ir tam tikrą veikimo apribojimą, nes visi darbo planai turi būti dalomi tarp trijų gerokai skirtingų, nors ir bendro likimo tautų interesų. Antra vertus, ryšys su vokiečių įstaigomis ir jau pats faktas, kad leidiniai ruošiami vokiečių kalba, sudaro labai palankias aplinkybes baltų, jų tarpe ir mūsų, tautiniams mokslams sueiti į betarpišką ir gan platų kontaktą ne tik su vokiečių, bet ir su kitų kraštų mokslu apskritai. Šia prasme instituto reikšmė mūsų kultūrai išryškės dar ateityje.

Pirmutinis instituto tikslas buvo baltų mokslininkams išeiviams Vak. Europoje sudaryti sąlygas dirbti. Dėl lėšų stokos institutas dar negali imtis leisti didesnių mokslo veikalų, nors tokių paruoštų esama. Čia panaši padėtis, kaip ir kitų išeivių mokslo organizacijų. Baltų mokslininkų darbo dokumentacijai, sutrumpintų studijų formoje, pradėta leisti instituto metraštis "Commentationes Balticae , Jahrbuch des Baltischen Forschungsinstituts", kurio pirmas tomas pasirodė pernai. Antrasis tomas jau yra spaudoje ir pasirodys šiais metais.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" DEŠIMTMEČIUI SUĖJUS PDF Spausdinti El. paštas
Šį rudenį suėjo dešimtis metų, kai tremtyje leidžiamas kultūros žurnalas "Aidai". Nėra abejones, kad šis dešimtmetis, taip turtingas skaudžiais išgyvenimais, užims ypatingą vietą mūsų tautos istorijoje. Kiekvienas, norįs jį giliau pažinti, turės atsiskleisti ir "Aidus". Kultūros žurnalas ryškiai parodys, kaip svetimoje aplinkoje buvo puoselėjamos dvasinės vertybės. Jų tvirtas akcentavimas "Aiduose" bus ir tuo įdomus, kad tuo metu Lietuvoj komunizmas laikė prigesinęs visą kultūrinį gyvenimą.

"Aidai" pradėjo eiti pačioje tremties pradžioje. Vos tik iš komunizmo grėsmės išsigelbėję, lietuviai daug nuoširdaus dėmesio skyrė savai spaudai. Norint aptikti pirmuosius šio kultūros žurnalo pėdsakus, reikia grįžti net į 1944 metus. Tada gruodžio mėnesį Miunchene laiško pavidale pasirodė mažas leidinėlis, pavadintas "Aidais". Jis buvo atspaustas rotariumi, be Vokietijos vyriausybės žinios. Antrasis numeris išėjo ateinančiais metais vasario 16 proga, šis jau buvo pastebėtas gestapo ir leidėjas, dr. Vytautas Bieliauskas, paimtas tardymui. Po to spaudinys ilgesnį laiką nebepasirodė. Tik rugsėjo mėnesį (1945 m.) išėjo trečiasis "Aidų" numeris, jau atmuštas spaustuvėje ir pavadintas "lietuvių informaciniu leidiniu", kuriame tačiau kultūriniai reikalai stovėjo pirmoje vietoje. Su šiuo numeriu ir siejama mūsų žurnalo pradžia. Leidėju pasirašė Spaudos Darbuotojų Kolektyvas, bet visi leidimo vargai slėgė dr. V. Bieliausko pečius. Redaktoriumi buvo pakviestas Kazys Bradūnas. Tais metais išėjo 10 iliustruotų numerių, kurie pradžioje apėmė 4-8, o vėliau 16 puslapių. Leidinys pirma buvo savaitinis, paskiau dvisavaitinis. Jo kultūrinis pobūdis nuolat ryškėjo. Aštuntas numeris jau tiesiai vadinamas "kultūriniu informaciniu leidiniu".
Skaityti daugiau...
 
KOLONIALIZMAS: VAKARIETINIS IR SOVIETINIS PDF Spausdinti El. paštas
(Pagal nuotaikas Jungtinėse Tautose)

1955 metais politiniame žargone sukurtieji "dvasių" terminai, atrodo, nevienodai išsilaikė. Tuo tarpu, kai "Ženevos dvasia", atsiradusi vasarą pirmojoje Ženevos konferencijoje, išnyko rudeniop antrojoie konferencijoje, tai Bandungo dvasia turi tendencijos supastovėti.

Dar nedaug laiko tepraėjo nuo ano balandžio, kai Bandunge, Indonezijoje, buvo susirinkę beveik trijų penktadalių viso pasaulio gyventojų atstovai, bet jų nutarimai, kad ir pamažu, ima reikštis praktiškai. Jungtines Tautos yra viena palankiausių jų veiklos dirvų.

Bandunge padaryta istorinės reikšmes deklaracija. Visų arabų kraštų, visos laisvosios Afrikos ir penkios Tol. Rytų šalys, pačios vos apie 1945 m. ištrūkusios iš kolonialinės vergijos: Burma, Ceilonas, Indiia, Indonezija ir Pakistanas, pareiškė pasauliui, kad kolonializmo era pasibaigė.

Keturios iš šių penkių tos konferencijos organizatorių šiuo metu yra JT narės. Jos kartu su arabų ir Afrikos valstybėmis pasižadėjo kovoti už to kolonializmo pašalinimą ir už laisvės ir nepriklausomybės suteikimą visoms tautoms.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
• Kultūros Fondo, kurį organizuoja Liet. Bendruomenė, tarybos steigiamasis susirinkimas įvyko lapkričio 19 d. Čikagoje, dalyvaujant LB pirm. St. Barzdukui ir įvairių kultūrinių organizacijų atstovams. Posėdžiuose apžvelgta šios institucijos tikslai bei veikimo keliai ir išrinkta valdyba. Ji taip pasiskirstė pareigomis: J. Kreivėnas, pirm., B. Babrauskas, vicepirm., St. Tamulaitis, sekr., J. Mulokas, ižd., dr. V. Manelis, valdybos narys. Pilnateisiais nariais į valdybą priimti kun. dr. A. Baltinis ir inž. J. Jurkūnas. Savo laiku Liet. Bendruomenės vadovybė Kultūros Fondo Tarybos nariais yra pakvietusi šias kultūrines organizacijas, draugijas, sambūrius bei institutus, prašydama paskirti savo atstovus: 1) Lietuvių Rašytojų Draugiją (2 atstovus), 2) Lituanistikos Institutą, 3) Lietuvių Profesorių Draugiją, 4) Lietuvių Žurnalistų Sąjungą, 6) Lietuvių Dailės Institutą, 7) Lietuvių Dailininkų ir Architektų Sąjungą, 8) Lietuvių Dailės Institutą, 9) Amerikos Lietuvių Inžinierių ir Architektų Sąjungą (architektų sekciją), 10) Lietuvių Mokytojų Sąjungą, 11) Amerikos LRK Vargonininkų Sąjungą, 12) Lietuvių Enciklopedijos redakcijos kolektyvą, 13) Lietuvių Literatūros Draugiją, 14) Lietuvių Studentų Sąjungą JAV, 15) Mokslinių Studijų Klubą, 16) Tėvynės Mylėtojų Draugiją, 17) Dainavos ansamblį), 18) A Stephens ansamblį, 19) Chicagos vyrų chorą.
Skaityti daugiau...
 
1955 METŲ TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
DAILIOJI LITERATŪRA

Aistis Jonas — Beržiniuko mirtis  ......................................................................... 167
Aleixandre   Vincente — Amžinas vagabundas  (eil.) .............................................. 323
Andriekus Leonardas — Lietus, Dagilis, Tik jinai, Tremtis, žinia, Achimedas  (eil.).... 119
Balys Jonas, Dr. — Dainų kraitis iš tėvynes (iš rinkinio "Lietuvių Dainos Amerikoje") .. 6
Baranauskas Alb. — Daržas ................................................................................. 267
Blekaitis Jurgis — Vėtra nuo jūros, Mūsų liepa  (eil.)  ............................................. 309
Bradūnas Kazys — Rytas, Vasara, Gentis, Relikvija,  Pjūvis, Vakaras (eil.) ............... 25
Bradūnas Kazys — Grabadirbis pasakoja savo gyvenimą (eil.) ................................ 358
Brazdžionis Bernardas— Poeto gimimas,  Pavasario fragmentai, Ar auga gėles pragare, Paul Claudel (eil.)  ....................................................................................................... 208
Claudel Paul — Ketvirtoji stotis, Ištrauka iš "Išvidinės Toki jos sienos" (eil.) Išvertė A. Vaičiulaitis ........................................................................................................................... 100
Claudel Paul — Kinų sodai (Išvertė Alb. Baranauskas) ............................................ 101
Grtrūda von Le Fort — Tavo šventieji, Corpus Christi Mysticum, Pasija, Marijos Dangun Ėmimo vigilija (himnai). Išvertė A.  Tyruolis  ...................................................................... 262
Skaityti daugiau...
 
LEIDĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis

Redakcijos nariai  —  T.   Leonardas  Andriekus, O. F. M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas

Meninė priežiūra — Telesforas Valius

Leidžia — Tėvai Prnanciškonai
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai