Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1971 m. 7 rugsėjis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
A. Baltinis — Parapija—tautinio individualumo puoselėtoja ............................................. 289
D. Sadūnaitė — Eilėraščiai................................................................................................... 295
A. Paškus — Aukštumų psichologija ................................................................................... 298
J. Jakštas — Lietuvos aušrinė istoriografija pagal Maironį ir Pietarį .............................. 305
VI. Jakubėnas — IV dainų šventė........................................................................................ 308
R. Šliažas — Politika ir menas dabartinėj vokiečių literatūroj ........................................... 313

IŠ MINTIES IR GYVENIMO

J. Kojelis — Facta clara sint................................................................................................. 319
J. Kačinskas — Prof. V. Marijošius .................................................................................... 320
V. Vizgirda — Dail. V. K. Jonyno 40 metų kūrybinio darbo sukaktis ............................... 322
A. Norvilas — Montrealio lietuviai dvikalbiškumo studijoje.............................................. 324
Suvažiavimai, stovyklos, studijų savaitės ............................................................................ 326
Mūsų buityje ......................................................................................................................... 328

KNYGOS

B. Ciplijauskaitė — Sadūnaitės "Laiškai Dievui" ............................................................. 333
A. Liulevičienė — Pūkelevičiūtės romanas ........................................................................ 334

Viršelis 1 ir 4 psl. — EI. Urbaitytės aliuminio skulptūros (nuotraukos V. Maželio)
Skaityti daugiau...
 
PARAPIJA—TAUTINIO INDIVIDUALUMO PUOSELĖTOJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANDRIUS BALTINIS   
1. Lietuviškoji pasaulėžiūra — lietuviškosios parapijos pagrindas
Tautos savitumo apibūdinimas yra visai panašus atskiro individo charakteristikai. Esame įpratę kolektyvinį individą — tautą lyginti su asmeniniu individu — žmogumi. Būdama kolektyvinis individas, tauta juk susidaro iš atskirų individų — žmonių. Kaip atskiri žmonės turi skirtingų žymių, sudarančių jų savitą charakterį, taip ir tautos yra skirtingos, turi savo individualumą. Gyvendami svetimuose kraštuose, akivaizdžiai regime, kad kiekviena tauta yra kitokia, skiriasi nuo kitų tautų. Sunku yra tik apibūdinti, žodžiais išreikšti šį skirtingumą — tautinį individualumą.

Lietuviškoji pasaulėžiūra formavo mūsų tautą, joje yra išreikštas mūsų tautos charakteris, lietuviškasis pasaulio suvokimas ir pergyvenimas. Šio mūsų straipsnio tikslas ir yra išvesti iš lietuviškosios pasaulėžiūros pagrindą
mūsų religiniam gyvenimui — lietuviškai parapijai.
Skaityti daugiau...
 
D. Sadūnaitė — Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Danguole Sadūnaite   
PAVASARIS

1.
Pavasarį,

kai aš stoviu ties
forsythia krūmu
bežydinčiu -
aš stoviu Tavo akivaizdoje,
Dieve.


Tada Tu kalbi man
apie tvirtumą savo rankų,

apie savo rankų švelnumą —

Ir apie tai, kad
įželdinai šį krūmą
vienu atsidūsėjimu —
Skaityti daugiau...
 
AUKŠTUMŲ PSICHOLOGIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS PAŠKUS   
Egzistencinė tuštuma ir prasmės rūpestis

Moderniųjų mokslų statiny psichologijai šiandien užleidžiamą kertinė vieta. Iš psichologijos laukiama žmogiškųjų klausimų sprendimo. Ji, ta sielos žinovė, lyg Dantės Beatričė, privalėtų prasmės ieškantį gyvūną iš tamsos labirintų išvesti į šviesos paviršių. Ji turėtų pagydyti pažeistą žmogaus sielą. Jos pareiga pateikti žmogui laimingo ir pilnutinio gyvenimo receptą. Tačiau, iš filosofijos prieglobsčio ištrūkusi (1879) ir griežtuoju mokslu virtusi, pschologija prarado teisę į bet kokį egzistencinių žmogaus klausimų sprendimą. Bet užtat per tuos 90 nepriklausomybės metų ji surinko nemaža žinių apie žmogaus psichės veikimą ir brendimą. Ji apčiuopė net keletą psichinių ligų ir emocinio sutrikimo priežasčių. Pagaliau ji surado ir būdų kai kurias psichines ligas gydyti.
Skaityti daugiau...
 
Lietuvos aušrine istoriografija pagal Maironį ir Pietarį PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS JAKŠTAS   
2.
, Apie mūsų tautinį atgimimą, prasidėjusį su "Aušros" pasirodymu (1883), nemaža rašoma istorijos veikaluose, kur jis vaizduojamas daugiau politiniu sąjūdžiu. Jam skiriama nemaža vietos ir literatūros istorijose, nes jis laikomas ir tam tikra literatūrine srove. Literatūros veikaluose randa vietos pirmoje eilėje Maironio ir Pietario kūryba. Jų kūriniai nagrinėjami beveik išskirtinai literatūriniu požiūriu. Tiesa, prabėgomis užsimenama, kad jų kūriniuose kalbama apie Lietuvos praeitį ir kartais pateikiami skaitytojams praeities užuominų turiniai. Tačiau užmirštama pažymėti, kad Maironio, Pietario ir kitų aušrininkų kūryba buvo iš esmės istoriška, atseit, bylojanti apie Lietuvos praeitį. Juk Lietuvos istorija buvo aušrininkams priemonė diegti lietuvių tautinį susipratimą, budinti tautinę sąmonę. Tam reikalui derėjo supažindinimas su tautos garbinga praeitimi, jos istorija. Tat literatūriniai aušrininkų veikalai buvo vis pramiešti istorinio turinio. Jų veikalai gali būti laikomi ir Lietuvos aušrinės istoriografijos pavyzdžiais. Ypač būdingi yra Maironis ir Pietaris aušrinei istoriografijai.
Skaityti daugiau...
 
IV DAINŲ ŠVENTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vladas Jakubėnas   
("Veidu atgal" į nuobodumą; B. Budriūno kantata kaip antitezė; rezultatus — neblogas; kuriuo keliu toliau?)

Kas yra dainų šventė? Plataus masto susibūrimas, sakytume, lyg piknikas su jungtiniu choru, atliekančiu visiems žinomas dainas, kurių galima klausyti ar neklausyti — tautinė pareiga vis vien bus atlikta?
Ar tai yra tautos chorinės kultūros ir kūrybos išraiška, kurioje jungiasi liaudiški ir aukštesniojo meno elementai? Tada tai yra rimtas muzikinis įvykis, kurio klauso susikaupę tiek rimti muzikai, tiek ir plačiosios masės.
Šis klausimas ryškiai atsistojo prieš mus per šią dainų šventę liepos 4 Čikagoje. Jam išgvildenti tebūnie leista nors trumpai paliesti tai, ko mes taip bijome tautinių minėjimų prakalbose — sugrįžti prie praeities idėjų bei įvykių raidos.
Skaityti daugiau...
 
Politika ir menas dabartinėj vokiečių literatūroj PDF Spausdinti El. paštas
Parašė RIMVYDAS ŠLIAŽAS   
Po II pasaulinio karo vokiečių literatūra stovėjo prieš tą patį klausimą, kaip ir visas kraštas, būtent — kaip atsistatyti? Ši problema literatūrai buvo estetinė ir moralinė. Tautą slėgė baisi kaltė, kurią reikėjo suvokti ir pripažinti. Padėčiai suprasti pirma sąlyga buvo žvelgti į ją blaiviai, kritiškai, net skeptiškai. Nacizmo laikotarpis įrodė vokiečių intelektualui, kur nuveda pasitikėjimas dideliais šūkiais, vadais ir ideologijomis. Antrą kartą tokios klaidos padaryti nenorėjo. Šis blaivumas rado išraišką nauja literatūrine kalba, kuri pasižymi paprastumu ir dalykiškumu (Neue Sachlichkeit), ryškiai skirdamasi nuo tokio išdirbto stiliaus, kurio viršūnes buvo pasiekęs, pvz., Th. Mann.

Pirmasis pokarinės vokiečių literatūros laikotarpis apibūdinamas "Trūmmerliteratur'' (griuvėsių literatūra): išdaužytoje Vokietijoje skurdo ir bado aprašymas buvo pagrindinė tema. Tame laikotarpy susikūrė, tur būt, svarbiausias ir pajėgiausias vokiečių literatų sambūris Gruppe 47, taip pavadinta pagal savo įsteigimo metus. Šios grupės vystymasis išaiškina dabartinę vokiečių intelektualo ir rašytojo poziciją, būtent opoziciją egzistuojančiai sistemai — atsidūrimą kairėje pusėje.
Skaityti daugiau...
 
FACTA CLARA SINT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Kojelis   
Prel. M. Krupavičius, tuometinis VLIKo pirmininkas, pirmajai Lietuvos diplomatų ir VLIKo atstovų konferencijai Berne, Šveicarijoje, 1946 metais paruošė referatą, kuriame sąlygas susipratimui pasiekti aptarė taip:

Todėl vieni kitus turime gerai suprasti. Opių klausimų negalima nei nutylėti, nei į vatą sukti. Reikalingi clara facta. Jie tik faciunt amicos. Ir jie, nors ir grubiais keliais veda, greičiau prie susitarimo ir susipratimo priveda.

Ne tik formaliose konferencijose ar tarpgrupiniuose pasitarimuose, bet ir spaudoje, svarstant Lietuvos laisvės ir aplamai lietuviškos veiklos problemas, pasikalbėjimų dalyviai irgi turėtų vieni kitus gerai suprasti, kad galėtų išlikti patikimi tos pačios veiklos partneriai. Tačiau tos rūšies svarstymai neišvengiamai veda prie esamos veiklos, tai veiklai vadovaujančių institucijų bei naudojamų priemonių kritiško įvertinimo. O tai kaip tik ir iššaukia nesusikalbėjimą ir nesutarimus.
Skaityti daugiau...
 
Prof. V. Marijošius PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jeronimas Kačinskas   
Šiame krašte jau nemažai lietuvių aukštai iškilo savo profesijose ir įsiliejo į JAV kultūrinį gyvenimą. Kai kurie jų užima vadovaujančias pozicijas įvairiose įstaigose ir meno institucijose. Vienas tokių pasižymėjusių asmenų yra dirigentas ir pedagogas prof. Vytautas Marijošius, Hartfordo universiteto dėstytojas (1962 m. pakeltas pilnu profesoriumi) ir simfoninio orkestro vadovas.
Lietuvos muzikinės kultūros, ypač operos, srityje prof. V. Marijošius yra išvaręs plačią vagą.

Gimęs (1911 liepos 10 Panevėžyje) gabaus vargonininko ir muzikos mokytojo Antano Marijošiaus šeimoje, jau nuo jaunystės jis rodė palinkimą į muziką ir jos techniškų aspektų greitą pasisavinimą. Tai ir buvo jaunojo V. Marijošiaus šuoliais besivystančio muzikos talento pagrindinis laidas. 1924 m. (taigi — vos 13 metų) atvykęs studijuoti į Klaipėdos konservatoriją, jis turėjo lakią fortepijono techniką ir prigimtą muzikos jausmą. Jam lygiai gerai sekėsi kiekviena muzikos sritis. Jau Klaipėdoje V. Marijošius buvo puikus chorvedys ir gabus akomp anuoto -jas. Tada jis pamilo operos meną ir sėkmingai dir'bo su Klaipėdos konservatorijos dainavimo klasės studentais, ruošiant Gounod operos "Fausto" pastatymą. Nuo to laiko V. Marijošiaus karjera aiškiai pakrypo į operos meną.

Skaityti daugiau...
 
DAIL V. K. JONYNO 40 METŲ KŪRYBINIO DARBO SUKAKTIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Viktoras Vizgirda   
V. K. Jonyną pažįstu labai seniai. Prisimenu Kauno meno mokyklos koridorius, kuriuose dūko šviesiaplaukis vaikinas. Tada mokyklos laiptai jam buvo per dideli — iš antro aukšto jis rankomis vis nučiuoždavo jų turėklais. Nemanau, kad jis tai prisimena, nors ir užaugęs ne visada naudoja kelius, kuriais kiti vaikšto.

Vėliau mūsų keliai vėl susiraizgė, kada Kaune buvo rengiama pirmoji ARS kolektyvo paroda 1932. Jaunoji nepriklausomos Lietuvos dailininkų karta tuo metu ryžosi pradėti naują tarpsnį lietuvių dailės gyvenime. ARS kolektyvo išėjimas viešumon buvo lyg ir netikėtas disonansas darnioje visuomenės ir sau vardą susidariusių dailininkų sutartinėje.
Skaityti daugiau...
 
MONTREALIO LIETUVIAI DVIKALBIŠKUMO STUDIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Algis Norvilas   
Psichologijos mokslui po antro pasaulinio karo žengiant sparčiai į priekį, išaugo visa eilė naujų sričių, apimančių įvairias žmogaus veiklos apraiškas. Jų tarpan įeina ir psicholingvistika. Tai psichologijos šaka, kuri tyrinėja žmogaus intelektualinius procesus, įgalinančius kalbos vartojimą. Jos paskiri interesai yra labai įvairūs: stebimas vaiko kalbos išmokimas, aiškinamas kalbėjimo supratimo galimumas, nustatoma reikšmės vieta kalbos vartojime ir t.t. šiems interesams priklauso ir dvikalbiškumo taip pat daugiakalbiškumo) problema, prie kurios trumpai ir sustojime.

Nesunku suprasti, kodėl dvikal-biškumas yra atkreipęs psicholingvistų dėmesį. Dviejų kalbų apvaldymas liudija nuostabų žmogaus proto pajėgumą. Išmokdamas dvi kalbas, žmogus pasisavina skirtingas gramatikos ir žodžių sistemas, kuriomis gali išreikšti savo jausmus ir mintis. Toks žmogaus pajėgumas psicholingvistams kelia didelį susidomėjimą. Kokiu būdu dvi kalbos egzistuoja žmogaus prote? Koks yra jų tarpusavio santykis? Tai klausimai, kurie šiuo metu susilaukia daug eksperimentinių tyrinėjimų.
Skaityti daugiau...
 
SUVAŽIAVIMAI, STOVYKLOS, STUDIJŲ SAVAITĖS PDF Spausdinti El. paštas
Lituanistikos instituto suvažiavimas
Svarbiausias šios vasaros suvažiavimų buvo ir pats pirmasis — Čikagos V.29-31 Lituanistikos instituto suvažiavimas. Suvažiavimas buvo gerai suorganizuotas, sutraukė dalyvių iš viso krašto, programa buvo turininga.

Bendrųjų posėdžių buvo du, atidarant ir uždarant suvažiavimą. Atidaromajame posėdyje LI prezidentas V. Maciūnas apžvelgė instituto dvidešimtmečio veiklą ir sugestionavo ateities darbų. V. S. Vardys informavo apie baltų studijų padėtį Vakaruose ir svarstė ateities perspektyvas, pabrėždamas, kad šioms studijoms reikia rinktis ne politikos tarnaitės, bet mokslų magistres kelią. J. Jakštas kalbėjo apie Lietuvos istorikų darbus išeivijoje. Suvažiavimo bankete PLB pirmininkas St. Barzdukas tarė žodį apie lietuvio intelektualo santykius su savo tautine bendruomene, o R. Šilbajoris jautriai nušvietė lietuvio mokslininko įtampą lietuviškosios ir amerikietiškos visuomenės sankryžoje. Per bendrus pietus taip pat turėta po paskaitą. Vieną jų skaitė amerikiečių kalbininkas G. B. Ford apie 'Mažvydo katekizmo ir Vaišnoros "žem-čiūgos" leidimą, antrą — dail. A. Tamošaitis apie mūsų tautinius drabužius.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
— Amerikiečių žurnalistas Ana-tole Shub rugpiūčio 7 eilėj amerikiečių dienraščių (The Washington Post, The Boston Globė, Chicago Sun-times ir kt.) paskelbė duomenis apie Simo Kudirkos teismą (V. 17-20). Į klausimą, ar prisipažįsta kaltu, Kudirka atvirai atsakė: "Aš nelaikau savęs kaltu, nes savo tėvynės Lietuvos aš neišdaviau. Rusijos, šiandien vadinamos Sovietų Sąjunga, aš nelaikau savo tėvyne". Vėliau teisme kalbėjo: "Narsiausi ir ryžtingiausi Lietuvos patriotai buvo fiziškai sunaikinti. Bet išaugusi nauja karta yra pasiryžusi eiti savo tėvų keliais". Tiesiai išpažino ir savo katalikišką tikėjimą: "Aš esu ištikimas katalikas. Tad jei vyriausias teismas mane pasmerks mirti, aš prašyčiau pakviesti man kunigą, kad man suteiktų Katalikų Bažnyčios paskutinį patarnavimą". Simo Kudirkos tiesi laikysena sovietiniame teisme iš abstraktaus simbolio jį sukonkretino didvyriškos sielos žmogumi. Dabar tik pasidaro galima apie jį ir knygas rašyti.
— 30 metų sukaktis nuo 1941 birželio 23 sukilimo paminėta visose didesnėse kolonijose. New Yorke tos sukakties minėjime kalbėjo dr. Ad. Darnusis ir J. Brazaitis, Detroite — L. Prapuolenis, Los Angeles — dr. P. Kisielius, Čikagoj — A. J. Kasu-laitis ir dr. J. Kazickas (tą pačią dieną vieną minėjimą rengė ALTa ir LB, antrą — frontininkai; kodėl nesusitarta ?), Filadelfijoje—R. Kezys, Clevelande — VI. Pauža etc. JAV ir Kanados Lietuvių fronto bičiuliai visose lietuviškose katalikų parapijose užprašė mišias, o evangelikų parapijose kitas atitinkamas pamaldas už 1941 sukilimo aukas ir visus žuvusius laisvės kovoje.
Skaityti daugiau...
 
SADŪNAITĖS "LAIŠKAI DIEVUI" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Birutė Ciplijauskaitė   
Laiškai Dievui yra ketvirtasis Danguolės Sadūnaitės eilėraščių rinkinys (išleido Ateities leidykla Brooklyne 1970. 72 psl.).

Aptardamas Sadūnaitės Tu esi mano žemė (Aidai, 1969 nr. 2, p. 93-94), A. V. autorę rikiavo į eiles tų poetų, kurie "auga su kiekviena nauja savo knyga", ir džiaugėsi, kad autorė su pastarąja "pakilo nauju, stipriu ūgiu". Skirtumas tarp šios, 1968 m. pasirodžiusios, knygos ir Laiškų Dievui gal ne toks didžiulis, kokį rastumėm, lygindami šį naujausią rinkinį su 1961 m. išėjusiu pirmuoju rinkiniu Vasaros medžiuose. Tačiau ir per paskutiniuosius metus poetė toliau brendo ir, atrodo, rūpinosi savo išraiškos priemonių tobulinimu. Daugely šio rinkinio eilėraščių (kai kurie iš jų jau skaityti anksčiau paskirai) jaučiasi sąmoningas autorės noras suburti visas galimas technikas, kad būtų juo pilniau išreiškiama mintys ar vaizdai. Jos esminis pasisakymo būdas nepasikeitė: ir toliau kalba trumpais, akimirkos greitumo įspūdžiais, tarp jų palikdama pauzes, kurios kartais daugiau byloja, negu žodžiai, ir dažnai paaiškina eilėraščio galutinę prasmę. Ir šiame rinkinyje dažnai kartojasi tie patys "pirmapradžiai žodžiai", apie kuriuos jau 1969 m. A. V. sakė, kad jie "atrodo lyg simboliai": medis, lapas, gėlė, saulėlydžio gaisras, vasara, žiema. Medis kartojamas taip dažnai, kad beveik virsta emblema. Į jį atsiremia poetės visatos bei gyvenimo supratimas; jis ją jungia su gamta bei jos Kūrėju.
Skaityti daugiau...
 
PŪKELEVIČIŪTĖS ROMANAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Liulevičienė   
Birutės Pūkelevičiūtės Rugsėjo šeštadienis (Lietuviškos knygos klubo leidinys, Čikaga 1970, 237 psl), pernai laimėjęs Draugo romano konkursą, nesunkiai laimi sau ir skaitytojo dėmesį bei vaizduotę. Romanas patrauklus ypač dėka autorės pastangų jį išbaigti kaip kūrinį, glaudžiai sujungti į visumą, bent formos atžvilgiu, jame ryškinamas gijas: daiktus ir simbolius, praeitį ir da'bartį, žmogaus daugialypius ir savyje prieštaraujančius santykius su gyvenimu ir su mirtimi. Kurdama pagrindinį veikėją Pranciškų Gerulaitį, autorė ne tik užtikrina šį romano vientisumą (visas romano pasaulis atveriamas skaitytojui tik per Gerulaičio vidinę patirtį), bet ir patį Gerulaitį tokiu būdu sugeba atskleisti kaip gyvą, įdomų žmogų. Gyvai nupiešti vaizdai, pvz., detalės iš Gerulaičio jaunystės Voroneže, Charkove, paskiau Kaune, lygiai kaip ir rudens rytas Marquette Parke dabartinėj Čikagoj arba šeštadienio popietis vienoj iš jo smuklių, perduodami su visom spalvom, garsais ir kvapais, šie gausūs vaizdai ne tik perteikia skaitytojui gyvenimo skonį, kaip jį jaučia pagrindinis veikėjas Gerulaitis, bet taip pat viso romano rėmuose jie tampa sąlygomis Gerulaičio ieškomam atsakymui į pono Mors jam primygtinai statomą klausimą: "Kodėl žmonės taip įsikibę į gyvenimo niekniekius? Net mirties akivaizdoj jie nepaleidžia iš rankų skurdžiausio žolės stiebo" (p. 172).
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Marija Gimbutas: THE SLAVS. Ancient Peoples and Places serijos 74-tas leidinys. Išleido Praeger Pub-lishers, New York - Washington. 240 psl., 75 foto nuotraukos, 48 piešiniai, 15 žemėlapių ir 1 tabelė. Kaina 10 dol.
Danguolė Sealey: RECOLLEC-TIONS OF A CHILDHOOD. Poezijos rinkinys, kuriam įvadą parašė Ch. Angoff. Išleido Manyland Books, New York 1971. 41 psl.
Zenta Tenison (vertėja): EN STEEN HEEFT GEEN HART. Lietuvių poezijos rinktinė f lamų kalba. Išleido N. V. Desclee de Brouwer, Uitgeverij Orion 1971. 86 psl. Plačiau šio numerio kronikinė j apžvalgoj.
Alfonsas Grauslys: IEŠKAU TAVO VEIDO. Rodyklės ieškojimo keliuose. Lietuviškos knygos klubas. Čikaga 1971. Viršelis G. Vaitienės. 296 psl., kaina 5 dol.
Vaclovas Čižiūnas: ŠEIMA TAUTINĖJE BENDRUOMENĖJE. PLB Švietimo tarybos leidinys (Lietuvių fondo lėšomis). Spausdinta Putname 1971. 72 psl. teksto ir 22 psl. šeimos kronikai vesti. Kaina 1.50 dol.
Aloyzas Baronas: VĖJAS LEKIA LYGUMA. Romanas (LAS atžymėtas). Laisvosios Lietuvos knygų leidykla, Čikaga 1971. Mecenatai M. ir B. Macianskai. Viršelis K. Veselkos. 177 psl., kaina 4 dol.
Skaityti daugiau...
 
viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai