Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
2 vasaris
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
M. Krupavičius — Vasario šešioliktoji ............................................................................................... 49
Kleofas Jurgelionis — Smūtkeliui, Versmė ir upeliukas, Rondeau, Naujakurių naujakuriai, Matau,  Giedra ir sopulys, Ateik (eil.)    ............................................................................................................ 52
Benys Babrauskas — Kleofas Jurgelionis — nepažintas poetas, nesuprastas žmogus ................... 53
P. Daugintis, S. J. — Korporatyvizmo paveikslai ............................................................................... 62
Dvi albanų liaudies dainos (vertė J. Aistis) ......................................................................................... 67
Vitalija Bogutaitė — Dabartis, Liūdesys, Atsisveikinimas, Alkanieji, Susitikimas (eil.) ................. 69
Dr. Jonas Grinius — Lietuvių sovietinės literatūros pobūdis ............................................................ 70
Kan. Mykolas Vaitkus — Mistiniame sode ....................................................................................... 78

KŪRYBOS PASAULYJE

LITERATŪRA
Al. Baronas — Mylėkime ir nedažytą ................................................................................................. 84

KNYGOS IR ŽURNALAI
Jurgis Blekaitis — Naujas Radauskas (Henrikas Radauskas: žiemos daina, eil.) .......................... 86
J. Grinius — Nelės Mazalaitės "Negestis" ....................................................................................... 89

MENAS
L. Andriekus — Adomo Galdiko kūrybos kelias ................................................................................ 91

VISUOMENINIS GYVENIMAS
K. Mockus — JAV Liet. Bendruomenė įžengė į naują laikotarpį ..................................................... 93
L. A. — Dvi sukaktys — dvi premijos ................................................................................................ 95

ĮVYKIAI    ............................................................................................................................................ 96
Skaityti daugiau...
 
VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI PDF Spausdinti El. paštas


Vasario Šešioliktoji ilgų, kruvinų lietuvių tautos kovų su rusų caro okupacija už Lietuvos laisvę laimėjimo diena. Ji ištisos revoliucijų, sukilimų ir įvairių kitokios rūšies pasipriešinimų caro valdžiai eilės, knygnešių, didžios tautos vienybės ir pagaliau partizanų ir savanorių iškalbinga ir reikšminga liudininkė. Vasario Šešioliktoji tų lietuvių tautos kovų už savo laisvę, kalinimų, žudymų, trėmimų, kankinimų, tamsinimo ir alinimo martirologijos knygos paskutinysis lapas. Vasario Šešioliktoji Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės triumfo diena. Ta didžioji diena jokiose sąlygose ir aplinkybėse negali nustoti savo vertės ir reikšmės. Mums lietuviams ji yra nemari. Ji gali keist tik savo būdą ir krypti pagal gyvenimo sąlygų reikalavimą.

Nepriklausomybės laikais Vasario Šešioliktoji buvo didžiulė tautos džiaugsmo šventė ir ryžto ginti savo laisvę demonstracija. Šiais Lietuvos ir lietuvių tautos didžiųjų nelaimių laikais Vasario Šešioliktoji yra neišsiamamas aukingumo, kovingumo, ištvermės ir tesėjimo šaltinis kovoti už savo augščiausįjį idealą — Lietuvos laisvę — ligi laimėjimo. Ji mums teikia gražiausių pasididžiavimo ir sekimo vertų vesti tai kovai pavyzdžių ir yra tų kovų kelių rodiklis.

Jau ilgus kaip badas metus lietuvių tauta naikinama žiauraus bolševiko. Sunkioji tremt:es našta ir tėvynės ilgesys tremtinių ir kitų išeivių nugaras lenkia. Ir Vasario Šešioliktoji tenka švęsti jau metų eilė toli nuo nelaimingos tėvynės svetimose žemėse. Ji švenčiama lygiai pakilusia dvasia, bet kitokiomis nuotaikomis ir kitokios temos gvildenamos negu nepriklausomybės laikais.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
SMŪTKELIUI
Nors galiu Tave suprasti
Ir kaip Dievą ir kaip žmogų,
Negaliu Tavęs iš medžio nusidrožti,
Kaip pavidalą patogų,
Ir po stogeliu užvožti.
 
VERSMĖ IR UPELIUKAS
Dar viliojo mus žalia pakriūtė,
Pogulis pakluonėj taip meilus,
Dobilais kvepėjo šienapjūtė,
Artinosi rugiapjūtė,
Šnekučiavo apie versmę
Upeliukas jau nebegilus.

Šnekučiuokim šnekesį meilingą,
Kol ir vėl upeliui atsiduos versmė
Ir abu išvien kels potvynį galingą,
Jūros ilgesiu žavingą,
Ir čia pat pakluonėj mūsų
Augs ir plauks gyvenimo sėkmė.
Skaityti daugiau...
 
KLEOFAS JURGELIONIS NEPAŽINTAS POETAS, NESUPRASTAS ŽMOGUS PDF Spausdinti El. paštas
(70 metų sukakčiai)

Būdami Lietuvoje, žinojome tik du Amerikos lietuvių poetus: Joną Jonilą ir Kleofą Jurgelionį. Daug autorių vardų matydavome ir jų gausingos poezijos paskaitydavome Amerikos lietuvių laikraščiuose, tiktai tą poeziją vadindavom "amerikoniška" ir, vertindami Lietuvos poetų mastu, ją laikydavome esančia anapus literatūros ribų. O tie du, Jonila ir Kleofas Jurgelionis, tačiau buvo tokie amerikiečiai poetai, apie kuriuos naujosios mūsų literatūros profesorius kalbėjo ex cathedra (tiesiogine to žodžio prasme), kurie tai pat buvo įtraukti į poezijos antalogijas: Jonas Jonila — į Tysliavos redaguotą "Sūduvą", o Jurgelionis — į Binkio "Vainikus". Savaime suprantama, nei M. Gustaitis, nei J. Tysliava nelaikyta Amerikos lietuvių poetais: nors M. Gustaičio daugiausia poezijos knygų išleista Amerikoje, tačiau jų autoriaus taip trumpai čia būta, galima sakyti, tik viešėta, o Tysliava buvo jau grynas nepriklausomosios Lietuvos produktas, į Ameriką vos 1932 m. iškeliavęs laimės jieškoti, tik čia, kaip poetas, jos neradęs. Beje, A. Vaičiulaitis ir J. Aistis, atsidūrę Amerikoje, pripažino jau daugiau Amerikos lietuvių poetų: keletą jų įtraukė į Lietuvių Rašytojų Dr-ją, taip pat į Lietuvių poezijos antologiją. Iš jų ypač minėtinas Julius Baniulis.
Skaityti daugiau...
 
KORPORATYVIZMO PAVEIKSLAI PDF Spausdinti El. paštas
Nekartą mūsų spaudoje ir šio žurnalo puslapiuose buvo rašyta apie korporatyvizmą ir jo doktrinos pagrindus. Šiame straipsnyje norėtume kiek plačiau pavaizduoti jo įgyvendinimo tiek praktinius, tiek teoretinius bandymus. Tie gyvenimo ir teoretikų — taip sakant — nupiešti jo portretai ir teoretikų škicuoti ekskizai bei detalės tepadeda susidaryti kiek pilnesnį konkrečios korporatyvinės santvarkos vaizdą.

I.
1.    Korporatyvizmo paveikslų apžvalgą reikėtų pradėti bent nuo romėniškųjų korporacijų, gyvavusių respublikos ir imperatorių laikais. Jos turėjo puikius teisinius nuostatus, bet niekados nepajėgė išsikovoti savarankiškumo, autonomijos.

2.    Ilgokai reikėtų prisižiūrėti į viduramžiais gyvavusias korporacijas ir to paties stiliaus jų tęsinį pirmoje naujųjų amžių pusėje. Jos buvo gana prisitaikiusios to laiko ūkiškojo ir kitokio bendruomeniškojo gyvenimo sąlygoms. Tada vyravo amatų ūkis. kurį įgalino menkas dėl karų ir marų žmonių prieauglis, gana sudėtinga ir ilgo laiko reikalaujanti amatui išmokti technika (mokiniai, gizeliai, meistrai), galimybė lengvai apsirūpinti — dažniausiai vietoje — reikalinga žaliava ir parduoti savo gaminius. Tiek Sombartas, tiek Fanfani sprendžia, jog korporacijos 12-14 šimtmetyje atliko joms skirtus uždavinius, būtent: jos įgalino amatininkų savarankiškumą, perdavimą kartai iš kartos amatų technikos, įgyvendinimą amatų apsaugos įstatymų ir apgalėjimą ūkiniame gyvenime partikula-ristinės bei egoistinės ekonomijos. Vėliau prasidėjo jų smukimas — jos piktanaudojo savo teises bei privilegijas ir nenorėjo ar nepajėgė prisitaikyti prie naujai bekylančios vidutinės ir stambiosios pramonės stiliaus.
Skaityti daugiau...
 
DVI ALBANŲ LIAUDIES DAINOS PDF Spausdinti El. paštas
I
Kai tu leidais pakalnėlėn
Su gelsvos palaidinėlės
Rankovėlėm paraitytom —
Aš maniau, manęs lankytų
Ateini, ir tau šypso jau,
Bet ėjai tu sau darbelin,
Graudinai mano širdelę ...

Tu nepyk, nepyk, berneli,—
Užeisiu aš iš darbelio
Aplankyt tavęs bernelio ...
Žmonės žudosi ir riejas,
Bet ir vėl jie susitaiko,
Ogi mudu nesižudėm,
Tik pasikeitėm žodeliais ...
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
DABARTIS
Suirę plytos.
Pamatai netekę atsvaros dainuoja . . .
Ir debesys, prinokę lietumi,
Nuplauna degančius raudonus stogus.
Ramybė uždengia žaizduotas
Kryžkelių šviesas,
Ir takas spindi
Dabarties tyloj.

LIŪDESYS
Pilkoje eisenoj su rudenio žiedais
Dainuoja medžiai
Ir jų daina — vaikystės vakaro
Malda saulėleidy,
Kuomet bangose skęsta
Valandos —
Ir laikas supasi dienų
Glėby.
Kaip gera medžiams vėl
Gyventi nežinojime,
Paklyst minioj, tarp alkanų . . .
Ir mirt skausmingoj
Vakaro agonijoj,
Kur pilna vėjo, saulės ir žiedų.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ SOVIETINES LITERATŪROS POBŪDIS PDF Spausdinti El. paštas
(Tęsinys)
 
III. Permanentinės temos ir idėjos.

Pirmiausia — kaip sovietiniai lietuvių rašytojai pergyvena ir vaizduoja gamtą? Ar jų kūryboj yra bent šešėlis to krikščioniško požiūrio, pagal kurį gamta yra Dievo kūrinys, Dievo ženklai, kurie netiesiogiškai skelbia savo Kūrėją? Deja, šitokio santykio nėra. Socialistiniame realizme jo ir negali būti. Kitaip tai būtų palaikymas praeities senojo antstato, kurį reikia sugriauti.

Bet sovietinių lietuvių raštuose dar galima sutikti humanistinį požiūrį, pagal kurį gamta yra vertybė savyje. Dar lietuviai rašytojai, ypač poetai, pasidžiaugia gamta tokia, kokia ji yra. Jie dar grožisi Lietuvos peisažu ir jo detalėmis. Tačiau ir šitoks pasyvus požiūris Į gamtą kompartijos kritikams nepatinka.

Antai, rašydamas E. Matuzevičiaus eilėraščių rinkinio "Darbymečio vėliavų" vertinimą idėjiniu atžvilgiu, J. Kirkilą puola poetą dėl "Gimtosios žemės" eilėraščio. Nors šis eilėraštis yra giedras ir optimistinis, kaip reikalauja socialistinis realizmas, nors poetas pripažįsta, kad "darbas ir prakaitas mūsų bus stiprybė skaisčios ateities", tačiau to siauram partiečiui neužtenka. Todėl J. Kirkilą "Tiesoj" rašo:
Skaityti daugiau...
 
MISTINIAME SODE PDF Spausdinti El. paštas
1903-1906  METŲ ATSIMINIMAI  IŠ  SEMINARIJOS

Atvykstu Seminarijon
Tad štai tas Mistinis Sodas, ta vieta, kur kai įžengsiu, turės pasikeisti visas buvęs gyvenimas ir prasidėti kažkas visai nauja, gražu, miela... Tad štai toji "Telšiškė arba Samogitiškė Dvasinė Seminarija" (kaip ją anuomet rusai vadino), apie kurią jau aštuonerius metus mąsčiau, į kurią pagaliau pasiryžau įstoti ir, kiek nuo manęs pareis, ištisai išeiti.

Buvo tai 1903 metų rugsėjo pradžia. Ta pati Rotušės Aikštė, anuomet oficialiai vadinamoji "Paradnaja Ploščad" (Paradų Aikštė). Tas pat dešinysis jos kampas, šalia tos pat ir tokios pat Švč. Trejybės bažnyčios, kokią ją palikome, 1944 metų liepos 16 popietėj jai liūdnai sudie sakydami. Tik pati Seminarija anuomet atrodė truputį kitoniškai. Tiesa, tas keturkampis įvažiuojamųjų vartų bokštas buvo toks pat, vien paveiksliukai nišose ne tokie švieži (ar ir ne tokie gražūs, nedrįsčiau spręsti); betgi iš abiejų jo šalių dar nebuvo to gražaus trijų augštų namo — Maironio bei Penkausko darbas, — kuriame tilpo Bažnytinis Muziejus, rektorių būstas ir kanceliarijos bei svečių kambariai; jo vietoj tebuvo menkas vienaaugštis namelis, savo kairėj mūrine siena susisiekiąs su kažkokiais miesto valdybos menkučiais vienaaugščiais pastatais, bene arklidėmis (šiąsias Nepriklausomoj Lietuvoj Kauno miesto valdyba perdirbo į daug jau švaresnes tarnybines įstaigas).
Skaityti daugiau...
 
MYLĖKIME IR NEDAŽYTĄ PDF Spausdinti El. paštas


Sena muzika, kaip plokštelė apie narsų plėšiką Abdulą, grobusį moterų širdeles, kad šiandien kariaujam nebe romantišku kardužėliu, kuriuo romantikai lenkai puolė vokiečių šarvuočius, bet žodžiu, kuris, anot a. a. J. Krumino, turi skambėti kaip šūvis, šiandien ta patrankėle, kuri priešams baisius kapus rengė, yra raštas: nesvarbu, ar Tamošaitienės į kilimą įaustas, ar ant grėblelio koto išrašytas, ar Toronto lietuvių bažnyčios smūtkelio veide išpjaustytas ar, pagaliau, Čibiro-Verax aštunta knyga ispaniškai išleista.

Tačiau argi kiekvienas žodis turi būti šūvis, nuo kurio, kaip nuo anų šautuvėlių, bent vienas priešas krenta, žodis turi būti pasiliktas ir sau pačiam, kad dirva neliktų sausa, kad lietuvis bekovodamas nepaliktų tuščios savo žemės, kad žmogus, propagandiniame vežime pakinkytas, dvasiškai neišsektų. Ir ne tik tas pats propagandinio vežimo tempėjas, bet ir tauta, kuri stovi užpakaly jo. Jokiame kare neišeina visi į frontą, palikdami namus ir dirvas tuščias; jokiame žodžio fronte negali palikti tauta džiūti, kaip ištroškusi žemė.

Šiandien vyrauja nuomonės, kad visi plunksnos žmonės, visi studentai, dainininkai ir menininkai turi ligi paskutinio įsijungti į kovą su raudonuoju, anot Igno Šeiniaus, tvanu, įsilieti į nuolatinį Lietuvos garsinimą.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Henrikas Radauskas: ŽIEMOS DAINA. Eilėraščiai. Chicago MCMLV. Išleido Vytautas Saulius. Tiražas 500 egzempliorių. 80 psl. Kaina 3 doleriai. Leidėjo adresas: 704 North State Street, Chicago 10, 111.

Kazys Bradūnas: DEVYNIOS BALADĖS. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. Chicago, 1955. 141 psl. Kaina $2.00.

Liūne Sutema: TEBŪNIE TARYTUM PASAKOJ. Išleido Terra. Chicago, 1955. 54 p.

Jurgis Gliaudą: RAIDŽIŲ PASĖLIAI. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. Chicago, 1955. 311 p. Kaina $3.00.
Skaityti daugiau...
 
NAUJAS RADAUSKAS PDF Spausdinti El. paštas
Henrikas Radauskas: 21 EMOS DAINA. Eilėraščiai, Chicago, 1955. Išleido Vytautas Saulius. Tiražas — 500 egzempliorių. Kaina nepažymėta.

Prieš penkerius metus "Strėle danguje" buvo susumavusi brandžiąją H. Radausko kūrybą, kurią nuo debiutinio rinkinio "Fontano" eilėraščių skyrė ne vien penkiolikos metų skaičius, bet tas milžiniškas turinys, kurj šie katastrofiški metai nešė. Jie skyrė dvi epochas, mūsų nepriklausomojo gyvenimo laikus paversdami tarsi legendine senove. Todėl "Strėle danguje" tapo antrąja pradžia — kitokio poeto, kitokiame pasaulyje. Su šiuo rinkiniu individuali H. Radausko poezija užėmė nemažiau individualią padėtį mūsų naujosios poezijos visumoje. Savo lygiu, verte Radausko kūryba iš karto atsidūrė neginčijamai svarioj vietoj. Savitas poeto talentas joje pasireiškė brandžiais, išbaigtais kūrybos vaisiais. Net tie, kuriems H. Radausko kūryba yra esmingai svetima, — o tokių nemaža, — negalėjo nepripažinti jai augšto poetinio atsiekimo.
Skaityti daugiau...
 
NELĖS MAZALAITĖS "NEGESTIS" PDF Spausdinti El. paštas
Nelė Mazalaitė savo didelėj apysakoj (arba nedideliame romane) "Negestyje" vaizduoja, kaip per trejetą metų sudūžta Danguolės Gėlaitienės laimės iliuzijos, kurias ji mėgino paversti pastovia amerikietiška tikrove.

Danguolė yra žmona jauno Lietuvos karininko, kuris rusų komunistų buvo areštuotas 1941 metais, ištremtas j Sibirą, o ji pati, karo aplinkybių atskirta nuo savo mažametės dukrelės, likusios pas senutę motiną, atsiduria laisvuose Vakaruose — pradžioj Vokietijoj, paskui Jungtinėse Valstybėse. Brooklyne Danguolė dirba saldainių fabrike ir drabužių siuvykloj, jausdamasi tremtine, kuri turi liudyti pasauliui komunistų barbarybes. Pradžioj ji gyvena, ištikimą vilčiai sugrįžti į savo tėvynę ir susitikti su mylimaisiais — su savo vyru Algirdu, su dukrele ir su motina. Tačiau vėliau Danguolė atsitiktinai susipažįsta su vienu Amerikos advokatu, Pilypu Cordingtonu, kuris ypatingai greitai susižavi tokiomis moterimis, kurios jam kuo nors atrodo egzatiškos. Danguolė Gėlaitienė jam pasirodo egzotiška dėl natūralaus paprastumo, principiškumo ir ištikimybės savo suardytai šeimai fr toli kenčiančiai pavergtai tėvynei. Danguolė vis labiau įsimyli, kol pagalau per teismą esti atskirta nuo savo tariamai mirusio vyro Algirdo ir civiliškai antru kartu susituokia su Pilypu.
Skaityti daugiau...
 
ADOMO GALDIKO KŪRYBOS KELIAS PDF Spausdinti El. paštas
Šiemet sausio 7-21 d. Feigl galerijoje New Yorke įvyko Adomo Galdiko tapybos paroda, jau ne pirma šioje Atlanto pusėje. Dailininkas su amerikietiška publika susitinka trečią kartą, savo kūryba vis labiau patraukdamas galerijų bei muziejų dėmesį ir spaudoje susilaukdamas palankių vertinimų. Tai ypatingai liudija dabar Feigl galerijoje suruoštos parodos pasisekimas.

Normaliais laikais Adomui Galdikui nebūtų reikėję vargti, einant į tarptautinę meno erdvę. Laisvoje tėvynėje, kur jis aktyviai reiškėsi ir kaip kūrėjas, ir kaip profesorius, buvo lydimas užpelnytos šlovės. Ji skambėjo ir už Lietuvos sienų. Atstovaudamas gimtajai šaliai, žinomai Europoje liaudies meno lobiais, Adomas Galdikas jau 1931 m. Paryžiuje Atelier Francais galerijoje suruošė savo kūrinių parodą. Niekas per daug nenustebo, kad tame moderniojo meno centre žymusis Jeu de Paume muziejus įsigijo net 2 jo paveikslus. Šio dailininko kūryba, plaukianti iš tautos dvasinių versmių, turėjo ir svetimšaliams tarti naują žodį. 1937 m. Adomas Galdikas vėl grįžo į Paryžių dalyvauti pasaulinėje parodoje. Tada jis už triptiką "Lietuva" gavo Grand Prix įvertinimą, o už "Šarūno" dekoracijas aukso medalį.
Skaityti daugiau...
 
JAV Liet. BENDR. ĮŽENGĖ Į NAUJĄ LAIKOTARPĮ PDF Spausdinti El. paštas
Pasaulio  lietuvių  organizacijos klausimas
Nors daug Lietuvos sūnų ir dukterų, palikę savo gimtąją šalį, nueina su svetimaisiais pamiršdami visa, kas lietuviška, tačiau kiekvienoje šalyje, į kurią išvyko mūsų tautiečių, vis dėlto atsirado pakankamas skaičius geros valios tautiečių, kurie būrėsi, steigė lietuviškas draugijas, palaikė ryšį su gimtuoju kraštu, prenumeravo ar leido lietuviškus laikraščius.

Visa buvo lengviau, kol Lietuvos ryšiai su pasauliu buvo laisvesni. Net ir carų Rusijos okupacijos metais buvo įmanoma su savaisiais iš svetur palaikyti žymiai tikresnius ryšius, negu tai yra šiandien. Ką jau bekalbėti apie Nepriklausomybės metus? Tada Lietuva tapo natūraliu viso pasaulio lietuvių centru, išsvajota žeme, kurią aplankyti laikė savo pareiga kiekvienas sąmoningas lietuvis. Iškilo reikalas ir organizaciniu atžvilgiu apjungti viso pasaulio lietuvius, leisti atitinkamą laikraštį, siuntinėti informacijas, rūpintis lietuvybės palaikymu. Pasaulio Lietuvių Sąjunga, kurios natūralus centras buvo Nepriklausomos Lietuvos sostinė, nespėjusi dar nė reikiamai išplėtoti savo veikimo, faktiškai sustabdė visą savo darbą, kai Lietuvą užplūdo nauji okupantai.
Skaityti daugiau...
 
DVI SUKAKTYS — DVI PREMIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Du žinomi Amerikos lietuvių laikraščiai, "Draugas" ir "Darbininkas", dabar gyvena 40 m. sukakties nuotaikomis. Pirmasis mini savo tapimą dienraščiu, antrasis gi — ėjimo pradžią. Abu laikraščiai beveik tuo pačiu laiku — sausio mėnesį— suteikė svarias premijas už literatūrą, parodydami, jog sielojasi lietuvišku kūrybiniu žodžiu. Ta proga apsimoka mesti žvilgsnį į jų praeitį, taip reikšmingą mūsų išeivijos gyvenime.

"Draugo" nueitas kelias yra ilgesnis, kaip "Darbininko". Pirmasis jo numeris pasirodė 1909 m. liepos 12 d. Wilkes-Barre mieste, Pennsylvanijoje. Redaktorius buvo kun. K. Urbonavičius. Laikraštis po 3 metų persikėlė į Čikagą, čia jisai stiprėjo ir 1916 m. kovo 31 d. tapo dienraščiu. Leido lietuvių kunigų sambūris. Pirmuoju dienraščio "Draugo" redaktoriumi buvo kun. dr. A. Maliauskis. Jieškant stipresnės atramos, "Draugą" 1920 m. teko perleisti marijonams, kurių rankose tebėra iki šiol. Redaktoriais buvo visa eilė žymių plunksnos darbininkų bei visuomenės veikėjų. Tarp jų labiausiai minėtinas L. šimutis, einąs vyr. redaktoriaus pareigas nuo 1927 m.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Sausio 28 d. Sov. Sąjungos komisarų pirm. Bulganinas JAV prezidentui asmeniškai įteiktame laiške siūle pasirašyti 20 m. draugiškumo sutartį. Atsakymas buvo neigiamas. Eisenhoweris priminė, jog iš Rusijos laukia ne žodžių, o darbų. Tarp jų pirmoje vietoje statomas Vokietijos sujungimas, kuriam priešinasi komunistai. Prezidentas Bulganinui rašo: "Dabartinės tarptautinės įtampos negalėjo sulaikyti Jungtinių Tautų Charta... Kaip galima tikėtis, kad padėtis pagerės, jei pasirašysime tarp dviejų valstybių tuos pačius chartos žodžius".

•    Sausio 9 d. Pavergtųjų Europos Tautų delegacijų pirmininkus priėmė valstybės sekr. J. F. Dulles. Kaip pažymi United Press agentūra, atstovai pageidavo, kad pavergtųjų tautų klausimas būtų iškeltas tarptautinėje konferencijoje ir Jungtinėse Tautose; kad viešoji pasaulio opinija spaustų Rusiją duoti laisvę pavergtiesiems; kad ir toliau būtų transliuojamos radijo programos į kraštus už geležinės uždangos. Valstybės sekr. J. F. Dulles užtikrino, kad "Jungtinės Amerikos Valstybės nepriims jokio kompromiso su Sovietų Sąjunga, kuris reikštų tautų pavergimo pripažinimą". Delegacijoje Lietuvai atstovavo V. Sidzikauskas.
Skaityti daugiau...
 
KNYGOS, GAUNAMOS "AIDŲ" ADMINISTRACIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Vaičiulaitis — PASAKOJIMAI. Rinktines novelės. Įžanga prof. J. Brazaičio, iliustracijos T. Valiaus. Išleido "Venta". 1955 m. 244 p. Knyga įrišta.   Kaina 4 dol.

Jonas Mekas — SEMENIŠKIŲ IDILĖS. Poezija. "Aidų" leidinys. 1955 m., 64 p. Kaina 1 dol. Knygoje poetiškai iškeliama lietuviško kaimo buitis.

Leonardas Andrikus — ATVIROS MARIOS. Lyrika. Iliustravo Telesforas Valius. Išleido Tėvai Pranciškonai. 1955 m. 136 psl. Kaina 2 dol.

Jonas Grinius — ŽIURKIŲ KAMERA. Trijų veiksmų drama. Veikale vaizduojama komunistų teroras Lietuvoje, savo žiaurumu viršijąs žmogaus vaizduote. 120 psl. "Aidų" leidinys. 1954 m. Kaina 2 dol.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI PDF Spausdinti El. paštas
Dr. A. Baltrukėnas, A. Tautokaitė — Chicago, III.; dr. Antanas Razma, Wilmangton, III.; dr. V. Šmulkštys, Waterbury, Conn.; B. Vitkus, Brockton, Mass.; kun. J. Pakalniškis, Brooklyn, N. Y.; J. Kazickas, New Rochelle, N. Y.; Zigmantas Jankus, Cleveland, Ohio; J. Lūža, Sheffield, Anglija.
 
"AIDŲ" RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Kun. J. Lechavičius, Chicago, III.; Alf. Venclovas, Cicero, III.; Juozas Jusys, Worcester, Mass.; P. Mikalauskas, Omaha, Nebr.

"Aidų" administracija visiems nuoširdžiai dėkoja.

 
LEIDĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis

Redakcijos nariai — T.  Leonardas Andriekus, O. F. M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas

Meninė priežiūra — Telesforas Valius

Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai