|
|
5 geguze
|
PAMIRŠTOJI PIONIERE Santeklių Ona Bagnickaitė |
|
|
|
Parašė Vanda Sruogienė
|
Ona Bagnickaitė buvo pirmoji menininkė Lietuvoje, kuri pradėjo platesniu mastu taikyti mūsų liaudies audinių raštus modernaus buto įrengimui — kilimams, panneaux, užuolaidoms, staltiesėms, lovatiesėms ir kt. Ji su savo darbais dalyvavo žemės ūkio parodose, iškeldama mūsų tautinių ornamentų grožį ir propaguodama idėją, kad savi darbai pakeistų dažnai banalų ir net neskoningą importą. Jos biografija iškeltina, nes ji yra įdomi, ypač, kad Bagnickaitės ryšiai buvo išėję toliau už sienų to žemaičių dvarelio, kuriame ji gyveno ir dirbo.
Santeklių dvarelis ir jo savininkės
Šia proga pravartu pažvelgti ir į patį dvarelį, Santeklius, ir jo gyventojus, nes gi aplamai dvarų pasaulis Lietuvoje yra nugrimzdęs į negrąžinamą praeitį. Maža kam jis yra arčiau žinomas, ne daug kas iš mūsų visuomenės juo domėjosi, o jaunimui tai visai terra incognita. O tai juk buvo integralinė Lietuvos dalis, kultūros oazės, kad ir izoliuotos nuo kaimo, kad ir ilgus amžius slėgusios mūsų liaudį ir ne be pagrindo kaimo žmogaus neapkenčiamos, bet ne-likusios jam be įtakos. Santeklių dvarelis, jei ne būdingas visam mūsų kraštui, reprezentavo ne retą Žemaitijoje dvarų ryšį ir su kaimu, ir su tautinio lietuvių atgimimo žadintojais, ir vėliau su nepriklausomosios Lietuvos veikėjais.
Santekliai! Tą vietovę žinojo Juozas Tumas-Vaižgantas, žavėjosi jos grožiu, tik, kaip jis pats man sakė, pavartojęs jos vardą "Pragiedruliuose", suteikdamas jai kitokį turinį.
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė PETRAS MELNIKAS
|
Barzdotas Terry viena ranka prilaikė seno Volkswageno vairą. Veidrodėlyje jis matė tingiai išsitiesusį Domą. Ypač jo barzdą. Leidžiantis pakalnėn, Terry sumurmėjo: — Ar nesmagu? — Duok benzino, duok. — Domas sujudėjo. — Duodu, sun-of-a-gun, bet mašinikė maža. Pelė. Nepajėgia. Biologiškai, tur būt, kačių bijo. — Tai padaryk kate! — skubino Domas, ir Terry spustelėjo. —Na, matai? — Ja-a. Lekia dabar kaip katė, bet pakelės šunų prisibijo. — Tai padaryk ją šunimi, kad tave ... — iškošė Domas ir atsikrankštė. Terry sekė akimis greitį. — Šitaip, Terry, taip. Gerai. — Domai. Ar šuo ko nors bijo? — Ko? — Tigro! — Įsakymas! Šuo turi tapti tigru!
|
Skaityti daugiau...
|
KOVOTI PRIEŠ BLOGI — NE PRIEŠ ŽMONES |
|
|
|
Parašė Juozas Girnius
|
šio žurnalo metinėj apžvalgoj buvo su rūpesčiu konstatuota, jog vidinė įtampa ima iškilti ir pačioje LB: nurodytas per JAV LB tarybos rinkimus skleistas lapelis, vardan "fair play" "primygtinai" raginęs nebalsuoti už kelis nurodomus asmenis.
"Akiračiai" vasario numery atsiliepė šiuo reikalu, pacituodami "Aidų" pasisakymo dalį ir savo ruožtu pastebėdami: "Neatrodo, kad 'Aidai' siūlytų iš viso nesipriešinti blogiui".
"Nesipriešinti blogiui" iš tiesų "Aidai" nesiūlo. Tesirūpiname, kad pats blogiui priešinimasis nevirstų jam tarnavimu. O tai visada gresia, kai imamasi priemonių, kurios, "Akiračių" terminu, nebėra fair play. Cituodami "Aidus", "Akiračiai" neberado reikalo pacituoti ir baigiamuosius žodžius: "Pasisakome dėl šio metodo principiškai, o ne spręsdami, kas kur buvo vertingiausi kandidatai į LB tarybą. Pasisakome, turėdami prieš akis, kokį pasipiktinimą šis metodas pagrįstai sukėlė, kai Australijoje akiratinin-kų metodu pasinaudojo 'antroji šalis'. Kas vienur nėra fair play, tas lygiai visur nėra fair play".
|
Skaityti daugiau...
|
|
VEIKLUS IR PALAIMUS GYVENIMAS |
|
|
|
Parašė Leonardas Andriekus
|
Prel. Pranciškaus Juro 80 m. amžiaus proga
Liūdna stebėti, kaip smarkiai retėja mūsų senosios kartos veikėjai. Tie, kurie dar gyvena su mumis, yra paguoda ir paskatinimas. Laikai pasikeitė, tačiau sunkumai lietuviškoje veikloje liko tie patys, ir net žymesni. Veikėjai -veteranai, kartais žvalūs net pačiame gyvenimo saulėleidy, savo pavyzdžiu stiprina jaunesniuosius. Iš senosios kartos veikėjų dvasininkų, dar tebesančių su mumis, ryškiai išsiskiria prel. Pranciškus Juras, kuriam birželio mėnesį sueina 80 m. amžiaus. Pamatęs jį, niekas nedrįstų sakyti, kad jau tiek toli nužingsniavo gyvenimo taku. Jaunas išvaizda, guvus mintim, degąs Bažnyčios bei lietuvybės meile, susirūpinęs ateitim — toks yra mūsų jubiliatas. Ne išorė ir ne fizinės ilgo amžiaus žymės, o nuveiktų darbų eilės padeda įtikėti, jog 80 m. jubiliejus yra tikrovė.
|
Skaityti daugiau...
|
Kompozitorius Igoris Stravinskis |
|
|
|
Kompozitorius Igoris Stravinskis, sulaukęs 88 metų amžiaus, mirė New Yorke balandžio 6, palaidotas Venecijoj, Italijoj, šventųjų Jono ir Povilo katalikų katedroj laidotuvines apeigas atlaikė Venecijos stačiatikių archimandritas. Per jas atliktas paties kompozitoriaus kūrinys "Canticum sacrum", parašytas Venecijos šv. Morkaus katedrai. Palikęs Rusiją, gyveno Paryžiuje, o 1939 persikėlė į JAV. Pagrįstai jis laikomas moderniosios muzikos "tėvu". Užuot šioj vietoj ėmęsi vardinti jo gausius muzikinius kūrinius, pateikiame žinutę, kaip jo kūrybą pasiekė ir Lietuvą. Būtent 1934 Valstybės teatre buvo surengtas Stra-vinskio kūrybos koncertas. Kompozitoriaus akompanuojamas, programą atliko garsus smuikininkas Samuelis Duškinas. Nors nuo "Sacrė du printemps" (1913) buvo praėję jau 20 metų. to meto Lietuvos publiką Stravinskio kūryba dar šokavo. Kultūros žurnalas "židinys" (1934 nr. 4, p. 388) taip šį koncertą recenzavo: "Igorio Stravinskio koncertas Valstybės Teatre kovo 25 d. sumasino savęsp visą pulką smalsuolių. Reikia pasakyti, kad tai, ką mums tas išgarsintas arkinaujovininkas Stravinskis savo koncerte davė išgirsti, buvo ne kokia klounada ar kerėpliška mizerija (ko bijojau), tik gana įkandamas - apčiuopiamas, kad ir stipriai neįprastas grožis. Įkyriai žmogus jautei, kad čia žūt būt stengiamasi viską pareikšti kitaip, negu lig šiol kiti. Bet susidaro vis dėlto kažkas gražu, originaliai gražu" (recenzija pasirašyta slapyvardžiu Vamy). |
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|