Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1959 m. 7 rugsėjis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Jonas Aistis — Bendruomenės mišios .............................................................. 273
Vygandas — Eilėraščiai iš Lietuvos .................................................................. 282
L. Dambriūnas — Lietuvių kalbos veiksmažodžių aspektai  ........................... 284
Antanas Vaičiulaitis — Pasakojimas apie čipsintį žvirblį ................................. 290
Danguolė Sadūnaitė — Vienatvė  (eil.) ............................................................. 292
Kan. M. Vaitkus — Europiete žemaitė ............................................................. 294

KŪRYBOS    PASAULYJE LITERATŪRA
Aug.   Raginis — "Išėjusiems negrįžti" ............................................................ 310
 
MENAS
Tėv. L. Andriekus,  O.F.M. — Religinio meno kūrinys ................................... 311
St. Meringis — Autorius prie stulpo turgaus aikštėje ...................................... 312
Vladas   Jakubėnas — Trečioji lietuvių operos premjera "Carmen" ............. 314

MOKSLAS
Aleksandras   Ružancovas — Aidų žurnalo istorijos klausimais straipsniai ... 317

VISUOMENINIS   GYVENIMAS
Al. Baronas — Partizanai scenoje ir laiko perspektyvoje ................................ 318
J. Pr. — Dienraščiui "Draugui" 50 metų .......................................................... 319
Įvykiai ................................................................................................................. 320
Skaityti daugiau...
 
BENDRUOMENĖS MIŠIOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS AISTIS   

PIRMOJI MILFORDO GATVES ELEGIJA

Akmuo - kietas, sunkus ir šaltas žmogaus rankose gali tirpti ir degti, gali būti lengvas, kaip auka ir malda, ir kilti į dangų.
Man visada smagu galvot smėlakmenio svajonėje: Mira ars galica! — Nuostabus gališkasis (gotinis) menas. Tau, Viešpatie, namus tuos pastatė, kur gaudžia vargonai, kur kyla smilkalo kvapas ir malda. Daug kartų aš Tavo namuose galvojau apie savo tautą, kurią štai čia bendruomene vadinama. Kolonų ir sąskliaučių gyslomis aidi rečitatyvas: considerate lilia agri quomodo crescunt: non laborant, neque nent. . . — įsižiūrėkite į laukines lelijas, kaip jos auga; jos nesidarbuoja ir ne verpia. Bet kaip? nebūva nieko be triūso...- Ir kaip negalvosiu, kaip nemąstysiu apie savo tautą, apie bendruomenę, kuriai dabar laikomos mišios ir kurios aš pats esu dalis... Be to, įsimetė sausgėla į kairįjį petį: skaudi ir miela, kaip žolynų kvapas, kaip vakaro tyloj tolima daina, kaip čelo, kaip mezzo soprano. Mąstau apie bendruomenę, kai manęs čia nebus. Apskritai paėmus: doleo vicem hominis (gailiuosi žmogaus likimo)... Nesigailėčiau, žeme, tave praradęs, net jei tai įvyktų šiandien arba rytoj . . . Dėl to man miela jaust kairįjį petį, nes man tai padeda galvoti ir mąstyti, svajoti ir regėti. Gaila man ne tų, kurie išeina į ramesnius ir tikresnius pasaulius, o tų kaip tiktai, kurie čia lieka laimingi, ramūs, inkščia pasitenkinimu ir laime...

Ir vėl mąstau, kad negera ir nedora galvot apie tai Viešpaties namuose. Betgi dabar bendruomenės mišios, o aš esmi silpnas žmogus ir negaliu negalvot apie tai, kas man maudžia. Žinau, kad myli žmogų ir kad esi už jį numiręs... Juk ar ne dėl to pasirinkai vietininku ir įteikei raktus Petrui: kuris susižavėjo gausia žūkle, kuris, užėjus audrai, šaukė: Gelbėk, Viešpatie, skęstame!, kuris eidamas vandeniu, skendo, kuris Getsemano darže užmigo, kuris tris kartus savo Mokytojo išsigynė, kuris bėgo iš Romos . . . Arba apaštalą Tomą, kuris buvo vadinamas Didymu, tai yra, netikėliu ...
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI IŠ LIETUVOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYGANDAS   
RYTAS STEPĖJ

(Ištrauka iš eilėraščio "Džezkazgano draugams")
 
Aušo rytas, toks, kaip ir visi
Kad aušta stepėj Kazachstano.
Vilkai įniršę staugė alkani,
Veltui per naktį auką ganę.
Ten toli ant dunksančių  kalvų,
Lyg pirštas kruvinos lemties,
Į dangų tiesės siluetas.
Ir veiduos išvargintų draugų,
Baltuos po nemigo nakties,
Liesuos kaip barškantis skeletas ..
Nerimas antspaudą uždėjo,
Augštai virš stepės nevaisingos
Linksmai sau vyturys čiulbėjo,
Mažutis toks, nerūpestingas,
Lyg dainius ateities laimingos.
Bijūnais ir žiedais alyvų
Jis kaišė iškankinto žmogaus širdį
Tą rytmetį ankstyvą.
O rankos kalinių suskirdę
Pamojo  jam:   būk  sveikas,  gyvas!
Kasyklų bokštus ugnimi
Nudažė Azijos aušra
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KALBOS VEIKSMAŽODŽIŲ ASPEKTAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. DAMBRIŪNAS   
1. Įvadas. Veiksmo ypatybių įvairumai
Kalba yra tobuliausia žmogaus priemonė jo dvasios pasauliui, jo sąmonės turiniui išreikšti. Kalbos žodžiais ne tik išreiškiame bendrąsias mąstymo kategorijas — daiktą, ypatybę, veiksmą ir kt., bet jais išsakome ir subtiliausius jų niuansus. Taip pvz. daiktavardžiai reiškia ne tik didelius, normalius, daiktus, kaip namas, bet ir mažus daiktus (namelis), ar ma-lonybinius, t.y. tokius daiktus, kuriuos ne tik pavadiname, bet kurių atžvilgiu reiškiame ir savo jausmus, pvz. mamytė, tėvelis, saulutė ir kt. Daiktavardžiais reiškiame taip pat ir "sudaiktintus" veiksmus ar ypatybes, pvz. rašymas, bėgimas, gražumas, šaltumas.

Panašiai ir veiksmažodžiai gali reikšti ne tik veiksmą ar stovį apskritai, bet ir įvairiai jų ypatybes, t.y. veiksmo bei stovio variacijas. Tam pažymėti turime įvairių veiksmažodinių grupių, kurių veiksmažodžiai, būdami skirtingos forminės struktūros, skiriasi ir reikšmės atspalviais. Tokie skirtingi veiksmažodžiai skirtingais ir vardais gramatikose vadinami. Turime pvz. duratyvinius, arba kursyvinius, veiksmažodžius, kuriuos lietuviškai galima būtų vadinti trukminiais, nes jie reiškia vientisą, nesikartojatį veiksmą. J. Jablonskis juos vadina kartiniais veiksmažodžiais, pvz. bėga, kalba, skaito ir pan. Bet yra veiksmažodžių, kurie reiškia ne vientisą veiksmą, o susidedantį iš atskirų veiksmo momentų, pvz. bėginėja, skaitinėja, siuvinėja. Tokie veiksmažodžiai vadinami iteratyviniais, arba dažniniais. Yra veiksmažodžių, kurie reiškia terminuotą veiksmą, prasidedantį ir besibaigiantį ties kuria nors riba, ar vykstantį kurioj nors ribotoj vietoj pvz. ateina, išeina, praeina, pereina ir kt. Kiti vėl reiškia labai trumpai trunkantį veiksmą, pvz. sprogo, šovė, smogė arba šuktelėjo, pokštelėjo, žvilgtelėjo. Jie vadinami punktiniais ar momentiniais (akimirkos) veiksimžcdžiais. Yra dar ingresyvinių, reiškiančių veiksmo pradžią, pvz. pragysti, pražysti, atenuatyvinių, reiškiančių neilgai trunkantį veiksmą, pvz. pagulėjo, pakalbėjo, paskaitė, ir kitokių.
Skaityti daugiau...
 
PASAKOJIMAS APIE ČIPSINTĮ ŽVIRBLĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS VAIČIULAITIS   
Prisiglaudusi prie Žaliosios girios, medžių ūksmėje, stovėjo medinė bažnytėlė. Niekas neatminė, kad kunigas kada nors čia būtų laikęs mišias ar gaudę vargonai ir giesmės. Vien apuokai ūbavo jos palėpėse, ir voverės, sėdėdamos ant stogo malksnų, gliaudė riešutus.

O vakarui atėjus, ant bokšto kryžiaus nutūpdavo varnėnas ir švilpaudavo saulėleidžio dainą.
Bažnyčia gal būtų ir visai sutrūnijusi, kirvarpų ir trandžių sugraužta, jei ne šviesiausias mūsų ganytojas vyskupas Antanas, kuris vieną vasaros dieną važiavo pro šalį, lankydamas parapijas.

Jo garbei Žaliosios gyventojai pastatė vartus, apipynę juos vainikais ir apkaišę beržų šakomis.
Sėdėdamas klevų pavėsyje, vyskupas laimino vyrus, moteris ir vaikus, kuriuos šeimininkės iš vakaro buvo nusivariusios į Šeimenos upę ir ištrinkusios, kaip avinėlius.
Prie jo atkrypavo ir Motiejus Kvarbošius, kaire koja šlubas senis kampininkas.
Žiūrėdamas į jį, šviesiausias mūsų ganytojas ėmė ir susidūmojo.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraštis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DANGUOLĖ SADŪNAITĖ   
VIENATVĖ

Vienumoje atsiveria mano  gyvenimas.
Liepžiedžių tyloje siela atgimsta —
beldžiasi į žalesį, kaitriąją žemę
ir kaip lakštingala kad pragysta
rytmečio rasoje
ir pilnas rasos yra josios
lakštavimas —
ji prakalba tyloje.

Tylus yra jos kalbėjimas:
meilesnis už vaiko  čiulbavimą,
už vėjo atneštą juoką —
dvelkia,
senomis dievystės gyslomis
srovena — — —
čia. tetervinu užtemdydamas mėlyną orą;
įsigiedojusia liepa pakvipdamas,
dygia žolele sudejuodamas —
.. gilyn,
Amžinybėn!
kur sudegusi aš, išnykusi sau —
Meilėje turiu tikrąjį buvimą.

Vienumoje atsibaigia mano gyvenimas.
Viešpaties tyloje.

 
EUROPIETĖ ŽEMAITĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAN.M. VAITKUS   
MIRUS SOFIJAI ČIURLIONIENEI
(Pabaiga)

Ką bepasakysiu apie savo mylimąjį mokinį ir bičiulį Jurgį Talmantą, tą šviesiaplaukį kresną didžiagalvį, plačiakaktį ne iš gražuolių žemaitį nuo Veiviržėnų-Andriejavo, negražbylį mažakalbį, bet giliamintį vyrą. Kai buvau kapelionu Telšiuose, jis mane stebino nepaprastais savo gabumais — mokslo dalykams, tapybai, poezijai, dramaturgijos menui, net vaidybai. Įtraukiau jį į pirmųjų ateitininkų tarpą — ir jis visa siela atsidėjo tam veikimui. Maniau, jog iš jo bus kurs nors didelis ar veikėjas, ar mokslininkas, ar kūrėjas. Bet taip susidėjo jam gyvenimo aplinkybės, kad jam teko pasitenkinti vien mokytojo bei vertėjo darbu. Nežin.u tiksliai, bet spėju jį buvus puikų mokytoją — pedagogą. O vertėjas jis buvo pirmos rūšies. Taip pat lietuvių kalbą jis pažinojo tobulai. Išvertė jis labai daug įvairių veikalų ir parašė ar vienas pats, ar susidėjęs su kitais specais, eilę vadovėlių bei žodynų. Visa tai turint omeny, negalima nepripažinti jį Lietuvos kultūriniam gyvenime išvarius gilią bei plačią vagą. Tik gaila, kad jis per anksti mirė. Čiurlionienės šeštadienių lankytojas bei aktyvus dalyvis jis buvo, po pačios ponios, pats uoliausiasis ligi pat galo.

Pirmasis mūsų posėdis. . . Kiek atsimenu, jis buvo be paprastosios arbatėlės. Vėliau ponia Sofija svečius visuomet vaišindavo arbata su į-vairias savo keptais sausainiais. Ką aną pirmąjį kartą diskutavome, dabar nebeatsimenu. Greičiausia ponia Sofija skaitė mums kurį nors savo Moljero vertimą, bene "Les precieuses ri-dicules", o mes sakėme, kas ką įmanydami, ar prancūziškąjį originalą, ar kuria nors kalba vertimą: rusišką, lenkišką, vokišką, kartkartėmis ponią stabdėme, keldami abejojimų, siūlydami geresnių posakių ir t.t. Gal jau ir tą pirmąjį kartą skaitė savo Šekspyro vertimų Tal: mantas. Vėliau jis mums pasidarė, taip sakant, jaučiu juodadarbiu: kai mes kiti ar nebūdavome pasiruošę, ar tingėdavome, versdavomės tuo, kad priversdavome Talmantą: Jurgi, imk ir skaityk mums savo Šekspyrą! Ir jis nė karto neatsisakė ir vis lėtai, kantriai, monotoniškai skaitydavo,   ramiai,   niekuomet   nesusierzindamas mūsų pastabomis. Paskiau gavome ir kitą panašų kankinį — Neveravičių. Atsimenu, vėliau S. Čiurlionienė mums skaitė "Don Juan", "Tartuffe", rods, ir "Malade imaginaire" bei "Georgės Dandin". Nebeatsimenu, ar skaitė "LAvare".
Skaityti daugiau...
 
MARIUS KATILIŠKIS: "IŠĖJUSIEMS NEGRĮŽTI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. Raginis   

Marius Katiliškis: IŠĖJUSIEMS NEGRĮŽTI. Išleido Terra. Chicago. 1958 m. 537 p. Kaina $5.00
M. Katiliškis šios knygos pradžioje įdėjo paaiškinimą, "Prieangyje" primindamas, kad "Išėjusiems negrįžti" nėra romanas ar apysaka. Jis pažymi, kad "nebus čia atsiminimai ar apybraižos" (7 p.) Ypač jis įspėja, kad nereikia "jieškoti pažinties ir tapatumo knygoje. Viskas čia — ir laikas, ir vieta, ir žmonės joje, netikri, o pramanyti".

Bendru savo įspūdžiu, nuotaikomis ir pasakojimo tonu "Išėjusiems negrįžti" arčiausiai šliejasi prie atsiminimų. Kalbama pirmuoju asmeniu, tiesiogiai, šiltai, su dideliu aprašomų įvykių ir detalių konkretumu. Kiek šios knygos lapuose yra tikrų, ir kiek autoriaus išsigalvotų dalykų, sunku pasakyti, nežinant visų "užkulisio" paslapčių, šiaip savo turiniu kūrinys primena jau gan gausią mūsų bėgimų literatūrą. Panaši tema sutinkama A. Landsbergio "Kelionėje". Kai kurių momentų tokių pat yra B. Pūkelevičiūtės "Septyniuose Lapuose" arba Ramojaus "Lenktynėse su šėtonu".

M. Katiliškiui itin savas yra gaivalingumas, išgyvenimų nuoširdumas, bemaž gamtinė jėga. Už tai jis taip prisirišęs prie savos žemės grumsto, prie didelės jos širdies. Būdamas gamtos ir savo žemės žmogus, autorius išsviedžiamas į tragiškus šio meto įvykius, išraujamas iš tos aplinkos, kuri jam yra nepavaduojama. Tačiau šiose rūsčiose aplinkybėse M. Katiliškis žymisi viena reta savybe: jis nepraranda humoro nei sau nei kitiems. Nelaimėse, varguose ir tragiškose situacijose jis nedaro iš savęs užuojautos vertos būtybės ar kokio heroiškų dimensijų vyro, pasilikdamas   paprastu   žmogeliu,   kuris bando išnešti savo kailį iš pavojų ir ugnies, rūpindamasis smulkesniais savo egzistencijos reikalais. Kadangi kaip šolochovas, taip ir M. Katiliškis galėtų tarti, kad "teorija nėra mano stiprybė" ir kadangi mūsų autorius juoba nepasišovęs samprotavimams, išskyrus vieną kitą menkesnę išimtį, tai vargu ar bederėtų daryti bendresnę išvadą apie šioje knygoje išvestus personažus, kaip apie tam tikros kategorijos atstovus. Rašytojui terūpėjo išsipasakoti savo patirtus ar vaizduotėje regėtus atsitikimus ir įžvelgti jų prasmę.
Skaityti daugiau...
 
RELIGINIO MENO KŪRINYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Tėv. L. Andriekus, O. F. M.   

Lietuvių pranciškonų vienuolyno sodyboje Kennebunkporte, Maine, rugpjūčio 10 d. buvo pašventinti Kryžiaus Keliai. Jie verti ypatingo paminėjimo dėl savo originalumo ir meniškumo.

Paprastai Kryžiaus Kelių stotys yra išdėstytos sienose bažnyčių viduje arba paskirose koplytėlėse lauke. Čia gi pasirinkta visiškai kitas planas. Kryžiaus Kelius vaizduoja architektūrinis pastatas, sukurtas iš lietuvių liaudies meno elementų, iš kurio lyg atžalos iš medžio, išauga koplytėlės su išgaubomis stočių skulptūriniams paveikslams.

Tai kūrinys arch. Jono Muloko, kuris visa širdim sielojasi lietuviškų architektūrinių formų išskleidimu, kreipdamas dėmesį į koplytstulpius, varpines, klėtis. Jo pastangos jau atnešė vaisių: atsirėmęs mūsų liaudies menu, arch. J. Mulokas padare nemaža projektų bažnyčioms, kurių dvi, būtent, Marquette Parke Čikagoje ir St. Louis mieste jau pastatytos, o kitas dvi — Maspethe ir Patersona — ruošiamasi stayti. Jis suprojektavo ir originalų Liurdą pranciškonų   sodyboje.    Dabar   kiek toliau nuo jo iškilo Kryžiaus Kelių pastatas.
Skaityti daugiau...
 
AUTORIUS PRIE STULPO TURGAUS AIKŠTĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ST. MERINGIS   
"Penki stulpai turgaus aikštėje", Algirdo Landsbergio dviejų veiksmų drama, develando Lietuvių Bendruomenės teatro "Vaidilos" išvykos spektaklis 1959.5.23 d. Čikagos Jaunimo Jaunimo  Centro  scenoje.

Viena opiausiųjų lietuviškos raštijos problemų — originaliosios dramaturgijos ugdymas. Klausimas juoba jautrus ir komplikuotas emigracinėse sąlygose. Lyg stebukle iššaukti, Antano Škėmos ir Algirdo Landsbergio dramaturginiai (išei visko je atmosferoje!) atsiekimai, iš dalies gal ir Kosto Ostrausko pirmasis sceninio veikalo bandymas, yra pragiedruliai ir vilties skelbimas. Minimų autorių sceniniai kūriniai džiugina savitumu, moderniųjų priemonių siekimu, filosofine mąstysena ir nemenku poetingumu. Emigracinės dramaturgijos dėl pirmenybės varžybose A. Škėma ir A. Landsbergis yra jau laimėję augščiausias išskirtinumo premijas bei kitokiais būdais sutvirtino savąjį veržlumą. Tuo tarpu išskyrus gal A. Škėmos "Vienas ir kiti" pastatymą modernioji išeiviška dramaturgija emigracinėje periodikoje būna įkyriai lydima miesčioniškai plokščių priekabų bei siauraregų vertinimų. Ir ne tiek gal "reportažinėse recenzijose", kiek "visuomeninės kritikos" prasiveržimuose. Galimas dalykas, kad tam pamatą suteikia ir patys autoriai, pasirinkdami "aktualią" tematiką: komunizmo padarinių narpliojimą, partizaninio sąjūdžio tragiškumo kėlimą ir t.t. Panašios temos savaime veda į schematinius sprendimus, į "utilitarišku-mą", netgi publicistiką. Dėl to ir dramaturginių pastangų specifika nuslenka į atokesnę vietą, o kritikai jaučiasi turį teisę prakalbėti kaip visuomenininkai — "teisybės gynėjai" ir "reikalo specialistai." Tokių tiesos apologetų ir už idėją laikraštiniame popieriuje kovotojų atsrado ir po A Landsbergio pjesės "Penki stulpai   turgaus   aikštėje"   saviveiklinio vaidinimo. Apsišarvavęs duriamais ir bloškiamais plunksnakočiais, tėvy-nininkų legionas puolė autorių beveik visų spektrų amerikinėje lietuviškoje periodikoje. Nutylima veikalo kompozicija, jo draminė įtalpa, autoriaus kūrybinio jausmo ir mintijimo stiprybė, užmirštama, jog jis yra jau svetimos mokyklos auklėtinis. Viešosios nuomonės turgaus aištėje rašytojas ir jo neeilinės pastangos statomos prie stulpo, priskiriant nuodėmes, kurių nepapildė, ir primetant kaltę, kokią vargu ar surastų net ir priekabiausias prokuroras, jei jam, visų pirma, rūpėtų dramaturgijos reikalas.
Skaityti daugiau...
 
TREČIOJI LIETUVIŲ OPEROS PREMJERA — "CARMEN" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vladas Jakubėnas   
Čikagos lietuviškoji opera, pradėjusi savo veiklą užpernai su "Rigoleto" pastatymu, bent artimai ateičiai yra pasidariusi pastoviu mūsų kultūrinio gyvenimo veksniu. Pirmam šio sambūrio įkūrėjui ir įkvėpėjui VI. Baltrušaičiui išvykus iš Čikagos Į Brooklyną, operos veikla nesustojo. Čikagos vyrų choras, su energingu Vytautu Radžium priešakyje, ir toliau yra faktinis operos šeimininkas, tvarkąs visą administracinę ir finansinę dalį, su A. Kučiūnų, kaip dirigentu ir meno vadovu, ir su A. Gečium, kaip chormeisteriu asistentu.

Sambūris pasirodė gajus. Trečiąja opera pasirinkta populiari, bet gerokai komplikuota "Carmen". Tas užsimojimas kainavo gerokai darbo ir pinigų. Dirigentas A. Kučiūnas turėjo iš dalies nutolti nuo pastovesnio pedagoginio darbo ir, baigęs savo sezoninę tarnybą Čikagos Lyric Opera teatre, buvo apmokamoje vyrų choro tarnyboje. Operos "Carmen" spektakliai įvyko, kaip ir pernai, Maria High School salėje balandžio 11, 22 ir 25 d. Paskutiniuoju laiku prieš spektaklius buvo repetuojama iki keturių kartų per savaitę. Finansiškai buvo užsimota irgi plačiai. Ir šį kartą buvo išsinuomota specialiai pritaikyta sumažinto kamerinio orkestro partitūra; orkestras vis dėlto buvo iš 35 žmonių, patenkinamo skambesio, nors su kiek per skystais stygininkais. Buvo padarytos net trys orkestrinės repeticijos: yra tai liuksusas, kurio šiaip negali sau leisti įvairios šio krašto operinės trupės, samdančios orkestrą atskiriems pastatymams. Išlaidų sąmata siekė 16,000 dolerių; vargu ar pavyktų šią sumą subalansuoti be gausių privačių aukų.
Skaityti daugiau...
 
JAUNIMO RAŠINiŲ KONKURSAS PDF Spausdinti El. paštas
Ryšium su "Tėviškės žiburių" savaitraščio dešimtmečiu skelbiamas jaunimo rašinių konkursas, kurio mecenatas yra kun. dr. Juozas Prunskis, paskyręs $100.
1.    Konkurse gali dalyvauti viso pasaulio lietuvių jaunimas iki 25 metų  amžiaus.
2.    Konkurse dalyvaujantieji pasirenka vieną šių  temų:
a.    Kokią reikšmę teikiu religijai savo ir tautos gyvenime?
b.    Kokios mano pareigos Lietuvai ir  gyvenamajam   kraštui ?
c.    Ką man duoda lietuviška spauda?
d.    Kaip vertinu gyvenamojo krašto jaunimą ?
e.    Ką galvoju  apie  jaunosios  ir vyresniosios lietuvių išeivijos kartų santykius ?
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" ŽURNALO ISTORIJOS KLAUSIMAIS STRAIPSNIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aleksandras Ružaniec-Ružancovas   

(1944-1958 METŲ BIBLIOGRAFIJA)

93—99   ISTORIJA 93.1  Istorijos filosofija
Ivinskis, Zenonas: Lietuvių kultūros   problemos.   49:22,   17-23
Ivinskis, Zenonas: Lietuvių kultūros  tarpsniai,   49:23,   58-64.
Ivinskis, Zenonas, Lietuvių valstybinės sąmonės reikšmingiausie-ji   etapai.   47:1,   10-13;   47:2,   75-80
Ivinskis, Zenonas: Praeities reikšmė lietuvių tautos išsilaikymui. 47:9, 389,392-398
Jakštas, J.: Religinę-filosofinė istorija.   56:10,   469-470.
Stanys, A. dr.: Mūsų praeities vertinimo klausimu. 47:6,  246-248
Stočkus, B.; Arnold J. Toynbee ir jo   kultūros   teorijos.   51:5,   216-116
Stočkus, B: Pasaulinis vyksmas. Istorijos filosofija. 55:4-5,145-151; 55: 6 223-230; 55:7,274-279
Skaityti daugiau...
 
PARTIZANAI SCENOJE IR LAIKO PERSPEKTYVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Al. Baronas   

Materialistiniame amžiuje, ypač labiau akcentuojančiam materialines vertes pirmumą, šiandien, po kelių metų, gali būti daug kam nelabai suprantamas partizanų aukos ir iš viso ne linkstantis, bet kietas ligi sulaužymo partizanų pasipriešinimas Lietuvoj. Šiandien ne kartą iškyla problema, ar verta buvo sukilti Lietuvoje ir 1941 m., nes sukilimas pareikalavęs aukų, o iš antros puses vokiečiai vistiek paglemžė laisvę. Tokį pat klausimą kelia ir kiti, teigdami, kad vengrų sukilimas buvo beprasmis, kad prarasta pačių geriausių žmonių, o esmėje nelaimėta nieko, šiandien yra ir tokių, kuriems idealizmas ir auka atrodo net naivus dalykas.

Pasipriešinimo  būtybe
Šos temos mes neliesime, nes ji įeina į daug svarbesnių vertinimų ir aptarimų kategoriją, negu mes čia bandome daryti. Tačiau viena galima pažymėti, kad pasipriešinimas kaip toks yra laisvo žmogaus vidinio aš akcentavimas. Prisitaikymo ir nuolaidų filosofija kartais priveda prie didesnių katastrofų negu pasipriešinimas pradžioje. Tačiau mes čia priimame antrąjį atveją: tada, kada nebėra kito kelio, kaip tik mirtis, nežiūrint to, ar priešinsies ar sutiksi su likimu.

Šios mintys mums kyla, pamačius Algirdo Landsbergio dramą "Penki stulpai turgaus aikštėje". Ten kalbama apie kovos beprasmybę, apie reikalą tautai išsilaikyti, apie didelių įvykių nepasukamumą ir beprasmį kraujo liejimą tautai, kuri to kraujo reikalingesnė negu bet kuri kita tauta  pasaulyje.
Skaityti daugiau...
 
DIENRAŠČIUI DRAUGUI 50 METŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Pr.   
Čikagoje iš Lietuvos gautas ypatingas laiškas. Rašo kan. dr. Vincentas Vizgirda, 6-rius metus iškentęs Sibiro tremty, dabar grįžęs ligonis. Kelintas mėnuo nekeldamas iš lovos, tas senelis kultūrininkas rado jėgos atsiųsti savo sveikinimą dienraščiui Draugui, kurio vienu redaktorių ir steigėjų jam teko būti. Tas Sibiro tremtinys, prisiminęs, kaip prieš 50 metų teko parengti pirmąjį numerį ir jį ekspedijuoti, rašė: "Dienom ir naktim rašėm jo prenumeratorių adresus. Nors tada mūs išvargimas buvo didis, bet, prisimenu, džiūgavom su ašara akyse, kad pagaliau galėsim plačiau prabilti į savo tautiečius, kad su savo mintimis pasieksim jų namus ir širdis".

Tada tie pasišventėliai gal net nei nenumatė, kad tas laikraštis į tautiečius bylos ištisą pusę šimto metų, net ir daugiau, kad jis pasieks "namus ir širdis" nebe tik JAV lietuvių, bet visų 5 pasaulio kontinentų mūsiškių išveivių, kur tik gali pasiekti laisvas   spausdintas   žodis.   Draugas bus vienintelis iš visų lietuviškų katalikiškų laikraščių, sulaukęs 50 metų ir išaugęs, sustiprėjęs, išplėtęs tiražą ir įtaką, tapdamas didžiausiu laisvųjų lietuvių dienraščiu.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
*    Prezidentas D. Eisenhoweris liepos trečią savaitę paskelbė "Pavergtų Tautų Savaite" Tai padarė prašomas senato ir atstovų rūmų. Šio sumanymo autorus yra sen. P. Douglas iš Illinois valstybės.
*    Rytų ir Vidurio Europos Kilmės Amerikiečių Konferencija rugsėjo 12 svarstė Chruščiovo lankymąsi Niujorke ir nutarė: 1. Pasiųsti prez. Eisenhoweriui apgailestavimo telegramą dėl kvietimo ir raginti savo narius rašyti jam laiškus. 2. Dalyvauti delegacijoje pas prezidentą ir įteikti peticiją. 3. Peticiją paskelbti New York Times dienraštyje, paimant visą puslapį 4. Rugsėjo 20 d. šaukti Niujorke susirinkimą ir kviesti  į  jį  žymius  amerikiečius.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI, RĖMĖJAI IR LEIDĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
AIDŲ" GARBĖS  PRENUMERATORIAI
A. Razutis, Los Angeles, Calif.; Petras Černiauskas, New Britain, Conn.; Alf. Venclovas, Cicero, III.; J. Rimkevičius, Chicago, III.; A. Baltrukenas, M. D., Akron, Ohio.
 
AIDŲ"   RĖMĖJAI
 
Ona Karašiene, Ft. Lauderdale, Fla.; Juozas Namikas, Jonas Tričys, N. N., Chicago, III.; J. Matukas, Hinsdale, III.; K. Jankūnas, Lodi, N. J.; Ona Kauniene, Brooklyn, N. Y.; Kleopas Dalinda, Toronto, Ont., Canada.
Administracija visiems nuoširdžiai dėkoja.

Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai