|
|
4 balandis
|
PRANCŪZŲ MENININKŲ PASISAKYMAI APIE AMERIKIEČIŲ DAILĘ |
|
|
|
Dar praeitais metais vienas žymus New Yorko meno kritikas pareiškė, kad amerikiečiai dailininkai jau visu dešimtmečiu yra pralenkę Paryžių, kurį iki šiol dar daug kas laiko pasauliniu meno centru. Tas, žinoma, sukėlė didelį susijaudinimą prancūzų menininkų tarpe. "Arts" žurnale ir kitoje spaudoje paskelbtose ankietose tuo klausimu pasisakė žymiausi ir pasaulinį vardą turintieji dailininkai, tiek prancūzai, tiek kitataučiai. Tų pasisakymų išvada buvo, kad dabarties visas modernusis menas dar ir dabar yra veikiamas vadinamosios "Ecole de Paris" polėkių ir dar nėra jokių požymių dėl Paryžiaus nuosmukio (lietuvišku terminu tariant). Vienos reprezentacinės amerikiečių dailės parodos Paryžiuje proga, prancūzų kritikos buvo pastebėta, kad visa, kas toje parodoje yra rodoma, eina nuo akies apgavimo ar banališko realizmo iki abstraktiz-mo, kartais sumaišant abu. Jų (amerikiečių) darbuose randama truputį humoro, truputį ekspresionizmo, daug judesio ir dažnai gana paviršutinis skubotumas. Vidurys tarp fotografijos ir abstraktiz-mo, ir kas įdomiausia, atrodo, dar yra labai tolima Pažadėtoji žemė šiems amerikiečių dailininkams, kurie yra dar jieškojimų stadijoje. Ne be to, kad jie turi daug sveikų pradų. Kada jie nustos galvoti, kad jau yra pralenkę Paryžių dešimčia metų, gal tada pradės gaminti gerą tapybą. Tos parodos proga apie Lietuvoje gimusį žinomą amerikiečių dailininką Een Shan buvo pareikšta, kad į savo abstraktinius piešinius jis įmaišo daug ironiško humoro.
|
|
DAlL. EUGENIJUS KULVIETIS |
|
|
|
mirė š. m. vasario 12 d. Kolumbijoj. Kilęs iš Alunčių dv., Vadoklių v., Panevėžio apskr. Buvo gimęs 1883 m. Baigęs Rygos gimnaziją, studijavo dailę Petrapilio Karališkoje Meno mokykloje. Rusų-japonų karo metu tarnavo kariuomenėje. 1910-1914 m. gyveno Čikagoje. 1914 m. grįžo į Lietuvą ir vėl buvo pašauktas kariuomenėn. Atsikuriant laisvai Lietuvai, savanoriu stojo į kariuomenę. Nuo 1922 m. iki antrojo pasaulinio karo dėstė paišybą Ukmergės gimnazijoje. Kaip išvietintas, iš Vokietijos emigravo Kolumbijon, dur dėstė dailę vienoje Medelino kolegijoje. Dalyvavo visoje eilėje lietuvių dailės parodų, o taip pat ruošė savo atskiras parodas Lietuvoje, Vokietijoje ir Kolumbijoje. Piešė portretus, bet mėgstamiausia jo sritis buvo natiurmortai ir peizažai, kuriuose dideliu tikslumu ir kruopštumu stengėsi perduoti jo matomą realybę, kartais prieidamas net iki dailės teorijoj vadinamojo "akies apgavimo" (trompe-l'oeil).
• Balandžio 9 d. Arizonoje mirė arehit. F. Lloyd Wright, sulaukęs 89 m. amžiaus. Velionis per 50 metų puoselėjo moderniškas idėjas išgarsėdamas visame pasaulyje.
|
Parašė Kun. R. Krasauskas
|
IV-V, 1956-57. Jahrbuch des Baltischen Forschungsinstituts. Bonn 1958, 334 psl. Kaina nepažymėta.
1953 metų pradžioje įsteigtas Vokietijoje Baltų Institutas apjungė tremtyje esančius trijų Pabaltijo tautų: estų, latvių ir lietuvių mokslininkus, tyrinėjančius tų kraštų istoriją, kalbą, literatūrą, meną bei kitas juos liečiančias problemas ir rengiančius tais klausimais mokslines studijas. Tyrinėjimo ir darbų rezultatams paskelbti institutas leidžia metraštį Commentationes Balticae, kurio nuo 1953 m. iki šiol išėjo jau 5 tomai. Juose sutelkta vertingos medžiagos. Visos trys Pabaltijo tautos yra davusios savo įnašą. Proporcingą metraščio skilčių dalį užima lietuvių autorių studijos. I-me tome randame du dr. Z. Ivinskio darbus: "Die Druckerei der Jesuiten in Vilnius und die ersten litauischen katholischen Buecher" (41 p.) ir "Kirchengesang in Litauen im XVI-XVII Jahrhundert" (39 p.). Il-me tome — prof. dr. A. Maceinos "Das Volkslied als Ausdruck der Volksseele" (41 p.) ir P. Rėklaičio "Die gotische St. Annenkirche in Vilnius" (42 p.); III-me tome — kun. K. Senkaus "Die Formen der litauischen Volkslieder" (47 p.) ir dr J. Griniaus "Die Herkunft der litauischen Kreuze" (45 p.) Ir čia dar nekrologai prof. V. Krėvės-Mickevičiaus ir prof. Vacl. Biržiškos.
Paskutinis dvigubas — IV-V tomas turi iš viso 7 studijas, pranešimą apie 1956-57 metų Instituto veiklą ir dr. E. Fraenkelio pa-minėjimą-nekrologą. Tai pats - stambiausias (334 p.) "Commentationes Balticae" tomas. Pagal tautybę ir apimtį šio tomo moksliniai darbai sudaro tokią proporciją: estų dvi studijos su 164 p., latvių dvi — 63 p., lietuvių trys — 92 psl.
|
Skaityti daugiau...
|
|
LITERATŪROS LANKAI, neperiodinis poezijos, prozos ir kritikos žodis, 1959 m., 8 nr., didelio formato 32 psl. Turinyje: Czeslaw Mi-losz — Mickevičius ir istorijos paradoksai, Alg. J. Greimas — Sąmonė ir sąžinė, Algirdas J. Greimas — Jurgio Baltrušaičio fantastiškieji viduramžiai (abu straipsniai recenzi-niai), Jeronimas Žemkalnis — Ber-tolt Brechto ir Paul Claudelio epinė drama, Alfonso Nykos Niliūno ir Leonardo Andriekaus poezija, Kazimiero Barėno novelė Roza, 24 autorių atsakymai į literatūrinę anketą, verstinė Yeats, Celan, George poezija, kritikos skyrius su Lietuvoje ir tremtyje išleistų knygų recenzijomis. Numeris iliustruotas R. Viesulo kūriniais.
MARIJA, GELBĖK MUS, Sibiro tremtinių ranka rašyta maldų knygel. Įvadas Tėv. Leonardo Andriekaus, išleido "Ateitis" 1959 m., atspaude Immaculatos spaustuvė Putname, 96 p.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Pranys Alšėnas
|
1957 m. pabaigoje "Aiduose" šia tema jau esu rašęs. Tačiau, savaime suprantama, viename reportaže, nors jis būtų ir kiek ilgėlesnis, Kanados lietuvių gyvenimo ir jų veiklos negalima aprėpti. Apie tai būtų galima šį tą apčiuopiamiau pasakyti gal tik knygą parašius.
Dėl to ryžtuosi "Aidams" ir dar kai ką parašyti apie Kanados lietuvius, stengdamasis nebeliesti to, kas buvo aname reportaže, o — jeigu ir liesdamas — tai tik papildymo tikslu.
Organizacinis gyvenimas
Bendru mastu imant Kanados lietuvių organizuotumą, reikia pripažinti, jog jie — gal vieni iš pirmųjų — išgirdo Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto, anuomet vadovaujamo mūsų įvairios veiklos veterano prel. M. Krupavičiaus, šaukimą organizuotis ir jungtis į Pasaulio Lietuvių Bendruomenės šeimą. Jie gana gerai perprato Lietuvių Chartos mintis ir vieni iš pirmųjų susiorganizavo į bendrą ir visus lietuvius Kanadoje apjungiančią organizaciją — Kanados Lietuvių Bendruomenę. Bendruomenes įsteigimas Kanadoje buvo tarytum pabaigtuvių vainikas ant organizacinio šiame krašte gyvenančių lietuvių namo.
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|