Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
6 birželis



DĖL ŠV. KAZIMIERO KANONIZAVIMO IR LIETUVIŠKUMO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS MATUSAS   
Lenkų istorikai yra rašę šv. Kazimiero gyvenimo visais klausimais, išskyrus lietuviškumą. Zenono Ivinskio veikalas apie Kazimierą ("Šv. Kazimieras", New York 1955), būdamas platokas (222 psl.), palietė daug dalykų, bet jų visų išsamiai neišgvildeno. Tai labai natūralu, kadangi čia pirmas platesnis lietuviškas leidinys apie tą šventąjį ir, antra, dalyko problemų yra ne viena ir ne dvi. Bet kadangi minėta knyga nėra tikra prasme biografija, ir biografinė medžiaga sumišusi su specialiais, net specialiausiais istoriniais svarstymais, tad paprastam skaitytojui sunku čia susigaudyti. Nenuostabu, jog galėjo susidaryti įspūdis, kad Kazimieras iš viso nekanonizuotas.

Be reikalo prof. Ivinskis šitokio tipo veikale užsiėmė kanonizavimo bulės j ieškojimu. Gal būt, tai tiko pažymėti paraštėje, atseit, pastaboje po teksto. Net grynai istoriškai imant, tas bulės reikalas yra ne pirmos, o kokios penktos eilės problema. Gatavas pavyzdys yra lietuvių spaudos leidimas. Mums šį faktą 1931 m. žodžiu priminė Tumas-Vaižgantas. Girdi, spaudos draudimo ir leidimo tyrinėtojas Vaclovas Biržiška nepaskelbęs paties leidžiamojo dokumento. Žinoma, tai yra savotiška problemėlė (nieku būdu ne pirmaeilė problema!). Mat, tokio dokumento nėra nei "Rusijos Imperijos Įstatymų Pilname Rinkinyje", nei jųjų trumpoje santraukoje, rusiškai "Svod". Kaip diena aišku, tokis raštas turėjo būti. Už tai kalba šimtai lietuviškų laikraščių ir knygų, nuo 1904 metų spausdintų Peterburge-Leningrade, Vilniuje, Kaune, Seinuose ir kitur. Spaudos leidžiamąjį dokumentą galima rasti, tik ištyrus ano meto Rusijos įstatymų skelbimo techniką (mums atrodo, tai nėra perdaug sunku).

Čia svarbi viena aplinkybė: dėl galėjimo, Rusijos absoliutinė caro valdžia galėjo ir žodžiu ką įsakyti bei įstatymiškai nuspręsti. Nors ir keista, bet turime to puikų pavyzdį — Muravjovas lietuvišką spaudą uždraudė be jokio rašto.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS GUSTAITIS   
BENDRAI

Bendrai mes maikėjam, bendrai mes vaikėjam,
Vieningai nukeikiam, kurs griauna ar kuria,
Bendrai mes į priešą kiek pasišokėjam
Ir vėl kišam galvas į bendrą kepurę, —
Bendrai mes, tautiečiai, ne šuns vėdarai,
Jei taip išsireikšti bendrai.

Bendrai apsirašę,  bendrai atsiprašę,
Vėl vyras į vyrą, petis gi į petį
Už bendrą teisybę, už didžią ir gražią.
Vanojam viens kito vėl kailį tą patį, —
Vienam tenka grūdas, kitiem tik švendrai.
O laurų vainikas — bendrai.

Bendrai susidėję, bendrai nusidėję,
Vėl vienas prieš kitą parpuolam ant kelių.
Vėl meilė didėja, aidėja idėja,
Vėl šypsos žvaigždelės, kaip akys vaikelių,
Vėl beldžias į langą dvynukai gandrai, —
Mums didina šeimą bendrai.
Skaityti daugiau...
 
EUROPIETĖ ŽEMAITĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAN. M. VAITKUS   
MIRUS SOFIJAI ČIURLIONIENEI

Grįžusi iš Rusijos, ponia Čiurlionienė pabandė prikibti prie Lietuvos kūrybinių pastangų laikinoje sostinėje Kaune: kas gi anuomet nenorėjo pridėti bent keletą savo plytų prie vargingai, bet entuziazmingai statomųjų nepriklausomos Tėvynės rūmų? Juoba Čiurlionienė. Vyravo vidurkis. Bet koks! — Pilnas ryžto, ugnies, pasiaukojimo! tuo atžvilgiu tiesiog nuostabus. Ir kokius darbus jis atliko, nedidelio rinktinio būrio vedamas! Iš visų šalių priešai: bolševikai, lenkai, vokiečių bermontininkai. Ir ką gi? Kovota, nugalėta (kiek tai buvo įmanoma), sukurta valstybė su labiausiai reikalingomis įstaigomis ir tai ne per blogiausiai. Žmogus tiesiog nebūtum tikėjęsis. Ką tatai gali padaryti lietuvio sveikas protas bei gera valia!

Ir taip gyvenimas virte virė. Žmonės išsijuosę darbavos, kartais skaudžiai liūdėdami dėl nepasisekimų frontuose, kartais džiūgaudami dėl pergalių. Tartum su žiburiu jieškota kiekvieno kiek inteligentiškesnio asmens, nes tokių sopulingai reikėjo visoms gyvenimo sritims. Tad kaip čia atsiliks tokia rinktinė veikėja, p. Sofija Čiurlionienė? Jau 1919 metais ji įsitraukė ir lig 1921 metų darbavos krašto apsaugos ministerijos švietimo skyriuje Kaune. Tarp kitko, skaitė kareiviams paskaitas fronte, kai tuo pat laiku Kipras Petrauskas su Antanu Sodeika teikė jiems giesmių paguodos.
Skaityti daugiau...
 
VISATOS PSALMĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vacys Kavaliūnas   
Penkiolika metų nuo Jurgio Baltrušaičio mirties

Filosofų viešpatavimas, — sako Fr. Mauriac, kalbėdamas apie plokščią ir beidėjinę literatūrą, — verčia net ir mus, senus rašytojus, stengtis galvoti.

Nelengva būtų svarstyti klausimą, ar ir kiek idėja yra būtina meno kūriniui: ir tvirčiausia logika pagrįstas šio klausimo atsakymas galėtų būti apgriautas realiais meno gyvenimo faktais. Ir vis dėlto norėtųsi teigti, kad be gilių li-kiminės reikšmės idėjų vargu beįmanomas ir didelis meno kūrinys, pragyvenąs autorių ir tampąs visos žmonijos kultūriniu turtu.

Iš kitos pusės pažymėtina, kad meno tikslas nėra nei kurias nors idėjas ginti, nei jas iliustruoti. Menininkas teduoda paveikslą. Tačiau didžiųjų kūrėjų veikaluose ir pro kasdieninio gyvenimo vaizdus atsiskleidžia nauji žmogaus sielos aspektai, naujos jo ir pasaulio santykių formos, ir iš pagrindinių vienas kitą sąlygojančių meno kūrinio elementų — formos ir turinio — harmonijos  iškyla  ir  idėjinė  jo  reikšmė.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Alfred Erich Senn: THE EMERGENCE OF MODERN LITHUANIA. Columbia University Press. New York, 1959. 272 pp. $6.00.
Church and State in Maritain's Thought. By ANICETUS TAMOŠAITIS, S. J. Chicago, 1959. 123 p. $1.25. — Disertacija Grigaliaus universitete Romoje.
GIMTOJI KALBA. 1959 m. Nr. 1   (3).
MARGUTIS. Gegužės mėn. — Antanui Vanagaičiui paminėti.
KNYGŲ LENTYNA. Lietuvių bibliografinės tarnybos biuletenis. Westville, 111. Nr. 9-12 (100-102) 1956 m. Nr. 7- 9(109-111), Nr. 10-12   (12-4)   957   m.
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai