Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
9 lapkritis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Jonas Puzinas — Gediminas Vilniuje ................................................................................................ 381
Dr. Jonas Remeika — Prof. dr. E. Fraenkelio sukaktis .................................................................. 389
Vacys Kavaliūnas — Fr. Mauriac žmogaus vienatvė ...................................................................... 390
Elena Tumienė — Aldonos kraitis, Kalifornijos aguona (eil.) ......................................................... 395
Ignas Šlapelis — Petras Kalpokas ................................................................................................... 396
Juozas Tininis — Geiša ..................................................................................................................... 403
Iš lenkų poezijos: Jerzy S. Sito — Madrigalas įsimylėjėliams, Janusz A. Ihnatowicz — Auksinis  puodukas, Bohdan Czaykowski — Kai sninga, Maištas eilėraščiu, Zygmunt Lawrynovvicz — Žinojimo liūdesys, Nauji 55 metai .................................................................................................................... 410
St. Alšėnas — Politika ir rezistencija ............................................................................................... 412

KŪRYBOS PASAULYJE

KNYGOS IR ŽURNALAI
Marija Karūžaitė: Birutė Pūkelevičiūtė — Aštuoni lapai .............................................................. 418
A. Baltinis: A. Sušinskas — Maršas jaunystei ............................................................................... 419

RELIGINIS GYVENIMAS
Viktoras Gidžiūnas, O. F. M. — Lietuvos pranciškonų sukaktys ................................................. 420

MENAS
Jeronimas Kačinskas — Mozartas: gyvenimas ir kūryba ............................................................ 422
Muzikos konkursai .......................................................................................................................... 423

VISUOMENINIS GYVENIMAS
K. Mockus — ALRK Federacijos kongresas ................................................................................ 424
V. Čižiūnas — Recenzuokime platesnis kultūros vertybes ........................................................... 425

PASTABOS: Jonas Rugis — Rusų kunigaikštis ir prancūzų baronas pas Žemaitijos ūkininką  426
ĮVYKIAI .......................................................................................................................................... 427
Skaityti daugiau...
 
GEDIMINAS VILNIUJE PDF Spausdinti El. paštas


I. Vilniaus įkūrimo legenda
Kiekviena tauta apipina savo didžiuosius įvykius, žygius ar asmenis gražiomis legendomis, lygiai kaip visokios brangenybės ar šventenybės papuošiamos brangakmeniais, filigranais ir ornamentais. Kaip Romos įkūrimo istorijos neįmanoma pradėti be vaizdžios Romulo ir Remo legendos, taip ir senojo Vilniaus pradžia sunkiai Įsivaizduojama be Gedimino sapno apie geležinį vilką. Pagal tą padavimą, atsiradusį pirmojoje XVI a. pusėje, Motiejus Stryjkovskis, o jį sekdami ir kiti istorikai1) Vilniaus įkūrimo garbę priskiria Gediminui. Esą, Gediminas, pastatęs Trakų pilį, bemedžiodamas aplinkiniuose miškuose, nuvykęs su visais savo palydovais į Šventaragio slėnį, kur Vilnia įtekanti į Nerį. Ten Gediminas miške, tarp kalnų, kurie dabar esą vadinami Plikaisiais, be daugelio smulkių žvėrelių, pats pašovęs didelį taurą ir jį nudobęs kalne, kur dabar esanti Augštutinė Vilniaus pilis. Tas kalnas nuo to laiko ir dabar esąs vadinamas Tauro kalnu. Tauro oda ir auksu apkalti ragai ilgai buvo saugojami brangenybių tarpe iki Vytauto laikų. Vytautas iš tų ragų didžiosiose iškilmėse ir priimdamas užsienio pasiuntinius gerdavęs; vieną ragą jis padovanojęs Romos imperatoriui Zigmantui 1429 metais Lucko suvažiavime.
Skaityti daugiau...
 
PROF. DR. E. FRAENKELIO SUKAKTIS PDF Spausdinti El. paštas
Mūsų šviesuomenei puikiai žinomas profesorius dr. Ernestas Fraenkelis yra gimęs 1881 m. spalio 16 d. ir švenčia šiais metais savo septyniasdešimt penktąjį gimtadienį. Ilgametis draugavimas su profesorium ir jo šeima, o taip pat jo didelis nuopelnas lietuvių kalbotyrai verste verčia tai paminėti.

1922 m. atsidūręs Kielyje studijoms, pastebėjau, kad profesorius skaito paskaitas iš lyginamosios kalbotyros ir baltų bei slavų. Mane tai labai sudomino. Jau ir seniau mane masino Spudulio, Jauniaus ir Būgos mintys. Be to, istorijai, kurią buvau pasirinkęs, ši mokslo šaka gali daug pasitarnauti, sprendžiant kai kurias painias problemas. Nieko nelaukęs, aplankiau profesorių. Žemo ūgio, kuklus, nuoširdus. Didelis kambarys pilnas knygų ligi lubų. Kai nepasiekia rankomis, prikopia kopėčiomis. Puiki biblioteka, specialiai jo dalykui, seni veikalai ir naujytėlaičiai iš viso pasaulio ir visomis kalboms. Nenoromis pamaniau apie K. Būgą, kuris skurdžiai gyveno, pats nešėsi vandenį iš šulinio, o turėjo pasaulinį mokslininko vardą. Nors profesorius Fraenkelis ligi tol ir neturėjo santykių su lietuviais, bet taip daug buvo įsiskaitęs senųjų mūsų rašytojų, kad man, lietuviškai užkalbinus, gražiai susišnekėjom. Iš karto pasijutau Mažvydo. Donelaičio ir Baranausko "barzdotoj gadynėj". Paskiau dažniausiai kalbėdavomės lietuviškai.
Skaityti daugiau...
 
FR. MAURIAC ŽMOGAUS VIENATVĖ PDF Spausdinti El. paštas
I
— Niekuomet nepalik manęs su Gamta, nes perdaug ją pažįstu, kad galėčiau jos nebijoti.

— Alfred de Vigny

Fiziškai žmogus niekuomet nėra vienas: jį supa gamta, ir visur ir visada susiduria jis su josios reiškiniais. Tačiau žmogaus santykiai su gamta yra šalti. Džiaugsmo ar gilaus liūdesio valandomis žmogus gali dainuoti, šaukti ar verkti, gamta jo neišgirsta, jo nesupranta ir jam neatsako. Jis tegirdi besikartojantį savo paties balso aidą ir jaučiasi esąs vienas, nors kartais šis aidas ir atneša į jo sielą dangiškosios simfonijos fragmentų, nors kartais net ir "mažiausias žolės stagarėlis mums kalba apie Dievą, ir Dievas kalba mums apie šį žolės stagarėlį".
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
ALDONOS KRAITIS
"Aldonai į kraitį—gražiausią, kokj kuomet nors moteriške galėjo turėti—Gediminas davė 24,000 lenkiškų suiminių, kuriuos lietuviai buvo apkalinę antpuldami ant Lenkijos, o kuriems dabar tapo sugrąžinta valnybė: visi grjžo, krykštaudami iš džiaugsmo j  savo tėvynę".

J. ŠLIUPAS, M. D., "Lietuvių Tauta Senovėje ir Dabar", II tomas, 161 psl.
Skaityti daugiau...
 
DAILININKAS PETRAS KALPOKAS PDF Spausdinti El. paštas
Petro Kalpoko, įžymiojo dailės vertybių kūrėjo ir nepaprastai įdomios asmenybes mirtį, kaip ir daugelio mūsų kultūrininkų pasitraukimą iš gyvųjų tarpo anapus geležines uždangos, gaubia nežinia. 1945 m. gruodžio 5 d. nutilo taip karštai dailei plakusi jo širdis. "Jis mirė taip, kaip pageidavo, lyg jo norą kas būtų išpildęs: be ilgų kančių, be artimųjų, giminių aimanų. Ramiai užmigo kėdėje, pakėlęs galvą į viršų, lyg dar siekdamas tų viliojančių, užburiančių augštų tikslų, kuriems buvo pasišventęs per visą savo amžių". — Taip nusakė Petro Kalpoko mirties aplinkybes jo sūnus, dailininkas Rimtas Kalpokas "Pergalės" 1949 m. 9 numery, savo tėvo mirties penkmečio proga.

Šie žodžiai, tegu ir tikro sūnaus ranka parašyti, nenušviečia Petro Kalpoko mirties aplinkybių. Iš jo apybraižos apie savo tėvo gyvenimą bei paskutines valandas sužinome tik tiek, kad dailininkas Petras Kalpokas mirė vienišas ir visų apleistas. Neminima net jojo antroji žmona, Olga švedė-Dubeneckienė-Kalpokienė, su kuria dailininkas gyveno iki antrojo Sovietų antplūdžio. Neteko girdėti, kad ji būtų mirusi ar gyva pasitraukusi nuo jo prieš Petro Kalpoko gyvenimo saulėleidį.
Skaityti daugiau...
 
GEIŠA PDF Spausdinti El. paštas
La geisha est une artiste qui jouit d'une certaine liberté de moeurs, mais ce n'est pas une courtisane.

Larousse du XX siėle.

Marius Nadeau, atvykęs turistu iš Prancūzijos į Japoniją, išlipo iš laivo Nagasakio uoste ir nutarė aplankyti seniai bematytą savo bičiulį, kuris gyveno šitame sodų mieste ir vadinosi Arišima. Tai buvo nepaprastai mokytas japonas, prieš kelerius metus gilinęs filosofines studijas net Paryžiuje, Sorbonos universitete, kur Nadeau su juo susipažino ir susidraugavo.

Apie savo atvykimą į Nagasakį Marius nebuvo jam iš anksto pranešęs. Netikėtu savo pasirodymu jis norėjo padaryti Arišimai pribloškiančią staigmeną.
Skaityti daugiau...
 
IŠ LENKŲ POEZIJOS PDF Spausdinti El. paštas
MADRIGALAS ĮSIMYLĖJĖLIAMS
Donei
Tavo akys stebina mane.

Tiek jose Tatarako,
Tiek nendrių išlingavau
Ir užvožiau blakstiena,
Kad patvino —

Jau už upės, o netrukus bus Ramiuoju
Vandenynu.

Jei prileisime, kad meilė gali ginti nuo bangų,
Tai aš myliu tave ir esu saulėtas.
Ak!
Taip suvėlėme peisažą, kad jau tikrai nebežinau,
Kur baigiasi žvilgsnis,

Ir turiu nemeluotą norą išsimaudyti tavo akyse.
Skaityti daugiau...
 
POLITIKA IR REZISTENCIJA PDF Spausdinti El. paštas
Politikos ir rezistencijos aptarimas. — Politikos ir rezistencijos santykis. — Rezistencija Lietuvoje. — "Rezistencija" tremtyje.

Mūsų aplinkybėse kalbėti apie krašto rezistenciją yra tas pats, ką kalbėti apie didvyriškumą, augščiausią savęs išsižadėjimą, kilniausią patriotiškumą, kartu neapsakomą vargą, didžiausią auką. Yra tai tas pat, ką sklaidyti garbingiausius istorijos lapus. Nesijaučiame turį moralinės teisės bei duomenų dabar vertinti mūsų rezistenciją krašte, bet norime pabandyti labiau teoretiškai spręsti politikos ir rezistencijos santykį. Šito klausimo nekeltume, jei nemanytume, kad jo vienoks ar kitoks išsprendimas esamose sąlygose duotų daugiau aiškumo mūsų laisvinimo kovos ir vadovaujančių veiksnių organizacijai.
Skaityti daugiau...
 
AŠTUONI LAPAI PDF Spausdinti El. paštas


"AŠTUONI LAPAI". Premijuotas Romanas. Išleido Liet. Knygos Klubas 1956 metais.

Susidomėję atsiverčiame antrąją Birutės Pūkelevičiūtės knygą. Pirmoji, nedidelis eilėraščių rinkinys, buvo parašyta jauna talentinga ranka, nors ir kiek pretenzinga, bet daug žadančia. "Aštuonių lapų" rankraštis laimėjo šių metų "Draugo" tūkstanties dolerių premiją, skirtą geriausiam 1956 metų romanui, žinome taip pat, jog autorė yra buvusi talentinga aktorė Kauno teatre. Koks gi bus jos romanas?
Skaityti daugiau...
 
JAUNYSTES MARŠAS PDF Spausdinti El. paštas
1. "Jaunystes maršas"— dvasios žodis
Mumyse šiandien yra giliai įsiskverbusi materialistine pažiūra, kad darbai yra viskas, o žodžiai nieko nereiškia. Tačiau tikrumoje žodžiai yra mintis, o mintis yra žmogus. Sakydami žodžius, mes kuriame mintį, o mintis, jei ji tikra, nuoširdi ir gili, yra mūsų siela. Sakydami kitam žodžius, mes dovanojame jam savo dvasią. Ir jei mūsų žodžiai eina iš mūsų dvasios, mes kitus turtiname, padarome juos vertingesnius. Tačiau tokie žodžiai yra reti ir sunkiai išgaunami.

Kun. A. Sušinskas, kaip retas kuris, moka tarti šiuos dvasios žodžius. Jo naujai pasirodžiusioji knyga "Jaunystės maršas" yra tokie dvasios žodžiai mūsų jaunimui. Joje autorius atiduoda jaunimui savo dvasią. Ką jis pats yra giliai išgyvenęs, ką jis yra savo gyvenime siekęs, dėl ko kovojęs ir kentėjęs, tai visa jis išsako šioje knygoje. A. Sušinskas yra pats rūpestingai rinkęs dvasios turtus, pradedant Biržų gimnazija ir baigiant Lietuvos ir Vokietijos universitetais, siekdamas augščiausio išsilavinimo. Turėdamas įgimtą talentą pažinti gyvenimą ir žmones, jis visą laiką yra stebėjęs mūsų jaunimą tiek gimnazijos suole, tiek įvairiose organizacijose, kuriose jam yra tekę vadovauti. Jis savo patirtį ir įgytą išmintį yra surašęs šimtuose straipsnių, skirtų jaunimui, ir ypač savo knygoje — "Jaunystės maršas".
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Grušas: KARJERISTAI. Romanas. Pirmoji dalis. Antrasis leidimas, 190 p. Nidos Knygų Klubo leidinys nr. 14, 1956 m.

Balys Auginąs: PAPARČIO VĖDUOKLĖ, poezija. Išleido "Tėviškėlė" 1956 m., 62 p. Iliustravo VI. Vijeikis.

Antanas Gustaitis: ANAPUS TEISYBĖS. Humoristiniai eilėraščiai. Išleido Gabija, Straight Path, Wyandanch, N. Y. Iliustravo dail. Romas Viesulas. 144 psl., kaina 2 dol.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS PRANCIŠKONŲ SUKAKTYS PDF Spausdinti El. paštas
Prieš vienuolika metų Lietuvos pranciškonai šventė 700 m. sukaktį nuo pirmojo šv. Pranciškaus Asyžiečio sūnaus pasirodymo lietuvių gyvenamose srityse, o šiais metais jie mini tris reikšmingus istorinius įvykius, nuo kurių priklausė jų būvis, vidinis gyvenimas ir veikla.

Šiemet lietuviai pranciškonai kartu su visu Mažesniųjų Brolių ordinu mini 500 m. sukaktį nuo pranciškonų dvasios atnaujintojo, šv. Jono Kapistrano, mirties, kurio pastangomis ir Lietuvoje įsikūrė be dispensų šv. Pranciškaus regulą laikantieji pranciškonai — observantai, Lenkijoje ir Lietuvoje vadinami bernardinais, šv. Jonui Kapistranui einant Bohemijoje popiežiaus legato  pareigas ir naikinant husitų hereziją, didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras kartu su Krokuvos kardinolu Zbignievu Olesnickiu kvietė jį aplankyti Lenkiją ir Lietuvą. Tris kartus gavęs tokius pakvietimus ir sulaukęs ypatingo jų pasiuntinio Jono Dlugošo, šv. Jonas Kapistranas 1453 m. atvyko į Krokuvą ir čia su dideliu pasisekimu sakė pamokslus. Tuo metu Krokuvoje viešėdamas, jis moterystės ryšiu sujungė karalių Kazimierą su Austrijos imperatoriaus dukra Elzbieta, kuriems vėliau gimė šv. Kazimieras.
Skaityti daugiau...
 
MOZARTAS: GYVENIMAS IR KŪRYBA PDF Spausdinti El. paštas
Visas pasaulis šiais metais mini W. A. Mozarto gimimo 200 metų sukaktį, kuri atžymima intensyviu jo kūrinių atlikimu operų ir koncertų salėse ir gyvu nepaprasto jo gyvenimo ir kūrybinių kelių tyrinėjimu. Nors Mozarto muzikos pradų šaknys nusitiesia iš jo pirmtakų Bacho, Haendelio, Scarlatti ir Glucko, jo kūrybinis gajumas, garso ir formos tobulas atbaigimas ir muzikinės išraiškos nuoširdus ir krištolinis skaidrus išsiskleidimas galingai veikia tolimesnę klasinės muzikos išsivystymo eigą.

Wolfgangas Amadeus Mozartas gimė 1756 m. sausio 27 Salzburge, Austrijoje. Jo tėvas Leopoldas Mozartas buvo pasižymėjęs smuikininkas ir kompozitorius, sukūręs daug vokalinės bažnytinės, simfoninės, kamerinės, operinės ir kitokios muzikos. Šis tėvo muzikalumas buvo viena iš palankiausių aplinkybių sūnaus genijui augti. Mozartas jau ketvirtaisiais savo amžiaus metais pradėjo komponuoti, tačiau ir pačioje jo prigimtyje buvo paslėpta giliausio muzikos kūrybinio pajautimo sėkla. Mažasis Mozartas buvo nepaprastai gabus techniškiems muzikos dalykams. Jis be pasirengimo sutransponuodavo bet kokį muzikos kūrinį, bematant grodamas, pritaikydavo melodijai akompanimentą, nepaprastu greitumu perimdavo instrumentų grojimo techniką, stebindamas stilingu savo ir kitų kūrinių išpildymu.
Skaityti daugiau...
 
MUZIKOS KONKURSAI PDF Spausdinti El. paštas
JAV Lietuvių Kultūros Fondas, mecenato kun. dr. Juozo Prunskio pavestas, susitaręs su ALRK Vargonininkų Sąjunga, skelbia kompozitoriams konkursą naujai dainai ir naujai giesmei parašyti:

1.    Kompozitoriaus pasirinkto teksto ir apimties giesmė gali būti parašyta solo, duo, trio ir t.t. balsui su vargonų pritarimu arba chorui. Giesmės tekstas turi būti lietuviškas. Giesmė turi būti taip sukomponuota, kad atitiktų Katalikų Bažnyčios šios rūšies giesmių reikalavimams.

2.    Kompozitoriaus pasirinkto teksto ir apimties patriotinio turinio daina gali būti parašyta solo, duo, trio ir t.t. balsui su fortep. pritarimu arba chorui.
Skaityti daugiau...
 
ALRK FEDERACIJOS KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
1956 m. spalio 12, 13, 14 d.d. Bostone įvyko Amerikos lietuvių gyvenime labai reikšmingos organizacijos — ALRK Federacijos — jubiliejinis kongresas, skirtas paminėti 50 m. veiklos sukakčiai. Šis auksinio jubiliejaus kongresas pasižymėjo dalyvių gausumu ir nuotaikų gyvumu. 50 m. išgyvenusi organizacija atrodė pagyvėjusi, gavusi naujų jėgų ir turinti aiškių planų ateičiai.
Skaityti daugiau...
 
RECENZUOKIME PLATESNES KULTŪRINES VERTYBES PDF Spausdinti El. paštas
Įprastinė recenzijos paskirtis — supažindinti periodinės spaudos skaitytoją su naujai pasirodžiusiomis kultūrinėmis vertybėmis, ypatingai knygomis. Normaliai augščiausiame ir taikos sąlygose klestinčiame tautos kultūros gyvenime recenzuojamos ne tik naujai pasirodžiusios knygos, bet ir teatro spektakliai, kino filmai, koncertai, žymesnės paskaitos ir kiti kultūros gyvenimo reiškiniai. Ir nepriklausomosios Lietuvos spaudoje, ypač žymiausiuose jos dienraščiuose, savaitraščiuose ir žurnaluose turėjome ne tik knygų apžvalgos skyrius, bet ir pastovius teatro, kino, radijo skyrius.
Skaityti daugiau...
 
PASTBOS PDF Spausdinti El. paštas
RUSŲ KUNIGAIKŠTIS IR PRANCŪZŲ BARONAS PAS ŽEMAITIJOS ŪKININKĄ

Įdomiuose kan. M. Vaitkaus atsiminimuose iš seminarijos laikų (AIDAI Nr. 5, 1956 m.) yra paminėtas jo apsilankymas pas Švėkšnos kleboną, vėliau prelatą Julių Maciejauską, mirusį 1947 m. Los Angele, kur jis įsteigė lietuvių parapiją. Tuo laiku švėkšnon buvo atvykęs Vilniaus generalgubernatorius, kunigaikštis Sviatopolk-Mirskis. Atsiminimus apie šį įdomų vizitą norėčiau kiek papildyti ir atitaisyti mažus netikslumus. Apie jį man teko daug ką girdėti iš svečiavusių kunigaikštį grafų Platerių, iš dalyvavusio jo priėmime mano tėvo dr. Rugio ir iš senesnių švėkšniečių.

Kunigaikštis Sviatopolk-Mirskis buvo kilęs iš Lietuvos didikų šeimos, kurios dalis liko katalikai. Vienas jų, dekanas Sviatopolk-Mirskis, buvo Mogilevo arkikatedros klebonu ir 1918 metais buvo bolševikų žiauriai nužudytas kartu su dviem jį gynusiais policininkais.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Lapkričio 4 d. gen. D. Eisenhoweris perrinktas JAV prezidentu. Jis gavo 9 milijonus balsų daugiau už demokratų kandidatą A. Stevensoną. Balsavimuose dalyvavo apie 60 milijonų žmonių. Senate ir Atstovų Rūmuose persvara teko demokratams.

•    Vengrų sukilimas prieš komunistų diktatūrą, žiauriausiai numalšintas, naujon švieson iškėlė visų pavergtųjų tautų klausimą. Rusijos kišimasis į Vengrijos vidaus reikalus buvo du kartus pasmerktas Jungtinių Tautų nepaprastuose posėdžiuose ir perkeltas svarstyti į bendrąją sesiją. Lietuviai gausiai dalyvavo Amerikoje suruoštose protesto demonstracijose prieš vengrų tautos naikinimą.
Skaityti daugiau...
 
AIDAI SKIRIA PREMIJĄ UŽ MOKSLO VEIKALĄ PDF Spausdinti El. paštas
1.    Kultūros žurnalas "Aidai", leidžiami Pranciškonų, skiria premiją už lietuvių mokslo veikalą, išspausdintą atskira knyga ar periodinėje spaudoje 1955 ir 1956 metais.

2.    Premija, $500 sumoje, skiriama už humanistinių mokslų veikalą (teologijos, filosofijos, literatūros mokslų ir meno mokslo, istorijos, kalbotyros, geografijos, archeologijos, folkloro, visuomeninių mokslų ir k.).

3.    Premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
Skaityti daugiau...
 
LEIDĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis

Redakcijas nariai — T. Leonardas Andriekus, O. F. M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas

Meninė priežiūra — Telesforas Valius

Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai