| |
|
|
4 balandis
|
|
VANDENVARDŽIŲ DARYBOS STUDIJA |
 |
 |
 |
|
Parašė Pr. Skardžius
|
Lietuvoj kaskart vis daugiau pasirodo rimtų kalbotyrinių tyrinėjimų. Štai pernai, 1970 m., pasirodė bent du šios rūšies darbai: Vytauto Mažiulio Baltų Ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai, daktaro disertacija, ir Aleksandro Vanago Lietuvos TSR hidronimų daryba (Vilnius, 428 psl.).
Mums ypač įdomus yra pastarasis darbas. Pats autorius yra dar visai jaunas kalbininkas lituanistas, kupiškėnas, gimęs 1934, Vilniaus universitetą baigęs 1959 ir jau 1966 apgynęs kandidatinę disertaciją Lietuvos TSR upių vardų daryba. Daugiausia jis reiškiasi savo vietovardinėmis studijomis, kurių stambiausia yra Lietuvos hidronimų, arba vandenvardžių, daryba. Tai yra pirmas šios rūšies darbas lietuvių kalba iš viso. Visi ligšioliniai lietuvių kalbos ir kitų baltų kalbų vandenvardiniai tyrinėjimai (pvz. G. Gerullio, K. Būgos, J. Endzelyno ir kt.) daugiausia buvo etimologiniai, o A. Vanagas šiame savo darbe imasi nagrinėti dabartinę lietuvių kalbos vandenvardžių darybą. Tai jis šiaip motyvuoja: "Pastaraisiais dešimtmečiais suintensyvėjęs hidronimų tyrinėjimas visai aiškiai parodė, kad be darybinės jų analizės negalima spręsti daugelio kitų toponomastikos klausimų. Antra vertus, darybinė vandenvardžių analizė padės išaiškinti ir jų etimologijas. Be darybinės analizės negali apsieiti ir lyginamasis hidronimų tyrinėjimas".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
ALANTO PAKRAIKAS SKAITYTOJAMS |
|
|
|
|
Parašė Vytautas A. Jonynas
|
Naujoji V. Alanto prozos knyga pavadinta keistoku, jei ne pretenzingu pavadinimu — "Nemunas teka per Atlantą" (išleido Nida Londone 1970, 263 psl.). Sunku atspėti, kokias asociacijas jis sukels skaitytojuje. Bet perkeltine prasme šis pavadinimas savotiškai tikslus. Jei okeanas — gyvybe ir jėga besiveržiančios gelmės, tai Alanto Nemunėlis tikrai slysta tokio Atlanto paviršiumi. Tiesa, no-velisto ir užsimota plačiai. Siužetine prasme šios knygos rašinėliai yra įvairūs. Autorius juos vadina novelėmis. Mūsų manymu, labiau tiktų apsakymėlių ar pasakojimų aptartis. Paskutinįjį — "Viešpats ieško Viešpaties" galima būtų vadinti ir legenda. Pagaliau, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, bet viena aišku — visiems jiems būdingi keli tie patys bruožai: ištęs-tumas, kompozicijos stoka, dirbtinumas ir diletantiškumas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
A. NORIMO APYSAKA JAUNIMUI |
|
|
|
|
Parašė Vladas Kulbokas
|
Andriaus Norimo pernai Kultūros fondo Čikagoj išleista apysaka "Be namų" JAV LB švietimo tarybos konkurse jaunimo literatūrai 1965 yra pasidalijusi antrąsias premijas su J. švaisto pasakų knyga "šaunus penketukas".
Imperatoriaus Zigmanto pasiuntiniai veža Vytautui karališkąjį vainiką. Tarp pasiuntinių yra lietuvis Steponas Galminas, bažnytinio Konstancos susirinkimo metu pamilęs vieno vokiečių pirklio tarnaitę lietuvaitę, ją vedęs ir likęs imperatoriaus tarnyboje. Jo sūnus Jovilas, 13 m. berniukas, slapta vejasi pasiuntinius ir tėvą ir juos įspėja dėl lenkų pavojaus. Lenkai nakčia ir puola, atima vainiką, Steponą sužeidžia ir su kitais pasiuntiniais pavergia, nuveda Italijon ir Genujoj parduoda vergais laivo kapitonui italui. Laive Jovilas susidraugauja su buvusiu piratu Pedro, moko jį lietuviškai, o pats iš jo mokosi ispaniškai. Steponas nuo žaizdos laive miršta. Laivą užpuola piratai. Jų vadą Pedro pažįsta ir užtaria Jovilą. Juodu piratų vadas Romero pasiima į savo laivą, italą kapitoną nužudo, jo laivą padega. Piratai nuplaukia į Vanagų (Azorų) salą; ten slapta Romero buveinė ir jo žmona su dviem dukterim. Jovilas čia paliekamas maisto tiekėju; susimyli su Pedro dukterimi Klara, ją išmoko lietuviškai. Bet sugrįžęs iš piešimo kelionės, Romero, išdidus ispanas, pasipriešina jaunuolių meilei, paima Jovilą į laivą; laivas audroj žūsta, bet Jovilą, vos gyvą, bangos išplauja humaniškų indėnų saloje, čia Jovilas dėl savo jėgos, sumanumo ir žmoniškumo visų mylimas. Bet savo draugo indėno sesers neveda, nes vis tebemyli Klarą. Pasenęs pasitraukia į senelių salą, susilaukia europiečių — Kolumbo ekspedicijos, bet lieka mirti tarp pamiltųjų indėnų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
METRAŠTIS V. Redagavo A. Liiiima, SJ. Spaustuvės išlaidas apmokėjo kun. V. Puidokas. Išleido LKMA Romoj 1970. 624 psl. ir 38 iliustracijų lapai, 8 žemėlapiai; kaina 10 dol. šiame tome duodamos studijos: J. Grinius — Lietuvos kry-. ir koplytėlės. 1-182; J. L. Navickas — Rusų filosofijos pradininkai, 183-213;
J. Gimbutas — Lietuvos bažnyčių chronologija ir sta-itika, 215-259; V. Gidžiūnas — .enuolijos Lietuvoje XIII - XX a. 261-299; P. Rabikauskas — Medžiaga senojo Vilniaus universiteto istorijai: IV. Pirmieji jėzuitai Vilniuje ir pirmieji lietuviai jėzuitai, 301-338; J. Jakštas — Mažosios Lietuvos apgyvendinimas iki XVII a. pabaigos -tęsinys), 339-414; A. Škėrys — Lietuvos miškai ir jų ūkis (tęsinys), 415-546; be to, A. Gylio, V. Jasaičio. S. Kairio ir J. Rugio nekrologai ir kun. V. Delininkaičio sudaryta venvardžių ir vietovardžių rodyk-
Dr. Jonas Grinius: LIETUVIŲ KRYŽIAI IR KOPLYTĖLĖS. Atspaudas iš LKMA Metraščio V to-1-182 psl. ir 38 iliustracijų lapai. Įrišta kietais viršeliais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
