Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1959 m. 5 gegužė
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Dr. Kazys Pakštas — Amerikos oficialioji nuomone Lietuvos ribų  klausimu 1919 metais ... 193
Vladas Šlaitas — Be gimto medžio, Refrenas, Laukine rožė (eil.) .......................................... 197
Kan. M. Vaitkus — Europietė žemaitė (Mirus Sofijai Čiurlionienei) ...................................... 198
Faustas Kirša — Komisaro trečioji knyga ................................................................................ 206
Dr. Povilas Rėklaitis — Moksliniai darbai apie viduramžių mūro architektūrą Lietuvoje .... 209

KŪRYBOS PASAULYJE
LITERATŪRA
J. B. — Kazio Bradūno "Morenų ugnys"  ................................................................................ 218

MENAS
St. Meringis — Lux ex Canada Balio Sruogos liepsnojime ..................................................... 219


MOKSLAS
J. Venckus, S. J. — 100 metų darvinizmui ................................................................................ 222
V.V. — Dr. P. Rėklaičio moksliniai darbai Vokietijoje ............................................................ 224

RELIGINIS GYVENIMAS
Kun. K. Senkus — Giesmėms reikia vadovų ........................................................................... 225

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Pranys Alšėnas — Kanados lietuviai ........................................................................................ 226
Al. Gimantas — Didjjį kooperatininką prisimenant (prof. Petras Šalčius) .............................. 227
Pr. Pauliukonis — Vasaros mergaičių stovyklos ...................................................................... 229
 
Įvykiai ........................................................................................................................................  232
 
Skaityti daugiau...
 
AMERIKOS OFICIALIOJI NUOMONE LIETUVOS RIBU KLAUSIMU 1919 M. PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. KAZYS PAKŠTAS   

"Aiduose" 1950 m. 1-4 numeriuose padariau apžvalgą Lietuvos ribų klausimo ir pateikiau mūsų kaimynų mokslo vyrų pažiūras: lenkų, rusų, vokiečių ir net tolimesnių prancūzų. Tai buvo nuomonės paskirų žinovų, savaimingai ir viešai pareikštos. Bet tik vienas Antoine Meillet, garsus Prancūzijos kalbininkas, yra rašęs pagal savo valdžios paskyrimą, savo mintis taikydamas Prancūzijos delegacijai, kuri ruošė 1919 m. Versalio taikos sutartį. Prieš kokius metus man dar nebuvo žinoma jokio oficialaus amerikiečio nuomonė tuo klausimu.
/—

1958 m. pabaigoje dr. A. Tarulis atkreipė mano dėmesį į vieną labai retą knygą, kurios iš viso spausdinta tik keturios dešimtys egzempliorių. Tai David Hunter Miller: "My Diary of the Conference at Paris with documents". Vol. IV, New York, 1924. (Kongreso Bibliotekos No.: D642,M5,vol. IV). Šioje retoje knygoje ir aptikau labai brangų ir įdomų lapą, liečiantį mūsų kovas už nepriklausomą Lietuvą.

Iš tos knygos sužinome, kad 1919 m. visų Baltijos valstybių nepriklausomybės klausimas jau buvo aiškiai iškeltas ir priimtas tarptautiniame forume. Ukrainos klausimas tebebuvo didelių abejonių srity. O Gudijos klausimo ir visai dar nebuvo. Dokumente 246-me (pusi. 209-281) svarstoma daugelio tautų nepriklausomybė ir teritoriniai klausimai, kuriuos Amerikos delegacijos narys D. H. Miller pateikia šitokia antrašte: Outline of Tentative Report and Recommendations Prepared by the Intelligence Section, in Accordance with Instructions, for the President and the Plenipotentiaries, January 21, 1919. Lietuvos klausimus liečia tik trys puslapiai: 224-226. Tarp kita ko, ten Amerikos ekspertai rašo:
"As outlined on the map the State of Lithuania would have an area of about 132,000 square kilometers and a population of about 6,100,000" (pusl. 226).
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VLADAS ŠLAITAS   
BE   GIMTO   MEDŽIO

Poezijoj
jieškau užuovėjos,
vyšnių šakos,
kuri žydi vasario mėnesį,
ir žibuoklių
ne šito pasaulio.

Ne džiaugsmui
teko gimti šitam pasauly ir ne iš džiaugsmo
tenka leisti metus ne po savo dangum.
Galvoju,
kiek galėtiį ištverti medžio šaka be savo
gimto medžio kamieno?

Jei būčiau
Babilono karalius,
pastatyčiau tau kabančius sodus danguj, kad
laikas negalėtų išgriauti.
Pastatyčiau juos taip, kad kasdieną tave lankytų
gimto krašto saldus dvelkimas.
Skaityti daugiau...
 
EUROPIETĖ ŽEMAITĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAN.M. VAITKUS   
MIRUS SOFIJAI ČIURLIONIENEI

Kaip gedulingas varpas man suskambo žinia: 1958 metų gruodžio 1 dieną mirė rašytoja Sofija Kymantaitė Čiurlionienė. Juk tai — ne vien įžymi lietuvių rašytoja bei šiaipjau kultūrininkė, o man dar kai kas labai svarbu — ji buvo mano viena seniausiųjų bei rimčiausiųjų bičiulių. Taip, mirtis neregimoji jau uoliai sukinėjas po mano kartos žmones ir juos po kitą kito skina.

Ilgai nedrįsau imtis plunksnos, kad pradėčiau apie didžiąją Sofiją rašyti. Kaip tinkamai nupasakoti apie brangų tautai bei sau pačiam asmenį? kaip ją teisingiausiai įvertinti? kuo vardu pavadinti?...

Kaip paprastai savo atsiminimuose, sieksiu kuo toliausiai į savo bei jos praeitį — kada pirmąkart teko apie Sofiją išgirsti, o vėliau ir savo akimis ją pamatyti.

Kai Sofija 1885 m. kovo 13 gimė, man ėjo antri meteliai — tad su ja esava tos pat kartos atžalos. Tik aš gimiau prie anuometinės Prūsų ribos, Gargžduose, šalia Klaipėdos, o Zosytė gimė toli šiaurryčiuose Jonišky, vadinas, Latvijos pašony, netol Bauskės. Formaliai ji buvo augštaitė gimimo. Tad būtų man buvusi ne tokia gal artima, jei gyvenimas nebūtų jos visai jaunutės nupūtęs augti ir bręsti netol mano Gargždų — į Kulius, paskui į Plungę — pas jos dėdę kunigą Vincentą Jarulaitį, vėliau kanauninką, didelį lietuvių patriotą bei visuomenininką, kur visa atmosfera buvo atitinkama, kur Zosytė bendravo su ne vienu įžymiu patriotu kunigu; ypač šiuo atžvilgiu paminėtinas kun. Juozas Tumas, anuomet Kulių vikaras; jis, žinoma, bus pateikęs Zosytei gražios įtakos — mylėti gimtąjį kraštą bei senąją puikiąją jo kalbą, pačiai kilt į šviesą, kad vėliau galėtų savo mylimuosius vargšus lietuvius šviesti. Mokytis ją skatino, žinoma, motinėlė, ypač kad ta Kymantaitė — vadinas, bajoraitė; skatino ir dėdė klebonas, kuris ir pinigines kliūtis iš šviesaus jos kelio pašalino, nes ją mylėjo, tą žvalią Zosę.
Skaityti daugiau...
 
KOMISARO TREČIOJI KNYGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė FAUSTAS KIRŠA   
Veiksmas vyksta Lietuvos sostinėje. Miša — svarbių reikalų komisaras. Maša — jo žmona.

MAŠA. Tavęs, Miša, aš pradedu nebesuprasti. Visi tave vadina liūtu, o kartais atrodai taip sukritęs, kaip sužeistas žvirblis, tik koja paspirti.
MIŠA. Tiesą kalbi, Maša. Dažnai taip jaučiuosi, būdamas ne tarnyboje. Kartais net tarnyboje susimąstau. Žinai, širdis, o gal ir smegenys susimaišo.
MAŠA. Aš gyvenu širdimi ir į politiką nekreipiu dėmesio. Ne mano reikalas. Pasaulio nepakeisiu.
MIŠA. O man galvon lenda mintis, kad ir pasaulį galima pakeisti. Tai yra ne patį pasaulį, bet žmonių širdis...
MAŠA. Palauk. Tik neįsivelk vėl į kokias pinkles. Ramybės nebus. Aš nepriešinga, bet atsargi. Vėl imsite galvas kapoti.
MIŠA. Kas reikia, tai reikia, Maša. Žmonija gyvena galvų kapojimu, kad likusios galvos lengviau gyventų.
MAŠA. Tavo žodžiai mane gąsdina. Dabar susitvarkėm ir tebūnie taip.
MIŠA. Taip galvodamas, aš pats nusigąstu, bet užsidarau savyje. Visą reikalą Dievas maišo...
MAŠA. Kaip Dievas? Komisaras, kaip liūtas, o Dievas maišo. Nesuprantu.
Skaityti daugiau...
 
MOKSLINIAI DARBAI APIE VIDURAMŽIŲ MŪRO ARCHITEKTŪRĄ LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. POVILAS RĖKLAITIS   
Lietuvos seniausieji mūro architektūros paminklai — iki 16-to amžiaus pabaigos — tiek jų formos, tiek jų technikos požiūriu buvo labai mažai tyrinėti. Nuomonės apie jų atsiradimo laiką ir formų kilmę buvo arba hipotetinio pobūdžio arba paprasti spėliojimai, nes beveik nebuvo specialistų ištirtų duomenų, į kuriuos bendresnės išvados galėtų atsiremti. Mūsų žinios apie senuosius pastatus žymia dalimi susidarė iš krūvos subjektyvinių bei diletantiškų teiginių įvairiuose vadovuose arba kai kurių specialistų gan paviršutiniškų pastabų; matavimai bei brėžiniai priklausė prie išimčių. Vienu žodžiu, sistemiško ir nuodugnaus šitų Lietuvos praeities liudininkų ištyrimo nebuvo. Kuomet įvairūs populiarūs leidiniai kiekviena proga skelbė ir tebeskelbia šitų paminklų vaizdų reprodukcijas, galima sakyti, iki įkyrumo, bandymų pažvelgti į jų formų pobūdį ir kilmę kritiškai buvo nedaug. Tokią padėtį randame laikotarpyje, kada Lietuvą valdė caro Rusijos valdžia, bet ir lietuviams atgavus laisvę, ji iš pradžių daug nepasikeitė.

Lietuvių darbai Nepriklausomoje Lietuvoje
Skaityti daugiau...
 
KAZIO BRADŪNO "MORENŲ UGNYS" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   

Kazys Bradūnas, už eilių  rinkinį "Morenų  ugnys" laimėjęs LRD 1958 m. premiją

"Morenų ugnys" yra tolesnis tiriančio poeto žingsnis j "naują" žemę — jau seniau Bradūno užsimintas, "Devyniose baladėse" aplankytas ir, iš tikrųjų, ne naujas, o labai labai senas, senovinis, poledy-ninis, — kai Bradūno ir mūsų protėviai nežinojo nė savo tautos vardo, bot tebuvo anoniminių "genčių" vaikai.

Gerai parinktas knygos vardas: morenų ugnimis nušviečiamos rūs-čiosios senovės uolos, vos brėkštan-tys žemės plotai, laukiantys žmogaus. Nušvinta ir pats žmogus, medžiotojas ir žvejys,  atrandąs žemę.

Skaitydamas pirmiausia jauti keistą, lyg ne šio pasaulio šviesą, kuri, pati gimdama, apčiuopia ir giliais šešėliais iškelia reljefą tos nerealios realybės. Kaip sapne, nėra spalvos. Ir nėra jokio gyvo, paprasto daikto. Neapgyventas, nykus peizažas, šiaurinė perspektyva, ryškiu, juodu horizonto lanku aprėžta. Sapno tikrovė — sapno ritmas.

O netikėtu modernumu šiame priešistoriniame fone nuskamba senosios K. Bradūno poezijos krikščionybės simbolių vardynas, arba jau istorinių kunigaikščių žygiai.
Skaityti daugiau...
 
LUX EX CANADA BALIO SRUOGOS LIEPSNOJIME PDF Spausdinti El. paštas
Parašė St. Meringis   

"Milžino paunksmė". Balio Sruogos 3 veiksmų 9 paveikslų trilogiška istorijos kronika, Montrealio Dramos Teatro viešnagės spektakliuose Čikagoje.

Apie  autorių, jo kūrinį ir Maironį.


Gaivios ir nemarios kūrybos, tra-gingo likimo poetas — mokslininkas Balys Sruoga, teatro pavergtas, kaip dramaturgas, teatrologas, įvykimų istorikas ir kritikas, akademinio pasiruošimo scenai puoselėtojas, būties dienų — meilės, darbo ir aistrų — gausią dalį skyrė jaunamečiam lietuviškam vaidybos tikslui, tautinės scenos kilimui. Ir taip išsiskirstęs, negęstančiu liepsnojimu dar platesniu akimoju įprasmino įvairialytę savo kūrybą.

Poeto dramaturgijoje atskirą vietą užima istorinės kronikos, kur, Toe tiesioginių siekimų, dar buvo dėtos pastangos, kad atpasakojus, išryškinus ir patriotine linkme nukreipus "neišpopuliarintus" Lietuvos istorijos atsitikimus, laikotarpius ir asmenybes (Kazimieras Sapiega, Radvila Perkūnas, Algirdas ir reabilituojamas Jogaila).
Skaityti daugiau...
 
Žinutė PDF Spausdinti El. paštas
• Kun. A. Milukui, kuris išleido apie 180 knygų, atminti leidžiama monografija. Kviečiama visuomenė leidinį paremti aukomis. Sudaryti garbės ir darbo komitetai. Į darbo komitetą įeina: Tėv. dr. Tomas žiūraitis, OP, pirm., prof. dr. Justinas Pikūnas, vicepirm., inž. Vytautas Kutkus sekret., Lidija Mingėlienė kasininkė, rašytoja Alė Rūta ir Matas A. Milukas iždo globėjai, žurn. Vladas  Mingėla  reikalų  vedėjas.

Abu komitetai pasiryžo kun. A. Miluko monografiją išleisti. Visuomenė prašoma šį darbą aukomis paremti. Paaukoję 5 dol. dar prieš knygos išleidimą, gaus tą knygą kietais viršeliais ir vadinsis prenumeratoriais; paaukoję 10 dol ar daugiau, vadinsis rėmėjais; paaukoję 100 dol. ir daugiau — mecenatais, o paaukoję kelis šimtus — garbės mecenatais.
Aukas ir prenumeratas malonėkite siųsti šiuo adresu: L. Mingėla, 153 E. Parkhurst PI., Detroit 3, Michigan.   Tel.   TO.7-0153.

 
100 METŲ DARVINIZMUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Venckus, S. J.   

šiemet sueina šimtas metų darvinizmui, teisingiau pasakius, šimtas metų, kai pasirodė knyga, kuri davė pradžią darvinizmui ir kurioje Charles Darvinas išdėstė ir galutinai suformulavo savo mintis apie naujų augalų ir gyvulių rūšių atsiradimą. Ta knyga vadinasi; "The Origin of Species by Means of Natūrai Sélection: or the Préservation of Favored Races in the Struggle for Life". Apie darvinizmą šiemet daug kalbama ne tik universitetuose ir kolegijose, bet ir šiaipjau suvažiavimuose bei spaudoje. Manau, kad "Aidų" skaitytojams bus įdomu susipažinti su pačiu Darvinu ir su jo mokslu.

Kas buvo Karolis Darvinas (Charles Darwin) ? Nereikia jo sumaišyti su kitais Darvinais, ypatingai su Erazmu Darvinu, taip pat žymiu gamtininku, kuris buvo mūsų Darvino senelis. Karolis Darvinas gimė 1809 m. vasario 12 d., o mirė 1882 m. balandžio 19 d., dvejais metais anksčiau, negu jo didelis priešas Grigalius Mendelis, kuris Darvino teoriją žymiai pakeitė ir labai papildė. Jo tėvas Robertas buvo geras gydytojas Shrewsburyje (Anglijoje). Vieną ypatybę Darvinas turėjo, kad jam niekados — nė jaunam nė senam — netrūko pinigų: jauną aprūpino tėvas, o vėliau — jo turtinga žmona. Jaunas būdamas neturėdamas vargo, nenorėjo mokytis, iioičjo lengvai gyventi. Mokslus ėjo vietoje: vienus metus unitarijonų bažnyčios mokykloje (jo motina buvo unitarijonė), o paskui septynerius metus dr. Butlerio mokykloje. Nei šitos, nei kitų mokyklų Darvinas nemėgo. Tada daug reikėdavo mokytis graikų ir lotynų kalbų, skaityti graikiškai ir lotyniškai parašytas knygas, o Darvinas sakosi savo biografijoje, kad kalboms neturėjęs absoliutiškai nė jokių gabumų. Tada mokykloje gamtos mokslų nedėstė, arba užtekdavo žinoti, ką Aristotelis ir Plinijus paraše, o Darvinui labai rūpėjo rinkti akmeniukus, sliekus, šliužų geldutes, augalus   ir   panašiai.   Vieną   kartą   vaikai bėgiojo po lankas ir po miškelius, kur drugeliai plasnojo ir vabzdžiai ropliojo. Į viena rankutę pagavo vieną vabzdį, į antrą rankutę — kitą. Bet štai dar gražesnis drugelis. Kaip jį paliksi ? Ką daryti ? Su rankute įkišo vabzdį į burną, kad turėtų laisvą rankutę drugeliui. Bet kada vabzdys burnoje paleido labai kartų skystimą, berniukui pasidarė burnytėje labai negardu, tuojau išspjovė jį. Berniukas su savo vyresniu broliuku buvo įsitaisęs tėvo sode laboratoriją, kur darydavo visokius  eksperimentus.
Skaityti daugiau...
 
Dr. P. Reklaičio moksliniai darbai Vokietijoje PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. V.   
Vokietijoje, Stuttgart-Bad Cann-Stadt gyvenantis dr. P. Rėklaitis yra vienas iš nedaugelio gabiųjų mūsų meno teoretikų su pilnu akademiniu išsilavinimu. Lietuvių visuomenė dr. P. Rėklaitį per gana trumpą laiką jau gerai pažino iš Liet. Enciklopedijoje, Aiduose ir kit. išspausdintų jo raštų, paremtų rimtu moksliniu paruošimu, o taip pat retos ir naujos medžiagos pateikimu. Reikia džiaugtis, kas Vokietijoje, kur iš mokslo darbuotojų reikalaujama ypatingai didelių kvalifikacijų, dr. P. Rėklaičio gabumai yra pastebėti ir tinkamai įvertinti. Vokiečių mokslo institucijų dėka jis turi galimybę, nors ir būdamas svetimtaučiu, visiškai atsidėti moksliniams darbams ir studijoms. Gaudamas pavedimus atlikti atskiras mokslines studijas ir materialiai remiamas, jau daugiau kaip penkeri metai, pašalinių darbų netrukdomas jis visą savo laiką skiria vien meno  istorijai.
Skaityti daugiau...
 
GIESMĖMS REIKIA VADOVŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kun. K. Senkus   

Bažnyčia be giesmių yra nebylė, yra kaip pamokslininkas be balso, kaip muzikas be instrumento. Jeigu šiokiadieniais tylios mišios gali būti nesunkiai pakeliamos, tai sekmadieniais ir šventadieniais, ypatingus atvejus išskiriant, jos sudarytų slegiančią nuotaiką, nuolat pasikartojančios sukeltų įspūdį, kad laikomos, tarsi tik bėdai nuvaryti ir nustumti nemaloniai pareigai.

Giesmės sužadina žmonių apsnūdusią dvasią, padeda išjudinti ir sustiprinti sielos ir kūno jėgas. Bendrai giedamos, jos žmones apsupa vienybės dvasia ir padeda artimo meilei stiprėti. Iš vieningų krūtinių be-sklindančios, jos suteikia daugiau drąsos ir pasiryžimo pilkame gyvenime labiau aukotis už savo dvasinius idealus. Tokio padrąsinimo šiandien reikia labai daug kur.

Bendrai švenčiamoms pamaldoms gražiai pravesti yra būtinai reikalingas vadovas, dvasiškis ar pasaulietis, kuris supranta šv. aukos prasmę ir gerai pažįsta pamaldų eigą, kuriam maldos ir giesmės yra savos, kuris moka jas tinkamai derinti prie pamaldų. Celebrantas pats vienas, kad ir gerai mokąs giedoti ir organizuoti pamaldų pravedimą, nuo altoriaus ne visuomet galės tikinčiųjų masei pamaldų eigoje tinkamai vadovauti. Nuo gero bendrai švenčiamoms pamaldoms vadovavimo priklauso jų išorinis ir vidinis pasisekimas bei patrauklumas. Tebūna leista papasakoti šis tas iš praktikos. Sekantis pavyzdys yra ne iš eilinių aplinkybių, tad veiks labiau įtikinančiai.
Skaityti daugiau...
 
KANADOS LIETUVIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pranys Alšėnas   

(Pabaiga)

Kanaioo  Lietuvių   Bendruomenės šalpos   Fondas
Jo steigimasis, pradinis darbas ir išaugimas KLB šalpos fondo centro komiteto pirmojo pirmininko L. Tamošausko Kanados lietuvių antrosios dienos almanachėlyje šitaip aptartas ir nusakytas:
šalpos fondo centro komitetą KLB krašto valdyba pradėjo organizuoti 1952 m gruodžio mėn. Tačiau kol buvo sudarytas centro komitetas, paruošta provizorinis šalpos fondo statutas, praėjo kiek laiko, ir tik 1953 m. vasario 22 d. buvo pirmas centro komiteto posėdis, kuriame pareigomis pasiskirstyta šitaip: L. Tamošauskas — pirmininkas, dr. E. Norvaišienė — I vice-pirm., V. Anysienė — II vicepirm.. B.S. Barcevičius — sekretorius, O. Indrelienė — iždininkė, M.F. Joku-bynienė — informacijos reikalų vadovė, V. šadreika — ūkio vadovas ir kun. dr. J. Gutauskas ir E. Ga-putytė — nariai. Metų bėgyje M. P. Jokubynienei dėl nesveikatos, V. šadreikai ir E. Gaputytei dėl studijų pasitraukus, jų vieton buvo pakviesti inform. vadovais A. Gurevičius ir inž. P. Lelis, ūkio vadovu — V.  Sonda.
Skaityti daugiau...
 
DIDĮJĮ KOOPERATININKĄ PRISIMENANT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Al. Gimantas   
š. m. balandžio mėn. 22 d. suėjo vieneri metai, kai Kauno klinikose, ilgesnį laiką vėžio ligos kamuotas, mirė prof. Petras Šalčius, daugelio visai pagrįstai laikomas ir vadinamas Lietuvos kooperacijos tėvu. Išties, tokį vardą velionis tikrai yra pelnęs už savo, galima sakyti, viso gyvenimo darbuotę kooperacijos srityje, puoselėjant ir plečiant kooperatines idėjas Lietuvoje, šioje srityje P. Šalčius veiklą laikė svarbesne tautai net ir už politinę karjerą, kuriai ne kartą buvo viliojamas ir kviečiamas.

Šiandien, bent trumpai norint prisiminti neeilinę asmenybę lietuviškajame ekonominiame ir koope-raciniame judėjime, būtų pravartu sustoti ties svarbesnėmis P. Šalčiaus gyvenimo datomis bei paliesti jo svarbesnes veiklos bruožus, kurie ir prisidėtų prie didžiojo kooperatininko asmenybes paryškinimo.

Petras Šalčius gimė 1893 m. sausio mėn. 25 d., Čiudiškiuose paprie-nėj, sodiečių Juozo šalčiaus ir Pra-nutės Kavaliauskaitės šeimoje. Tėvai buvo tiek susipratę, jog ne tik kad  nekliudė,   bet  ir  skatino  savo vaikus siekti augštąjį mokslą. Pradinį mokslą gavo 1902 m. Šilavote, toliau sekė Marijampolės gimnazija, kurią baigė 1913 m. Mokslo motu aktyviai dalyvavo nelegaliame moksleivių aušrininkų judėjime bei reiškėsi kultūrinėje veikloje, rinko tautodailę Lietuvių Mokslo draugijai. 1910 m. įsijungia į lietuvių periodinę spaudą, nuo kurios jau nebenu-tolsta iki pat savo gyvenimo pabaigos. Kaip tik Marijampolės dienomis ir suformuoja savo gyvenimo didžiausiąją idėją: atsidėti lietuvių liaudies kultūriniam ir ekonominiam pakilimui. Lanko vietos "žagrės" ūkininkų bendrovės susirinkimus, atidžiai seka pirmosios lietuvių valstiečių žemės ūkio parodos Marijampolėje suorganizavimą 1912 m.
Skaityti daugiau...
 
VASAROS MERGAIČIŲ STOVYKLOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pr. Pauliukonis   
Pernai vasarą stovyklavo iš eilės jau penkioliktoji lietuvaičių vasaros stovykla Putname, Conn., kuri yra vienas iš gražiausių mūsų išeivijos kultūrinio bei tautinio gyvenimo reiškinių. Tai yra didelio Nekalto Prasidėjimo Seserų rūpestingumo ir sugebėjimo organizuoti stovyklinį jaunimo gyvenimą vaisius. Ši mergaičių stovykla yra tapusi lietuvaičių tautinio sąmoninimo bei auklėjimo mokykla ir drauge poilsio vieta. Stovyklos penkiolikos metų sukakties proga verta bent trumpai susipažinti su nueitu keliu, jos veikimo metodais ir organizacija.

Pirmieji žingsniai
Nekalto Prasidėjimo Seserys pirmosios atkreipė rimtą dėmesį į nutaustantį čia gyvenančių išeivių lietuvių jaunimą ir pirmosios susirūpino sudaryti tinkamas sąlygas, kuriose jaunimas turėtų progos kiek galima daugiau patirti lietuviškos nuotaikos: laisvu vasaros laiku suburti mergaites į vienuolyno sodybą, kur per lietuviškas dainas, šokius, žaidimus ir lietuviškas pamokas galėtų semtis lietuviškos dvasios. Tuo būdu atsirado stovyklos idėja, kurios įgyvendinimas pareikalavo daug seserų kantrybės, ištvermės ir pasišventimo. Organizuojant stovyklą, reikėjo išspręsti keletą dalykų: stovyklos patalpų, programos, stovyklos vadovybės bei instruktorių ir pačių stovyklautojų. Pradžioje bene sunkiausias darbas buvo suburti mergaites į stovyklą, teko daug jėgų paskirti propagandai.

Stovyklos reikalui pirmiausią paramą seserys tikėjosi rasti pas lietuvių parapijų kunigus, tad kongregacijos delegatės vyko į Kunigų Vienybės seimą, kuris posėdžiavo Marianapolyje, lankėsi parapijose prašydamos moralinės paramos organizuojamai lietuvaičių stovyklai, taip pat rinko lietuviškų dainų bei šokių plokšteles ir tautinius rūbus.
Skaityti daugiau...
 
SKAITYTOJAI RAŠO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė kun. M. Krupavičius   
Gerbiamoji   Redakcija,
Aidų nr. 4 kun. R. Krasausko straipsnyje "Commentationes Balti-cae" rašoma: "Šią Lebedkino statistiką jau buvo užtikęs kun. M. Krupavičius ir, panaudodamas jos davinius, parašė ir išspausdino 1920 m. Kauno "Laisvėje" straipsnių. Taip pat ją žinojo ir panaudojo P. Klimas savo knygoje "Mūsų kovos dėl Vilniaus" (1923)". Šis teigimas reikalingas pataisymo.
Pirmojo Didžiojo karo metu studijavau Petrapilyje. Atliekamą nuo studijų laiką mėgdavau leisti Imperatoriškojoj Viešojoj E:ibliotekoj ir Mokslų Akademijos Archyve. Ir vienoj ir kitoj įstaigoj buvo labai daug įdomios medžiagos lietuviškiems klausimams. Nemaža jos nusirašiau. Kun. Karasausko kalbamą statistiką suradau Mokslų Akademijos Archyve. Ją nusirašiau ne iš Lebedkino, bet iš ranka rašytų originalių klebonų atsakymų į patiektus nebeprisimenu kieno klausimus. Tarp kitų klausimų buvo ir gyventojų tautybė. Tas žinias turėjo pateikti visų tikybų parapijų ar bendruomenių klebonai. Ar tą medžiagą naudojo ir Lebedkinas, nežinau. Tos statistikos dalį patalpinau ne "Laisvėje", bet "Lietuvoje". Straipsnių tuo reikalu nebuvau rašęs. Mano pateiktą statistikos medžiagą, dar papildytą iš mano užrašų, panaudojo Lietuvos Delegacija taikos derybose su Maskva. Delegacijos pranešimu ji turėjo svarbios reikšmės nustatant sieną su Rusija. Tą medžiagą panaudojo ir P. Klimas kun. Krasausko minėtoje knygelėje. Kada minėtoji statistika buvo renkama, tiksliai neprisimenu; rodos devyniolikto amžiaus vidury.
Su augšta pagarba kun. M. Krupavičius

 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Šių metų Katalikų Eažnyčios statistiniame leidinyje "Annuario Pontificio" Lietuvos Pasiuntinybė prie Vatikano įrašyta taip: LIETUVA — nepaprastas pasiuntinys ir įgaliotas ministeris. Dr. Stasys Girdvainis, Pasiuntinybės Reikalų Vedėjas . Pa-tinybės sąstatas nepažymėtas. Tokiu pat būdu įrašyta ir Lenkijos pasiuntinybė.
•    Jau aštunti metai, kai gegužės 13-ta parenkama pasaulio lietuvių Maldos ir Atgailos Diena už Lietuvos laisvę. Ta proga vysk. V. Pa-dolskis išleido atsišaukimą. Maldos Dienos pasisekimu sielojasi Mėlynosios Armijos Lietuvių Sąjūdis.
e Altas kreipėsi į naująjį JAV sekretorių H. Herterį, raštu primindamas Lietuvos reikalus sudėtingose tarptautinės politikos painiavose. Naujasis sekretorius, būdamas Mas-sachusetts valstybės gubernatoriumi, yra parodęs lietuviams dėmesio bei palankumo, priimdamas jų delegacijas, skelbdamas Vasario 16-tą valstybine švente. Altas savo rašte H. Herteriui  pateikia  šias  sugestijas:
1.    apkaltinti Sovietus sulaužius daugybę sutarčių ir pavergus kaimynus.
2.    reikalauti, kad Sovietų armija ir policija pasitrauktų iš satelitinių kraštų ir Baltijos valstybių — Lietuvos, Latvijos, Estijos, kurios vo smurtu įjungtos į Sovietų Sąjunga
3.    spausti didžiąsias valstybes ateinančioje konferencijoje paskelbti dekliaraciją, derinantis su Atlanto chartos principais, kad suvereninės teisės turi būti atstatytos Baltijos valstybėms ir kitoms tautoms, iš kurių jos buvo pagrobtos.
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai ir skelbimas PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos   nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Meninė   priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvni Pranciškonai
Administracijos   adresas   —  Aidai 630 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko   adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont., Canada
Redakcijos   adresas — Antanas Vaičiulaitis, 304 Anacostia Rd. S E., Washington 19, D. C.
 
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai