Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1959 m. 2 vasaris
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Dr. Jonas Grinius — Literatūra ir menas okupuotoje Lietuvoje po Stalino mirties ........ 49
Stasys Žilys — Tutankhamono pupos, Prie obelisko, Malda,
Vynuogynas, Vakaro dūmai, Durys, Atsiskyrėliai, Nusidėjėliai, Pakeleivis (eil.) ..... 62-63

A. Šapoka — Vilniaus miestiečių savivaldos organizacija ir miesto vidaus santykiai  ..  64
Kęstutis   Keblys — Kaip niekad dar ................................................................................ 69
Juozas Girnius — Pasipriešinkime kultūriniam nuosmukiui  ........................................... 74
Vitalija Bogutaitė — Aš palikau tave, Baime, Kąsnis (eil.) ............................................. 79

KŪRYBOS    PASAULYJE
KNYGOS   IR ŽURNALAI
L. Dambriūnas — Naujas lietuvių kalbos gramatikos tomas ........................................... 83
Antanas  Musteikis — Dienos tarp dangoraižių ............................................................... 84
J. Jakštas — S. Kairio "Lietuva budo" istorinėje perspektyvoje ................................... 86

MOKSLAS
Vyt. Sirvydas — Civilizacijų istorija .................................................................................. 89

RELIGINIS GYVENIMAS
V. Kaziūnas — Popiežiaus Jono XXIII veikla .................................................................. 92

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Vytautas   Volertas — Kasdieniniais rūpesčiais ............................................................... 93
Įvykiai .................................................................................................................................. 95
Skaityti daugiau...
 
LITERATŪRA IR MENAS OKUPUOTOJE LIETUVOJE PO STALINO MIRTIES PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. JONAS GRINIUS   

Šios paskaitos*  pradžioje reikia pasakyti, kad čia nebus kalbama apie paskirų lietuvių rašytojų bei menininkų iškilimą po Stalino mirties. Nebus taip pat specialiau nėgrinėjami nė lietuvių rašytojų bei dailininkų naujieji kūriniai. Pirmoje eilėje čia bus kalbama apie bendruosius literatūrinius ir meninius reiškinius — apie nuotaikas, tendencijas ir siekimus, kurie viešai atsiskleidė literatūros bei meno gyvenime 1953-58 metais. Tiesa, mums, gyvenantiems Vakaruose, šio laikotarpio reiškiniai atsiskleidė nevisai, nes apie juos mes tegalime spręsti, tik remdamiesi sovietinių lietuvių laikraščių ir knygų duomenimis. Tie reiškiniai, be abejo, būtų vaizdesni ir tikslesni, jei žinotume dar kitų faktų, kurie nėra patekę nei į knygas, nei į laikraščius. Tačiau ir iš atgarsių sovietinėje spaudoje galime susidaryti apytikrį vaizdą, kas dėjosi lietuvių literatūros ir meno gyvenime po Stalino mirties.

1953 metais sušvelnėjus policiniam MGB savivaliavimui, Sovietų Sąjungoje sušvelnėjo šiek tiek ir tautybių suniveliavimo politika. Sovietinėms sąjunginėms respublikoms, į kurių skaičių yra inkorporuota Lietuva, Maskva davė šiek tiek daugiau autonomijos kultūrinėje srityje negu buvo prie Stalino. Tautybių sulyginimo procesas pagal totalistinę rusų komunistų ideologiją ir jos interesus šiek tiek sušvelnėjo, bet neišnyko. Tai vaizdžiau matyti pažvelgus į Pabaltijo trijų respublikų kai kurias kultūrinio gyvenimo apraiškas.
-------------
* ši paskaita skaityta 1958 m. rugpjūčio 19 d. Europos LFB studijų savaitėje.

Antai, Taline, Rygoje ir Vilniuje Stalino laikais išeidavo ir dabar tebeišeina po vieną dienraštį visiems gyventojams, po vieną dienraštį specialiai komunistiniam jaunimui ir po vieną mėnesinį žurnalą sovietinės ideologijos ir filosofijos klausimais. Šitokie trys periodiniai leidiniai spausdinami kiekvieno krašto tautine kalba ir paraleliai tiems patiems reikalams tokio pat pobūdžio trys laikraščiai kiekviename krašte leidžiami rusiškai. Literatūros ir meno laikraščiai Pabaltijo tautose taip pat standartizuoti. Kiekviename jų spausdinamas vienas mėnesinis žurnalas (lietuviškai jis vadinasi "Pergale") ir vienas savaitraštis atitinkama tautine kalba. Jų ne tik pobūdis ir kainos tie patys, bet savaitraščiai turi net tokį pat vardą, būtent, Estijoj, Latvijoj ir Lietuvoj jis vadintas "Literatūra ir Menu". Nebekalbant apie kitus sulyginimo reiškinius, čia dar galima paminėti, kad šalia teatrų įvairiuose miestuose tautinėmis kalbomis, Taline, Rygoj ir Vilniuje veikia po vieną rusų dramos teatrą. Šitaip buvo prie Stalino, šitaip pasiliko ir po jo mirties.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Stasys Žilys   

TUTANKHAMONO PUPOS

Didingoj pozoj ištiesei tu savo kūną,
Kurį tarnai tuoj marškomis suvystė.
Prie kojų kniubo nusiminus karalystė
Ir paskutinį kartą sveikino galiūną.

Manei pajėgsiąs judint sunkų Nilą,
Kad apsilietų vandeniu Egipto sodai,
Ir prisipildytų kviečiais tušti aruodai —
Manei, kad tavo saulė nūn iškyla!

Bet kai nuslinko nederlingų metų pynės,
Iš tavo kūno išgaravo ambros kvapas,
Įdubo kaulai iškeltos krūtinės

Ir kai virš tyrų, tartum rūkas, dulkės supos,
Kai užmaršty giliai paskendęs snaudė kapas,
Ne tu — gyvybę saugojo raukšlėtos pupos.
Skaityti daugiau...
 
VILNIAUS MIESTIEČIŲ SAVIVALDOS ORGANIZACIJA IR MIESTO VIDAUS SANTYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. ŠAPOKA   
(Iš studijos rankraštyje "Senasis Vilnius")

Pabaiga

Antroji atskira jurisdikcija buvo pilyje. Jai priklausė visi pilies rajono gyventojai (ne-bajorai), o taip pat visi asmens, nors ir ne pilies rajone gyveną, bet nuolat dirbą pilyje. Iš dalies tai buvo nuolatiniai valdovo dvaro arba jų pareigūnų tarnai, iš dalies pilyje dirbą amatininkai, o kartais ir šiaip neaiškios padėties žmonės prisiglausdavo pilėnų globoje, jei jiems būdavo intereso išsisukti nuo magistrato jurisdikcijos ar jo organų persekiojimo.

Suprantama taip pat, kad magistratui nepriklausė visi bajorai, nors jie ir buvo mieste įsigiję namų ir nuolat čia gyveno. Nepriklausė magistrato jurisdikcijai ir jų tarnai, o taip pat dvariškiai visų didžiūnų, kurie nuolat Vilniuje laikė savo dvarus. Visi jie buvo tų pačių didžiūnų valdiniai (jei ne bajorai), ir jų teismas patiems didžiūnams tepriklausė. Magistratas šitokių žmonių, žinoma, niekad nedrįso paliesti. Jis džiaugėsi, kad tokie ponai jo nepaliesdavo, nes byla su jais būtų buvusi sunki. Tai buvo miesto gyventojai, kurie, lyg kokie užsieniečiai diplomatai, naudojosi eksterito-rialumo teise.

Visi šitie žmonės, savo ponų valdiniai, nesudarė jokios atskiros miestietiškos bendruomenės, neturėjo nei savų teismų, nei administracijos organų. Tuo tarpu pilyje ir kapitulai bei vyskupui priklausiusiose miesto dalyse buvo maždaug toks pats teisminis ir administracinis aparatas, kaip magistrato. Ten taip pat buvo vaitai, posėdininkai-teisėjai ir kiti pareigūnai, net savi kalėjimai. Tuo būdu Vilniaus mieste matome buvus tris lygiagrečias jurisdikcijas, apėmusias didžiąją dalį miesto ir jo gyventojų. Tačiau ir tai dar ne viskas.
Skaityti daugiau...
 
KAIP NIEKAD DAR PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KĘSTUTIS KEBLYS   
Nuvalėme laukus. Dideles bandas raguočių nuginėme Dvaran, nugabenome audeklo ritinius ir maišus vilnų. Užtat aną nepamirštamą rudens dieną pas mus, kaip kasmet, siautė derliaus šventė. Taip pat — riksmu ir žaidimais, lengvu džiaugsmu, sunkių dienų užmaršties linksmumu, dainom ir šokiais, visu tuo kas vien šiai dienai, kas praeina ir nepalieka ženklo. Bet ne taip kaip kasmet, nes tai, kas tuokart ištiko kaimą, nebuvo nei pamirštama, nei nutrinama kasdienos plušimu. Tų metų šventė sukrėtė mus, ir savo skaudžia pabaiga buvo kitokia. Tačiau tik pabaiga, įvykimu, nes tai, kas mūsų laukė, augo ilgą laiką, per kitas šventes prieš tai, nuo seno, gal net nuo Dvaro, nuo mūsų kaimo pradžios. Augo nepastebimai, tarsi skaudulys krūtinėj, tvinko, kaupėsi, ir vis nematomai, neatspėjamai, kol pagaliau sprogo, išsiveržė, atsivėrė skaudžia žaizda, savęs pamatymu, pažinimu. Bet to niekas nežinojome nei anksčiau, nei pačią šventės dieną, nenumatėme niekas  iki pat  griuvimo akimirkos.

Taigi, tą dieną mūsų kaime, kaip kasmet, siautė derliaus šventė. Išspaudėme alų. Dvarininkas atsiuntė bosus vyno, seniūnas paskerdė jautį, sutaisė kepimo jiešmus, moterys pešė antis, kepė, spirgino, barstė smėliu aslas, ravėjo takus, piemenys tempė eglišakių vainikus virš vartų, jaunosios iš skrynių traukė kvapnius lino drabužius, vyrai, pabaigę darbus, ramstė tvoras, išdidžiai pūsdami pypkių dūmus vėjun, dairydamiesi, šnekučiuodamiesi, laukdami — ruoša buvo baigta, šventė galėjo prasidėti.
Skaityti daugiau...
 
PASIPRIEŠINKIME KULTŪRINIAM NUOSMUKIUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS GIRNIUS   
4. Besirūpinant mūsų kultūrine gyvybe.
a. Oficiozinio optimizmo susilietimas su fa-talistiniu dejetizmu. — Pagaliau prieiname prie tų atbalsių, kurie 60-ties pasisakymo iškeltuosius klausimus dalykiškai svarstė. Būdingai tokių atbalsių, palyginti, buvo labai maža. Bet dažnai kalba ir tyla. Šiuo atveju ji irgi bylojo...

Netektų tokios išvados daryti, jei būtų buvę rasta, kad gyvename kultūrinį pokylį, o ne nuosmukį. Tačiau faktiškai taip rado nedaug kas: A. Rūkštelė su pora draugų iš dailininkų, J. Strolia iš muzikų ir, atrodo, V. Alantas ir Anat. Kairys iš rašytojų. Šiaip gi ir patys tie, kuriuos piktino 60-ties kreipimosi tiesumas, sutiko, kad yra daug negerovių, dėl kurių reikia sielotis. Kraštutinę poziciją užėmė "Naujienų" J. Sula, iš visų karščiausiai puolęs 60-ties pareiškimą, bet sutikęs, jog "labai aišku, kad mūsų kultūrinis gyvenimas smunka". Tik, atrodo, jam nėra ko tuo ir besisieloti, nes "kultūrinių vertybių smukimas emigracijoj yra natūralus, neišvengiamas vyksmas". Taigi, ir šį kartą kraštutinybės susitiko. Oįiciozinis optimizmas ir fatalistinis dejetizmas eina ranka rankon kapituliacijos keliu. Vienam atrodo, kad viskas taip "normalu", jog nėra kuo rūpintis. Antram gi viskas atrodo taip pat "natūraliai" pasmerkta neišvengiamybei, kad nėra ko prieš ją bekovoti. Tos dvi jėgos nulėmė, kad taip greitai buvusius tremtinius abejingumas pakeitė į emigrantus.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VITALIJA BOGUTAITĖ   
AŠ PALIKAU TAVE

Aš Tave palikau vidudienio kaitroj.
Vandens nei duonos Tavo lūpos neragavo.
Aš Tave palikau —
Tavo veidu sunkėsi sūrūs prakaito lašai ir
Pavargusias kojas kepino saulė.

Aš Tave palikau bandymo valandoj.
Valgiau žemišką duoną, kvepiančią rugiena.
Palikau Tave alkaną.
Palikau Tave ištroškusį.
Palikau Tave ateinantį pas mane.
Skaityti daugiau...
 
NAUJAS LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKOS TOMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Dambriūnas   

"Lietuvių kalba priklauso grupei tų indoeuropiečių kalbų, kuri teikia pagrindiniausių duomenų indoeuropiečių kalbų praeičiai tirti, o taip pat ir indoeuropiečių prokalbes rekonstrukcijai, šiai grupei kalbų, turinčių tokios dideles reikšmės, priklauso, kaip žinoma, taip pat sanskritas, graikų, lotynų ir gotų kalbos".

šitokiais žodžiais Jonas Ostrembs-kis pradeda savo Lietuvių kalbos gramatikos pirmojo tomo pratarmę. Tačiau kad lietuvių kalba galėtų suvaidinti jai priklausomą vaidmenį indoeuropiečių kalbotyroj, yra būtina, sako autorius, su ja susipažinti visais atžvilgiais. Tuo tarpu indoeuropiečių kalbotyra neturi tam reikalui naujos mokslines lietuvių kalbos gramatikos. Jos trūkumą, pažymi toliau autorius, dar skaudžiau jaučia lituanistas ir aplamai lietuvių visuomene. Ir dėl to profesorius Ostrembskis, Poznanės universiteto baltų filologijos katedros vedėjas, pasiryžo šį trūkumą pašalinti. Jis suplanavo net penkių tomų mokslinę lietuvių kalbos gramatiką. Ir štai praėjusią vasarą pasirodė jau antras (iš eilės pirmasis) tos gramatikos tomas. Iš eilės trečiasis tomas (morfologija) išėjo 1956 m. (žr. "Aidai" 1957, nr. 6). Tuo būdu pusė užsibrėžto darbo jau atlikta, nes iš suplanuotų penkių tomų paskutiniame tebus rodyklės. Antrasis tomas apims žodžių darybą, o ketvirtasis sintaksę.
Skaityti daugiau...
 
DIENOS TARP DANGORAIŽIŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Musteikis   
Kuklių siekimų yra čia recenzuojamas Studentų Sąjungos leidinys — "Dienos tarp dangoraižių". Studentams rūpėjo, kaip įžangoj rašoma, užfiksuoti lietuvijškos studentijos gyvenimo momentas. Tiksliai nežinia ką redakcija vadina momentu; taip pat neužkliuvo už akies, kokio jubilėjaus proga (gal sąjungos penkmetį paminint) šis leidinys pasirodo. Tačiau jame yra daug medžiagos kuri atskleidžia bent dalį mūsų   studentų   veido   JAV.

Jei kažkada nepriklausomoj Lietuvoj panašaus pobūdžio leidinys būtų stengęsis vaidinti Lietuvos barometro vaidmenį, tai šios knygutės bendradarbiai yra siauresni: jie labiau koncentruojasi į vieną kartą — savąją. Jei anksčiau mokslus einąs jaunimas būtų bandęs nurodyti Lietuvos ateities idealus masėms, kurios, tradiciškai suvoktos, turėjusios šauktis jaunimą į vadovus, tai dabartinis jaunimas, atsidūręs dvejopų vertybių kryžkelėje, dar tik savęs jieško, pasigenda vadovų pavyzdžių ir tik retais atvejais prisiima misiją jau kitai kartai — jaunesnei už save — vadovauti. Jie jaučiasi išsiskyrę nuo vyresnės kartos, vieniši, kitų nepažinti, tad, jų žodžiais tariant,  tragiški.
Skaityti daugiau...
 
S. KAIRIO "LIETUVA BUDO" ISTORINĖJE PERSPEKTYVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Jakštas   
Senesnėj mūsų rašliavoj memuarinė literatūra buvo retas dalykas. Eeveik neturime atsiminimų mūsų aušrininkų ir jų pirmatakų. jei nepaisyti Valančiaus "Pastabų pačiam sau", Tumo-Vaižganto sulietuvintų ir išleistų, ir dr. J. Basanavičiaus autobiografijos, rankrašty palikusios (Ją pirmas aikštėn iškėlė A. Ne-zabitauskas, rašydamas daktarui skirtą monografiją). Taip pat ir mūsų 20 metų nepriklausomo gyvenimo laikais tepasirodė, rodos, vienas žymesnis memuarinis kūrinys — M. Yčo atsiminimai, gabiai ir patraukliai parašyti.

Atsiminimai ėmė gausėti mūsų emigracijoj po antro pasaulinio karo. Atsidūrę tremty, ypač senesnės kartos veikėjai, žvelgdami į savo nueitą kelią ir stovėdami gyvenimo angoj, gavo polinkį palikti sekančiai kartai savo lyg testamentą — atsiminimus. Jų atsiminimai rodo vietą, jų turėtą mūsų tautos praeity, ir kartu pavaizduoja josios kai kuriuos gyvenimo tarpsnius. Tad atsiminimai, kur autoriai aprašinėja betarpiškai patirtus visuomeninius faktus, tampa svarbiais istoriniais šaltiniais. Būsimam Lietuvos istorikui jie derės parankine medžiaga praeičiai atkurti.
Skaityti daugiau...
 
CIVILIZACIJŲ ISTORIJA (Prof. Arnold J. Toynbee veikalo apžvalga) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vyt. Širvydas.   

Šen ir ten mūsų spaudoje kai kada sumirgsi anglų istoriko Arnold J. Toynbee vardas. Būtų įdomu žinoti, ar yra iš tikrųjų daug lietuvių, perskaičiusių (kaip šių žodžių rašytojas) visą dešimti jo veikalo "A Study of History" tomų (1934 m. išėjo trys, 1939 m. trys kiti, 1954 m. keturi, dar žada du). Autorius šitą "istorijos stidiją" pradėjęs rašyti 1921 m. Trumpu straipsniu žmogaus 30 metų darbo 6,000 pusi. tiksliai apžvelgti gal neįmanoma, bet lietuviui įdomu, Toynbee teorijų šviesoje pasižiūrėti į Lietuvos istoriją. Ar pasigilintų supratimas savos tautos vaidmens žmonijos istorijoj ? Čia padeda ne tik dešimties veikalo tomų, bet ir 29 jo recenzijų rinkinio skaitymas (Toynbee and History, Boston, Mass., 1956 m., redaktorius M.P.  Ashley Montagu).

"Viena pagrindine mintimi žmonijos istoriją apibendrinti "prof. Toynbee yra ne pirmutinis", sako olandas istorikas Pieter Geyl. "Čia jam draugai romėnas šv. Augustinas, prancūzas Bossuet, vokiečiai Hėgelis, Marksas ir Spengleris, anglai Buckle ir Wells" (pridėsime: arabas Ibn Khaldun ir amerikietis Henry Adam).
Skaityti daugiau...
 
POPIEŽIAUS JONO XXIII VEIKLA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Kaziūnas   

Nauji kardinolai
šalia kasdieninių audiencijų ir einamųjų Bažnyčios reikalų pop. Jono XXIII pirmųjų mėnesių veikloje išsiskiria keletas svarbių įvykių. Visų pirma jis ne tik papildė, bet ir praplėtė Kardinolų Kolegiją, kurioje jau buvo likę tik 52 nariai. Popiežius Sikstas V (XVI a. pabaigoje) buvo nustatęs, kad kardinolų skaičius neprašoktų 70. Šis skaičius buvo tapęs tradiciniu. Tačiau mūsų laikais, kada katalikų Bažnyčia jau yra išaugusi beveik į pusės miliardo narių bendruomenę, iškilo reikalas naujų tautų atstovus įjungti į augščiausią Bažnyčios tarybą. Popiežius Jonas XXIII kardinolų skaičių padidino iki 75. Gruodžio pradžioje, mirus Čilės kardinolui Rodriguez, Kardinolų Kolegiją šiandien sudaro 74 nariai.

Dabar Kardinolų Kolegijoje savo atstovus turi visi žemynai — iš viso 25 tautos. Pirmą kartą kardinolai buvo paskirti Meksikai ir Urugvajui. Pažymėtina, kad kardinolas buvo paskirtas Berlynui, kurio vyskupijos dalis yra sovietų valdomoje zonoje. Komunistų persekiojamoji Bažnyčia turės dar vieną atstovą Kardinolų Kolegijoje. Berlyno kardinolas Julius Doefner daug kartų energingai protestavo prieš tikinčiųjų persekiojimus Rytų Vokietijoje ir gynė Bažnyčios teises.
Skaityti daugiau...
 
KASDIENINIAIS REIKALAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Volertas   

Mūsų svarbiausieji rūpesčiai
Problemų, netikėtų ir nepageidautinų, iškyla individo gyvenime, šeimoje, bendruomenėje, tautoje. Juo geriau šios problemos apmąstomos, aptariamos, tuo lengviau įveikiamos ir išsprendžiamos.
Tik ištižėliai nuleidžia rankas, laukdami smūgio, ir lenkiasi ten, kur sąlygos   lenkia,   nesiryždami   patys tvarkyti reikalų, tingėdami apie juos ir pagalvoti.

Vargu kita tauta turi tiek daug rūpesčių, kaip mes. Vienas iš jų, lyg milžiniškas kalnas, užgruizdęs visą mūsų gyvenimą, užstojęs saulę. Tai nepriklausomybės atgavimo ir tautinių nuotaikų puoselėjimo rūpestis. Visa jėga ir energija, atlikusios nuo fizinės ir dvasinės gyvybės išlaikymo, turi būti sukoncentruotos šiai uolai skaldyti.

Dideliems darbams reikia daug rankų ir gilios išminties. Rankų turime mažai, tad kiekvieną jų privalome rūpestingai saugoti. Būdami menki savo būriu, negalime leisti jam irti, nykti. Kai regime, kad daug kas mūsų atlūžta nuo kamieno, pasislepia ir iš gūžtos nesirodo metais, Dievo valiai atiduodami visus tuos reikalus, kurie tiesiogiai nelenkia jų kiauto. Reikia nuogąstauti ir triūsti, kad šį nykimą sustabdžius, nors šalia skaičiaus išlaikymo dera pasirūpinti ir išmintimi, nes esame lyg mažas akmenėlis, pamestas tarp augš-tų uolų.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
• JAV sekretorius J. F. Dulles Vasario 16 proga, kai minima mūsų nepriklausomybes paskelbimo 41 metinės, padarė raštišką pareiškimą, kuriame tiesiais žodžiais atidengiama sovietų klasta Pabaltijo valstybių atžvilgiu, šis žymus ir įtakingas diplomatas išsiskiria ypatinga drąsa aiškiai pasakyti pasauliui, kokiu keliu Rusija pavergė šias tautas. J. F. Dulles rašo:
"Šiemet minime keturiasdešimt pirmas Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės paskelbimo metines. Šia proga pravartu laisvajam pasauliui priminti procesą, kaip žingsnis po žingsnio Pabaltijo tautų nepriklausomybė buvo sugriauta po jų laisvės ir pažangos dviejų dešimtmečių.

"Sutartyse su Lietuva, Latvija ir Estija, pasirašytose 1920, Sovietų Rusija pareiškė atsisakanti nuo visų suverenumo teisių į tuos tris kraštus. Toki pat pareiškimai buvo ir kituose susitarimuose, pasirašytuose per du dešimtmečius. Paskutinės sutartys buvo tarpusavio pagalbos paktai, sutarti Sovietam insistuojant 1939 rugsėjyje ir spalyje, šitie paktai įgalino Sovietų įgulas Pabaltijo valstybėse. Sovietų užsienių reikalų ministeris iškilmingai užtikrino, kad tie paktai yra nekalto apsaugos pobūdžio, pareikšdamas, jog jie į-sakmiai pažymi Pabaltijo valstybių suverenumo neliečiamybę. Tačiau savaičių eigoje po paktų sudarymo Sovietų Sąjunga jau pasirašė slaptus protokolus su nacine Vokietija, kuri   pripažino   Pabaltijo   valstybes priklausant sovietines įtakos sferai. Tuojau po tarpusavio pagalbos paktų pasirašymo Sovietų Sąjunga pradėjo siųsti savo kariuomenę į Lietuvą, Latviją ir Estiją. 1940 birželyje Sovietai pareikalavo, kad trijų Pabaltijo valstybių vyriausybės būtų perorganizuotos, ir tiem reikalavimam pasipriešinti Pabaltijo valstybės buvo bejėgės. Lietuvos, Latvijos Estijos karinė okupacija prasidėjo kartu su naujų vyriausybių sudarymu. Paskui ėjo rinkimai, kurių vaisius buvo 1940 liepos mėn. Pabaltijo valstybių, kaip sovietinių socialistinių respublikų inkorporavimas į  Sovietų  Sąjungą.
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai ir skelbimas PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos   nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas   Nyka-Niliūnas
Meninė   priežiūra — Telesforas Valius
L e i d ž i a — Tėvai Pranciškonai
Administracijos   adresas   —  Aidai 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko   adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont., Canada
Redakcijos   adresas — Antanas Vaičiulaitis, 304 Anacostia Rd. S E., Washington 19, D. C.
 
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai