| |
|
|
5 geguze
|
|
Parašė Konstantinas Petrauskas
|
Bręsdami ir brandindami, ugdykime pilnutinį žmogų!
Alvudo šūkis
Visame gyvenime vykstančios "revoliucijos" negalėjo aplenkti ir mokyklos. Jos centru dabar iškeltas vaikas - mokinys, kurio interesai statomi aukščiau visko. Stengiamasi su vaiku taip elgtis, kad tas "laimingas vaikystės laikotarpis" nebūtų "užnuodijamas", t. y. apkrautas mokymosi darbu, kad vaikas pakankamai turėtų laiko sau. Tačiau, visiškai nuvertinus drausmę, nebeteko pagarbos ne tik mokytojai, bet ir tėvai. Kaip aliejus liepsnai, pasitarnavo amoralūs filmai kinuose, o namuose nuolatinis panašių radijo programų klausymas. "Laisvam" gyvenimui vykdyti prireikė rūkalų ir svaigalų, •'draugių", net ginklų. Visam tam reikia lėšų, o iš kur neuždirbantiems jų imti? Tuo būdu ir plečiasi jaunamečių nusikaltimai: jau iki 60 proc. didžiųjų nusikaltimų Įvykdo jaunamečiai. Valdžios kova nėra sėkminga, nes teismai į tai žiūri, kaip sakoma, "pro pirštus". Tokia jau čia palanki jaunimo nusikaltimams klestėti teisė! ..
Neretais atvejais ir lietuvių šeimų vaikai pateko tos "laisvosios bendrijos" įtakon, tėvams bedirbant, laisvai leisdami dienas gatvėje. Jokia paslaptis (skaitėme spaudoje), kad ir mūsų net pasiturinčių tautiečių šeimose pradėjo lankytis policija — ir ne visada veltui, kartais išsivesdavo įtariamąjį nusikaltėlį su gausia kaltės įrodomąja medžiaga.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
VINYS AR GĖLĖS S. NĖRIES ATMINIMUI? |
 |
 |
 |
|
Parašė Al. Gimantas
|
Besklaidant pereitų metų "Literatūros ir meno" puslapius, dėmesį patraukė nr. 38 išspausdintas gana sensacinga antrašte "štai kaip buržuazinė žvalgyba sekė Salomėją Nėrį" dokumentacinis rinkinys. Straipsniu to negalima būtų pavadinti, nes turinį sudaro 10 numeruotų (ir vieno dokumento fotonuotrauka) įvairių policinių institucijų, susirašinėjimo (bendraraščių ir raštų) tikros ar tariamos kopijos. Išnašoje pridėtas redakcinis pasipiktinimas anuometinių valstybinių įstaigų įtarinėjimu ir sekimu.
Asmenims, besidomintiems Salomėjos Nėries lūžiais, blaškymusi ir nepastovumu bent tiek, kiek visa tai galėjo atsiliepti jos kūrybiniams polėkiams, naujai paskelbta dokumentacija gali turėti reikšmės tolimesniems poetės asmenybės tyrinėtojams, šioje vietoje nėra reikalo cituoti tuos saugumo įstaigos pasisakymus bei surinktus duomenis. Tačiau atskirą dėmesį patraukia dokumento nr. 9 turinys, kuriame duodama ištrauka iš politinės policijos Šiaulių apygardos biuletenio nr. 101, 1934 gegužės 26, kur, tarp kita ko, rašoma: "Poetė Salomėja Nėris - Bačins-kaitė gyvena Kaune pas profesorių Putiną - Mykolaitį. Jis jai duoda veltui kambarį ir visą išlaikymą. Pastarasis yra didelis komunizmo simpatikas ir gausiai remia piniginiai komunistų partiją ..."
|
|
Skaityti daugiau...
|
Lietuviai pranciškonai išsirūpino, kad jų prieš 25 metus JAV įsteigtoji mažoji provincija (kustodija) būtų pakelta į aukštesnį nepriklausomą ir tautinį vienetą — vidurio provinciją (vikariją). Tai padaryta pranciškonų ordino vadovybes š. m. balandžio 1 dekretu. Oficialus titulas — Lietuvos Šv. Kazimiero provincija. Tikslas — dirbti tik lietuviams ir ruošti kunigus laisvę at-gausiančiai Lietuvai. Apimtis — viso pasaulio lietuviai pranciškonai. Centras — Kennebunkport, Maine. Pirmam terminui paskirta vadovybe: T. Jurgis Gailiušis — provincijolas, T. Placidas Barius — viceprovinci-jolas, patarėjai — T. Leonardas Andriekus, T. Paulius Baltakis, T. Gabrielis Baltrušaitis ir T. Eugenijus Jurgutis.
—Kultūros židinio New Yorke statybos reikalams 111.28 buvo sušauktas organizacijų atstovų susirinkimas. Išrinktas komitetas aukų telkimui, kuris savo pirmininku išsirinko T. P. Baltakį. Sudarytoms 6 komisijoms vadovauja 6 vicepirmininkai: A. Reventas, Al. Balsys, inž. A. Ošlapas, J. Klivečka, adv. A. J. šavelskis ir Al. Vakselis. Komiteto sekretore — A. Radzivanienė, iždininkas —Br. Bobelis, kiti nariai — L. Vainiene, A. Mažeika, J. Giedraitis, G. Ridikas, V. Vebeliūnas ir J. Oniūnas.
— JAV LB Kultūros fondo valdyba 1970-73 kadencijai: pirm. A. Kairys, vicepirm. J. Šlajus, sekr. M. Remienė, ižd. M. Grebliūnienė, sandėlio vedėjas A. Kareiva, narys V. Jasinevičius.
— Lietuvių katalikų mokslo akademija įsteigė nuolatinę kasmetinę 500 dol. premiją lietuvių laikraštininkui, tais metais periodikoj labiausiai pasitarnavusiam lietuvių krikščioniškai kultūrai. Kitais metais bus paskelbta 1000 dol. taip pat kasmetinė premija už mokslo veikalą. Abiejų premijų iniciatorius ir mecenatas — kun. dr. J. Prunskis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
BALTŲ VALSTYBIŲ ISTORIJA VOKIEČIŲ KALBA |
|
|
|
|
Parašė Zenonas Ivinskis
|
Prof. dr. Georg von Rauch pernai paskelbė veikalą Geschichte der baltischen Staaten (1970, Stuttgart - Berlin - Koln - Mainz, W. Kohlhammer Verlag, 224 psl.). Baltų tautų kultūriniame gyvenime reikia laikyti dideliu įvykiu, kad yra naujai išleista visų trijų Baltijos valstybių istorija drauge, šituo veikalu G. von Rauchas užpildo didelę spragą. Iki šiol daug rašyta kongresinėmis kalbomis atskirais Pabaltijo tautas ir valstybes liečiančiais klausimais, bet nebuvo vienos knygos, kurioje, šalia Estijos ir Latvijos valstybių istorijos, nuo 1918 metų sistemingai būtų apžvelgta ir Lietuvos istorija iki nepriklausomybės sutemų.
Naujausią baltų valstybių istoriją su dideliais trūkumais, pvz., tėra palietę C. A. Macartney ir A. W. Palmer knygoje "Indepen-dent Eastern Europe" (London 1982). Prof. M. Hellmann labai konspektyviai terašė apie Pabaltijo valstybes 1918-1940 savo straipsnyje "Baltische Lander" (Herders Staatslexikon, 6 leid.).
Smulkių bandymų yra buvę ir daugiau, tačiau G. v. Rauchas pirmasis išdrįso, šalia Latvijos ir Estijos istorijos, kaip ją yra drauge nagrinėję R. Wittram, J. von Hehn ir kiti autoriai, dar prijungti ir nepriklausomos Lietuvos istoriją.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ KALBOS TARMIŲ CHRESTOMATIJA |
|
|
|
|
Parašė Pr. Skardžius
|
. Zinkevičius savo kapitalinėj Lietuvių dialektologijoj (Vilnius, 1966) aprašo ir aiškina atskirus lietuvių tarmių dalykus, bet jų tekstų visai neduoda, šį uždavinį dabar su kaupu atlieka pernai Vilniuje išleista chrestomatija Lietuvių kalbos tarmės. Tai yra pirmas stambiausias šios rūšies darbas (517 psl.), kokio lig šiol dar neturėjome. Jo sudarytojai yra: E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, K. Morkūnas, B. Vanagienė ir A. Vidugiris, o redaktoriai — E. Grinaveckienė ir K. Morkūnas. Tekstų duota bent 643 — iš visos dabartinės Lietuvos ir iš dalies iš Gudijos
ir Lenkijos, kur dar esama kiek lietuvių, pvz., iš Breslaujos, Apso. Gervėčių, Lazūnų, Armoniškių, A-savos, Rodūnios, Zietelos, Punsko ir kt. Transkripcija vartojama beveik tokia pat, kaip ir Lietuviu kalbos atlaso medžiagos rinkimo programos, tik taikantis prie techninių galimybių buvo pakeisti arba papildyti atskiri dalykai; tačiau sudarytojams nepavyko kaip reikiant išlyginti visus įvairius užrašinėtojų transkripcijos nevienodumus; pvz. kai kurie vienodi garsai žymimi skirtingais rašmenimis arba, priešingai, skirtingi atskirų tarmių garsai pažymėti vienodai, šios chrestomatijos tarmių klasifikacija visiškai skiriasi nuo Z. Zinkevičiaus: šis vartoja savotiškai pakeistą A. Baranausko klasifikaciją, o chrestomatijos sudarytojai yra pasilikę prie tradicinės, t. y. K. Būgos ir A. Salio patobulintosios, K. Jauniaus klasifikacijos; pvz., jie skiria tris žemaičių patarmes — dounininkus, dūnininkus bei donininkus, o aukštaičių po senovei randa keturias tarmes—vakarų, vidurio, rytų aukštaičių ir dzūkų; taigi čia grąžinami viduriniai aukštaičiai ir dzūkai, kurių tarmių A. Girdenis su Z. Zinkevičium linkę nebepripažinti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
