Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1959 m. 4 balandis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
V. Jagminas — Naujos erdvės lietuvių tautai jieškant ............................................................ 45
Stasys Santvaras — Ave Maria, Dailide, Prekijas, Ateis teisti, Varpų liejimas (eil.) .......... 151
Paulius Stelingis — Amžinybės idėja Miguel De Unamuno kūryboje ................................... 153
Jonas Matusas — Odų ir kailių gamyba senovės Lietuvoje iki XVI-to amžiaus pabaigos .. 161
Stefan George — Piemens diena, Salos viešpats, Pirmgi-
mių išvykimas, Nietzsche, Porta nigra, Karalius ir artinin-
kas, Vasaros saulėgrąža, Gedulas, Hyperion, žmogus ir faunas  (eil.) .................................. 169

Č. Grincevičius —Burmistro ožka ........................................................................................... 174

KŪRYBOS   PASAULYJE LITERATŪRA
A. S. — Stefan George ............................................................................................................. 179

KNYGOS IR ŽURNALAI
Jonas Aistis — Stasio Santvaro rinktinė ................................................................................. 181
Aug. Raginis — Antanas Rūkas: Sužalotieji ........................................................................... 182
Antanas šerkšnas — Petras Maldeikis: Vak. Europos ir J.A.V. auklėjimas ........................ 184

RELIGINIS GYVENIMAS
T. Eug. Steigvila — Pietų Amerikos religinės problemos ....................................................... 185
V. J. B. — Tikybos vadovėlis ................................................................................................... 186

MENAS
V. V. — Dail. Albino Elskaus dailės paroda Bostone ............................................................. 187
Prancūzai apie lietuvių ir amerikiečių dailę ............................................................................. 187
Dail.  Eugenijus  Kulvietis ........................................................................................................ 188

MOKSLAS
Kun.  R.   Krasauskas — Commentationes Balticae .............................................................. 189

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Pranys   Alsinas — Kanados lietuviai ...................................................................................... 190
Įvykiai ........................................................................................................................................ 192
Skaityti daugiau...
 
Naujos erdvės lietuvių tautai jieškant PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. JAGMINAS   

Prof.  K. Pakšto idėjos

Akivaizdoj pavojų, kurie šiandien gresia lietuvybės išlaikymui, prof. K. Pakštas paskutiniu metu iškėlė radikalią idėją — įkurti lietuvių tautos židinį ("Atsarginę Lietuvą") kuriame nors krašte, kur susitelkę lietuviai galėtų išlaikyti savo kalbą, papročius, kurti savo kultūrines vertybes ir apsaugoti savo vaikus nuo nutautėjimo.

Iš tikro, prof. K. Pakštas jau seniai yra susirūpinęs lietuvių tautos išsisklaidymu bei tirpimu. Jis bene pirmas laisvos Lietuvos laikais pasisakė prieš neplaningą lietuvių emigraciją ir jau tada bandė surasti kraštą, kuris labiausiai tiktų lietuviams vienoje grupėje įsikurti. Apie šias savo pastangas jis pats taip rašo: "1924 m. susidomėjau Quebeco centrinėje dalyje esančiomis molinėmis dirvomis, bet jos paskiau jau buvo vietos prancūzų apgyventos. 1927 m. susidomėjau kolonizacinėmis galimybėmis Sao Paulo valstybėje, Brazilijoj, bet patyriau, kad lietuviai čia negaus kultūrinės autonomijos. 1930-31 m. tyrinėjau Angolą pietų Afrikoje, bet politinės sąlygos neatrodė palankios. Pietinė Rodezija atrodė tuomet geresnė, ypač politinių teisių atžvilgiu, bet jon jau skverbėsi gausūs britų kolonistai ir geresnes žemes greit išpirko. 1939-46 m. domėjaus Rytų Afrika (ypač Tanganika), Mingano teritorija Quebece, Peace River slėniu Albertoje, Mata-nuskos slėniu Alaskoje, Naujųjų Hebridų salomis Pacifike ir Britų Gvijana Pietų Amerikoje. Galop prieš trejetą metų susikoncentravau į Britų Hondūrą. Nė vieno iš tų kraštų galutinai ir tvirtai nerekomendavau, bet tariau, kad būtų verta juos patyrinėti grupinės kolonizacijos atžvilgiu". ("Lietuvių Dienos", Nr. 8, 1958, 18 psl.).
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STASYS SANTVARAS   

 
AVE MARIA

Graudžia širdim su  vakaro  varpais šaukiu:
Ave Maria, Ave Maria, Ave Maria, —
Teneišklysta mano kelias iš Tavų akių,
Te meilės aukso žiedas nerūdija...

Visa būtis, visa viltis, visi sapnai,
Motin Gailestinga, Tavyje atgyja —
Tekrinta mano sodan saulės kaspinai
Meldžiu Tave aš, Ave Maria...

Iš pumpuro  tegu prasikala žiedai,
Nerimas ir neviltis tegu pagimdo viltį —
Tikiu, Tu mano klaikų šauksmą išgirdai,
Padėsi žiedui saulėn kilti...

Ak, nepalik manęs Tu rudenio nakty,
Saulės ugnimi pažadink blėstančią žariją —
Pagalba Tu esi tamsoj ir nevilty,
Kančioj padėk man, Ave Maria!...
Skaityti daugiau...
 
AMZINYBES IDĖJA MIGUEL DE UNAMUNO KŪRYBOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PAULIUS STELINGIS   
Laiko ir amžinybės problemomis yra išausti didžiųjų poetų ir filosofų veikalai. Gražiais žodžiais ir giliom mintim jie mums kalba amžių bėgyje apie begalę laiko upę ir didį mūsų dienų trapumą.
Amžinybė ir ši akimirka, tai dvi deivės seserys, kurių viena mus laimi sau.

Miguel de Unamuno yra kūrėjų tarpe, kurie paniekino deivės akimirkos viliojimus. Jis, nors ir didžiai savo žmogiškųjų abejonių gundytas, niekad nepaliovė kovojęs dėl amžinybės. Jo dvasia buvo didesnė už kūniškąjį troškulį, nes troško amžinai nemirti. Amžinybė yra jo ilgesys ir didysai sielvartas.

Biografiniai bruožai
Miguel de Unamuno y Jugo gimė 1864 m. rugsėjo 29 d. Bilbao mieste, Ispanijos baskų žemėje. Dar nesukakus šešetą metelių, mirė jo tėvas.
Jau nuo vaikystės dienų jį viliojo dvasios paslaptys: mažas būdamas svajojo būti šventuoju. Mokykloje Miguel nepasižymėjo dideliais gabumais. Buvęs tylus, savo draugų mėgiamas kaip gražių pasakų sekėjas. Iš vaikystės dienų paminėtinų įvykių, kurie paliko Unamuno dvasioje gilių pėdsakų, buvo jo gimtojo miesto Bilbao apšaudymas 1874 metais.
Skaityti daugiau...
 
ODŲ IR KAILIŲ GAMYBA SENOVĖS LIETUVOJE IKI XVI-TO AMŽIAUS PABAIGOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS MATUSAS   
(Pabaiga)
 
II
AMATAI  VIDUR.  AMŽIŲ EUROPOJE IR LIETUVOJE
Amatai ir amatininkai turi pradžią dar priešistoriniais laikais. Bet jų subūrimas į specifines organizacijas įvyko senosiose Graikijos ir Romos valstybėse. Ir ten ir čia amatų išbujojimas įvyko 6-5-me amž. prieš Kristų. Apie tą laiką Romoje paliudyta amatininkų organizacijos. 3-me amžiuje Romos mieste būta per 3 collegia opificum, atseit, darbininkų susibūrimų (jūrininkų, kepėjų, mėsininkų, kalkių degintojų ir kitų). Tai valstybinės institucijos su nustatyta alga. Privatinės kolegijos arba organizacijos apėmė mokytojus (professores), gydytojus (medici), vyno pirklius (v. negotiato-res), bankininkus (argenarii). Kadangi vėliau gotai ir lombardai daug ką iš Romos teisės perėmė į savo kodeksus, tad reikia manyti, jog daug romėniškų institucijų, tarpe jų ir amatininkų kolegijos, nenustojo gyvuoti ir po Romos žuvimo.

Iš senojo romėniško branduolio bus išriedėjusi Italijos mercanzia. 10-me amžiuje ji užtinkama visuose didesniuose to krašto miestuose. To pobūdžio organizacijos apimdavo ir pirklius ir amatininkus. Bet po I kryžiaus karo, pagyvėjus gamybai, amatininkai atsiskiria ir sudaro savo organizacijas, atseit, tikra prasme gildės. Žinoma, šios itališkos organizacijos ir savo dvasia ir rėmais buvo krikščioniškos.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STEFAN GEORGE   
PIEMENS DIENA                   
                                 
Į LAUKĄ peržiemoję bandos bėgo;
Ir jų piemuo, ilgai nebesirodęs,
Vėl traukė  lyguma, kur upė šviečia.
Nubudę dirvos sveikino linksmai,
Dainuodami  laukai ir vėl jam šaukė,
Bet jis šypsojosi tik sau ir ėjo
Su nuojauta nauja pavasario keliais.
Jis peršoko  lazda ir upės vagą:
Sustojo  kitame  krante,  kur  auksas,
Tylios  bangos uolienoje išplautas,
Jį džiugino, ir margos, daugiaformės
Ir dailios kriauklės reiškė  laimę jam.
Nebegirdėjo jis ėriukų bliaujant,
Tik žengė sau į girią, prie griovos,
Kur upeliukai krinta tarp uolų,
Kuriomis laša samanos, ir nuogos
Šakytėm pilas tamsios bukų šaknys.
Šiurpioj tankių viršūnių tylumoj
Jisai užmigo, saulei kaitriai šviečiant
Ir vandeny greitom aukšliukėm nardant.
Nubudęs įkopė augštai į kalną;
Ir, temstant, grįžęs šventei, su malda
Jis dėjos lapų pašvęstų vainiką,
Ir į  tamsų jau debesų šešėlių
Drungnumą skverbės jo skardi daina.
Skaityti daugiau...
 
BURMISTRO OŽKA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Č. GRINCEVIČ1US   
Šitoji istorija, panašiai kaip ir daugelis kitų, prasideda, kad tas buvo anais senais, vadinasi, gerais laikais. Iš tikrųjų ne taip jau senai: tie, kurie geriau žino, sako, jog tai įvykę gal prieš kokia porą šimtų metų ar kiek daugiau.

Karų ir užpuolimų apnaikintas Kėdainių miestas, kaip ir seniau, vis dar sugebėdavo kuo nors sužibėti ir ryškiau išsiskirti iš kitų Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės vietovių. Taigi ir anais laikais, kai iš Dievo malonės, šviesiausio kunigaikščio Radvilos noru, o piliečių pritarimu, miesto burmistru buvo prakilnusis ponas Jaugėla, Kėdainiai garsėjo ne šiaip kokiu menku dyvu, bet savo laikrodžiu. Taip, tiesiog stebuklingu  miesto   rotušės   laikrodžiu.

Rotušė stovėjo miesto centre, prie aikštės, šalia didžiulės, dar ir šiandien tebesančios su keturiais bokšteliais reformatų bažnyčios. Vyriausioji miesto galvos būstinė, kaip ir dera jos šviesiam paskyrimui, taip pat turėjo augštą, smailų bokštą, o tam bokšte ir buvo toji didžioji miesto pažiba, nuostabusis laikrodis, suteikęs ne tik Kėdainiams didelę šlovę ir garbę, bet ir visai Lietuvai pasididžiavimą.
Skaityti daugiau...
 
STEFAN GEORGE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. S.   

Pernai gruodžio 4 suėjo 25 metai, kai Molino del'Orso miestelyje, itališkoje Šveicarijos dalyje, mirė vokiečių poetas Stefan George. Jo mirtį sekė ilgas ir šiaipjau gana natūralus užmaršties tarpas, lydintis dažno žymaus autoriaus nuėjimą nuo scenos. Tas užmaršties periodas faktiškai ir dabar tebesitęsia, nors jo vardas tolydžio vis dažniau minimas. Gi maždaug prieš dešimtį metų kalbėti apie George — ir dar palankiai - - daugelio nuomone, būtų buvęs ne tik politinis, bet ir intelektualinis netaktas. To pasekmėje šiandieninėj Vokietijoje, vieno kritiko teigimu, daug kam, ypač iš jaunesniųjų, jis esąs žinomas tik daiktavardžių rašymu mažąja raide ir kitomis ortografinė-mis bei tipografinėmis keistenybėmis. O juk prieš pirmąjį pasaulinį karą, jo metu ir tuoj po jo George buvo viena iš pačių įtakingiausių asmenybių Vokietijoje. Jo poveikis neapsirinkamai žymus tose vokiečių intelektualinio jaunimo kartose, kurios išaugo ir susiformavo tarp Verduno ir Stalingrado, o populiarumu jam galėjo prilygti tiktai Nie-tzsche. Tad kodėl gi jis buvo taip neįtikėtinai staiga ir taip visiškai užmirštas ?
Skaityti daugiau...
 
STASIO SANTVARO RINKTINĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jonas Aistis   

Vieni kūrėjai skaisčiai ir staiga suliepsnoja, bet staiga ir jaunystėje užgęsta, tačiau yra tokių, kurie dešimtmečius patveria gyvi ir kūrybingi. Imkime Faustą. Kiršą, užmarštin palydėjusi ne vieną rašytojų kartą, o jis nebuvo iš tų kurie kūrybinę karjerą praeina be kovos, be tezių, be reikalavimų. Ir štai jis, po pusės šimtmečio intensyvaus kūrybinio darbo, likęs lygiai kūrybingas ir jaunas, tik daugiau nusigiedrinęs, daugiau permatomas ir  tyras,  negu jaunystėje.

Stasys Santvaras kiek kitokio tipo poetas: jis niekad savo tezių neskelbė, nors jam pilietinės drąsos niekad nestigo ( ne visada ji buvo maloni, patogi ir dėkinga, ta drąsa, poetui), bet ir jis, manding, nors jaunas kūrybon išėjęs, bus jau pergyvenęs dvi poetų karti, nes ir nūdienė jaunoji poetų karta, atrodo, jau bus pasakiusi savo žodį.
Skaityti daugiau...
 
SUŽALOTIEJI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. Raginis   
Antanas   Rūkas:    SUŽALOTIEJI.
Romanas. Nidos Knygų Klubo Leidinys Nr. 24. Londonas, 1958 245 p. Kaina  1  doleris.
Iš autoriaus veikalų sąrašo, pridėto prie šios knygos, matome, kad Antanas Rūkas literatūros baruose pluša jau senokai. 1933 m. Šiaulių Valstybinis Teatras pastatė jo pjesę "Viršininkus", parašytą pagal Vinco Kudirkos to pat vardo satyras. Paskui jis dramatizavo žemaitės "Petrą Kurmelį" ir susilaukė gražaus pasisekimo su savo "linksmu trijų veiksmų nutikimu" — "Bu-buliu ir Dunduliu". Jis yra parašęs ir keletą kitų dramų, kurių dalis tebeguli rankraštyje. Galima būtų teigti, kad drama yra Antano Rūko duona ir druska, nes ir jisai pats yra teatralas. Tačiau jis turi ir lyrinę gyslą. Iš šios srities ligi šiolei yra pasirodę du jo rinkiniai: "Posmai", išėję 1938 metais Kaune, ir "Bokštai, meilė ir būtis", pasirodę 1951 m. jau Čikagoje.

"Sužalotieji" yra pirmas stambesnis Antano Rūko žingsnis grožinėje prozoje. Romanas daugiausia liečia vokiečių okupaciją Lietuvoje, pogrindinę veiklą, šiek tiek ir pirmąją bolševikų okupaciją bei nuklystama į tremties dienas Vokietijoje. Protarpiais randame ir ilgesingų išvykų į prieškarinės Lietuvos buitį.
Skaityti daugiau...
 
VAK. EUROPOS IR J.A.V. AUKLĖJIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Šerkšnas   
VAK. EUROPOS IR J.A.V. AUKLĖJIMAS

Tokiu pavadinimu neseniai iš spaudos išėjo Petro Maldeikio knyga, kurią išleido Sūduvos Knygų Klubas. Veikalas yra nemažo formato, turi 224 puslapius.

Knyga suskirstyta taip; įžangoje — auklėjimo funkcija ir jos kitimas, o toliau eina devyni pagrindiniai skyriai: J.A.V. ir V. Europos pedagogikos apibendrinimas, J.A.V. ir V. Europos pedagogikos ryšiai praeityje, auklėjimą sąlygoją faktoriai, pedagoginių vertybių skirtingumai, auklėjimo tikslai, auklėjimo sąvoka, mokomoji medžiaga, mokyklinės organizacijos principai, mokyklinės administracijos principai.

Mokslinė aparatūra, tai yra, citatos, išnašos, nurodant jų šaltinius, išlaikyta gerai, išskyrus tik tai, kad nenurodyta veikalų laidos, iš kurių citatos ar mintys imtos. Sūduvos Knygų Klubą tektų kiek rimčiau pabarti už nepakankamą atidumą spaudos darbe. Gana daug korektūros klaidų, neišvengiant net ir pačiame firmos pavadinime — Sūduva viršelyje ilgoji u, o tituliniame lape trumpoji. Pasitaiko net sumaišytų  puslapių.
Skaityti daugiau...
 
PIETŲ AMERIKOS RELIGINĖS PROBLEMOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė T. Aug. Steigvila   

Kiekvienas kontinentas ir kraštas turi savas problemas ne tik ekonominėje ir politinėje, bet lygiai ir religinėje srityje. Pietų Amerikos didžiulis kontinentas šių problemų turi daug. Sunku būtų jas visas ir išvardinti. Paminėsiu čia kelias pagrindines; kunigų trūkumą, privatinių mokyklų reikšmę, Kat. Akciją ir socialinius sąjūdžius.

1. Kunigų problema. Didžiausia problema P. Amerikoje yra kunigų trūkumas. Jeigu Europoje ir š. Amerikoje vienam kunigui atitenka apie 1000 žmonių aptarnauti, tai skaitoma jau daug, kai tuo tarpu P. Amerikoje yra kraštų, kur vienam kunigui tenka aptarnauti po keliolika tūkstančių, pvz. Kolumbijoje apie 4.700, Argentinoje—5.250, Meksikoje — 6.000, Peru ir Venecue-loje po 7.500, o Brazilijoje — 8.500 ir Bolivijoje — 10.400. Kaip iš palyginamų skaičių matyti, P. Amerikoje tenka vienam kunigui aptarnauti 5—10 kartų daugiau žmonių negu Europoje. Be to, reikia pridėti sunkinančią aplinkybę, jog P. Amerikoje kunigui tenka aptarnauti savus parapijiečius, labai toli išsisklaidžiusius, kartais po kelis šimtus kilometrų.

Gyventojų skaičius P. Amerikoje kasmet smarkiai didėja, ypač industrijos centruose, tuo pačiu kyla naujos kunigų problemos: reikia naujų bažnyčių, naujų mokyklų, naujų kunigų. Iš kur visa paimti ? žmonės, būdami daugiausia darbininkai ir mažai religingi, nedaug kunigui padeda. Labai dažnai atsitinka, kad kunigas kartu yra ir zakristijonas, ir sodininkas, ir vargonininkas, nes neturi iš ko išlaikyti pačių reikalingiausių sau pagelbinin-kų.
Skaityti daugiau...
 
TIKYBOS VADOVĖLIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V.J.B.   
Per visą eilę metų neturėjome lietuviško katekizmo. Po visą laisvąjį pasaulį išblaškytos lietuvių šeimos pasigesdavo tikybos vadovėlio gimtąja kalba. Patys kunigai matė gyvą reikalą, daug apie tai kalbėjo, rašė, bet nieko konkretaus nepadarė.

Pereitų metų bėgyje buvo sudaryta komisija iš kun. Jono Pakalniškio, kun. dr. Mato čyvo ir kun. Viktoro Dabušio. Jie peržiūrėjo dar prieš karą Lietuvoje išleistą kun. K. Žitkaus "Tėve Mūsų" ir "Tikiu" ir iš jų dviejų paruošė vieną išsamų katekizmą.

Pereitų metų pabaigoje šis katekizmas pasirodė spaudoje. Jo vardas — "Tikybos vadovėlis". Knygelė turi 165 puslapius. Leidimo lėšas parūpino kan. dr. J. Končius. Spaudė saleziečių spaustuvė Italijoje. Pietų Amerikoje ir Europoje "Tikybos Vadovėlis" bus duodamas vaikučiams veltui. Anglijoje, Kanadoje ir J. Amerikos Valstybėse jis parduodamas už nedidelę kainą, būtent $1.25. Surinkti pinigai bus vartojami vaikučių reikalams Lietuvoje bei Sibire.
Skaityti daugiau...
 
DAIL. ALBINO ELSKAUS DAILĖS PARODA BOSTONE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. V.   

Š. m. kovo mėn. 14-15 d. Tautinės Sąjungos namuose Bostone į-vyko dail. A. Elskaus tapybos ir vitražams piešinių paroda. Parodą surengė Bostono Studentų Santara. Tikrai padėkos vertas mūsų studijuojantis ir pažangus jaunimas dėl šios parodos surengimo, kuri jau yra nepirmoji Bostone, čia gyvenančioji lietuvių visuomenė jau daug kartų turėjo progos pažinti įvairių menininkų ir įvairių krypčių dabarties lietuvių dailę, šalia Dramos Sambūrio, Kultūros Klubo, Liet. Enciklopedijos Leidyklos, muz. J. Gaidelio vadovaujamo vyrų choro, kitų čia gyvenančių menininkų veiklos, kaip rašytojų A. Gustaičio, F. Kiršos, S. Santvaro, komp. J. Kačinsko, Santariečių pastangomis surengtos parodos iš šios, nors ir ne per gausios, kolonijos padaro visapusiškai gyvą lietuvių kultūrinį židinį.

Į parodos atidarymą buvo atvykęs iš New Yorko patsai dailininkas A. Elskus ir gausiai susirinkusiems svečiams papasakojo eilę įdomių savo gyvenimo nuotrupų, savo pažiūras į dailę, gamtą ir menininko santykius su tąja gamta. Gyvu žodžiu ir originalia forma pateiktos mintys sukėlė eilę klausimų ir pasisakymų iš parodos lankytojų pusės.
Skaityti daugiau...
 
PRANCŪZŲ ATSILIEPIMAI APIE LIETUVIŲ DAILĘ PDF Spausdinti El. paštas
Romo Viesulo surengta š. m. sausio mėn. litografijų paroda "Le Soleil dans la Tete" galerijoje Paryžiuje susilaukė gražaus įvertinimo įvairioje prancūzų spaudoje. Vieno iš žymiausių kultūros ir meno savaitraščių "Arts" dailės kritikas R. Moutard-Ulory pažymi, kad R. Viesulo, Guggenheimo premijos laimėtojo, litografijos turi sąlyčio su realybe, kurią menininkas perkuria į nerimo svajones, o taip pat daugelis tų litografijų turi originalių dailės kūrinių  privalumą.

Kito mūsų jaunosios kartos menininko, G.K. Račkaus, paroda "Foyer des Artistes" galerijoje, tame pačiame dailės žurnale taip pat teigiamai įvertinta. Meno kritikas pažymi, kad Račkaus tapyba remiasi kontroliuojamu    veiksmingumu (actionisme controlė), kuriame tariamai palaidos plokštumos logiškai susitvarko plačiose ir puikiose šviesių ir tamsių tonų kompozicijose, primenančiose jūros gelmių ar oro peizažus ir fantastiškas figūras.

 
PRANCŪZŲ MENININKŲ PASISAKYMAI APIE AMERIKIEČIŲ DAILĘ PDF Spausdinti El. paštas
Dar praeitais metais vienas žymus New Yorko meno kritikas pareiškė, kad amerikiečiai dailininkai jau visu dešimtmečiu yra pralenkę Paryžių, kurį iki šiol dar daug kas laiko pasauliniu meno centru. Tas, žinoma, sukėlė didelį susijaudinimą prancūzų menininkų tarpe. "Arts" žurnale ir kitoje spaudoje paskelbtose ankietose tuo klausimu pasisakė žymiausi ir pasaulinį vardą turintieji dailininkai, tiek prancūzai, tiek kitataučiai. Tų pasisakymų išvada buvo, kad dabarties visas modernusis menas dar ir dabar yra veikiamas vadinamosios "Ecole de Paris" polėkių ir dar nėra jokių požymių dėl Paryžiaus nuosmukio (lietuvišku terminu tariant). Vienos reprezentacinės amerikiečių dailės parodos Paryžiuje proga, prancūzų kritikos buvo pastebėta, kad visa, kas toje parodoje yra rodoma, eina nuo akies apgavimo ar banališko realizmo iki abstraktiz-mo, kartais sumaišant abu. Jų (amerikiečių) darbuose randama truputį humoro, truputį ekspresionizmo, daug judesio ir dažnai gana paviršutinis skubotumas. Vidurys tarp fotografijos ir abstraktiz-mo, ir kas įdomiausia, atrodo, dar yra  labai   tolima   Pažadėtoji   žemė šiems amerikiečių dailininkams, kurie yra dar jieškojimų stadijoje. Ne be to, kad jie turi daug sveikų pradų. Kada jie nustos galvoti, kad jau yra pralenkę Paryžių dešimčia metų, gal tada pradės gaminti gerą tapybą. Tos parodos proga apie Lietuvoje gimusį žinomą amerikiečių dailininką Een Shan buvo pareikšta, kad į savo abstraktinius piešinius jis įmaišo daug ironiško humoro.  
 
 
DAlL. EUGENIJUS KULVIETIS PDF Spausdinti El. paštas
mirė š. m. vasario 12 d. Kolumbijoj. Kilęs iš Alunčių dv., Vadoklių v., Panevėžio apskr. Buvo gimęs 1883 m. Baigęs Rygos gimnaziją, studijavo dailę Petrapilio Karališkoje Meno mokykloje. Rusų-japonų karo metu tarnavo kariuomenėje. 1910-1914 m. gyveno Čikagoje.   1914   m.  grįžo  į   Lietuvą   ir vėl buvo pašauktas kariuomenėn. Atsikuriant laisvai Lietuvai, savanoriu stojo į kariuomenę. Nuo 1922 m. iki antrojo pasaulinio karo dėstė paišybą Ukmergės gimnazijoje. Kaip išvietintas, iš Vokietijos emigravo Kolumbijon, dur dėstė dailę vienoje Medelino kolegijoje. Dalyvavo visoje eilėje lietuvių dailės parodų, o taip pat ruošė savo atskiras parodas Lietuvoje, Vokietijoje ir Kolumbijoje. Piešė portretus, bet mėgstamiausia jo sritis buvo natiurmortai ir peizažai, kuriuose dideliu tikslumu ir kruopštumu stengėsi perduoti jo matomą realybę, kartais prieidamas net iki dailės teorijoj vadinamojo "akies apgavimo"   (trompe-l'oeil).

• Balandžio 9 d. Arizonoje mirė arehit. F. Lloyd Wright, sulaukęs 89 m. amžiaus. Velionis per 50 metų puoselėjo moderniškas idėjas išgarsėdamas visame pasaulyje.

 
COMMENTATIONES BALTI CAE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kun. R. Krasauskas   

IV-V, 1956-57. Jahrbuch des Baltischen Forschungsinstituts. Bonn 1958,  334   psl. Kaina nepažymėta.
1953 metų pradžioje įsteigtas Vokietijoje Baltų Institutas apjungė tremtyje esančius trijų Pabaltijo tautų: estų, latvių ir lietuvių mokslininkus, tyrinėjančius tų kraštų istoriją, kalbą, literatūrą, meną bei kitas juos liečiančias problemas ir rengiančius tais klausimais mokslines studijas. Tyrinėjimo ir darbų rezultatams paskelbti institutas leidžia metraštį Commentationes Balticae, kurio nuo 1953 m. iki šiol išėjo jau 5 tomai. Juose sutelkta vertingos medžiagos. Visos trys Pabaltijo tautos yra davusios savo įnašą. Proporcingą metraščio skilčių dalį užima lietuvių autorių studijos. I-me tome randame du dr. Z. Ivinskio darbus: "Die Druckerei der Jesuiten in Vilnius und die ersten litauischen katholischen Buecher" (41 p.) ir "Kirchengesang in Litauen im XVI-XVII Jahrhundert" (39 p.). Il-me tome — prof. dr. A. Maceinos "Das Volkslied als Ausdruck der Volksseele" (41 p.) ir P. Rėklaičio "Die  gotische St. Annenkirche in Vilnius" (42 p.); III-me tome — kun. K. Senkaus "Die Formen der litauischen Volkslieder" (47 p.) ir dr J. Griniaus "Die Herkunft der litauischen Kreuze" (45 p.) Ir čia dar nekrologai prof. V. Krėvės-Mickevičiaus ir prof.  Vacl.  Biržiškos.

Paskutinis dvigubas — IV-V tomas turi iš viso 7 studijas, pranešimą apie 1956-57 metų Instituto veiklą ir dr. E. Fraenkelio pa-minėjimą-nekrologą. Tai pats - stambiausias (334 p.) "Commentationes Balticae" tomas. Pagal tautybę ir apimtį šio tomo moksliniai darbai sudaro tokią proporciją: estų dvi studijos su 164 p., latvių dvi — 63 p.,  lietuvių trys — 92 psl.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
LITERATŪROS LANKAI, neperiodinis poezijos, prozos ir kritikos žodis, 1959 m., 8 nr., didelio formato 32 psl. Turinyje: Czeslaw Mi-losz — Mickevičius ir istorijos paradoksai, Alg. J. Greimas — Sąmonė ir sąžinė, Algirdas J. Greimas — Jurgio Baltrušaičio fantastiškieji viduramžiai (abu straipsniai recenzi-niai), Jeronimas Žemkalnis — Ber-tolt Brechto ir Paul Claudelio epinė drama, Alfonso Nykos Niliūno ir Leonardo Andriekaus poezija, Kazimiero Barėno novelė Roza, 24 autorių atsakymai į literatūrinę anketą, verstinė Yeats, Celan, George poezija, kritikos skyrius su Lietuvoje ir tremtyje išleistų knygų recenzijomis. Numeris iliustruotas R. Viesulo kūriniais.
MARIJA, GELBĖK MUS, Sibiro tremtinių ranka rašyta maldų knygel. Įvadas Tėv. Leonardo Andriekaus, išleido "Ateitis" 1959 m., atspaude Immaculatos spaustuvė Putname, 96 p.
Skaityti daugiau...
 
KANADOS LIETUVIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pranys Alšėnas   
1957 m. pabaigoje "Aiduose" šia tema jau esu rašęs. Tačiau, savaime suprantama, viename reportaže, nors jis būtų ir kiek ilgėlesnis, Kanados lietuvių gyvenimo ir jų veiklos negalima aprėpti. Apie tai būtų galima šį tą apčiuopiamiau pasakyti gal tik knygą parašius.
Dėl to ryžtuosi "Aidams" ir dar kai ką parašyti apie Kanados lietuvius, stengdamasis nebeliesti to, kas buvo aname reportaže, o — jeigu ir liesdamas — tai tik papildymo tikslu.

Organizacinis gyvenimas
Bendru mastu imant Kanados lietuvių organizuotumą, reikia pripažinti, jog jie — gal vieni iš pirmųjų — išgirdo Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto, anuomet vadovaujamo mūsų įvairios veiklos veterano prel. M. Krupavičiaus, šaukimą organizuotis ir jungtis į Pasaulio Lietuvių Bendruomenės šeimą. Jie gana gerai perprato Lietuvių Chartos mintis ir vieni iš pirmųjų susiorganizavo į bendrą ir visus lietuvius Kanadoje apjungiančią organizaciją — Kanados Lietuvių Bendruomenę. Bendruomenes įsteigimas Kanadoje buvo tarytum pabaigtuvių vainikas ant organizacinio šiame krašte gyvenančių lietuvių namo.
Skaityti daugiau...
 
SKAITYTOJAI RAŠO PDF Spausdinti El. paštas
1958 m. "Aidai" man patiko. Ypatingai patiko J. Girniaus straipsnis apie kultūros nuosmukį.
Mano pageidavimai 1959 metams:
1.    Daugiau J. Girniaus straipsnių kultūros klausimais.
2.    Recenzuokite visas grožinės literatūros knygas, išėjusias tais metais išeivijoje.
3.    Recenzuokite ir svarbesniąsias grož. lit. knygas, išleistas Lietuvoje.
4.    Pirmam ar antram numery duokite literatūros ir kultūros apžvalgą  iš  praeitųjų  metų.
5.    Kadangi iki šiol puošėtės ypatingai "moderniųjų" dailininkų piešiniais, 1959 m. dėkite daugiau "realistų" arba "nuosaikiųjų" dailininkų   darbų.
6.    Spausdinkite ir daugiau scenos veikalų.
7.    Vėl būtų įdomu pasiskaityti J. Aisčio  ir M.  Vaitkaus  atsiminimų.
8.    Nors vieną A. Vaičiulaičio novelę!
Sonė Tomarienė
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Popiežius Jonas XXIII balandžio 2 d. paskelbtu dekretu papilde Pijaus XII dekretą, kuriuo katalikai įpuola į ekskomuniką dalyvaudami komunistų partijoje. Naujame dekrete pasakyta:
"Neleidžiama katalikui balsuoti už partijas arba kandidatus, kurie dedasi su komunizmu ar jam kaip nors padeda, nors patys neskelbtų katalikybes doktrinai priešingų principų ir net laikytų save katalikais."
•     Prieš numatomas užsienių reikalų ministerių ir viršūnių konferencijas Vliko pirm-kas dr. A. Trimakas lankėsi kovo 26 d. valstybės departamente ir įteikė memorandumą.
•    Sveikindamas Nato dešimtmečio sukaktį, Pavergtųjų Europos Valstybių Seimas kovo 31 pasiuntė telegramas Britanijos, Jungtinių Valstybių, Prancūzijos ir Vokietijos užsienių reikalų ministeriams. Telegramos, kurias pasirašė Europos Valstybių Seimo pirmininko pareigas einąs V. Sidzikauskas ir gen. sekretorius B. Coste, baigiamos:
"Mūsų tautos nori tikėti Vakarų galybes sutiksiant, kad sovietų sunkumai Rytų Europoje sudaro tvirtą argumentą spausti Europos problemų sprendimą pagal karo meto ir pokario sutarimų, kurių dalyvis yra ir Sovietų Sąjunga, principus, o ne pritarinėti padėčiai, kuri ne tik priešinga teisingumo principui, bet ir būtų Vakarų nuolatinio nesaugumo šaltinis."
"Mūsų tautos taip pat nori tikėti Vakarų galybes suprantant, kad sovietiniai viešpačiai, kaip visa patirtis ir pastarieji jų siūlymai Vokietijos klausimu rodo, yra interesuoti tik tokiu Europos problemų sprendimu, kuris pripažintų sovietų užgrobimus ir pašalintų kliūtis jų tolesnei agresijai. Visi sovietiniai siūlymai yra nepriimtini Vakarams. O nepaisant, kiek Vakarai savąjį nusistatymą beatskiestų, jis vistiek nebus priimtinas sovietams. Šiokiom sąlygom vienintelis realus Vakarams ėjimas — paskelbti savą europinės taikos programą, pirmiausia atremtą teise, o ns tariamu praktiškumu. Tokios programos sutarimas ir nuolatinis propagavimas praktiškai duotų tai, ko dabar pavojingom nuolaidom veltui siekiama."
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos   nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas  Nyka-Niliūnas
Menine   priežiūra — Telesforas Valius
L e i d ž i a — Tėvai Pranciškonai
Administracijos   adresas   —  Aidai 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko   adresas -- Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont., Canada
Redakcijos   adresas — Antanas Vaičiulaitis, 304 Anacostia Rd. S E., Washington 19, D. C.
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai