Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1 sausis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
K. Mockus — Vyriausias Lietuvos išlaisvinimo komitetas ..................................................... 1
Jonas Mekas — Vasaros naktys, Pavasario daina, Svajonė, Žilvitis,  Likimas  (eil.) ............ 7
Dr. Jonas Grinius — Lietuvių sovietinės literatūros pobūdis ................................................... 8
Povilas Rėklaitis — Keturi Vilniaus katedros paveikslai ....................................................... 15
P. Stelingis — Bitelė (eil.) ......................................................................................................... 20
Liūnė Sūtema — Nieko nebenoriu liesti (eil.) ......................................................................... 22
Dr. J. Balys —  Dainų kraitis iš tėvynės ................................................................................. 23
Stasys Yla — Lietuviškasis nacionalizmas liberalizmo ženkle ............................................... 29
Jonas Rugis — Einšteino mokslinis palikimas ........................................................................ 35

KŪRYBOS PASAULYJE

LITERATŪRA
J. Grinius — Literatūrinė problematika ir lietuviškas kaimas ............................................... 50
Aug. R. — Liudas Dovydėnas: Naktys Karališkiuose ........................................................... 42

RELIGINIS GYVENIMAS
L. A. — Šv. Tėvo žodis pasauliui .............................................................................................. 43

MOKSLAS
Dr. Jonas Balys — Baltų kaimynai Fino-Ugrai ....................................................................... 44

MENAS
Izidorius Vasiliūnas — Apie muziką Marijai ........................................................................... 45

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Bendruomenė sveikina ir kviečia ............................................................................................. 47
Kultūros Fondo atsišaukimas .................................................................................................... 47

ĮVYKIAI    .................................................................................................................................. 48
Skaityti daugiau...
 
VYRIAUSIAS LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETAS PDF Spausdinti El. paštas


Lietuvos okupacija užtruko. Jos išlaisvinimo perspektyvos šiandien yra nemažiau aptemdytos, negu jos buvo kuriuo kitu metu. Tačiau praeito karo pabaiga ir paliktosios Tėvynės artumas, būnant Vokietijoje, pradžioje savaime kiek palaikė mūsų nuotaikas bei kovingumą. Žinia, kad pačioje Tėvynėje yra ne tik tyliai, bet ir su ginklu rankoje kovojama su okupantu, skatino mus būti ryžtingesniems ir vieningesniems.

Užtrukusi okupacija neišvengiamai privedė prie rezistencijos būdų pakeitimo krašte, o emigravusios tautos dalies išsiblaškymas po emigracinius kraštus sukūrė visai naują situaciją veiklai užsienyje. Patirtis rodo, kad visų tautų emigrantai labai sunkiai susitaria. Kuo ilgiau tenka būti svetur, tuo sunkesnis darosi sutarimas dėl paliktosios Tėvynės reikalų. Tam yra eilė psichologinių priežasčių. Gyvenimas naujose aplinkybėse, sunkiai išvengiama didesnio ar mažesnio laipsnio asimiliacija kasmet vis daugiau paliečia visų tautų emigrantus ir verčia juos jieškoti argumentų vykstančiai asimiliacijai ir nutolimui nuo kovojančios tautos pateisinti.

Šitaip ir mes nejučiomis artėjame į panašią situaciją. Domėjimasis paliktosios Tėvynės vargais mažėja sykiu su patogesnio ir pastovesnio gyvenimo sąlygų pajutimu naujai surastose šalyse. Retas kuris drįs tiesiai sakyti, kad jam mažiau berūpi lietuviški reikalai, bet dažnas jau mielai prisijungia prie tų, kurie atvirai ir drąsiai sako, kad kalbos apie Lietuvos laisvinimo veiksnius, apie jų negalavimus, apie reformų reikalą jam yra atsibodę, kad straipsnių tais klausimais nebeskaitąs.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
Iš klasiškų  eilėraščių
 
VASAROS NAKTYS

Šią naktį vandenų siuvėjos
girdėjo, kaip mieguistomis
sapnuodamas kalbėjo vėjas
su medžiais ir debesimis.

Šu-šu, šiąnakt kuplioji liepa,
kur auga kaimo vidury,
tyliau lapus šiurenti liepė,
strazdams pritilti liepė ji.

Šiąnakt, kai tik pakils mėnulis,
aptils kurklelių gaudesys —
sutruks žiedų geltonos siūlės,
ir liepa sukvepės, pražys.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ SOVIETINĖS LITERATŪROS POBŪDIS PDF Spausdinti El. paštas
Buvau prašytas paruošti paskaitą apie komunistinės lietuviškos literatūros idėjas, tačiau čia norėčiau kalbėti apie lietuvių sovietinės literatūros pobūdį. Viena, komunistinių rašytojų pozityvios idėjos nėra nei gausios, nei originalios. Tai marksistinės teorijos idėjos, kurios turi būti priimamos be abejonių ir diskusijų, kaip tikėjimo dogmos, visų Sovietų Sąjungos piliečių. Todėl ir rašytojai temėgina pavaizduoti ir išreikšti tik jų konkretų išsišakojimą žmonių sąmonėje ir gyvenime. Antra vertus, kalbant apie sovietinės lietuviškos literatūros pobūdį, negalima apeiti jos idėjų, nes komunistinė grožinė literatūra iš esmės yra idėjinė arba, teisingiau, ideologinė literatūra. Tačiau jai suprasti, reikia panagrinėti ir aplinkybes, kuriose ji kuriama. Kalbėdami apie jos pobūdį, ir turime progos pamatyti, kaip rašytojus traktuoja komunistų partija ir valstybė, kaip jų įtakoje rašytojai supranta pačią literatūrą, kokius kūrybinius metodus jie vartoja. O tai nemažiau svarbu negu jų idėjos. Todėl ir pažiūrėkime, kokiose aplinkybėse sovietinės Lietuvos rašytojai kuria, kokius reikalavimus jie turi atlikti, kokios marksistinės teorijos tezės jiems labiausiai rūpi, kokiais rezultatais tai pasireiškia literatūroj, kaip mene.
Skaityti daugiau...
 
Keturi Vilniaus katedros paveikslai PDF Spausdinti El. paštas

Vilniaus katedra — V. Augustino nuotrauka

KLAIDINGA T. NARBUTO REKONSTRUKCIJA PRIEŠ 100 METŲ*)

Vilniaus šv. Stanislovo katedra stovi Lietuvos Bažnyčios, kartu ir mūsų meno istorijos pradžioje. Tiesa, ji nebuvo pati seniausioji krikščioniška Lietuvos bažnyčia. Mindaugo Lietuvoje ir vėliau nuo Vytenio bei Gedimino viešpatavimo laikų Vilniuje, Naugarduke ir kitose Lietuvos vietose dirbę pranciškonų ir domininkonų misionieriai turėjo kuklių maldos namų, taip pat svetimšaliai pirkliai, apsistoję pagoniškos Lietuvos centruose. Seniausios ateivių bažnyčios buvo pašvęstos šv. Mikalojui. Jūra, upė, prekyba yra elementai, kurie viduramžiais buvo siejami su šv. Mikalojaus, laivininkų globėjo, kultu. Tokių labai senų bažnyčių turime Vilniuje ir net Kaune. Jų įkūrimo laikas nėra žinomas. Klaipėdoje šv. Mikalojaus bažnyčia buvo jau 1258. Atskirą klausimą sudaro bizantiškojo meno ankstyboji įtaka. Gardino pilyje, laikinai patekusioje po rusų kunigaikščių valdžia, nedidelės bizantiškos mūrinės cerkvės pamatai iš XII amž. buvo iškasti 1932-34 m. Pusėtinai išsilaikiusi bizantiškoji Koložos cerkvelė prie Gardino galėjo būti pastatyta ir vėliau, H. Lowmianskio spėjimu, net Vytauto Didžiojo viešpatavimo metais. Visi šie reiškiniai dar skendi ankstybojo istorijos peri jodo prietemoje ir Lietuvos meno vystymuisi nepadarė žymesnės įtakos.

*Kitoje vietoje jau teko pažymėti T. Narbuto negatyvi reikšme Lietuvos meno istorijai. Cia norima šj tvirtinimą detaliau pailiustruoti vienu pavyzdžiu. Narbuto raštų reikšmės būta ir pozityvios daugeliu atžvilgiu. Šimtmečiui praėjus po "Mažesniųjų istorijos raštų" (1856) pasirodymo Vilniuje, būtų proga šią reikšmę visapusiškiau iškelti.
Skaityti daugiau...
 
BITELEI PDF Spausdinti El. paštas
Išbučiuoji žiedelius,
Paprastus, menkutėlius.
Ne žvaigždžių tau skirtas kelias:
Nusilenkti tik gėlelei
Paprastutei mūsų žemės,
Bet tava daina, bitele,
Mus nuo žemės purvo kelia.
Dega skaisčiai vaško žvakės ... —
Ak, kad taip ir mūsų akys
Skaityti daugiau...
 
NIEKO NEBENORIU LIESTI, PDF Spausdinti El. paštas
tiktai žiūrėti į netikrą,
patyčiai uždarytą savo vasarą
tarpe gigantiškų namų.

Keli neūžaugos, bevardžiai medžiai,
nuvytęs trikampis žolės su paukščiu mediniu
ir pamesta balta skara, lyg nenužydinčiu žiedu.
Skaityti daugiau...
 
DAINŲ KRAITIS IŠ TĖVYNĖS PDF Spausdinti El. paštas
Tęsinys

žiūr. "Aidų" 1955 Nr. 1.

23. JOKIM, BROLUŽIAI
1.    Jokim, brolužiai,
Vienu kelužiu,
Nepalikim jauniausio. (2)

2.    O kai paliksim
Jauną brolužį —
Netropysim kelužį.

3.    O kai prijosim
Žalią giružę,
Laušim beržo rykštužę.

4.    Kai pasilaušim
Beržo rykštužę,
Pamudrysim žirgužį.

5.    O kai prijosim
Lygią lankelę,
Paganysim žirgelius.

6.    O kai prijosim
Strovią upelę,
Pagirdysim žirgelius.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKASIS NACIONALIZMAS LIBERALIZMO ŽENKLE PDF Spausdinti El. paštas
(Tęsinys)
 
14.  Beidėjinio totalizmo įsikūnijimas politikos primato "pasaulėžiūroje"

"Virš kultūros, virš ūkio, net virš teisės ir moralės — pasak mūsų nacionalizmo atstovo D. Cesevičiaus, — iškyla ir išsiplečia politikos primatas (m. p. Y). Sustiprėjęs nacionalizmas tą tendenciją dar daugiau išryškina. Iškyla totalistinė, griežta centralizuota valstybė, geriausiai tinkanti visokiai dezorientacijai ir demoralizacijai tvarkyti" (op. cit. p. 489). Vadinas, politikos primatas veda į totalistinės valstybės primatą arba atvirkščiai. Politika yra virš visko — ir kultūros, ir teisės, ir net moralės. Ji virsta visų sričių centras, mastas, sprendėjas, savotiškas politikos dievas.

Liaudininkiškasis politikos primatas sueina į kitą politikos formą — demokratiją. "Politinėje, socialinėje ir dvasinės kultūros (m. p. Y) srityje varpininkai, — pasak M. Mackevičiaus, — nuosekliai ir griežtai laikosi visų demokratijos principų, iš kurių išplaukia minties, sąžinės laisvės ir asmens pirmavimas visose gyvenimo srityse. Kategoriškas tų principų išpažinimas ir nuoseklus jų įgyvendinimas konsekventiškai veda prie tikrosios demokratijos", (m. pabraukimai, Y). Vadinas, iš demokratijos "išplaukia" visi "principai", ir tie patys "principai" veda prie tikrosios demokratijos. Demokratija, kaip dievas, yra ir pats sau šaltinis ir pats sau tikslas. Kiti principai jai nebereikalingi, nes ji pati juos gamina, tačiau kitiems (visoms kitoms sritims) reikalingi jos principai; jie reikalingi ir kultūrai, ir religijai, net Bažnyčiai. Dėl to ir "varpininkų pažiūros kultūros, religijos ir bažnyčios klausimuose, — pasak to paties, — išplaukia iš nuoseklaus demokratijos principų supratimo ir objektyvios tų principų interpretacijos". (Iš varpininkų istorijos ir ideologijos: "Studentų Varpas" 1948, p. 8).
Skaityti daugiau...
 
EINŠTEINO MOKSLINIS PALIKIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Einšteino vardas daugumui žmonių siejasi su reliatyvumo teorija ir jos keistomis, neįtikėtinomis išvadomis, prieštaraujančiomis kasdieniniam vadinamajam sveikam galvojimui. Kalbant apie Einšteiną kaip mokslininką, tenka pradėti nuo reliatyvumo teorijos. Tai beveik yra pirmas žymus Einšteino pasirodymas mokslo arenoje, atnešęs jam, nors ir ne ūmai, pasaulinį garsą ir pastatęs jį mokslo viršūnėse. Iš tikrųjų tenka kalbėti apie reliatyvumo teorijas, nes jų yra dvi: ribotojo reliatyvumo teorija ir bendrojo reliatyvumo teorija.

Ribotojo reliatyvumo teoriją Einšteinas paskelbė 1905 m. Jos atsiradimas nebuvo atsitiktinis. Jąja Einšteinas siekė atsakyti į prieštaravimus, su kuriais susidūrė mokslas ryšium su neigiamais rezultatais iš istorinio Michelsono-Morley bandymo, pirmą kartą įvykdyto dar 1887 m. ir turėjusio įrodyti visatos eterio vėjo pasireiškimą. Iškilusius prieštaravimus mėgino aiškinti eilė mokslininkų, tarp jų ir didysis olandų fizikas-matematikas Lorentzas, nustatęs garsiąją formulę apie elektrono masės kitėjimo priklausomumą nuo greičio.

Lorentzo formules variklyje esąs vadinamasis Fitzgeraldo faktorius mažiems greičiams yra beveik lygus vienetui, nes šviesos greitis c yra labai didelis skaičius. Bet greičiams didėjant, faktoriaus vertė pasidaro apčiuopiama. Michel-sono bandymo nelauktus rezultatus Lorentzas ir aiškino aparatūros išmatavimų sutrumpėjimu, proporcionaliu Fitzgeraldo faktoriui, veikiant žemės judesio greičiui. Lorentzo formules buvo teisingos, tik jo argumentacija nebuvo tiksli, ir jis reiškinio negalėjo išaiškinti. Klausimo išaiškinimą ir davė Einšteino riboto reliatyvumo teorija.
Skaityti daugiau...
 
LITERATŪRINE PROBLEMATIKA IR LIETUVIŠKAS KAIMAS PDF Spausdinti El. paštas


Rašydamas apie Alės Rūtos "Trumpos Dienos" romaną, vienas recenzentas pastebėjo, kad ir ateity dar galime laukti literatūros kūrinių apie lietuviško kaimo gyvenimą iš tų rašytojų, kurie neketina plaukti į tarptautinius vandenis, ši pastaba, man atrodo, tik iš dalies teisinga.

Iš tikrųjų komunistinės prievartos sugriautas tradicinis lietuviškas kaimas pasiliks iki mirties brangus tiems rašytojams, kurie jame praleido vaikystės ir jaunystės gražiąsias dienas. Jiems jis pasiliks, kaip nepasiekiama svajone, net jeigu jie išleistų iš akių, kad tas kaimas yra davęs pagrindą tautinei kultūrai naujausiais laikais. Tačiau minėta pastaba neteisinga ta prasme, kad ji sugestionuoja mintį, esą, vaizduojant lietuvišką kaimą, negalima atskleisti žmogiškų problemų, kurios galėtų sudominti ne tik savuosius, bet ir svetimtaučius, ši mintis būtų teisinga, jeigu mūsų rašytojai ateities kūriniuose pirmiausia jieškotų mielų gamtavaizdžių ir etnografinių bruožų, šitoks žvilgsnis, deja, man atrodo, arba paviršutiniškas arba yra gerokai sušablonėjęs po to, kai apie mūsų kaimą nemaža yra rašę Žemaitė, V. Krėvė, Vaižgantas ir dar vienas kitas. Norima sudaryti įspūdį, kad apie lietuvišką kaimą nebegalima pasakyti nieko naujo nė įdomaus. Tačiau man atrodo, kad dėl to kaltesni yra mūsų rašytojai, bet ne lietuviškas kaimas, į kurį jie nepajėgia arba nepasistengia giliau ir originaliau pažvelgti.
Skaityti daugiau...
 
NAKTYS KARALIŠKIUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Liudas Dovydėnas: NAKTYS KA RALIšKIUOSE. Apysaka. Išleido Terra. Chicago, 1955. 168 p.

,Autorius šią knygą nupynė iš vaikystės atsiminimų. Tai ilgesingas žvelgimas, |„ savo tėviškės namus, žmone?,, laukus, girias ir žvėris. Čia praskamba, šienapjūtės dalgiai ir teka pievas i skrodžianti Lakštanos upė. Būdamas toli,,.svetimoje žemėje, jisai nori :i"pasekti pasaką anų auksinės vasaros, dienų": (p. 10). ,

Liudas Dovydėnas savo "Naktims" nejieškojo kokio viena intryga ar vienu. glaudesniu atsitikimu pamušto turinio. Apskritai paėmus, veikalas kai kur svyruoja tarp apysakos ir atsiminimų.  Jame   rasime  aprašytą dėdės atvažiavimą, išvykimą į pievas, šienapjūtę, susitikimą su stirna, pašnekesius apie žvaigždes, nuklydimą pas čigonus, įterptas pasakas ir dar kitokios medžiagos. Iš šių rėmų į mus ateina gan ryškūs, gyvi žmonės — dėdė, Mikutis ir kiti. Jie yra be kokių problemų, liaudiniai ir tradiciniai, neišsiskiria iš pievų ir girių peisažo. Tik čigonų istorija paskleidžia kiek daugiau egzotikos.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Jonas Mekas: SEMENIšKIŲ IDILĖS. "Aidų" leidinys. 1955 m., 62 p., kaina 1 dol.

LIETUVA (Lietuvos vaizdų albumas). II laida. Nuotraukos Vytauto Augustino. Išleido "Ateitis". Spaudė pranciškonų spaustuvė Brooklyne. 120 p. kreidiniame popieriuje.
Skaityti daugiau...
 
ŠV. TĖVO ŽODIS PASAULIUI PDF Spausdinti El. paštas
Kalėdų išvakarėse per Vatikano radiją vėl suskambėjo popiežiaus balsas, oro vilnimis pasiekdamas tolimiausius žemės kraštus. Jau septyniolikti metai, kai Kristaus gimimo iškilmėje Šv. Tėvas prabyla į pasaulį. Tai nėra eilinis sveikinimo bei laiminimo žodis, taikomas tik katalikams. Popiežius Kūčių dieną kalba visiems, Evangelijos šviesoje gvildendamas tas problemas, kurios labiausiai dega.

Pijaus XII pontifikatą tenka laikyti vienu iš pačių sunkiausių Bažnyčios istorijoje. Tai atominės epochos rytmetys, susijęs su be galo opiais klausimais, reikalingais greito ir aiškaus atsakymo. Šį amžių galima pavadinti revoliuciniu ne tik socialinio gyvenimo raidoje, bet ir žmogaus viduje. Naujas žvilgsnis į filosofiją, meną ir gamtos mokslui iššaukė daug naujų problemų. Su jomis neišvengiamai tenka susidurti ir Bažnyčiai. XX amžius savo dinamiškumu, technikos pažanga, pramonės išbujojimu ir žmogaus dvasiniu nerimu, išsiskiria iš visų ankstyvesniųjų, kuriuose reiškėsi popiežių veikla bei įtaka.
Skaityti daugiau...
 
BALTŲ KAIMYNAI FINO-UGRAI*) PDF Spausdinti El. paštas
Tautų grupe, gyvenanti šiaurės rytų Europoje ir vakarų Sibire. Kartu su samojėdais jie sudaro urališką kalbinę šeimą. Dabar fino-ugrų tautų suskirstymas ir jų skaičiai yra tokie: (1) Ugrų grupė: ost jakai (18.000) ir vogulai (5000), gyveną prie Obės upės, tad dar vadinami Ob-ugrai, ir vengrai (9 mil.); (2) Permės grupė: votjakai (1/2 mil.) ir sirjenai (220.000); (3) Volgos grupė: čeremisai (1/2 mil.) ir mordvinai (1 1/2 mil.); (4) Skandinavijos lapiai (30.000); (5) Baltijos finai: suomiai (3 1/2 mil.), estai (1 mil.), vėpsai (26.000), ingrai (13.000), lybiai ir votai (vos po 1000). Suomių šaką karelus, esančius sovietų valdžioje (Karelo-Finų SSR), apie 100.000, sovietai jau baigia išnaikinti trėmimais, dirbtinai sukeltu badu ir kitomis žinomomis genocido priemonėmis, nes laikyti kitataučius prie savo krašto ribų šių dienų Rusijos valdovai laiko pavojingu dalyku.

*) Terminas "suomiai-ugrai" yra nepatogus tuo, kad per daug siejasi su tikraisiais suomiais.

Fino-ugrų kalba yra savarankiška, ji nėra mongoliška ar turko-totoriška, kaip seniau buvo manyta, greičiau ji turi kai kurio giminingumo su indoeuropiečių kalbine šeima. Rasei atžvilgiu fino-ugrai nėra mongolai, bet europiečiai. Jie dar nebuvę susiskaldę į atskiras tautas iki maždaug 2500 pr. Kr. Jų senoji tėvynė buvusi srityse tarp Dniepro, Dauguvos ir Uralo augštupių, prie vidurinės Volgos. Jie vertėsi medžiokle ir žvejyba, laikė šunis, avis ir šiaurės elnius (pastarųjų jaukinimą išmoko iš šamo jėdų). Apie 200 pr. Kr., susidūrę su indoeuropiečiais, fino-ugrai pramoko pirmykštės žemdirbystės. Apie tą laiką, pereinamąją gadynę iš akmens į žalvario amžių, fino-ugrai pradėjo skirstytis ir keliauti į vakarus. Tada susidarė atskiros tautos.
Skaityti daugiau...
 
APIE MUZIKĄ MARIJAI PDF Spausdinti El. paštas
Kaip visa muzikinė kūryba, taip ir Marijai skirtoji atsiremia j pirmąjį krikščioniškosios eros muzikinį stilių — gregorinį choralą. Čia turime jieškoti pačių seniausių muzikinių Marijos veikalų, ir iš tikrųjų, čia randame jų labai įvairiomis formomis.

Bene pačia seniausia giesme — canticle — laikytina Magnificat — "Garbink, mano siela, Viešpatį". Tai švento Luko evangelijos žodžiui. Dėi to ir giesmė vadinama evange'iškąja. Šiandien Magnificat giedama visuose mišparuose, šios giesmės muzikinė struktūra yra antikinė. Be to, ji giedama net aštuoniais tonais ir dar, pagal dienos bei švenčių pamaldų reikalavime, keičiama jos pradžia ir . Labausiai iškilmingumu pasižymi antrojo, septintojo ir aštuntojo tono pradžia. Kaip psalmėse, taip ir Magnificat ryški sinagoginio žydų giedojimo įtaka.

Psalmė į gregorinį giedojimą yra tiesiogiai perėjusi iš Senojo Testamento. Psalmės turiniui paryškinti, jam sutrauktai nusakyti bei iškelti, būdingiausias psalmės dvieilis būdavo giedamas jos pradžioje skirtinga melodija. Toksai psalmės preliudas yra vadinamas antifona. Antifonai vėliau vartotos įvairios švento Rašto sentencijos. Ji giedama taip pat ir psalmes pabaigoje, lyg koks postliūdas. Psalmė ir antifona laikytina viena iš seniausių gregorinio stiliaus formų.
Skaityti daugiau...
 
BENDRUOMENE SVEIKINA IR KVIEČIA PDF Spausdinti El. paštas
1955 metai mums, lietuviams, praėjo tų pačių rūpesčių ženkle. Tarptautinė padėtis palengvėjimo nebeatnešė. Priešingai, Vakarų pasukimas iieškoti sugyvenimo su komunistiniais vergėjais atsiliepė dideliu nerimu lietuvių širdyse, nes toks sugyvenimas ilgintų Lietuvos ir lietuvių tautos vergijos dienas, pratęstų kančias, alintų dvasines ir fizines jėgas.

Iš kitos pusės visu aštrumu jautėme ties laisvajame pasaulyje atsidūrusių lietuvių galvomis pakibusia nutautimo grėsmę. Juo skaudžiau, kad šitos grėsmės pavojus nuolat didėja dėl vis ryškiau įsigalinčio mūsų abejingumo tautiniams reikalams, dėl mūsų užsidarymo asmeninių savo reikalų bei patogumų rate.

Visa tai kėlė didelio susirūpinimo.

Iš kitos pusės galėjome džiaugtis tuo, kas žadino ir stiprino lietuvių dvasią. Šiuo žadinimo keliu garbingai ėjo mūsų vargo mokyklos, lietuviška knyga ir laikraštis, ansambliai ir chorai, mūsų teatrai ir kiti lietuvių kultūros ugdytojai bei skleidėjai. Malonu mums pastebėti, kad savo jau juntamą dalį lietuvių kultūros darbui atidavė ir Lietuvių Bendruomenė, nuolat stiprėjanti ir vis daugiau gyvenime prigyjanti.
Skaityti daugiau...
 
KULTŪROS FONDO ATSIŠAUKIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių kultūra, kaip ir pati tauta, išgyvena sunkius laikus. Ji svetimųjų niokojama ir nuodijama tėvynėje, o už jos sienų atsiradusius tautiečius pagauna emigracinė asimiliacija, nešanti lietuviškos kultūros nykimą.

Vien tik aimanuoti dėl ištikusios bėdos yra per maža. Reikia gelbėti tai, kas šiuo metu mūsų pastangomis dar jralima išgelbėti: reikia gyvai rūpintis lietuviškos kultūros likimu naujose aplinkybėse.

Jau nebe nuo šiandien aktualus Kultūros Fondas. Jo reikalas buvo keliamas nepriklausomo gyvenimo metais. Ta kryptimi konkrečių žygių pokariniais metais padaryta Vokietijoje, Kanadoje, Australijoje. Seniai jau laikas turėti Kultūros Fondą ir Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Nieko nepadės dejonės dėl pavėlavimo. Tolimesnis mūsų nerūpestingumas šioje srityje būtų nuostolingas ne tik mums patiems, bet drauge jis reikštų ir bendrai vienos tautos kultūros susinimą pasaulio tautinių kultūrų šeimoje.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
• Prez. D. Eisenhoweris ir valst. sekr. F. J. Dulles, Kalėdų proga sveikindami Rusijos pavergtus kraštus, išreiškė viltį, kad jie atgaus laisvę. Maskvai tai labai nepatiko. Amerikos prezidento ir valst. sekretoriaus kalėdiniai sveikinimai buvo palaikyti kišimusi į "liaudies demokratijų vidaus reikalus" ir net kurstymu. Toks komunistų užkabinimas JAV prezidento prieštarauja vadinamai "Ženevos dvasiai", kaip ir Buganino bei Chruščiovo agresyvios kalbos, lankant Indiją. Burmą ir Afganistaną. Po to gi Baltieji Rūmai pareiškė, jog "taikingas pavergtų tautų išlaisvinimas buvo, yra ir — ligi bus pasiektas — liks ir toliau Jungtinių Valstybių politikoje vienas iš svarbiųjų tikslų". Į Rusijos puolimą reagavo ir Jungt. Pavergtos tautos, įteikdamos Amerikos spaudai paaiškinimą, kuriuo iškeliama pavergtųjų tautų teisė į laisvę ir Rusijos smurtas. JAV prezidentui gi buvo pasiųsta padėkos telegrama.

• Kultūros Fondo pirm. Juozas Kreivėnas ir Liet. Rašyt. Dr-jos pirmininkas Benys Babrauskas, bendru atsišauk:mu kreipėsi į visus lietuvius bei jų organizacijas, kviesdami ateiti j pagalbą prof. Mykolui Biržiškai, ištiktam didelių šeimos nelaimių. Atsišaukime rašoma; "Garbingas lietuvis, didis mokslininkas, žymiausias lietuvių literatūros istorikas, pirmasis Vilniaus karys, Lietuvių Mokslu Akademijos pirmininkas, Vilniaus universiteto rektorius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mykolas Biržiška trijų mėnesių laikotarpyje liko ištiktas dvigubos nelaimės. Netekęs žmonos ir žento, be to. dukteriai palūžus ir gal ilgam atgulus ligoninėn, 73 metų amžiaus profesorius šiandien yra likęs trijų mažamečiu vaikučių — 5, 7 ir 9 metų — vieninteliu globėju ir tėvu". Atsišaukime aukas prašoma siųsti arba tiesiog nelaimės ištiktam profesoriui šiuo adresu: M. Biržiška, 1122 So. Magnolia Ave., Los Angeles 6, Calif., arba Kultūros Fondui, 1602 So. 48 Court, Cicero, 111. Aukotojai bus skelbiami spaudoje.
Skaityti daugiau...
 
"AIDAI" SKIRIA LITERATŪROS PREMIJĄ PDF Spausdinti El. paštas
Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai", leidžiama TT. Pranciškonų, pamečiui skiria po vieną $500.00 premiją už premijos komisijos geriausiu pripažintą grožines literatūros ir mokslo veikalą,   šiuo skelbiama jos taisykles:

1.    1956 metais trečią kartą premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar dramą.

2.    Už premijos komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI PDF Spausdinti El. paštas
Chicgo, III.: Dr. K. Aglinskas, Petras Er. Jaras. ka.i. V. Juršėnas, Vaclovas Kleiza, St. Stravinskis, S. A. Tumosai, Dr. St. Urba. Prel. I. Albavičius, Cicero, III.; J. Klimas, E. Chicago; kun. J. Grigaitis, Kankakee, III.; Dr. A. Lipskis, Berwyn, III.; Dr. R. Širdys, Sterling, III.; M. Stankaitienė, Rockford, III.; Bronius V. Galinis, Dorchester, Mass.; Pranas Lembertas, So. Boston, Mass. Elizabeth, N. J. — kun. V. Karalevičius, St. Markevičius, kun. J. Pragulbickas. Kun. dr. J. Starkus,
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Ged. Baltrušaitis, Los Angeles, Calif.; prel. C. Steponis, Burbank, Calif.; J. Kasakaitis, A. Orvidas, J. Tričys — Chicago, III.; V. šilėnas, Berwyn, III.; S. Taucyte. Waukegan, III.; J. Butkus, Bridgeport, Conn.; I. Ruseckienė, Hartford, Conn.; K. Barzdukas, Kearny, N. J.; J. Iškauskas, laterson, N. J.; A. M., Brockton, Mass; A. J. Gudaitis, J. Janulevičienė. O. Lukoševliiūtė — Brooklyn, N. Y.; Jonas Valickis, Buffalo, N. Y.; kun. P. Jonaitis, Palme, N. Y.; VI. Braziulis, Cleveland, Ohio; K. Valaitis, Philadelphia, Pa.; kun. V. Bud. .ckas, Pittsburgh, Pa.; J. Bakšys, Toronto, Ont., Canada.

"Aidų" administracija   visiems nuoširdžiai dėkoja.

 
LEIDĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis

Redakcijos nariai — T.  Leonardas  Andriekus, O. F. M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas

Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai