Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1959 m. 6 birželis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Girnius — Tikėjimas priešais neviltį ..................................................................... 233
Vytautas   Mačernis — Sonetai ......................................................................................... 243
Stasys   Pilka — Aktorius  Aleksandras Vitkauskas,  užmirštas teatro pradininkas ..... 245
Jonas Matusas — Dėl šv. Kazimiero kanonizavimo ir lietuviškumo .............................. 252
Antanas  Gustaitis — Bendrai, Teatras, Laiškas, "Karalių ir šventųjų" autorei (eil.) .. 258
Kan.   M.Vaitkus — Europietė Žemaitė ........................................................................... 259

KŪRYBOS    PASAULYJE LITERATŪRA
Andrius  Sietynas — Ignas Šeinius .................................................................................... 266
Vacys   Kavaliūnas — Visatos psalmė .............................................................................. 267
L. A. — LRD premija ......................................................................................................... 268

MENAS
Jadvyga Paukštienė —  Dail. .Vytauto  Igno paroda Čikagoje ........................................ 270
V.V. — Dail. Petro Kiaulėno monografija ......................................................................... 270

MOKSLAS
"Aidų" premija  už  mokslo  veikalą .................................................................................. 271
P. Maldeikis — Dėl Antano Šerkšno recenzijos ............................................................... 271

Įvykiai .................................................................................................................................. 272
Skaityti daugiau...
 
TIKĖJIMAS PRIEŠAIS NEVILTĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS GIRNIUS   

PORA MINČIŲ, "TREMTINIŲ" OPTIMIZMUI IŠVIRTUS "EMIGRANTU" PESIMIZMU

"Jei žmogus giriasi, žeminu jį; jei jis žeminasi, giriu jį; ir visada tol jam prieštarauju, kol jis supranta esąs nesuprantamas monstras". Šiuo paradoksiniu sakiniu prancūzų mąstytojas Blaise Pascal išsakė žmogiškosios būties įtampą tarp galimos didybės ir visada gresiančios menkystės. Yra žmoguje, kuo galima didžiuotis. Lygiai visada yra, ko tenka žmoguje gėdytis. Yra pagrindo optimizmui, kada kreipi žvilgį į žmogaus idealistinius nusiteikimus. Lygiai visada yra pagrindo pesimizmui, matant, kaip giliai žmoguje keroja brutalus egoizmas. To paties Pascalio žodžiais, žmogus nėra nei angelas, nei gyvulys, o prieštaravimų pilna būtybė ("nesuprantamas monstras"). Pavojinga žmogui užsimiršti nesant angelu, nes tai lygu savo galimą didybę pakeisti tuščia puikybe. Tai, kuo žmogus yra didelis, nėra jam savaime duota, o privalo būti jo paties iškovota. Dar pavojingiau užsimiršti nesant gyvuliu, nes tai lygu apskritai savyje palaidoti žmogiškąsias aspiracijas. Todėl visada tenka žmogui prieštarauti — sklaidyti jo iliuzijas, kai jis be pagrindo save jomis augština, ir blaškyti jo neviltį, kai jis nori savo nusikalstamą susmukimą  neteisėtai  ginti  "neišvengiamybe".
Skaityti daugiau...
 
SONETAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS MAČERNIS   

I

Man neramu. Aš savo nerimą bandau   
Išreikšti žodžiais ir poezijos vaizdais,   
Bet neišreikštas nerimas nešt dar sunkiau —   
Be žodžių man sunku, bet dar sunkiau su jais.   
 
Žinau, kad vakar mintys niekad nebegrįš
Ir miręs jausmas antrą kartą nepabus,
Todėl ir skubinu, kad žody praeitis
Surastų rimų kryžiais ženklintus kapus.
 
Bet aš jau pavargau ir mano nuotaika nupuolė, 
Many taip viskis greitai miršta, kinta, bėga —  
Gražiai palaidot praeitį ne mano jėgai;   
 
Ir apsodint kapus poezijos neužmirštuolėm
Aš nebemoku, nebespėju, negaliu. . .
Ir man dažnai taip neramu, taip neramu.
Skaityti daugiau...
 
AKTORIUS ALEKSANDRAS VITKAUSKAS UŽMIRŠTAMAS TEATRO PRADININKAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STASYS PILKA   
KETURI SCENOS ROMANTIKO AITRŪS GYVENIMAI

Dem Wunder heimlich nachzudenken — So schoen du bist!
Hermann   He s s e

Jau nebetenkame ir antrosios generacijos, sukūrusios savojo laikotarpio naują mūsų kultūros istoriją. Nustojome inteligentų ir šiaip šviesuolių kartos, dar karčiai pergyvenusios vergavimo tragiškumą, bet jau jėgingai įsijungusios į realųjį lietuviškąjį renesansą. Kartos, kuri intelekto ir talento galią, deja, turėjo skirti ne vien kūrybai, bet lygiagrečiai valstybinių, socialinių, kultūrinių formų organizavimui. Tos pajėgos, kilusios beveik iš kaimo aplinkos, sudarė savito veido gausesnę inteligentų — kūrėjų kartą. Tolygaus dvasinio pakilimo lietuvių tauta savo istorinėje praeityje dar niekad  nebuvo  pergyvenusi.

Tai buvo neramus ir dinamiškas (šio šimtmečio pradžios ir tarp dviejų pasaulinių karų) draminės įtampos bei trumpų, palyginus, atoslūgių, laikotarpis. Iššaukęs pasaulyje nelauktus socialinius ir tolygiai neįtikėtinus technikos perversmus, sukrėtęs ir iš priverstinio letargo galutinai prižadinęs ir mūsų tautą. Tarp kitko, pagimdęs ir meninį lietuvių prasiveržimą.
Atgimimo stebuklas gyvu kūnu stojo iš chaoso, kurį pagimdė pirmojo pasaulinio karo baigmė, iš ekonominio nualinimo slogučių, iš per menko pasiruošimo bei dar silpnesnio patyrimo, iš gaivalingojo tautos ryžto. Neturint tradicijos tęstinumo, remiantis tik primityvų modeliais.

Anoji, panašiu mastu pirmoji, inteligentija, dar degusi romantiniu įkarščiu, sugebėjo sukurti naująją tikrovę. Tų išsiskiriančių asmenų vardai ir darbai yra plačiai žinomi.
Skaityti daugiau...
 
DĖL ŠV. KAZIMIERO KANONIZAVIMO IR LIETUVIŠKUMO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS MATUSAS   
Lenkų istorikai yra rašę šv. Kazimiero gyvenimo visais klausimais, išskyrus lietuviškumą. Zenono Ivinskio veikalas apie Kazimierą ("Šv. Kazimieras", New York 1955), būdamas platokas (222 psl.), palietė daug dalykų, bet jų visų išsamiai neišgvildeno. Tai labai natūralu, kadangi čia pirmas platesnis lietuviškas leidinys apie tą šventąjį ir, antra, dalyko problemų yra ne viena ir ne dvi. Bet kadangi minėta knyga nėra tikra prasme biografija, ir biografinė medžiaga sumišusi su specialiais, net specialiausiais istoriniais svarstymais, tad paprastam skaitytojui sunku čia susigaudyti. Nenuostabu, jog galėjo susidaryti įspūdis, kad Kazimieras iš viso nekanonizuotas.

Be reikalo prof. Ivinskis šitokio tipo veikale užsiėmė kanonizavimo bulės j ieškojimu. Gal būt, tai tiko pažymėti paraštėje, atseit, pastaboje po teksto. Net grynai istoriškai imant, tas bulės reikalas yra ne pirmos, o kokios penktos eilės problema. Gatavas pavyzdys yra lietuvių spaudos leidimas. Mums šį faktą 1931 m. žodžiu priminė Tumas-Vaižgantas. Girdi, spaudos draudimo ir leidimo tyrinėtojas Vaclovas Biržiška nepaskelbęs paties leidžiamojo dokumento. Žinoma, tai yra savotiška problemėlė (nieku būdu ne pirmaeilė problema!). Mat, tokio dokumento nėra nei "Rusijos Imperijos Įstatymų Pilname Rinkinyje", nei jųjų trumpoje santraukoje, rusiškai "Svod". Kaip diena aišku, tokis raštas turėjo būti. Už tai kalba šimtai lietuviškų laikraščių ir knygų, nuo 1904 metų spausdintų Peterburge-Leningrade, Vilniuje, Kaune, Seinuose ir kitur. Spaudos leidžiamąjį dokumentą galima rasti, tik ištyrus ano meto Rusijos įstatymų skelbimo techniką (mums atrodo, tai nėra perdaug sunku).

Čia svarbi viena aplinkybė: dėl galėjimo, Rusijos absoliutinė caro valdžia galėjo ir žodžiu ką įsakyti bei įstatymiškai nuspręsti. Nors ir keista, bet turime to puikų pavyzdį — Muravjovas lietuvišką spaudą uždraudė be jokio rašto.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS GUSTAITIS   
BENDRAI

Bendrai mes maikėjam, bendrai mes vaikėjam,
Vieningai nukeikiam, kurs griauna ar kuria,
Bendrai mes į priešą kiek pasišokėjam
Ir vėl kišam galvas į bendrą kepurę, —
Bendrai mes, tautiečiai, ne šuns vėdarai,
Jei taip išsireikšti bendrai.

Bendrai apsirašę,  bendrai atsiprašę,
Vėl vyras į vyrą, petis gi į petį
Už bendrą teisybę, už didžią ir gražią.
Vanojam viens kito vėl kailį tą patį, —
Vienam tenka grūdas, kitiem tik švendrai.
O laurų vainikas — bendrai.

Bendrai susidėję, bendrai nusidėję,
Vėl vienas prieš kitą parpuolam ant kelių.
Vėl meilė didėja, aidėja idėja,
Vėl šypsos žvaigždelės, kaip akys vaikelių,
Vėl beldžias į langą dvynukai gandrai, —
Mums didina šeimą bendrai.
Skaityti daugiau...
 
EUROPIETĖ ŽEMAITĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAN. M. VAITKUS   
MIRUS SOFIJAI ČIURLIONIENEI

Grįžusi iš Rusijos, ponia Čiurlionienė pabandė prikibti prie Lietuvos kūrybinių pastangų laikinoje sostinėje Kaune: kas gi anuomet nenorėjo pridėti bent keletą savo plytų prie vargingai, bet entuziazmingai statomųjų nepriklausomos Tėvynės rūmų? Juoba Čiurlionienė. Vyravo vidurkis. Bet koks! — Pilnas ryžto, ugnies, pasiaukojimo! tuo atžvilgiu tiesiog nuostabus. Ir kokius darbus jis atliko, nedidelio rinktinio būrio vedamas! Iš visų šalių priešai: bolševikai, lenkai, vokiečių bermontininkai. Ir ką gi? Kovota, nugalėta (kiek tai buvo įmanoma), sukurta valstybė su labiausiai reikalingomis įstaigomis ir tai ne per blogiausiai. Žmogus tiesiog nebūtum tikėjęsis. Ką tatai gali padaryti lietuvio sveikas protas bei gera valia!

Ir taip gyvenimas virte virė. Žmonės išsijuosę darbavos, kartais skaudžiai liūdėdami dėl nepasisekimų frontuose, kartais džiūgaudami dėl pergalių. Tartum su žiburiu jieškota kiekvieno kiek inteligentiškesnio asmens, nes tokių sopulingai reikėjo visoms gyvenimo sritims. Tad kaip čia atsiliks tokia rinktinė veikėja, p. Sofija Čiurlionienė? Jau 1919 metais ji įsitraukė ir lig 1921 metų darbavos krašto apsaugos ministerijos švietimo skyriuje Kaune. Tarp kitko, skaitė kareiviams paskaitas fronte, kai tuo pat laiku Kipras Petrauskas su Antanu Sodeika teikė jiems giesmių paguodos.
Skaityti daugiau...
 
IGNAS ŠEINIUS (1889 - 1959) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Andrius Sietynas   

Iš Švedijos atėjusi žinia apie Igno Šeiniaus mirtį tarytum dar kartą, grąžino šį žymų rašytoją lietuviškajai kasdienybei, iš kurios jis buvo jau senokai pasitraukęs, šitaip mirtis suaktualina kiekvieną, nesvarbu, kaip ilgai jis būtų nesirodęs, visam laikui apgyvendindama mūsų tarpe, šeiniaus vardas buvo retai kieno beminimas, beveik užmirštas. Jeigu jį kas ir prisimindavo, tai tik ne kaip rašytoją, bet kaip buvusį Lietuvos valstybes diplomatą ir jos išlaisvinimo bylos judintoją Skandinavuose, ypač Švedijoje, kuri jau senokai buvo tapusi antrąja jo tėvyne. Rodėsi jau seniai visų užmiršta, jog Ignas Šeinius yra vienas pačių reikšmingiausių senosios kartos rašytojų ir gal nuostabiausios visoje mūsų naujesniojoje beletristikoje knygos — "Kuprelio" romano autorius.

Šeiniaus likimas — ir kaip žmogaus, ir kaip rašytojo — labai panašus į kito taip pat neseniai mirusio bendraamžio ir tam tikra prasme bendraminčio Jurgio Savickio; abu įsišaknijo svetimoje aplinkoje, abu glaudžiai susirišo su Skandinavų kraštais, ten kurdami savo asmeninį gyvenimą, o santykius su gimtuoju kraštu tepalaikydami tik intelektualinėje arba tarnybinėje plotmėje. Jurgis Savickis šiuo požiūriu buvo laimingesnis; svetima aplinka buvo artimesne jo talento pobūdžiui ir gal net padėjo išlaikyti kūrybinį savitumą. Šeiniui, atvirkščiai, toji pati aplinka buvo neabejotinai pragaištinga kūrybine prasme: vėlesnieji jo kūriniai nebeturi nei to impulsyvaus betarpiškumo, nei tos impresionizmo tapybos meistrus primenančios galios užfiksuoti subtiliausius spalvų ir nuotaikų niuansus.   
Skaityti daugiau...
 
VISATOS PSALMĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vacys Kavaliūnas   
Penkiolika metų nuo Jurgio Baltrušaičio mirties

Filosofų viešpatavimas, — sako Fr. Mauriac, kalbėdamas apie plokščią ir beidėjinę literatūrą, — verčia net ir mus, senus rašytojus, stengtis galvoti.

Nelengva būtų svarstyti klausimą, ar ir kiek idėja yra būtina meno kūriniui: ir tvirčiausia logika pagrįstas šio klausimo atsakymas galėtų būti apgriautas realiais meno gyvenimo faktais. Ir vis dėlto norėtųsi teigti, kad be gilių li-kiminės reikšmės idėjų vargu beįmanomas ir didelis meno kūrinys, pragyvenąs autorių ir tampąs visos žmonijos kultūriniu turtu.

Iš kitos pusės pažymėtina, kad meno tikslas nėra nei kurias nors idėjas ginti, nei jas iliustruoti. Menininkas teduoda paveikslą. Tačiau didžiųjų kūrėjų veikaluose ir pro kasdieninio gyvenimo vaizdus atsiskleidžia nauji žmogaus sielos aspektai, naujos jo ir pasaulio santykių formos, ir iš pagrindinių vienas kitą sąlygojančių meno kūrinio elementų — formos ir turinio — harmonijos  iškyla  ir  idėjinė  jo  reikšmė.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Alfred Erich Senn: THE EMERGENCE OF MODERN LITHUANIA. Columbia University Press. New York, 1959. 272 pp. $6.00.
Church and State in Maritain's Thought. By ANICETUS TAMOŠAITIS, S. J. Chicago, 1959. 123 p. $1.25. — Disertacija Grigaliaus universitete Romoje.
GIMTOJI KALBA. 1959 m. Nr. 1   (3).
MARGUTIS. Gegužės mėn. — Antanui Vanagaičiui paminėti.
KNYGŲ LENTYNA. Lietuvių bibliografinės tarnybos biuletenis. Westville, 111. Nr. 9-12 (100-102) 1956 m. Nr. 7- 9(109-111), Nr. 10-12   (12-4)   957   m.
 
LRD PREMIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   
Gegužės 16 d. Rašytojų Draugijos premija buvo paskirta Kaziui Bradūnui už poezijos knygą "Morenų ugnys". Įteikimas įvyko Niujorke gegužės 24 d. Baltų Namuose. Juo rūpinosi Rašytojų  Draugijos  valdyba.

Premijos įteikimas buvo sujungtas su literatūros vakaru, į kurį pakviesta svečiai rašytojai — Faustas Kirša jjš Bostono ir Birutė Pūkelevičiūtė iš Montrealio. šią literatūros popietę pradėjo LRD vicepirmininkas Pranas Naujokaitis, iškeldamas kūrybos reikšmę tautai ir kviesdamas tyla pagerbti mirusį rašytoją Igną šeinių. Į prezidiumą pakviesta laureatas Kazys Bradūnas, jury komisijos atstovai, prof. Juozas Brazaitis, Leonardas Andriekus, draugijos iždininkas Stepas Zobarskas ir viešnia Birutė Pūkelevičiūtė. Perskaičius skyrimo aktą, 500 dol. čekį įteikė ižd. Stepas Zobarskas. Laureato kūrybą apibūdino prof. Juozas Brazaitis, atskleisdamas jos pagrindinius bruožus — prisirišimą prie savo žemes, mistinę dvasią, ryšį su tautosaka, ypač vėliausiame tarpsnyje. Padėkos žodį tarė Kazys Bradūnas, prisimindamas savo kartos rašytojų pastangas jieš-koti naujų kelių. Literatūrinės šventės pirmoji dalis baigta Prano Naujokaičio pranešimu, kad, LRD valdybai nutarus, Faustas Kirpa keliamas garbės nariu.

Antrajai — literatūrinei daliai vadovavo Paulius Jurkus, kuris pakvietė savo kūrybos paskaityti Kazį Bra-dūną. Skaitė iš premijuotos knygos ir dar niekur neskelbtų eilėraščių. Faustas Kirša negalėjo atvykti. Jo kūrybos paskaitė Birutė Pūkelevičiū-tė. Su eilėraščiais dar pasirodė Kotryna Grigaitytė ir Leonardas Žitkevičius. Birutė Pūkelevičiūtė skaitė savo beletristinį fragmentą.
Skaityti daugiau...
 
DAIL. VYTAUTO IGNO PARODA ČIKAGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jadvyga Paukštienė   

Mūsų tapyba ilgai buvo atstovaujama senesnės ir vidurinės kartos dailininkų. Mūsų plastiniame mene pirmaujanti grafika pravėrė sau duris ir j platesnį pasaulį. Grafikai savo kūriniuose pasireiškia individualiai, ekspresingai, turi tautinių bruožų. Jie yra gerai apvaldę piešinius ir pasižymi įdomia kompozicija.

Tapyba, tartum toji jautri širdis plastiniame mene, iš po mūsų dailininkų teptuko nėra tokia galinga ir atkreipianti, nors pastangos yra didelės ir net patraukia grafikus, skulptorius ir kitus reikštis tapyboje.

Nepriekaištaujant, kad neturim savų meno tradicijų, stiprios tapybai mokyklos, reikėtų neaplenkti ir lietuvių būdo. Būdami ne pietietiško temperamento, jie savo santūrumu, kruopštumu, net nedrąsumu, o iš dalies ir taupumu neišvysto pakankamai galingos ir efektingos aliejaus kūrybos.
Skaityti daugiau...
 
DAIL. PETRO KIAULĖNO MONOGRAFIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. V.   
Per pastarąjį tremties dešimtmetį jau pasirodė nors ir nedaug, bet puikių leidinių apie lietuvių dailę.
 Prie gražiausiųjų iš jų priklauso ir praeitais metais išleistoji dailininko Petro Kiaulėno monografija. Leidėjas B. A. Thrania. Spausta Amerikoje. Įvadą anglų kalba parašė  Gordon Brown.

Dail Petras Kiaulėnas mirė 1955  m.  pačiam  savo  kūrybiniame pajėgume Jo šviesi ir žaisminga tapyba visad liks brangus įnašas lietuvių dailėje.
Leidinyje yra 12 spalvotų ir puikiai atliktų reprodukcijų, kurios kiekvienam meno mylėtojui gali sudaryti ryškų vaizdą apie šio menininko kūrybą.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" PREMIJA UŽ MOKSLO VEIKALĄ PDF Spausdinti El. paštas

"Aidų" žurnalo mokslo premijos komisija, susidedanti iš pirm. dr. Pr. Skardžiaus, sekr. V. Trumpos, narių: dr. L. Andriekaus, O.F.M., dr. VI. Viliamo ir dr. R. Zalubo, susirinkusi 1959 m. birželio 11 d. Vašingtone, svarstė pateiktus veikalus ir vienbalsiai sutarė 500 dol. premiją, paskirti LEONARDUI DAMBRIŪNUI už jo studiją "Lietuvių kalbos veiksmažodžių aspektai".

Komisija Leonardui Dambriūnui premiją paskyrė už tai, kad jis savo veikale pasirinko spręsti svarbią ir didžiai aktualią lietuvių kalbos mokslo problemą ir, tą problemą moksliškai spręsdamas, jis tiriamąją sritį gerokai išplečia ir daug ko naujo įneša, tuo būdu pataisydamas ir papildydamas ankstyvesnius užsieniečių mokslininkų tyrinėjimus. Komisija mano, kad šis premijuotasis veikalas, būdamas stambus indėlis ne tik į lietuvių kalbos, bet ir į bendrąjį kalbų mokslą, pirmiausia turėtų būti išspausdintas lietuvių, o vėliau išverstas ir išleistas kuria svetima (anglų, prancūzų ar vokiečių) kalba.
Plačiau apie laureatą ir premijuotą veikalą bus ateinančiame "Aidų" numeryje.


 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
*    Š. m. balandžio 1 d. po sunkios ligos Vilniuje mirė skulptorius Bronius Pundzius. Velionis buvo gimęs 1907 m. rugsėjo 5 d. Pievėnų kaime, Tirkšlių v. Mažeikių ap. 1929 m. baigė Kauno meno mokyklos skulptūros studiją. Studijas gilino Paryžiuje, Augštojoje valst. dekoratyvinio meno mokykloje. Už savo darbus yra gavęs I ir II laipsnio medalius ir pagyrimo lapus. Parodose dalyvavo nuo 1929 m. Dėstė skulptūrą Kauno taikomosios dailės institute, o nuo 1951 m. buvo Lietuvos valstybinio dailės instituto Vilniuje profesorius. Darbai realistinio pobūdžio. Tame stiliuje sukūrė daug monumentaliosios ir dekoratyvinės skulptūros kūrinių, kaip žymių visuomenininkų biustai, kurie puošė Karo muziejaus sodnelį Nepriklausomybės laikotarpyje, "Vandens nešėja" Kauno ąžuolyne, Dariaus ir Girėno bereljefai Anykščių šilelio Puntuke. I)š paskutiniųjų jo darbų yra rašytojo E. Mieželaičio portretas, skulptūrinė grupė tiltui "Taikos sargyboje" ir kit.
Skaityti daugiau...
 
DĖL ANTANO ŠERKŠNO RECENZIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Maldeikis   
Laikraščių bei žurnalų recenzijos yra gera priemonė visuomenei susipažinti su naujais mokslo ir literatūros veikalais ir jų vertinimu. Tačiau jei tokiose recenzijose pasitaiko klaidų ar kurių nors vienašališkumų, visuomenė, jas beskaitydama, gali būti ir gerokai suklaidinta.

Tokių visuomenės klaidinimų neišvengė ir š. m. "Aidų" 4-me numeryje išspausdinta Antano Šerkšno recenzija, liečianti mano "Vakarų Europos ir J. A. Valstybių auklėjimą". Jis yra padaręs man keletą nepagrįstų priekaištų, su kuriais jokiu būdu negalima sutikti.

1.    Pirmiausia man prikišama, kad aš savo knygoje neteisingai interpretavęs amerikietišką "growth" supratimą. Recenzentas tvirtina, kad "žodžiu 'growth' auklėjime jie supranta ne vien augimą fizine prasme, kaip P. Maldeikis interpretuoja, bet vystymąsi viso individo, įaugant giliai fiziškai, mentaliai, socialiai ir moraliai į gyvenmo sferą". Jei recenzentas būtų perskaitęs recenzuojamos knygos 140 puslapį, jis būtų radęs tokią mano Dewey augimo sampratos interpretaciją: "Antras labai plačiai prigijęs J. Dewey suformuluotas auklėjimo aptarimas yra tas, kad auklėjimas yra augimas, suprantant jį plačia išsivystymo prasme, būtent, augimas fizinis, intelektinis, estetinis, moralinis ir vykstąs pozityvia kryptimii22". o knygos 146 puslapyje kita proga vėl pakartota: "Vėliau ir pats Dewey tą aptarimą plačiau paaiškina, nurodydamas, kad čia jis supranta ne vien fiziologinį augimą, o vispusišką — plačia prasme augimą". A-biejose vietose išnašose yra nurodytas ir tokiai interpretacijai pagrįsti paties J. Dewey veikalas, kurį savo vardu nurodo ir recenzentas. Taip ir darosi nesuprantama, kaip iš čia pacituotų mano knygos teigimų A. Šerkšnas galėjo padaryti tokias išvadas ir kodėl jis savo vardu kartoja mano knygos išnašose nurodytus šaltinius.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
*    Gegužės 24 d. vėžiu mirė buvęs JAV sekretorius J. F. Dulles. Prezidento potvarkiu palaidotas su ypatingomis iškilmėmis. J. F. Dulles JAV užsienio politiką vairavo nuo 1953 metų. Pasižymėjo nepaprastu ryžtingumu, kovodamas prieš veidmainišką komunizmo ekspansiją pasaulyje. Jo suformuluotais principais remiasi visa šiandieninė Amerikos užsienio politika. Velionis rodė daug nuoširdaus palankumo ir pavergtai Lietuvai. Amerikos lietuvių pastangos už laisvę jo asmenyje rado didį rėmėją. Jo paskutinis oficialus pareiškimas dėl pavergtų tautų laisvės buvo išleistas Vasario 16 proga, prieš pat einant į ligoninę, iš kurios nebegrįžo.

*    Birželio 14 d. Toronte mirė Lietuvos gen. konsulas Vytautas Gylys, eidamas 73 metus. Velionis buvo kilęs iš Griškabūdžio. Petrapilyje baigė teisės studijas. Tarnavo Rusijos vidaus reikalų ministerijoje ir general-gubernatūroje Suomijoje. Po karo paskirtas Lietuvos atstovu Suomijoje. Vėliau Lietuvai atstovavo Latvijoje ir Estijoje, buvo konsulu Karaliaučiuje, Kopenhagoje ir Londone; paskui vėl buvo Lietuvos atstovu Belgijoje ir Švedijoje. Švedijoje savo darbą pabaigė, kai tos šalies vyriausybė pripažino Rusijos smurtą. Kanada Vytautą Gylį priėmė Lietuvos konsulu 1949 m. Nuo to laiko jis tas pareigas ir ėjo, gyvendamas Toronte.
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai ir skelbimas PDF Spausdinti El. paštas
"Aidai" liepos ir rugpjūčio mėnesiais neišeina. Naujas "Aidų" redaktoriaus ad-esas: 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.
 
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos   nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas  Nyka-Niliūnas
Menine   priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos   adresas   —  Aidai G30 Dushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko   adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont., Canada
Redakcijos   adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave.,  E. E., Washington 28, D. C.
 
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai