Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1959 m. 1 sausis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Doc. dipl. inž. K. Kriščiukaitis — Urbanizmas ir Lietuva ................................................. 1
Balys   Auginas — Nugalėtieji, Vienatvės obuoliai, Akmenėjanti žemė (eil.) ............... 10
Feliksas   Jucevičius — žmogus Paskalio dialektikoje ................................................... 12
Juozas   Girnius — Pasipriešinkime kultūriniam nuosmukiui ........................................ 21
A. Šapoka — Vilniaus miestiečių savivaldos organizacija ir miesto vidaus santykiai .. 30

KŪRYBOS     PASAULYJE LITERATŪRA
Titus Alga — Kosto Ostrausko "Kanarėle" ................................................................... 35
Aug. Raginis — Antanas Škėma: Balta drobulė ............................................................. 36
ASS Jaunimo literatūros konkursas ................................................................................. 38

MENAS
St. M. — Įdvasinta realybė nugali tikrovę ...................................................................... 38
St. S. — Pokoncertiniai mąstymai .................................................................................... 39
T. Alga — Bostono sambūris nugirdė Čikagą  raudonuoju vynu .................................... 42

RELIGINIS  GYVENIMAS
J. Vaišnora,   M. I. C. — Habemus pontificem  ............................................................... 43
Liet.   Pasiuntinybė  prie  Vatikano .................................................................................  47
Popiežius Jonas XXIII apie taiką ..................................................................................... 47
Įvykiai  ............................................................................................................................... 48
Skaityti daugiau...
 
URBANIZMAS IR LIETUVA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DOC. DIPL. INŽ. K. KRISČIUKAITIS   

Miestai yra tam, kad žmonės juose gyventų sveiki ir laimingi — šie Aristotelio žodžiai, manau, geriausiai išreiškia urbanizmo tikslą. Graikų filosofas jau tuomet suprato, kad urba-nizmas didele dalimi yra sociologinė problema, kuri buvo tokia visuotinai pripažinta tik XX a. angoje.

Apskritai žmogus nori turėti sveiką bei jaukų šeimos židinį — butą, sveiką darbovietę, galimai arčiau to židinio ir pagaliau galimybę patenkinti savo kultūrinius bei dvasinius poreikius.

Urbanizacija tikrai buvo civilizacijos sinonimu, kolei tų pagrindinių urbanizmo tikslų buvo paisoma. Kai XIX a. pramonė išugdė neaprėžtą kapitalizmą, kurio tikslas buvo pelno siekimas, daugiausia darbo žmonių sąskaita, urbanizacija jau nereiškė civilizacijos, nes iš tų laikų mes turime didžiųjų miestų vad. "slum" kvartalus, kuriuose tie darbo žmonės buvo apgyvendinami. Ryšium su tuo kyla epidemijos, ypač vaikų tarpe, nes jie visai buvo atitraukti nuo gamtos, gyvendami daugiaaugščiuose mūriniuose namuose—dėžėse. Miestai tapo lyg smakais, ryjančiais sveiką kaimo prieauglį.

Bet XIX a. gale buvo pagaliau susirūpinta grąžinti urbanizmui seną paskirtį. Atsiranda specialūs įstatymai, tvarką miestų statybą. Pionierių tarpe buvo Švedija ir Prūsija, nes ten jau 1875-78 m. buvo išleistas pirmas panašus įstatymas. Urbanizmas iš meno virsta jau mokslu, tačiau su didele meno įtaka.  Tais laikais atsiranda ir pats terminas, kilęs iš lotynų urbs, miestas, apimąs ne tik patį planavimą, bet aplamai viską, kas liečia miestą, pvz. net ir administraciją.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BALYS AUGINAS   
NENUGALĖTIEJI


      APKLOSTYTI Gerosios Žemės miline,
Jūs miegat mano tėviškės kalneliuos ir arimuos,
Sugulę poilsiui blindažuos juodžemio smaluoto — —
     Ant kauburių užkopę, žvalgosi dangaus line,
Nepavargsta ir budrūs jūs saugai — mediniai kryžiai ramūs.
Ir už vijoklių ir erškėtrožių vielų spygliuotų ploto —
Sapnuoja kario mieganti širdis.

     Už jūsų apkasų — pavasario žvalgai,
Keliaudami laukais, aguonų žydinčių šūsnis sukrauja,
Ir jos — liepsnodamos Gyvenimu — jums šviečia lyg raketos—   
    Ir džiūdami dienovidžio dangaus langai
Sudrumsčia jūs sapnus    — Tada išvystat savo karštą kraują,
Pasruvusį žiedais, vilnijantį daubom ir dirvomis iš lėto — —
Ir džiaugiatės brandžios Aukos grūdais — — —
Ir jau šaltais suakmenėjusiais delnais
Žegnojote mane — sužiedusio jūs Kūno mažą sėklą —
Ir aš jaučiu laimingo žemdirbio žemėtą saują,
     Sugrįžusią žydėt į savo žemę pelenais — — —
Jūs vėl sapnuojate brangius žaislus: skylėtą šalmą, - ir šaudyklę,
Ir arklą, ir trimitą — — — Kvepiančioj vagoj kariaujat
Ir mirštate kasnakt už žydinčius laukus.
     Jūs nieks nenugalės! Ir laiko pusnyse
Joks priešas nepaims tvirtovės jūsų ir tranšėjų! —
Tai vakaro saulėlydžių įkaitę kalavijai
    Rūdija lūždami kareivių širdyse —
Nei niekas niekada jų Dvasios dar nenugalėjo —
Ir ji šviesi skraidys, kaip mėnesienos naktį vėjai,
O tie Nežinomi  Kariai sapnuos — —   
Skaityti daugiau...
 
ŽMOGUS PASKALIO DIALEKTIKOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė FELIKSAS JUCEVIČIUS   
P A S K A L I S  (pomirtinė kaukė)

I
Sakoma, kad originalios asmenybės sunkiai leidžiasi įspraudžiamos į rėmus. Paskalis yra viena iš tokių. Negalima jo laikyti nei filosofu, nei teologu. Netinka jam ir rašytojo vardas. Gal tiksliausiai būtų jį vadinti moralistu bei mąstytoju, ir tai genialiu. Kad Paskalis buvo genijus, niekas neabejoja. Štai ką rašo apie šį nuostabų savo tautietį Chateaubriand: "Buvo žmogus, kuris dvylikos metų sukūrė matematiką bežaisdamas; šešiolikos metų parašė apie konusus tokį mokslo veikalą, kokio nebuvo nuo antikinių laikų; septynioliktaisiais metais tik protu suvokiamą mokslą suvedė į mašiną (t. y. išrado skaičiavimo mašiną - F.J.); dvidešimt trejų metų įrodė oro sunkumo apraiškas ir atitaisė vieną iš pagrindinių senosios fizikos klaidų; amžiuje, kai kiti tik pradeda gimti, apibėgęs visą pažinimo lauką, pamatė jojo niekingumą ir nukreipė savo mintis į religiją. Nuo to meto iki mirties, sulaukęs trisdešimt devintuosius metus, silpnas ir sirguliuodamas, išdirbo kalbą, kuria kalbėjo Bossuet ir Rasinas, davė tobuliausios satyros ir aiškiausio galvojimo pavyzdį. Pagaliau, nežiūrint visų negalavimų, abstrakcijos pagalba išsprendė pačias komplikuo-čiausias geometrijos problemas ir paliko popieriuje mintis, liečiančias Dievą ir žmogų. Šitas pasibaisėtinas genijus vadinosi Blaise Paskalis."1)

Tikrai yra reikšmingi Paskalio nuveikti darbai. Tačiau tai nepadaro jo antlaikine asmenybe. Kaip visi mirtingieji, taip ir jis yra susietas su savo epocha bei aplinka, ir taip glaudžiai, kad kai kas jį net vadina "aplinkybių žmogumi".

Paskalis yra kūdikis septynioliktojo šimtmečio, gimusio renesanso sukeltos intelektualinės ir moralinės revoliucijos sūkuryje. Tai laikotarpis, kada žmogus pirmą kartą istorijoje pradėjo jaustis lyg ir laisvas nuo gamtos jėgų. Nebegąsdino jojo daugiau ir moralinis fatalizmas. Naujųjų išradimų bei atradimų akivaizdoje gyvenimas jam atrodė ne tiek kelionė į amžinybę, bet menas, nuostabiai viliojantis menas, išmokąs mirtinguosius pasinaudoti proga į  pasisekimą  ir  garbę.   Žmogus  ėmė   šalintis vienuolynų. Vietoj katedrų ir pilių statė įmones ir laivus. Kontempliacija pasirodė nebereikalinga. Jį bežavėjo kūryba ir akcija. Kaip tik apie tą laiką viduramžių Teofilio legendą, kur niekingas nusidėjėlis išgelbstimas Dievo Motinos gailestingu užtarimu, jis pakeitė "Faustu". Asmenybė nerami, bet patraukianti, nebe-pažįstanti priešingybės tarp dorybės ir nuodėmės. Šičia jau viskas vyksta ant žemės, kur nebėra nei blogio, nei gėrio, bet tik kvailųjų nepasisekimai ir gudriųjų laimėjimai.
Skaityti daugiau...
 
PASIPRIEŠINKIME KULTŪRINIAM NUOSMUKIUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS GIRNIUS   
3. Insinuacijos beginant neliestus dalykus
a. Insinuacijos — įprastinė demagoginės kovos priemonė. — 60-ties balsas prieš mūsų kultūrinį lygį smukdančias jėgas pasiekė viešumą ir sukėlė "sąjūdį". Tačiau didele dalimi šis "sąjūdis" liko paprasta masės psichologijos iliustracija, kaip pasakoj apie griūvantį dangų. Tie, kurie pasijunta įžeisti išgirdę diletanto ar grafomano žodžius, tuoj šoko kelti paniką: "niekinama liaudis, niekinama tauta!". Susijaudino ir kiti išgirdę, kad 60 žmonių arogantiškai išniekino "visus": jei niekinama liaudis ir tauta, tai iš tiesų niekinami visi! Ir juo augo pasipiktinimas, juo 60-ties pareiškimas darėsi siaubingesnis netaktas, nelemtesnis nusikaltimas. Žinoma, pats 60-ties pareiškimas liko toks, koks buvo. Bet kas gali po kiek laiko jį tiksliai atsiminti, kartą laikrašty akimi permetus? Galima drąsiai pasitikėti žmonių užmirštimi, tik reikia vengti citatų ir drąsiai nusikaltėlius smerkti. Šiuo keliu ir vyko "sąjūdis" prie 60-ties balsą, pastarąjį iškreipiant taip, kaip kam patogiau atrodė. Net ir kai kurie dėl jo pasisakiusieji, atrodo, savo informaciją sėmė ne iš jo paties, o pakeliui prisiklausė apie jo baisybes ir prisijungė nuo "priešo baisaus" ginti laisvę ir lygybę, patriotizmą ir idealizmą, ginti visus nepultuosius, nuo veikėjų idealistų ligi "eilinio žmogaus". Iš tiesų, kai kurie straipsniai, puolę 60-ties pareiškimą, juo piktinosi taip, lyg 60 pasirašiusiųjų savo balsą būtų kėlę ne prieš kultūrinį nuosmukį, o patys jo reikalavę...

Tai gudri taktika: jei išgirsti ką nors *au nemalonaus, nesiginki pats, bet stoki ginti kitų ("liaudies", "tautos" eta). Nepatogų klausimą paliki nuošaliai ir su šventu pasipiktinimo jausmu ginki visiems brangius dalykus, nesvarbu, kad jie iš tiesų nebuvo neigti ar iš viso liesti. Tai labai efektyvi kovos priemonė: jei žmonės ir bus girdėję antrąją šalį, vistiek bus pakankamai primiršę reikalą, kad galėtumei juos "sumaišyti" ir pagaliau privesti prie nuobodulio ("nusibodo jau tas ginčas!'). Nieko daugiau ir nereikia: nepageidaujamasai balsas nustelbiamas ginčo maišaty, ir savaime laimi tie, kurie norėjo jį nustelbti. Turint tokį patikimą sąjungininką kaip nuobodulį, laimėjimas visada yra tikras.
Skaityti daugiau...
 
VILNIAUS MIESTIEČIU SAVIVALDOS ORGANIZACIJA IR MIESTO VIDAUS SANTYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. ŠAPOKA   
(Iš studijos rankraštyje "Senasis Vilnius")

Kaip visų magdeburginių miestų, taip ir Vilniaus miestiečių bendruomenės bei magistrato priešaky buvo vaitas. Tai augščiausias miestiečių savivaldos pareigūnas, miesto reprezentantas bei miestiečių augščiausiojo teismo pirmininkas. Magdeburginiame mieste vaitas buvo maždaug tai, kas pavietuose buvo seniūnas. Tai suvereno, didžiojo kunigaikščio (privačių asmenų magdeburginiuose miestuose savininko) atstovas. Priešingai visiems kitiems miesto pareigūnams, jis ne renkamas, bet skiriamas. Ta aplinkybė leido vaitui būti visiškai nepriklausomam nuo magistrato bei miestiečių bend-ruomens. Neretai Vilniaus vaitu būdavo paskiriamas ne vilnietis, net pašalinis asmuo, kartais net ne miestietis, bet bajoras. Skiriamas jis paprastai būdavo iki gyvos galvos, tačiau kartais iki mirties tame poste neišbūdavo, atsistatydindavo. Yra žinoma, kad didysis kunigaikštis grasino vaitams atimsiąs urėdą, tačiau, kad tai būtų buvę įvykdyta, tokio atsitikimo nėra žinoma. Kai kurie miestai vaitystes iš valdovo išpirkdavo ir vaitus toliau patys rinkdavo iš savo tarpo. Betgi Vilniaus miestiečiai savo vaito parinkimui ilgai neturėjo jokos įtakos. Tik 1610 m. Vilnius gavo privilegiją, kad mirus vaitui Chaleckiui, dėl kurio, kaip bajoro, buvo buvę daug nesusipratimų, naujas visada bus skiriamas iš 4 magistrato parinktųjų kandidatų, magistrato narių. Po to Vilnius dėjo didelių pastangų, kad šitos jo teisės parinkti kandidatus nebūtų atšauktos. Jam tai pasisekė. Kad bajorai nebūtų skiriami vaitais, jam pasisekė išgauti net kelias specialias seimų konstitucijas. Tuo būdu tokia tvarka išliko iki pat XVIII a. pabaigos.

Vaitas, kaip minėta, yra miesto oficialus reprezentantas, valdovo atstovas ir miesto augš-čiausio teismo pirmininkas. Vadinamąjį vaito teismą sudarė jis pats kaip pirmininkas ir keli (Vilniuje du) teisėjai — posėdininkai. Mažesnes bylas, kuriose ginčo objektas neprašoka 10 kapų skatikų, vaitas sprendė vienas, be po-sėdininkų, vadinamajame namų teisme. Jis pats pagal privilegijas galėjo būti teisiamas tik paties valdovo.
Skaityti daugiau...
 
KOSTO OSTRAUSKO "KANARĖLĖ" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Titus Alga   

Kosto Ostrausko "Kanarėlė", 3-jų veiksmų drama. Leidžia Lietuvių Studentų Santara, JAV. 84 pusi.,   kaina  nepažymėta.
Recenzentas Coppelius, 1957 m. Aidų Nr. 2 rašydamas apie Kosto Ostrausko 3 veiksmų dramos "Kanarėlė" premjerą Čikagoje, primine, kad šis pastatymas žiūrovuose ir vietinėje spaudoje iššaukė įvairių ir gana kontraversiškų atsiliepimų. Dabar, Studentų Santaros pastangomis, šiai dramai pasirodžius atskiru leidiniu, iš pačių pirmųjų recenzijų spaudoje atrodo, kad veikalas bus nemažiau kontraversiškai interpretuojamas bei  vertinamas.

Prieš porą dešimtmečių amerikiečių rašytojas Ernest Hemingway, dabar Nobelio premijos laureatas, pasakė, jog viena iš svarbiausių gero meno kūrinio savybių yra ta, kad kūrinys yra lyg ledo kalnas, kurio tik vienas aštuntadalis tesimato paviršiuje. Sakyčiau, kad tai yra pati pirmoji tokio įvairaus "Kanarėlės" supratimo priežastis, antroje eilėje paminint neįprastą lietuvių literatūroje siužetą bei veikėjus.

Dramos turinys visai kuklus, nesudėtingas. Veiksmas sukoncentruotas aplink vieną pagrindinį įvykį, tiesiog klasiškai, niekur į šalis neiškrypsta. Veikėjai — trys griežtai skirtingų charakterių elgetos ir juos dažnai aplankanti silpnaprotė mergina. Veiksmo vieta — "vargingos, baigiančios pūti, į žemę susmegusios pirtelės vidus".
Skaityti daugiau...
 
ANTANO ŠKĖMOS "BALTA DROBULE" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. Raginis   
Antanas Škėma iškilo į pirmas mūsų dramaturgų eiles, šalia to, jisai reiškiasi ir grožinėje prozoje. Pagaliau dar viena jo literatūrinės veiklos sritis — lyrinio pobūdžio kūriniai prozoje.

Kaip beletristas, Antanas Škėma jau yra išleidęs novelių rinkinį "Nuodėguliai ir kibirkštys" ir paskui kitą novelių knygą — "šventąją Ingą". "Balta Drobulė" yra paskutinis jo veikalas šioje srityje.

Romanas yra jau susilaukęs keleto atsiliepimų. Dar prieš išspausdinant, Henrikas Nagys rašė, kad naujų dviejų A. Škėmos prozos knygų ("Čelestos" ir šio romano) pasirodymas "bus ne tik aiškus įnašas mūsų naujon prozon, bet ir tikras žingsnis šviežesnės tematikos ir novatoriškų eksperimentų link ("Dirva", 1958 m. birželio 9 d.). Rankraštyje šis romanas buvo vadinamas berods "Keltuvu". Knygai išėjus, "Laiškai Lietuviams" trumpa drūtai bakstelėjo autoriui: "Tikimės, kad jis pasipriešins (nuosmukiui -A.R.) ir daugiau panašių veikalų nerašys ar bent nespausdins" (Nr.7).

"Balta Drobulė" struktūros atžvilgiu yra dviaugštė, ar gal net ir triaugštė. Viena plotmė — Antano Garšvos gyvenimas New Yorke. Antra — jo užrašai, iš kurių atsispindi jo praeitis. Tačiau yra keletas praeities momentų ir šalia užrašų. Tai ir galėtų sudaryti trečią augštą. Literatūroje šis metodas apskritai nėra kokia naujiena. Jis pažįstamas ir mūsų raštuose. Seniau gražų tokio dvilypio pasakojimo pavyzdį galėtume rasti Igno Šeiniaus "Kuprelyje", o paskesnių laiku jį vykusiai panaudojo B. Pūke-levičiūtė savo romane.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
IGNAS    ŠEINIUS (1889 — 1959. I. 15)

Marius Katiliškis: IŠĖJUSIEMS NEGRĮŽTI. Išleido Terra, Čikaga, 1958.  537 p.
Somerset W. Maugham: DAŽYTAS ' VUALIS. Romanas. Iš anglų kalbos, autoriui leidus, vertė Stepas Zobarskas. Išleido "Lietuvių Dienos", 9204 S. Broadway, Los Angeles 3, Calif. Dail. P. Lapės viršelis, 312 p. Kaina 3 dol. Romane sprendžiama gydytoio šeimos problema. Veikalas parašytas stipria literatūrine forma.
LIETUVA OKUPACIJOJE. Pranešimai Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimui apie okupuotos Lietuvos kaikurias sritis. Paruošė PLB Seimo organizacinis komitetas. New Yorkas, 1958. 127 p. Turinyje: dr. A. Trimako, Vyt. Vaitiekūno, Juozo Audėno, Jono Aisčio, A. Rimvydo ir dr. St. Bačkio straipsniai.
PLB  SEIMO  VADOVAS.  64 p. FIRST  LITHUANIAN    INTERNATIONAL     ART      EXHIBITION,
August 23 - September 21, 1958. 34 P-
Baltimorės lietuvių tautiško knygyno auksinis jubiliejus (1908 — 1958), 12 p.
 

 
AKADEMINIO SKAUTŲ SĄJŪDŽIO JAUNIMO LITERATŪROS KONKURSAS PDF Spausdinti El. paštas
Konkurso laimėtojams bus į-teiktos šios premijos:
1.    ASS jaunimo literatūros premija už geriausią prozos kūrinį — $150.00.
2.    ASS jaunimo literatūros premija už geriausią poezijos kūrinį — $150.00.
Prozos kūrinys gali būti apysaka, feljetonas, trumpa novelė, ar kitas prozos darbas, savo esme priklausąs grožinei literatūrai, ir ne-trumpesnis, kaip 2000 žodžių, bei neilgesnis,   kaip   8000   žodžių.
Poezijos kūrinys gali būti eilėraščių grupė arba poema, epinio, lyrinio ar jumoristinio žanro, ne-trumpesnis kaip 200 žodžių ir neilgesnis,   kaip   1500   žodžių.
Skaityti daugiau...
 
ĮDVASINTA NEREALYBĖ NUGALI TIKROVĘ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė St. M.   

Zuzanos Arlauskaitės-Mikšienės 50 metų lietuviško teatrinio darbo sukakčiai paminėti "Stiklinio žvėry-nëlio" spektaklis Detroite.
Penkiasdešimt darbščiųjų, ištvermingų metų įvairių pavidalų (nuo klojiminës iki menines bei išeiviš-kos) lietuviškos scenos! Tokios išdidžios sukakties mūsuose dar niekas nėra minėjęs ir vargu ar kas greit paminės. Tačiau spalio 25 d. Detroito Ukrainiečių salėje įvyko Tennessee Williams verstines pjeses "Stik linis žvėrynėlis" spektaklis, po kurio (palyginus, labai kukliai) buvo pagerbta taip retos penkiasdešimtmečio sukakties kaltininke Zuzana Ar-lauskaitė-Mikšienė.

Jau Amerikoje, su Detroito Scenos Mėgėjų sambūriu, solenizantė yra suorganizavusi bei surežisavusi net  dvidešimt  premjerų.   Jų   tarpe,
lietuvių dramaturgų veikalus: S. Čiurlionienės komediją "Pinigėlius" ir dramą "Aušros sūnus", P. Vaičiūno komedijas "Tuščios pastangos" bei "Naujieji žmonės", K. Binkio pjesę "Atžalyną", J. Grušo dramą "Tėvą, pagal K. Inčiūrą dramą — "Vincą Kudirką", V. Alanto naujus scenos veikalus; "Visuomenės veikėjai", "šiapus uždangos", bei "Sąmokslas prieš savuosius" ir J. Strazdo dramą "Sugrįžo".
Kaikuriuose tuose pastatymuose Z. Arlauskaitė-Mikšienė ir pati yra vaidinusi.

Jubiliejiniam spektakliui jinai pasirinko kūrybingo amerikiečio autoriaus pjesę "Stiklinis žvėrynėlis" (Glass Menagerie), kiek anksčiau lietuviškame  vertime , V. Valiuko režisūroje, jau statytą Čikagoje ("Stiklinis   Žvėrynas"   pavadinimu).
Skaityti daugiau...
 
POKONCERTINIAI MĄSTYMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė St. S.   
Muzika ir daiiė yra tos tarptautinės kalbos,i kuriomis lietuvis kūrėjas gali prabilti kiekvienoj svetimoj auditorijoj.  Nežiūrint kiek tas menas bus individualus ir tautinis —jis  ir  svetimųjų  gali  būti  pajaustas, suprastas ir įvertintas. Berods mažų tautų meno kūrėjams, nors ir genijaus sparnų paliestiems, niekad nebuvo lengva į didžiąsias scenas prasiskverbti. Tas liečia ne tik grožinę literatūrą, bet ir tas plačiai suprantamas "kalbas"—muziką ir dailę. Ypačiai sunkus mažųjų  kelias mūsų dienom.   Didieji per dažnai jeigu nepavergia mažesniųjų tautų minties, tai sugeba šalia jų augančių kultūrų nepastebėti arba net jas ignoruoti.

Lietuvių meninė kūryba XX amžiaus antrojoj pusėj atsidūrė ypatingai kritiškoj būklėj. Gerai žinom kokiomis "gairėmis" yra nubrėžtas tėvynėj likusių poetų, dailininkų ir kompozitorių kelias. Ten yra cenzūruojama ne tik mūsų menininkų kūrybos turinys, bet ir forma. Vargu tokioj nelaisvėj gali suskambėti meniniu požiūriu vertingas kūrinys. Bet nors kokia ironija skambėtų tariama mintis, mūsų   kultūrinės   kūrybos   centras   ir tose sunkiose sąlygose tebėra pati Lietuva.
Skaityti daugiau...
 
BOSTONO SAMBŪRIS NUGIRDĖ ČIKAGĄ RAUDONUOJU VYNU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė T. Alga   
Kiek nejauku prisipažinti, tačiau, manau, kiekvienas sutiksime, jog savo kaimynų latvių naująją, literatūrą ar dramą mes (reikia spėti, kad ir jie mūsiškę) mažiausiai tepažįstame. Nepriklausomoje Lietuvoje tokiam pažinimui buvo įsteigtos tarpusavio bendradarbiavimo draugijos, kultūriniai klubai, buvo įversta literatūrinių ir pastatyta dramos veikalų, pasikeista teatro gastrolėmis etc., gi šiandien, tremtyje, pasitenkiname tik vienu kitu bendro pobūdžio atsitiktiniu straipsneliu laikraštyje per kelerius metus. O esame bendro likimo broliai, ir vien jau tas faktas turėtų skatinti į gilesnį vienas kito pažinimą. Kaip žingsnis tąja linkme ypač sveikintinas Bostono Lietuvių Dramos Sambūrio išvertimas iš latvių kalbos ir pastatymas jų vieno prakiliausių tremties rašytojų Valdemaro Karklinio 3 veiksmų komedijos "Raudonasis vynas".

Nepriklausomoje Latvijoje pasižymėjęs kaip gabus ir produktingas vertėjas (išvertęs per 100 veikalų iš prancūzų, vokiečių ir anglų kalbų), bei parakęs porą mažai reikšmingų biografinių knygų, V. Kark-linš per trumpą laiką tremtyje davė keletą brandžių beletristinių veikalų: "Vienatvės kalnas", "Legenda apie septynis laivus", "Laiškas iš tėvynes", "Dievo žemė" ir "Mergelių gatvė". V. Karklinš veikalai pasižymi stipria kompozicija, įdomiais ir išbaigtais charakteriais ir puikiai valdomu sakiniu. Latvių kritikai Valdemarą Karklinį ypač vertina dėl to, kad su kiekvienu kūriniu jis ateina visiškai naujas, pagrindinai pakeitęs tematiką, veikėjų charakterius, net ir stilių. Visas šias gerąsias rašytojo savybes beletristiniuose veikaluose turėjome progos pastebėti ir jo, rodos, vieninteliame draminio žanro kūrinyje "Raudonasis vynas" (Dr. Br. Mickevičiaus vertimas) Bostono Lietuvių Dramos Sambūrio pastatytame Čikagoje spalio 25 d.
Skaityti daugiau...
 
HABEMUS PONTIFICEM PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Vaišnora, MIC   

Pop. Jonas XXIII

Gal niekad pasaulis taip nelaukė naujojo popiežiaus rinkimų, kaip po Pijaus XII mirties. Konklave, kuri turėjo išrinkti pop. Pijaus XII įpėdinį, susirinko didžiausio visų dėmesio ir nekantraus laikimo ženkle. Konklaves faktas nėra naujas, bet niekad jis nebuvo tiek tapęs visų dėmesio centre; visas pasaulis: religinis, politinis, katalikiškasis, protestantiškasis, o net ir kitų tikybų paskutiniais metais, dėl Pijaus XII asmeniškų savybių, yra atkreipęs dėmesį į dvasines vertybes, į krikščioniškosios moralės ir krikščioniškosios doktrinos svarbą, į tą augštą vietą, kurią civilizacijos istorijoje užima Katalikų Bažnyčia. Popiežiaus Pacelli mirtis paliko tuštumą ne tik paprastų žmonelių širdyse, bet ir intelektualinėse sferose, neapakusiose priešišku Bažnyčiai nusistatymu ir pajėgiančiose pajusti tiesioginę ar netiesioginę religijos įtaką, šią tuštumą turėjo užpildyti asmuo, į kurio asmenybę, programą nukrypo milijonai akių ne tik besidominčių kas bus būsimasis Pijaus XII įpėdinis, bet ir laukiančių, kokią kryptį, liniją užims jis šv. Petro soste.

šį kartą konklavė susirinko nepaprastu metu: pozityvizmo amžiuje, kada atrodo, jog ima viršų mokslas ir šalta technika, pajungta siekimui ir jieškojimui patogumų, malonumų, gyvenimo lengvumo. Betgi dvasinis popiežiaus autoritetas ir svoris, net ir tokiose aplinkybėse, nė kiek nesumažėja, priešingai, ji3 Įgauna dar didesnės reikšmės. Bažnyčios užduotis mūsų laikais nėra sumažėjusi ir popiežiaus asmenybė nėra antraeilis dalykas. Bažnyčia ir popiežius vienas antrą papildo: Bažnyčia savo plačiai apimančia organizacija, savo ilgų amžių tradicijomis, o popiežius savo sugebėjimu duoti Bažnyčios gyvenimui kryptį, kuri tam tikru atžvilgiu gali būti naujos epochos pradžia.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
•    Jaunimo žurnalas "Ateitis" leidžia iš Sibiro į laisvąjį pasaulį patekusią originalią lietuvių vartojamą maldaknygę. Maldaknygė, rašyta ranka ir iliustruota atitinkamais piešiniais, atskleidžia lietuvių kankinių maldos pasaulį. Ji tiks vartoti ir čia gyvenantiems lietuviams, kurie norės dvasia jungtis su Sibiran ištremtais  broliais.
•    Patersone, N. J., statoma nauja lietuvių šv. Kazimiero parapijos bažnyčia. Projektą lietuviškoje dvasioje paruošė arch. J. Mulokas. Statybai vadovauja klebonas kun. Jonas Kinta.
•     Amerikos R. Katalikų kongresas numatomas liepos 4-5 d. Phi-lapelphijoje.

 
LIET. PASIUNTINYBĖ PRIE VATIKANO PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvos Pasiuntinybes prie Vatikano likimas didžiai sujaudino pasaulio lietuvius. Italų spaudoje pasirodžiusios žinios apie jos uždarymą skaudžiai atsiskambejo ypatingai šioje Atlanto pusėje. Tebeveikiančios Lietuvos pasiuntinybės bei konsulatai yra gyvi jos laisvės simboliai, turį gilios reikšmės tiek mums, tiek apskritai Vakarų imtynėse su Rytais. Įvykiai po naujojo popiežiaus Jono XXIII išrinkimo iš tikrųjų rodo, kad Vatikane persiorientuojama Lietuvos ir Lenkijos pasiuntinybių atžvilgiu. Laisvojo pasaulio lietuviai šaukėsi į Vatikaną telegramomis ir laiškais, prašydami ir toliau pripažinti mūsų ministerį teisėtu Lietuvos atstovu. Pagaliau Vatikano dienraštis Osservatore Romano sausio 5 d. pareiškė, kad Lietuvos ir Lenkijos atstovybės nepanaikinamos, tik, laikantis tarptautinės teisės dėsnių, jų valdytojams dabartinėse aplinkybėse teikiamas žemesnio laipsnio titulas.

Pagaliau apie susidariusią padėtį prabilo ir pati pasiuntinybe, kurios pareiškimą spaudai, išsiųstą sausio 15 d., čia ir skelbiame. Pradžioje pareiškimo lietuviškai visuomenei dėkojama už dėmesį Lietuvos Pasiuntinybei prie Vatikano, rūpinantis jos likimu susirinkimuose, spaudoje ir siunčiant laiškus bei telegramas į Vatikaną. Toliau taip aiškinama padėtis:
"Pirmieji sunkumai, kuriuos Lietuvos Pasiuntinybei teko pajusti, iškilo, kai lapkričio mėnesį buvo gautas pranešimas, kad nuo lapkričio mėn. 20 d. prie šv. Sosto akredituotų misijų šefai galės prašyti audiencijos pas Šv. Tėvą ir įteikti jam naujus kredencijalus. Ministeris Girdvainis tuojau ėmėsi žingsnių padėčiai išaiškinti ir tuo tikslu turėjo visą eilę pasikalbėjimų su atitinkamais Vatikano augštais pareigūnais. Tuo laiku buvo taip pat paruošta plati ir išsami dokumentacija apie Lietuvos okupaciją, Lietuvos padėtį tarptautinėje plotmėje ir Lietuvos diplomatines bei konsulari-nes atstovybes kituose kraštuose, kartu prašant palikti galioje senus kredencijalus".
Skaityti daugiau...
 
POPIEŽIUS JONAS XXIII APIE TAIKĄ PDF Spausdinti El. paštas
Kodėl pagaliau nesantaika bei nesutarimai nederinami, remiantig tiesa ir teisingumu? Kodėl žmonių protiniai sugebėjimai ir tautų turtai dažniausiai nukreipiami ginklų gamybai, gamybai mirties ir sunaikinimo priemonių, o ne visų, ypač mažiau pasiturinčių visuomenės klasių, gerbūvio kėlimui? Žinoma, kad pastangos pašalinti nesutarimus sutinka daug sunkių ir painių kliūčių. Tas kliūtis tačiau reikia nugalėti, nes nuo to priklauso žmonijos ateitis. Reikia stoti į darbą su drąsiu pasitikėjimu, remiantis paties Dievo šviesa ir pagalba. Pažvelkite į jums patikėtas tautas ir įsiklausykite. Ko jos iš jūsų laukia ir ko prašo? Jos prašo ne anų baisių karo pabūklų, kurie gali iššaukti visuotinį sunaikinimą, bet prašo taikos. Tautos trokšta tokios taikos, kurioje visa žmonija galėtų laisvai gyventi, vystytis ir klestėti. Jos trokšta teisingumo, kuris suderintų atskirų visuomenės klasių teises bei pareigas; trokšta pagaliau ramybės ir santaikos, kuria remiasi kiekvienas tikras gerbūvis .
Skaityti daugiau...
 
Įvykiai PDF Spausdinti El. paštas
•    "Draugo" romano konkurso laimėtojas šiemet yra Juozas švaistas-Balčiūnas, kuriam už veikalą "Jo sužadėtinė" vasario 1 d. įteikta 1000 dol. premija.
Laureatas yra pažįstamas lietuvių literatūroje. Premijuotasis romanas yra jo vienuoliktoji knyga. Grožiniais raštais reiškiasi nuo 1912 m. Jis yra išleidęs šias knygas: šilkinė suknelė (1927), Naujan gyveniman (1928), Meilės vardu (1937). Rašau sau (1947), Siela lagamine (1948), Paskutinį kartą tave klausiu (1948), Aukso kirvis (1952), Petras širvokas (1952), Eldorado (1953), Trys žodžiai (1958).
Juozas švaistas gimė 1891 m. Rokiškyje. Baigęs Panevėžio mokytojų seminariją, kurį laiką užsiėmė pedagoginiu darbu, bet netrukus perėjo į karinę sritį. Šiuos mokslus baigė Maskvoj, 1917 m. Lietuvoje buvo Karo mokyklos lektorius ir "Kario" redaktorius. Be to, studijavo teisę Kauno universitete. Už nuopelnus karinėje tarnyboje pakeltas pulkininku leitenantu.
Į premijos įteikimą atsilankė apie 1000 svečių. Premijos mecenatas šiemet yra Kazys Laurinavičius, jury komisija: J. Kaupas, A. Rūta, T. žiūraitis, O.P., A. Astašaitis, J. Pilamas.
Dienraštis "Draugas" sėkmingai vykdo savo kilnų pasiryžimą, skirdamas kasmet tokią stambią premiją ir jai surasdamas mecenatų. Už tai jam priklauso rašančiųjų ir skaitančiųjų padėka.
•    Pasigirdo balsų, skatinančių stiprinti organizuotą kultūrinį bendradarbiavimą su Lietuva. Lietuvių delegacija pavergtųjų tautų seime savo atsišaukime apie tai rašo:
"Sovietų peršami laisviesiems lietuviams kultūriniai mainai su Lietuva nebūtų laisvo pasirinkimo kultūrinis bendradarbiavimas.Juos tvarkytų ir nustatytų Maskva pagal bendras kompartijos direktyvas, nes visi santykiai su užsieniais yra Maskvos žinioje. Nei rašytojai, nei menininkai okupuotoje Lietuvoje laisvų organizacijų neturi. Visas kultūrinis gyvenimas yra griežtai kontroliuojamas Lietuvos kompartijos, kuri nėra savarankiška, o tik Sovietų Sąjungos kompartijos dalinys. Tad. organizuoti laisvojo pasaulio lietuvių kultūriniai mainai su Lietuva faktiškai būtų santykiavimas su okupanto organizacijomis".
"Jokio politinio atspalvio neturi atskirų tautiečių šalpos ir kultūriniai santykiai su savo artimaisiais anoje 'geležinės uždangos' pusėje. Tai yra giminystės, tautinio solidarumo ir artimo meilės ryšiai. Reikia tačiau saugotis sovietinių agentų peršamų laisvojo pasaulio lietuviams organizuotų ryšių su okupuota Lietuva. Tokie ryšiai neišvengiamai virstų laisvųjų lietuvių ryšiais su Lietuvos okupantu bei jo įstaigomis ar organizacijomis, ir pirmiausia tarnautų okupanto be atvangos siekiamam agresijos padarinių Lietuvoje įteisinimui".
"Lietuva tebėra tarptautinės valstybių bendruomenės narys. Lietuvos į Sovietų Sąjungą įjungimo laisvojo pasaulio valstybės nepripažino ir nepripažįsta. Eilėje valstybių tebeveikia nepriklausomos Lietuvos pasiuntinybės ir konsulatai. Tas nepripažinimas yra stiprus ginklas kovoje dėl Lietuvos suverenumo vykdymo atstatymo. Laisvųjų lietuvių pareiga vengti visko, kas galėtų kenkti Lietuvos tarptautinei teisinei ir politinei padėčiai ir tiesiogiai ar netiesiogiai padėti okupanto užmačioms".
Skaityti daugiau...
 
Skelbimai, remėjai ir leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
AIDAI SKIRIA PREMIJĄ UŽ MOKSLO VEIKALĄ
1.    Kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas Pranciškonų, skiria premiją už lietuvių mokslo veikalą, išspausdintą atskira knyga ar periodinėje spaudoje 1957 ir 1958 metais.
2.    Premija, $500 sumoje, skiriama už humanistinių mokslų veikalą (teologijos, filosofijos, literatūros mokslų ir meno mokslo, istorijos, kalbotyros, geografijos, archeologijos, folkloro, visuomeninių mokslų ir k.), parašytą lietuvių kalba.
3.    Premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
4.    Autoriai arba leidėjai veikalus komisijai atsiunčia ligi 1959 metų vasario 1 dienos "Aidų" redakcijos adresu: A. Vaičiulaitis, 304 Anacostia Rd., S. E., Washington 19, D. C. Pažymėti, kad tai siunčiama premijos komisijai.
5.    Premijai galima siųsti ir suminėtų mokslų srities rankraščius.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai