Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1 sausis



LIET. PASIUNTINYBĖ PRIE VATIKANO PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvos Pasiuntinybes prie Vatikano likimas didžiai sujaudino pasaulio lietuvius. Italų spaudoje pasirodžiusios žinios apie jos uždarymą skaudžiai atsiskambejo ypatingai šioje Atlanto pusėje. Tebeveikiančios Lietuvos pasiuntinybės bei konsulatai yra gyvi jos laisvės simboliai, turį gilios reikšmės tiek mums, tiek apskritai Vakarų imtynėse su Rytais. Įvykiai po naujojo popiežiaus Jono XXIII išrinkimo iš tikrųjų rodo, kad Vatikane persiorientuojama Lietuvos ir Lenkijos pasiuntinybių atžvilgiu. Laisvojo pasaulio lietuviai šaukėsi į Vatikaną telegramomis ir laiškais, prašydami ir toliau pripažinti mūsų ministerį teisėtu Lietuvos atstovu. Pagaliau Vatikano dienraštis Osservatore Romano sausio 5 d. pareiškė, kad Lietuvos ir Lenkijos atstovybės nepanaikinamos, tik, laikantis tarptautinės teisės dėsnių, jų valdytojams dabartinėse aplinkybėse teikiamas žemesnio laipsnio titulas.

Pagaliau apie susidariusią padėtį prabilo ir pati pasiuntinybe, kurios pareiškimą spaudai, išsiųstą sausio 15 d., čia ir skelbiame. Pradžioje pareiškimo lietuviškai visuomenei dėkojama už dėmesį Lietuvos Pasiuntinybei prie Vatikano, rūpinantis jos likimu susirinkimuose, spaudoje ir siunčiant laiškus bei telegramas į Vatikaną. Toliau taip aiškinama padėtis:
"Pirmieji sunkumai, kuriuos Lietuvos Pasiuntinybei teko pajusti, iškilo, kai lapkričio mėnesį buvo gautas pranešimas, kad nuo lapkričio mėn. 20 d. prie šv. Sosto akredituotų misijų šefai galės prašyti audiencijos pas Šv. Tėvą ir įteikti jam naujus kredencijalus. Ministeris Girdvainis tuojau ėmėsi žingsnių padėčiai išaiškinti ir tuo tikslu turėjo visą eilę pasikalbėjimų su atitinkamais Vatikano augštais pareigūnais. Tuo laiku buvo taip pat paruošta plati ir išsami dokumentacija apie Lietuvos okupaciją, Lietuvos padėtį tarptautinėje plotmėje ir Lietuvos diplomatines bei konsulari-nes atstovybes kituose kraštuose, kartu prašant palikti galioje senus kredencijalus".
Skaityti daugiau...
 
POPIEŽIUS JONAS XXIII APIE TAIKĄ PDF Spausdinti El. paštas
Kodėl pagaliau nesantaika bei nesutarimai nederinami, remiantig tiesa ir teisingumu? Kodėl žmonių protiniai sugebėjimai ir tautų turtai dažniausiai nukreipiami ginklų gamybai, gamybai mirties ir sunaikinimo priemonių, o ne visų, ypač mažiau pasiturinčių visuomenės klasių, gerbūvio kėlimui? Žinoma, kad pastangos pašalinti nesutarimus sutinka daug sunkių ir painių kliūčių. Tas kliūtis tačiau reikia nugalėti, nes nuo to priklauso žmonijos ateitis. Reikia stoti į darbą su drąsiu pasitikėjimu, remiantis paties Dievo šviesa ir pagalba. Pažvelkite į jums patikėtas tautas ir įsiklausykite. Ko jos iš jūsų laukia ir ko prašo? Jos prašo ne anų baisių karo pabūklų, kurie gali iššaukti visuotinį sunaikinimą, bet prašo taikos. Tautos trokšta tokios taikos, kurioje visa žmonija galėtų laisvai gyventi, vystytis ir klestėti. Jos trokšta teisingumo, kuris suderintų atskirų visuomenės klasių teises bei pareigas; trokšta pagaliau ramybės ir santaikos, kuria remiasi kiekvienas tikras gerbūvis .
Skaityti daugiau...
 
Įvykiai PDF Spausdinti El. paštas
•    "Draugo" romano konkurso laimėtojas šiemet yra Juozas švaistas-Balčiūnas, kuriam už veikalą "Jo sužadėtinė" vasario 1 d. įteikta 1000 dol. premija.
Laureatas yra pažįstamas lietuvių literatūroje. Premijuotasis romanas yra jo vienuoliktoji knyga. Grožiniais raštais reiškiasi nuo 1912 m. Jis yra išleidęs šias knygas: šilkinė suknelė (1927), Naujan gyveniman (1928), Meilės vardu (1937). Rašau sau (1947), Siela lagamine (1948), Paskutinį kartą tave klausiu (1948), Aukso kirvis (1952), Petras širvokas (1952), Eldorado (1953), Trys žodžiai (1958).
Juozas švaistas gimė 1891 m. Rokiškyje. Baigęs Panevėžio mokytojų seminariją, kurį laiką užsiėmė pedagoginiu darbu, bet netrukus perėjo į karinę sritį. Šiuos mokslus baigė Maskvoj, 1917 m. Lietuvoje buvo Karo mokyklos lektorius ir "Kario" redaktorius. Be to, studijavo teisę Kauno universitete. Už nuopelnus karinėje tarnyboje pakeltas pulkininku leitenantu.
Į premijos įteikimą atsilankė apie 1000 svečių. Premijos mecenatas šiemet yra Kazys Laurinavičius, jury komisija: J. Kaupas, A. Rūta, T. žiūraitis, O.P., A. Astašaitis, J. Pilamas.
Dienraštis "Draugas" sėkmingai vykdo savo kilnų pasiryžimą, skirdamas kasmet tokią stambią premiją ir jai surasdamas mecenatų. Už tai jam priklauso rašančiųjų ir skaitančiųjų padėka.
•    Pasigirdo balsų, skatinančių stiprinti organizuotą kultūrinį bendradarbiavimą su Lietuva. Lietuvių delegacija pavergtųjų tautų seime savo atsišaukime apie tai rašo:
"Sovietų peršami laisviesiems lietuviams kultūriniai mainai su Lietuva nebūtų laisvo pasirinkimo kultūrinis bendradarbiavimas.Juos tvarkytų ir nustatytų Maskva pagal bendras kompartijos direktyvas, nes visi santykiai su užsieniais yra Maskvos žinioje. Nei rašytojai, nei menininkai okupuotoje Lietuvoje laisvų organizacijų neturi. Visas kultūrinis gyvenimas yra griežtai kontroliuojamas Lietuvos kompartijos, kuri nėra savarankiška, o tik Sovietų Sąjungos kompartijos dalinys. Tad. organizuoti laisvojo pasaulio lietuvių kultūriniai mainai su Lietuva faktiškai būtų santykiavimas su okupanto organizacijomis".
"Jokio politinio atspalvio neturi atskirų tautiečių šalpos ir kultūriniai santykiai su savo artimaisiais anoje 'geležinės uždangos' pusėje. Tai yra giminystės, tautinio solidarumo ir artimo meilės ryšiai. Reikia tačiau saugotis sovietinių agentų peršamų laisvojo pasaulio lietuviams organizuotų ryšių su okupuota Lietuva. Tokie ryšiai neišvengiamai virstų laisvųjų lietuvių ryšiais su Lietuvos okupantu bei jo įstaigomis ar organizacijomis, ir pirmiausia tarnautų okupanto be atvangos siekiamam agresijos padarinių Lietuvoje įteisinimui".
"Lietuva tebėra tarptautinės valstybių bendruomenės narys. Lietuvos į Sovietų Sąjungą įjungimo laisvojo pasaulio valstybės nepripažino ir nepripažįsta. Eilėje valstybių tebeveikia nepriklausomos Lietuvos pasiuntinybės ir konsulatai. Tas nepripažinimas yra stiprus ginklas kovoje dėl Lietuvos suverenumo vykdymo atstatymo. Laisvųjų lietuvių pareiga vengti visko, kas galėtų kenkti Lietuvos tarptautinei teisinei ir politinei padėčiai ir tiesiogiai ar netiesiogiai padėti okupanto užmačioms".
Skaityti daugiau...
 
Skelbimai, remėjai ir leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
AIDAI SKIRIA PREMIJĄ UŽ MOKSLO VEIKALĄ
1.    Kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas Pranciškonų, skiria premiją už lietuvių mokslo veikalą, išspausdintą atskira knyga ar periodinėje spaudoje 1957 ir 1958 metais.
2.    Premija, $500 sumoje, skiriama už humanistinių mokslų veikalą (teologijos, filosofijos, literatūros mokslų ir meno mokslo, istorijos, kalbotyros, geografijos, archeologijos, folkloro, visuomeninių mokslų ir k.), parašytą lietuvių kalba.
3.    Premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
4.    Autoriai arba leidėjai veikalus komisijai atsiunčia ligi 1959 metų vasario 1 dienos "Aidų" redakcijos adresu: A. Vaičiulaitis, 304 Anacostia Rd., S. E., Washington 19, D. C. Pažymėti, kad tai siunčiama premijos komisijai.
5.    Premijai galima siųsti ir suminėtų mokslų srities rankraščius.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai