Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
5 gegužė
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
J. Аlaušius — Lietuvių kultūros kongresą svcikinant ............................................................. 193
Kazys Bradūnas — Mindaugas, Pro vėlių langelį (eil.) ........................................................... 196
Antanas Ramūnas — Fr. W. Foersteris kalba mums .............................................................. 198
Rabindranath Tagore — Keliavimas ........................................................................................ 207
V. Vaitiekūnas — Antikristo šelsmas okupuotoje Lietuvoje ................................................... 211
A. Merkelis — Du Lietuvos girių ąžuolai: Vincas Kudirka ir Petras Kriaučiūnas ................. 220
M. Vaitkus — Mistiniame sode ................................................................................................. 227

KŪRYBOS PASAULYJE

LITERATŪRA
Aug. Raginis — Kazys Bradūnas: Devynios baladės .............................................................. 229
Marija Karužaitė — Liūnė Sutema: Tebūnie tarytum pasakoj ............................................... 230

MENAS
L. Andriekus — Zenono Kolbos meninė veikla ....................................................................... 231
Bern. Brazdžionis — Maironio portretai .................................................................................. 232

RELIGINIS GYVENIMAS
J. Sav. — Kataliko kritiko uždaviniai ....................................................................................... 233

VISUOMENINIS GYVENIMAS
K. Mockus — Vienybės klausimai mūsų visuomenėje ............................................................ 235
Gegužės mėnuo — mūsų knygų mėnuo .................................................................................... 237
L. Gendrutis — Penktosios "Aidų" premijos įteikimas ........................................................... 238
Dainų šventės Komiteto pranešimai ......................................................................................... 238
Visiems studentams ir abiturientams ........................................................................................ 239
ĮVYKIAI    .................................................................................................................................. 239
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KULTŪROS KONGRESĄ SVEIKINANT PDF Spausdinti El. paštas


Š. m. birželio 30 d. Chicagoje šaukiamas Lietuvių Kultūros Kongresas, o sekančią dieną vyksta dainų šventė. Tai didelis lietuviškojo gyvenimo įvykis. Kaip informuoja kompozitoriaus prof. J. Žilevičiaus straipsnis "Dainų šventės" Lietuvių Enciklopedijos IV tome, didesnių ar mažesnių dainų švenčių šio krašto lietuviai yra turėję nemaža, bet tikrai visuotinio pobūdžio dainų šventė, atrodo, bus buvusi tik pasaulinės parodos New Yorke 1939 IX 10 metu. Taigi, jau ir dainų šventė, nors nebe visai naujas, bus seniai bebuvęs dalykas. Gi viso krašto lietuvių bendras suvažiavimas kultūriniais klausimais bus bene pats pirmasis visos šio krašto lietuviškosios išeivijos gyvenime. Džiugu, kad tai įvyksta: sveikiname Lietuvių Kultūros Kongresą ir linkime jam tikros sėkmės.
Skaityti daugiau...
 
EILĖAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
MINDAUGAS

I
Kai skaičiau pirmąkart
Valstybės įkūrimą,
Mano beraščiai tėvai
Varstė rožančių,
Rudais ąžuoliniais karoliais,
Žalvario kryželiu.

Jis man buvo tada
Senas Mindaugo antspaudas,
Plėšrios genties kaktoje
Atmuštas krauju.
Skaityti daugiau...
 
FR. W. FOERSTERIS KALBA MUMS PDF Spausdinti El. paštas
PASIKALBĖJIMAS SU M. PECKAUSKAITĖS MOKYTOJU*

—    Ar prisimenate ką nors iš lietuvių, buvusių jūsų studentų, bei šiaip intelektualų?

—    Prisimenu tik vienui vieną, tai kilniaširdę lietuvę mokytoją Mariją Pečkauskailę, mano buvusią studentę ir mano raštų į lietuvių kalbą vertėją.

—    Yra žinoma, jog esate feldmaršalo H. Moltkės, Bismarko bendradarbio, tolimesnis giminaitis. Ar negalėtumėte kiek daugiau papasakoti apie savo kilmę bei protėvius?

—    Mano giminėj susijungė Vokietijos šiaurė ir pietūs. Iš motinos pusės, esu kilęs iš karių šeimos. Mano dėdės buvo prūsų armijos karininkai. Vienas iš jų buvo vokiečių laivyno admirolas. Mano motina buvo H. Moltkės, Bismarcko bendradarbio, giminaitė. Iš tėvo pusės esu kilęs iš Silezijos pačios pietinės dalies, kuri kadaise priklausė Austrijai ir kuri dar ilgai išlaikė Austrijos kultūros tradiciją. Mano senelis buvo medvilnės pramonininkas Gruenberge. Kiekvienais metais, Kalėdų Švenčių proga, jis su visa   savo šeima važiuodavo didelėmis rogėmis į Krokuvą lankyti savo klijentų. Žinoma, tai buvo visai kitas pasaulis, skirtingas nuo nūdieninio. Vienok anų senų tradicijų pasaulis nuolat paliko gyvas mano sielos gelmėse ir iš naujo prasiveržė, kai pirmojo pasaulinio karo metu kaizeris Karolis pakvietė mane ir mano bičiulį, tarptautinės teisės žinovą Lamasch, sudaryti kabinetą, į kurį įeitų visų Austrijos tautų atstovai, tuo būdu pastatydami Austnją ant naujų federalistinių pagrindų. Mano tčvas buvo A. Humboldto mokinys. Jis buvo antitautinės, federalistinės ir humanistinės Vokietijos karštas šalininkas ir skelbėjas. Aš visad žiūrėjau į jį kaip į šios tradicijos atstovą ir todėl turėjau tik šypsotis, kai aš, gindamas šią tikrąją tūkstantmetinę Vokietiją nuo išsigimusio nacionalsocializmo, buvau kaltinamas Vokietijos priešu ir savo tėvynės išdaviku.
Skaityti daugiau...
 
KELIAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas
IV

Priimk mane, Viešpatie, priimk šiai valandėlei.
Tegu tos našlaitiškos dienos, kurios praėjo be tavęs, būna užmirštos.
Tik prailgink šią trumpą valandėlę, laikydamas ją savo prieglobsty ir
savo šviesoje.
Aš keliavau klaidžiodamas ir vydamas balsus, kurie mane traukė, bet
niekur nenuvedė.
Leisk dabar man sėdėti ramybėje ir klausytis tavo žodžių
savo sielos nutilime.
Nenukreipk savo veido nuo mano širdies tamsių slaptybių,
bet degink jas, kol jos nušvis nuo tavo ugnies.

V
Tolimos audros pranešėjai pasistatė debesines savo altanas padangėje;
šviesa nublanko; oras sudrėko nuo ašarų bebalsiuose girios šešėliuose.
Nurimęs mano širdies liūdesys yra kaip mįslingas mokytojo liūtos*
tylėjimas, prieš jai pradedant skambėti.
Mano pasaulis vis dar su dideliu skausmu laukia, kad tu ateisi į mano
gyvenimą.
Skaityti daugiau...
 
ANTIKRISTO ŠĖLSMAS OKUPUOTOJE LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
ZENONAS KOLBA - KANČIA (detalė)

DIALEKTINIO MATERIALIZMO KOVA SU DIEVU

Kiekvienas fatalizmas yra baisus dėl to, kad paneigia asmens pagrindines teises bei laisves. Komunistinis totalizmas baisus dar ir dėl to, kad žmogų pajungia prievartinei ūkio sistemai, padarydamas jį nuo komunistų partijos viršūnių priklausomu beteisiu įrankiu. Tačiau komunistinis totalizmas labiausiai baisus yra tuo, kad žmogų verčia atsižadėti savo pasaulėžiūros ir savo religijos. Komunistų pasaulėžiūrinis totalizmas prievarta stengiasi užkarti visiems gyventojams vadinamojo dialektinio materializmo pasaulėžiūrą. Ji, neigdama Dievą, neigia ir religiją, tariant, žmonių santykiavimą su Dievu. "Religija yra opiumas liaudžiai" — tai vienintelis komunistinis religijos supratimas. "Į visas šiuolaikines religijas ir bažnyčias, — rašė Leninas, — į visas ir visokias religines organizacijas marksizmas visada žiūri, kaip į buržuazinės reakcijos organus, kurie tarnauja darbininkų klasės išnaudojimui". (Žiūr. "Tiesa", 1952. 7. 15). Tas pats Leninas kitoj vietoj rašo, kad "kiekviena Dievo idėja yra neišpasakyta niekšybė". (Žiūr. Lenino laiškai Gorkiui).
Skaityti daugiau...
 
DU LIETUVOS GIRIŲ ĄŽUOLAI VINCAS KUDIRKA IR PETRAS KRIAUČIŪNAS PDF Spausdinti El. paštas
IŠTRAUKA IŠ SPAUDAI PARUOSTO VEIKALO "VINCAS KUDIRKA"

Kriaučiūnas mėgo svečius, tik ne tiek pas kitus svečiuotis, kiek pas save svečius vaišinti. Na, ir jiems svečių niekad netrūkdavo. Ypač pavasariais ir vasaromis, kai sužaliuodavo Nemuno pakrantės. Rudens metu, orams pabliurus, keliams pasidarius nebeišvažiuojamiems nebeišbrendamiems, rečiau kuris svečias ar viešnia beaplankydavo žavinguosius Nemuno pakrantėse Plokščius ir juose gyvenančius simpatinguosius, vaišinguosius Kriaučiūnus. Kriaučiūnai, abu buvę mokytojai, mėgo žmones, ypač jaunimą. Būdami bevaikiai mėgo jaunus žmones, juos, reikalui esant, globojo, ir buvo geresni už tėvus.

1890 m. vieną lapkričio dieną Kriaučiūnai išvyko aplankyti Šakių klebono kun. Kaladės, su kuriuo seniai jau buvo nesimatę. Nors kelias, rodos, ir netolimas, bet purvas ir šalta drėgmė gerokai juos privargino, ir kelionė prailgo ir prišaldė. Ilgai teko prie klebonijos priebučio belstis, kol iš viršutinio priestato pasigirdo smulkūs skubūs žingsniai žemyn. Duris atidarė laibas vidutinio ūgio vyras, tankiais šviesiai gelsvais į viršų sušukuotais plaukais, kurie nuolat krito ant kaktos, ir jis, papurtęs galvą, vėl juos dešine ranka maukė augštyn. Didelės skaisčiai mėlynos akys iš bent kiek surauktų antakių tyrinėjančiai žvelgė į atvykusius, nors vyriškį iš karto pažino ir, staigiu mostu tiesdamas priekin rankas, šuktelėjo:
Skaityti daugiau...
 
MISTINIAME SODE PDF Spausdinti El. paštas
ZENONAS KOLBA

ATSIMINIMAI IŠ SEMINARIJOS*

Klieriko atostogose

Iš tos vasaros dvasiškųjų talkų ypačiai atsimenu kažkuriuos ten atlaidus kaimyninėj Vei viržėnų parapijoj, kur dar niekuomet nebuvau buvęs. Klebonu tuomet buvo ten kun. Tamulevičius, gana prasilavinęs, baigęs gimnaziją, kas anuomet nebuvo taip dažna, nes gimnaziją baigti reikėdavo ne vien nemažų lėšų, bet ir gerokos galvos: mat, ir gimnazijos anuomet buvo augštoko standarto, ir rusai gerai šukuodavo mokinius, nenorėdami, kad daug inorodcų (kitataučių) įsilietų į pakraščių šviesuomenę. Dabar ne labai ir beįsivaizduoju, kaip Tamulevičius atrodė, bet atsimenu, jog giedodavo labai storu balsu. Vikarai jį labai girdavo: esąs tikrai dūšia, visais atžvilgiais. Atlaidų dieną po gausingų bei skanių pietų teko arčiau pasitrynioti aplink labai įdomų anuometinių kunigų tipą Cezarą Jačinovskį, riebiosios Rietavo parapijos kleboną, turėjusį nelengvų reikalų su garsiuoju kunigaikščiu Bagdonu Oginskiu, (apie kurį piktieji liežuviai kalbėdavo, girdi, jis esąs natūralus rusų imperatoriaus Mikalojaus I sūnus, jukgi esąs ir labai į jį panašus; mat, caras kilniąją savo meilytę reikiamu laiku pakišęs žmona kunigaikščiui Oginskiui). Tas Bagdonas Oginskis buvo didelis originalas. Čia nėra vietos apie jį ką plačiau papasakoti. Gal tai padarysiu kita proga. Dabar vien paminėsiu, kad jis dėjosi esąs didelis bažnytinių rubrikų žinovas — vadinas, gerai žinąs pamaldų bei apeigų tvarką bei nuostatus. Ir jis ne juokais žinojo! Tad kunigai, laikykitės! Jei ne, tuoj pasišaukęs išbars ir pamokys. Betgi kunigų jis šiaipjau neskriaudė, tik buvo nepatogus, bent tuo atžvilgiu. Su karštuoliu Jačinovskiu ir karštuoliui kunigaikščiui nebuvo juokai. Plienas plieną kertą — kibirkštys tyška.
Skaityti daugiau...
 
DEVYNIOS BALADĖS PDF Spausdinti El. paštas


Kazys Bradūnas; DEVYNIOS BALADES. Lietuviškos Knygos Klubo leidinys, Chicago, 1955. 141 p. Kaina $2.00.

Gali kilti klausimas, kodėl Kazys Bradūnas šį savo lyrikos rinkinį pavadino baladėmis, kurios iš tradicijos priklauso epinei poezijai. Atsakymas būtų tasai, kad autorius kiekvieną savo knygos skyrių sutelkė apie tam tikrą turinį, idėją ar stilių, vienur tai darydamas palaidžiau, kitur suglausčiau. Todėl viename skyriuje galime rasti žmogaus gyvenimo kelią, antrame daugiau prasimuša apeiginis elementas, trečiame — tautosakinė gaida, ketvirtame prabyla laisvės kovų dvasia, penktame — žilos senovės dienos, ir panašiai. O apvienijančia šios knygos gaire tiktų bendresnio pobūdžio posmai iš Prologo ir Epilogo.
Skaityti daugiau...
 
TEBŪNIE TARYTUM PASAKOJ PDF Spausdinti El. paštas
Liūne Sutema: TEBŪNIE TARYTUM PASAKOJ. Išleido Terros leidykla Čikagoje. Viršelį ir vinjetes piešė dail. V. Ignas.

Įdomi būtų ši maža eilėraščių knyga — pirmoji Liūnės Sutemos — gal jau vien dėl to, jog jos autorė yra viena iš tų lietuvių, kurie paliko Lietuvą beveik vaikais, t. y. jautriausiame žmogaus gyvenimo laikotarpyje. Jie gimtojo krašto netekimą ir karą turėjo pergyventi kiek kitaip nei tie, kurie tuo metu buvo suaugę žmonės: giliau, nesąmoningiau, gaivalingiau, ir turėjo likti esmingiau jo paženklinti.

Nedaug iš jų tarpo turime rašančiųjų, o iš moterų lyrikių Liūne Sutema bus gal pirmoji, išleidusi eilėraščių rinkinį. Nežiūrint įvairių nuomonių, prieš porą metų gana triukšmingai iškeltų mūsų spaudoje, mano galva, kartų pasislinkimas literatūroje yra labai įdomus. Jis akivaizdžiai rodo tautos dvasinio gyvenimo kreivę ir taip pat padeda artimiau suvokti pačio rašytojo kūrybą.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
H.   Sienkievičius;   KRYŽIUOČIAI, I tomas, istorinis romanas iš Vytauto Didžiojo ir Jogailos laikų. 368 psl.. Vertė Kazys Jankūnas. Viršelį piešė dail. V. K. Jonynas, viršelis su aplanku. Spausdino Tėvų Pranciškonų spaustuvė Brooklyne. Išleido "Karys", 916 Willoughby Ave., Brooklyn 21, N. Y. Kaina $3.50.
Skaityti daugiau...
 
ZENONO KOLBOS MENINĖ VEIKLA PDF Spausdinti El. paštas
Jau 20 metų, kai mūsų meno padangėje reiškiasi dail. Zenonas Kolba, dekoratyvinės linkmės atstovas. Jo darbų galima aptikti Lietuvoje, Prancūzijoje ir ypatingai, čia, Amerikoje, kur dailininkas gyvena ir kuria.

Zencnas Kolba yra gimęs 1909 m. Širvintuose. Kauno meno mokyklą baigė 1935 m., specializavęsis mozaikoje ir freskoje. Neilgai trukus, gavo švietimo ministerijos stipendiją meno studijoms gilinti Paryžiuje. Ten jisai 3 metus lankė Conservatoire Nationale des Arts et Metiers pritaikomojo meno studiją pas prof. Magne, kur šalia mozaikos ir freskos specializavosi ir vitražų srityje, čia baigęs studijas, dar vienus metus gilinosi į mozaikos medžiagos gamybą ir majoliką Sevres keramikos mokykloje. Grįžus į Lietuvą, daugelį planų bei užsakymų sutrukdė greit kilęs antrasis pasaulinis karas. Tremtyje gi Zenonas Kolba mokytojavo Detmoldo lietuvių gimnazijoje, kol 1948 m. išvyko į Prancūziją ir dekoravo bažnyčias Normandijoje. Į Ameriką atsikėlė 1951 m. ir Čikagoje dirba dekoratyvinio meno srityje.
Skaityti daugiau...
 
MAIRONIO PORTRETAI PDF Spausdinti El. paštas
Maironis labai mėgo meną ir menininkus. Jo butą puošė eilė paveikslų, daugiausia originalų: Šimonio, Mackevičiaus, Šlapelio, Varno, Roemerienės, Janulio, Žmuidzinavičiaus, Mioduševskio originalai, Murillo, Mateikos ir kt. dailininkų kopijos. Salione stovėjo Virgilijaus ir Mozės skulptūros. Zikaro daryti Strazdelio ir paties Maironio bareljefai. Dalis paveikslų per Did. karą žuvo. Bet ir tai, kas išliko, Maironio butą darė tartum nedideliu meno muziejum.  Prieškambario, darbo kambario, saliono sienos buvo nukabintos paveikslais. Jų tarpe — keletas Maironio portretų. Šiuose portretuose Maironis rimtas, oficialus, iškilmingas. Antipodas Vaižgantui, kurio rimtų portretų ar piešinių maža kas tedarė; užtat dėl jo gyvo būdo, dėl visuomeninės veiklos ir pasakytų paradoksų Vaižgantas nepaprastai buvo mėgiamas karikatūristų. Tačiau neatsimenu, kad spaudoje būtų kada buvusi kokia Maironio, nors ir nekalčiausio turinio, karikatūra. Nežinia, ar karikatūristams jis atrodė per rimtas, jų temoms "nedėkingas", ar jie nedrįso jo užgauti.
Skaityti daugiau...
 
KATALIKO KRITIKO UŽDAVINIAI PDF Spausdinti El. paštas
Šių metų vasario 13 d. popiežius Pijus XII priėmė audiencijon Milano žurnalo "Lettere" suorganizuoto dvasiškių spaudos kritikų suvažiavimo dalyvius ir pasakė jiems kalbą, kurioje pateikė tam tikrų direktyvų, kurių turi laikytis kunigas spaudos kritikas. Popiežiaus žodis gali būti padrąsinimas ir viso pasaulio, visų tautų kunigams, kurie imasi kritiko plunksnos.

Manoma, kad popiežiaus pamokantis žodis gali būti įdomus ir lietuviškai visuomenei, nes ne per seniai ir lietuviškoje spaudoje pasigirdo smarkių pasisakymų prieš "moralistus", kurie "nesupranta moralės uždavinių", kurie "nori savo kompetenciją praplėsti ir fiktyviems rašytojo vaizduotės kūriniams—personažams" ir "įvesti savo jėzuitų (rusų keiksmažodis! J. S.) regulą". Esą, "moralistai neturi teisės per anksti stengtis sunaivinti rašytoją" (žiūr. A. Sietynas — A. Škėmos eksperimentas, "Lit. Lankai" 1953, nr. 3, 28-29 p.).
Skaityti daugiau...
 
VIENYBĖS KLAUSIMAI MUSŲ VISUOMENĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Pagrindinės sąlygos
Teko iš vieno ir kito filosofo girdėti nuomonę, kad žodis filosofavimas yra pas mus tapęs lyg ir keiksmažodžiu. Abejoju, ar tikrai taip yra.  Man atrodo,  kad   šiandieninės mūsų žmonių daugumos kasdieninio gyvenimo aplinkybių įtakoj per dažnai mojame ranka į filosofinius klausimus, kurie tikrai gal mūsų tarpe turi per mažai vietos. Noriu jieškoti analogijos ir vienybės klausimams. Ir į juos jau dažnas moja ranka, o taip neturėtų būti. Negalime moti ranka į klausimą, kuris yra esminis ir kenčiančiame krašte, ir emigracijoje. Pasiekiančios iš krašto žinios rodo, kad į vienybę ten nemojama ranka, kad tvirtai jos laikomasi ir tikima į išsilaisvinimą bei vieningos Lietuvos atkūrimą artimoje ateityje. Jeigu mes išeivijoje nepajėgsime tos vienybės išlaikyti, jeigu susiskaldymas pasieks neleistinas ribas, mes turėsime skaitytis su faktu, kad atitolome nuo įpareigojimų, kuriuos mums neabejotinai uždeda pavergtas kraštas. Tokiu atveju turime laukti, kad išvaduotojo krašto žmonės nebesupras mūsų. Mes galime atrodyti per menki, perdaug susmulkėję, perdaug paskendę rutinoje tuo metu, kada turėjo vyrauti idealizmas, vienas kito supratimas.
Skaityti daugiau...
 
GEGUŽĖS MĖNUO — MŪSŲ KNYGŲ MĖNUO PDF Spausdinti El. paštas
Į visus JAV lietuvius kreipiamės labai svarbiu lietuvišku reikalu.

Gerai žinome dabartinę lietuvių tautos padėtį: už geležinės uždangos savo brolių tenka jieškoti visų pirma priverčiamųjų darbų stovyklose, o čia kalbasi svetimąja kalba.

Bet ne aimanos, tik ryžtingas veikimas ir nepaliaujamos pastangos turi stiprinti tautines mūsų pozicijas. Lemiamą vaidmenį mūsų tautos likime suvaidino lietuviškas raštas. Daugiausia jo dėka lietuvių tauta išliko tautiškai gyva. Tautinė mūsų literatūra yra tas gyvasis židinys, apie kurį spiečiasi visa tauta. Joje mes išvystame savo gimtąjį kraštą, išgirstame ošiant girias, kvėpuojame tėviškės laukų oru, matome tekant Nemuną, Šešupę ir Dubysą, vaikščiojame savųjų miestų gatvėmis, užsukame lietuviško kaimo šiaudinėn pastogėn, stebime, kaip gyvena Lietuvos žmonės, kuo jie sielojasi ir džiaugiasi, dėl ko juokiasi ir verkia, ko siekia ir dėl ko kovoja. Mūsų rašytojai niekuomet neišleido iš akių savo tautos ir visuomenės reikalų, tad lietuviška knyga visados kėlė, žadino ir gaivino tautinę lietuvio dvasią.
Skaityti daugiau...
 
PENKTOSIOS "AIDŲ" PREMIJOS ĮTEIKIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Aidai" šiemet balandžio 15 d. įteikė penktą 500 dol. premiją ir suruošė penktą koncertą-literatūros vakarą. Premija teko Kaziui Bradūnui už poezijos knygą "Devynios baladės", kurią vertino komisija, sudaryta iš Leonardo Andriekaus, Algirdo Landsbergio, Alfonso šešplaukio-Tyruolio, Antano Vaičiulaičio ir Stepo Zobarsko. Įteikimo iškilmės, sujungtos su koncertu-literatūros vakaru, įvyko Toronte.

Negalima sakyti, kad šiuo metu koncertai-literatūros vakarai visur būtų tinkamai įvertinami. Kai kuriose vietose neįmanoma jų net suruošti dėl per menko visuomenės domėjimosi. Publikos niekad netrūksta bazariniuose bei piknikiniuose susibėgimuose, kur programa dažnai užpildoma niekais, bet jos vis ir vis laibau pasigendama meninio lygio koncertuose. Tiesa, pakalbama, kad geriau patinką vaidinimai, tačiau ir juose daugiausia jieškoma lengvo humoristinio pasismaginimo. Koncertai, ypač sujungti su literatūra, daug duoda, bet taip pat ir pareikalauja iš žiūrovo tam tikro nusiteikimo. Jo ne visados bėra fabrikinio gyvenimo skubėjime. Tačiau koncertų bei literatūros vakarų negalima atsižadėti. Priešingai, visomis išgalėmis tenka kelti jų reikšmę ir žadinti visuomenę, kad nenustotų vertinusi dainos bei kūrybos žodžio.
Skaityti daugiau...
 
DAINŲ ŠVENTĖS KOMITETO PRANEŠIMAI PDF Spausdinti El. paštas
(9)
Lietuviškojo pasaulio gyvenime jau įsisiūbavo būsimosios Dainų šventės reikalai. Pati idėja rado visuose tautiečiuose pritarimą. Šventės Komitetas jau turi daug žinių, kad liepos 1 d. į Chicagą žada suplaukti tikrai daug lietuvių iš visos Kanados bei JAV. Dainų Šventės reikalams tvarkyti veikia keliolika komisijų, kurios dirba savo srities darbus.

Prie Dainų šventės Komiteto sudarytoji Meno Reikalų komisija, susidedanti iš šių muzikų: Al. Kučiūno, pirm., ir narių — G. Gudauskienės, Tėvo B. Markaičio, S. J., J. Zdanavičiaus ir Al. Kutkaus, svarstė Dainų Šventės dirigentų parinkimą. Todėl pranešame:

1.    Dainų šventės Komitetas, susitaręs su minėta Meno Reikalų Komisija, skelbia muzikų, chorų ir lietuvių visuomenės žiniai Jungtinių Amerikos Valstybių ir Kanados Lietuvių Dainų šventės, įvykstančios 1956 m. liepos mėn. 1 d. Chicagoje, dirigentus. Jais yra;
Skaityti daugiau...
 
VISIEMS STUDENTAMS IR ABITURIENTAMS PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių Studentų Sąjungos JAV Centro valdyba, norėdama paskatinti lietuviškąją studentiją dailiojo žodžio kūrybai ir pabrėžti lietuviškumo ugdymo momentą Sąjungos darbo programoje, skelbia literatūros konkursą:

1.    Konkurse gali dalyvauti visi Lietuvių Studentų Sąjungos JAV nariai ir 1956 mokslo metų abiturientai.

2.    Premijuojama bus bet kurio žanro literatūrinė kūryba, poezija ir proza, rimta ir humoristinė.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Liet. Stud. S-ga JAV už nuopelnus akademiniam jaunimui pakėlė į garbės narius J. J. Bachuną, Dr. A. Mačiuikienę ir Oną Talalienę.

•    Gegužės 13 d., kaip ir kiekvienais metais, atšvęsta viso pasaulio lietuvių "Maldos ir atgailos diena", meldžiantis už grįžimą prie Kristaus, Lietuvos laisvę, pasaulio taiką, šventė rengiama "Mėlynosios Armijos Lietuvių Sąjūdžio" iniciatyva. Sąjūdžio tikslas vykdyti Marijos, apsireiškusios Fatimoje, prašymus.

•    Balandžio 21 d. į Clevelandą buvo suvažiavę Liet. Bendruomenės Tarybos nariai. Jų dalyvavo 17. Po sveikinimų padaryta centro valdybos ir Kultūros Fondo valdybos pranešimai. Apie Bendruomenės įstatų projektą kalbėjo komisijos pirm. J. Šlepetys, pareikšdamas, kad laikinieji įstatai padėti projekto pagrindu. Taisyta tik tai, ko reikalavo veikimo patirtis. Naujuose įstatuose atsisakyta nuo organizacijų jungimo į Bendruomenės sudėtį — iškeltas bendradarbiavimas. Apygardų valdybos renkamos 2 metams. Suvažiavime nutarta nesteigti Kultūros Fondo skyrių, vengiant paralelinės veiklos su apylinkių skyriais, kurių paskirtis yra taip pat kultūrinė. Dabar Kultūros Fondas labiau siejamas su Bendruomenės centro valdyba. Dirbantiesiems tautinio solidarumo metinis įnašas pakeliamas iki 2 dol. Įnašo 50% tenka centro valdybai, 50% — apylinkių bei apygardų reikalams. Altui nuo įnašo nuošimčiai nebeduodami. Jų vietoje jam įteikiamos pajamos, gautos rinkliavų metu Vasario 16 ir birželio trėmimų minėjimuose, nors juos rengtų ir Bendruomenė. Nutarta remti Laisvės statuloje New Yorke ruošiamą emigracijos muziejų. Bendruomenei atstovauti centriniame komitete parinktas Tarybos narys inž. A. Rudis. Finansinė Bendruomenės padėtis rasta nepatenkinama.
Skaityti daugiau...
 
KNYGOS, GAUNAMOS "AIDŲ" ADMINISTRACIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Vaičiulaitis — PASAKOJIMAI. Rinktinės novelės. Įžanga prof. J. Brazaičio, iliustracijos T. Valiaus. Išleido "Venta". 1955 m. 244 p. Knyga įrišta.   Kaina 4 dol.

Jonas Mekas — SEMENIšKIŲ IDILĖS. Poezija. "Aidų" leidinys. 1955 m., 64 p. Kaina 1 dol. Knygoje poetiškai iškeliama lietuviško kaimo buitis.

Leonardas Andriekus — ATVIROS MARIOS. Lyrika. Iliustravo Telesforas Valius. Išleido Tėvai Pranciškonai. 1955 m. 136 psl. Kaina 2 dol.

Jonas Grinius — ŽIURKIŲ KAMERA. Trijų veiksmų drama. Veikale vaizduojama komunistų teroras Lietuvoje, savo žiaurumu viršijąs žmogaus vaizduotę. 120 psl. "Aidų" leidinys. 1954 m. Kaina 2 dol.
Skaityti daugiau...
 
LEIDĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis

Redakcijos nariai — T.  Leonardas  Andriekus, O. F. M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas

Meninė priežiūra — Telesforas Valius

Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai