| |
|
|
2 vasaris
|
|
CIVILIZACIJŲ ISTORIJA (Prof. Arnold J. Toynbee veikalo apžvalga) |
 |
 |
 |
|
Parašė Vyt. Širvydas.
|
Šen ir ten mūsų spaudoje kai kada sumirgsi anglų istoriko Arnold J. Toynbee vardas. Būtų įdomu žinoti, ar yra iš tikrųjų daug lietuvių, perskaičiusių (kaip šių žodžių rašytojas) visą dešimti jo veikalo "A Study of History" tomų (1934 m. išėjo trys, 1939 m. trys kiti, 1954 m. keturi, dar žada du). Autorius šitą "istorijos stidiją" pradėjęs rašyti 1921 m. Trumpu straipsniu žmogaus 30 metų darbo 6,000 pusi. tiksliai apžvelgti gal neįmanoma, bet lietuviui įdomu, Toynbee teorijų šviesoje pasižiūrėti į Lietuvos istoriją. Ar pasigilintų supratimas savos tautos vaidmens žmonijos istorijoj ? Čia padeda ne tik dešimties veikalo tomų, bet ir 29 jo recenzijų rinkinio skaitymas (Toynbee and History, Boston, Mass., 1956 m., redaktorius M.P. Ashley Montagu).
"Viena pagrindine mintimi žmonijos istoriją apibendrinti "prof. Toynbee yra ne pirmutinis", sako olandas istorikas Pieter Geyl. "Čia jam draugai romėnas šv. Augustinas, prancūzas Bossuet, vokiečiai Hėgelis, Marksas ir Spengleris, anglai Buckle ir Wells" (pridėsime: arabas Ibn Khaldun ir amerikietis Henry Adam).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
POPIEŽIAUS JONO XXIII VEIKLA |
|
|
|
|
Parašė V. Kaziūnas
|
Nauji kardinolai
šalia kasdieninių audiencijų ir einamųjų Bažnyčios reikalų pop. Jono XXIII pirmųjų mėnesių veikloje išsiskiria keletas svarbių įvykių. Visų pirma jis ne tik papildė, bet ir praplėtė Kardinolų Kolegiją, kurioje jau buvo likę tik 52 nariai. Popiežius Sikstas V (XVI a. pabaigoje) buvo nustatęs, kad kardinolų skaičius neprašoktų 70. Šis skaičius buvo tapęs tradiciniu. Tačiau mūsų laikais, kada katalikų Bažnyčia jau yra išaugusi beveik į pusės miliardo narių bendruomenę, iškilo reikalas naujų tautų atstovus įjungti į augščiausią Bažnyčios tarybą. Popiežius Jonas XXIII kardinolų skaičių padidino iki 75. Gruodžio pradžioje, mirus Čilės kardinolui Rodriguez, Kardinolų Kolegiją šiandien sudaro 74 nariai.
Dabar Kardinolų Kolegijoje savo atstovus turi visi žemynai — iš viso 25 tautos. Pirmą kartą kardinolai buvo paskirti Meksikai ir Urugvajui. Pažymėtina, kad kardinolas buvo paskirtas Berlynui, kurio vyskupijos dalis yra sovietų valdomoje zonoje. Komunistų persekiojamoji Bažnyčia turės dar vieną atstovą Kardinolų Kolegijoje. Berlyno kardinolas Julius Doefner daug kartų energingai protestavo prieš tikinčiųjų persekiojimus Rytų Vokietijoje ir gynė Bažnyčios teises.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Vytautas Volertas
|
Mūsų svarbiausieji rūpesčiai
Problemų, netikėtų ir nepageidautinų, iškyla individo gyvenime, šeimoje, bendruomenėje, tautoje. Juo geriau šios problemos apmąstomos, aptariamos, tuo lengviau įveikiamos ir išsprendžiamos.
Tik ištižėliai nuleidžia rankas, laukdami smūgio, ir lenkiasi ten, kur sąlygos lenkia, nesiryždami patys tvarkyti reikalų, tingėdami apie juos ir pagalvoti.
Vargu kita tauta turi tiek daug rūpesčių, kaip mes. Vienas iš jų, lyg milžiniškas kalnas, užgruizdęs visą mūsų gyvenimą, užstojęs saulę. Tai nepriklausomybės atgavimo ir tautinių nuotaikų puoselėjimo rūpestis. Visa jėga ir energija, atlikusios nuo fizinės ir dvasinės gyvybės išlaikymo, turi būti sukoncentruotos šiai uolai skaldyti.
Dideliems darbams reikia daug rankų ir gilios išminties. Rankų turime mažai, tad kiekvieną jų privalome rūpestingai saugoti. Būdami menki savo būriu, negalime leisti jam irti, nykti. Kai regime, kad daug kas mūsų atlūžta nuo kamieno, pasislepia ir iš gūžtos nesirodo metais, Dievo valiai atiduodami visus tuos reikalus, kurie tiesiogiai nelenkia jų kiauto. Reikia nuogąstauti ir triūsti, kad šį nykimą sustabdžius, nors šalia skaičiaus išlaikymo dera pasirūpinti ir išmintimi, nes esame lyg mažas akmenėlis, pamestas tarp augš-tų uolų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
• JAV sekretorius J. F. Dulles Vasario 16 proga, kai minima mūsų nepriklausomybes paskelbimo 41 metinės, padarė raštišką pareiškimą, kuriame tiesiais žodžiais atidengiama sovietų klasta Pabaltijo valstybių atžvilgiu, šis žymus ir įtakingas diplomatas išsiskiria ypatinga drąsa aiškiai pasakyti pasauliui, kokiu keliu Rusija pavergė šias tautas. J. F. Dulles rašo:
"Šiemet minime keturiasdešimt pirmas Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės paskelbimo metines. Šia proga pravartu laisvajam pasauliui priminti procesą, kaip žingsnis po žingsnio Pabaltijo tautų nepriklausomybė buvo sugriauta po jų laisvės ir pažangos dviejų dešimtmečių.
"Sutartyse su Lietuva, Latvija ir Estija, pasirašytose 1920, Sovietų Rusija pareiškė atsisakanti nuo visų suverenumo teisių į tuos tris kraštus. Toki pat pareiškimai buvo ir kituose susitarimuose, pasirašytuose per du dešimtmečius. Paskutinės sutartys buvo tarpusavio pagalbos paktai, sutarti Sovietam insistuojant 1939 rugsėjyje ir spalyje, šitie paktai įgalino Sovietų įgulas Pabaltijo valstybėse. Sovietų užsienių reikalų ministeris iškilmingai užtikrino, kad tie paktai yra nekalto apsaugos pobūdžio, pareikšdamas, jog jie į-sakmiai pažymi Pabaltijo valstybių suverenumo neliečiamybę. Tačiau savaičių eigoje po paktų sudarymo Sovietų Sąjunga jau pasirašė slaptus protokolus su nacine Vokietija, kuri pripažino Pabaltijo valstybes priklausant sovietines įtakos sferai. Tuojau po tarpusavio pagalbos paktų pasirašymo Sovietų Sąjunga pradėjo siųsti savo kariuomenę į Lietuvą, Latviją ir Estiją. 1940 birželyje Sovietai pareikalavo, kad trijų Pabaltijo valstybių vyriausybės būtų perorganizuotos, ir tiem reikalavimam pasipriešinti Pabaltijo valstybės buvo bejėgės. Lietuvos, Latvijos Estijos karinė okupacija prasidėjo kartu su naujų vyriausybių sudarymu. Paskui ėjo rinkimai, kurių vaisius buvo 1940 liepos mėn. Pabaltijo valstybių, kaip sovietinių socialistinių respublikų inkorporavimas į Sovietų Sąjungą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
L e i d ž i a — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aidai 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont., Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 304 Anacostia Rd. S E., Washington 19, D. C.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
