Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1959 m. 8 spalis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Stasys Yla — Priešybių derintojas Stasys Šalkauskis ........................................... 321
Henrikas Nagys — Vandenys,   Ugnys,  Tėviške   (eil.) ....................................... 329
Jonas Matusas — Lustige Geschichte ir "Mažoji Lietuva" ................................. 330
Česlovas Obscarskas — Peizažas (eil.) .................................................................. 335
ANTANAS MACEINA  - NUSIDĖJĖLIO TRAGIKA ......................................... 336
Antanas Gustaitis — Užrašas ant žinomojo lietuvio kapo (eil.) ............................. 346
Aloyzas Baronas — Priesaika ................................................................................. 347

KŪRYBOS    
PASAULY KNYGOS  IR ŽURNALAI
Dr. K. R. Jurgėta: Alfred Erich Senn — The emergence of modern  Lithuania .. 356

RELIGINIS GYVENIMAS
R. P. — Kinijos katalikai tarp schizmos ir kankinystės ........................................ 362

MENAS
Henrikas  Nagys — Vizitas pas jauną dailininką ................................................... 364

VISUOMENINIS GYVENIMAS
J. A. — Atskirų kolonijų vaidmuo bendrajame bare .............................................. 366
Bendruomenė pasisako ............................................................................................ 367
ĮVYKIAI ................................................................................................................... 368
Skaityti daugiau...
 
PRIEŠYBIŲ DERINTOJAS STASYS ŠALKAUSKIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STASYS YLA   


STASYS ŠALKAUSKIS (Ados Korsakaitės litografija)

TURINYS: 1. Jakšto ir Šalkauskio paralelė. — 2 Šalkauskio paskirtis mūsų tautoj. — 3 Rytų ir Vakarų sintezė. — 4 Gyvenimo ir minties derinimas. — 5. Krikščionybės ir tautos vienybė. — 6. Prigimties, kultūros ir religijos sutartinė. — 7. Katalikų suderinimas vienoje dvasioje.

Stasys Šalkauskis nebuvo pirmasis filosofinių barų puoselėtojas mūsų tautoje. Turėjome filosofų ir anksčiau, jų visą eilę iš 18 ir 19 amžiaus išvardina mūsų filosofijos istorikas Pr. Kuraitis (Tauta ir jos filosofija, Židinys, 1939, N 4, 488). Šalkauskis nebuvo pirmasis filosofas ir naujai atgimstančioje mūsų tautoje. Bet jis neabejotinai yra pirmas žymiausias mūsų tautos filosofas.
Skaityti daugiau...
 
Iš spausdinamos naujos poezijos knygos Mėlynas sniegas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė HENRIKAS NAGYS   
VANDENYS

Dykumų smėlyj atsiveria žemės akis — mėlyna oazė.
Girių glūdžioj gūdumoj ima juoktis upokšnis.
Pro   kietą   klintį   prasimuša   karšto   šaltinio strūklė.
Naktį kalniečių sodybose tykiai čiurlena fontanai.
Permatomi   kaip   stiklas   blyškioj   mėnesienoj fiordai.
Pilkų  vandenynų paviršiuje  mirga žvaigždėta migla.
Drumzliną džiunglių žolę neša atogrąžų potvyniai.
Srūva Azijos tyrais iš nuovargio mirštančios upės.
Putodami puola Alpių kriokliai į slėnius žalius.

Lietūs ir liūtys. Ledai ir mėlynas žemės sniegas.
Žveją nuolat masina slaptinga gili sietuva: vanduo.
Neramų jūreivį vilioja nežinomi toliai: banga.
Skaityti daugiau...
 
LUSTIGE GESCHICHTE IR "MAŽOJI LIETUVA" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS MATUSAS   
Imdamas į rankas Lietuvos Vakarų Studijų Komisijos su Lietuvos Tyrimo Institutu išleistą "Mažąją Lietuvą" (New York, 1958, 327 psl.), gyvai prisimenu tragikomišką lustige Geschichte.

— Lustige Geschichte! — man drėbė į akis už mane jaunesnis istorikas Kauno Laisvės alėjoje bene 1937-38 metais. Taip jam atrodė mano pažiūros į Lietuvos pajūrio ir Mažosios arba Prūsų Lietuvos istoriją. Savo nuomonę anuomet labai švelniai pareikšdavau "Trimito" savaitraštyje, trumputėse paskaitose per Kauno radiją ir šiaip įvairiomis progomis. Mano jaunajam kolegai, baigusiam mokslą Vokietijoje ir skaitančiam vokiečių to meto dvasios istorikų ir archeologų raštus, mano pažiūros pasirodė keistos. Jis tiesiog pasakė, girdi, aš taip rašąs, kadangi "taip reikia", vadinasi, dėl pigaus patriotinio efekto. Tuo tarpu, ką aš skelbiau, ką rašiau, tuo buvau giliai įsitikinęs ir vokiečių naujosios kartos mokslininkų ir neva mokslininkų išvedžiojimus laikiau, sakysiu, smilkymu jų kraštą užtvinusiam kunkuliuojančiam nacionalistiniam  judėjimui.
Skaityti daugiau...
 
PEIZAŽAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Česlovas Obcarskas   
Ėjau pasaulyje  ilgom,  plačiom  alėjom;
klajojau miestais ir kaimais;
kalbėjau su žmonėm, su paukščiais ir su vėjais;
mirgėjau tūkstančių kelionių efemeriškais vaizdais.

Ir taip po neramių kelionių, rudeniui artėjant,
aš apsistojau vienoje keistoj šalyje,
kur žmonės buvo vieniši ir tylūs,
kaip pati vienatvė.
Ten džiaugsmas ir vanduo užšalę buvo tvenkiniuos,
ten skambančių dainų
daugiau išgirst nebegalėjau.
Lapai
nuo medžių žemėn liejos, tarytum ašaros didžiulės
iš tragiškų akių skausmingų . . .
Taip palikau gyvent šitoj šaly.
Skaityti daugiau...
 
NUSIDĖJĖLIO TRAGIKA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   
PAGAL DOSTOJEVSKIO VEIKALĄ "NUSIKALTIMAS IR BAUSMĖ"

1. Nuodėmingos minties pergalė
Nuodėmė yra pasiryžimas grįžti atgal. Ji pertraukia žmogaus buvimą, padalina jį Į dvi esmingai skirtingas dalis ir virsta nauja pia-džia, pradžia ne vieno kurio atskiro nusiteikimo, ne vieno kurio atskiro veiksmo, ne vienos kurios gyvenimo srities, bet iriso buvimo. Nuodėminga būtis pasidaro kitokia, negu nenuodėminga. Nuodėmės išnirimas žmogaus sąmonėje ir jos virtimas jo paties sumanymu darosi savotiškai panašus į kūrybos dieną, kada žmogus pirmą kartą atsistojo pasaulyje ir kada jo akyse pasirodė nuostaba, taip giliaprasmiškai išreikšta Mykolo Angelo "Adomo sukūrime". Iš Dievo piršto, tarsi iš elektrinio būties poliaus, iššokusios buvimo kibirkšties paliestas, Adomas atveria akis ir nustemba, kad jis yra ir kad jis žino, jog jis yra. Būtybių begalybė atsistoja priešais jį. Jis pasijunta esąs drauge su jomis. Kažkoks bendras pagrindas jungia jį su visu tuo ką regi nustebusios jo akys. Jo žvilgis yra dar netvirtas, nes jis nežino, kur sustosiąs. Tačiau jame jauti ir padėkos, ir garbinimo, prasidedančios meilės. Adomas išeina iš savęs, kad būtų drauge su visu pasauliu, kaip jo būties dalininkas   ir  sykiu  kaip   jo   sąmonė.
Skaityti daugiau...
 
UŽRAŠAS ANT ŽINOMOJO LIETUVIO KAPO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS GUSTAITIS   
Užgimęs užaugo, užaugęs paseno,
Tarp lopšio ir karsto taurelėm stukseno,
Daug matė, girdėjo, kalbėjo, galvojo,
Daugiausia gi — plojo, kai kitas kovojo.

O priešų tėvynės taip baisiai nemėgo,
Kad bėgo, ir bėgo, ir bėgo, ir bėgo.
Pabėgęs kentėjo, kentėjo, kentėjo,
Kol jau neiškentęs per jūras atėjo.

Atėjęs čia narsiai ant kranto sustojo,
Ką buvo pasakęs, kartojo, kartojo,
Vis veržės į Vilnių, į protėvių pilį, —
Ir galvą paguldė už automobilį

 
Priesaika PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALOYZAS BARONAS   
Petras Kalkys dirbo, lošė kortomis ir gėrė. Ir ką jis daugiau galėjo daryti, nes jis buvo be kojos, o jo pilkame veide buvo didelis randas. Nepasakytume kad dėl to jis būtų buvęs negražus, tačiau būti be kojos buvo pakankama priežastis nerasti merginos, ar keliauti ligi artimiausios nuo darbovietės ar namų. Bet tai man neturi reikšmės. Aš jį tebemėgstu ir šiandien, nes jis mano vaikystės draugas.

Jis buvo trejetą metų už mane vyresnis ir man buvo autoritetas. Petras mokėjo iš bertole-to druskos, sumaltos anglies ir sieros padaryti paraką, o iš šovinio tūtelės — revolverį. Išeidavo už miestelio į žydų kapines ir šaudydavo. Jis pirmas įlipdavo į varpinę ir kartais sugaudavo varną. Mes lakstydavome žiemomis, susitikdavom. Anksti pavasarį mus išsiveždavo kailiniuoti ūkininkai ganyti jų karvių. Rudenį mus parveždavo kaip pėdus ant užganytų grūdų maišų, ir mes džiaugdavomės, kad esame namie ir kad nebereikia anksti rytais keltis. Reikia pasakyti, kad mes nekęsdavom ūkininko. Jis derėdavosi su mūsų tėvais dėl atlyginimo, jis bardavo mus, kai nepastebimai karvė įsilinkdavo į vasarojų, jis buvo mūsų laisvės priešas. Mes nesupratom, kad kalta santvarka. Mus globojo ūkininkas, ir jis mums atrodė visų mūsų nelaimių kaltininkas.
Skaityti daugiau...
 
KNYGA APIE LIETUVĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. K. R. Jurgėla   

Alfred Erich Senn— THE EMERGENCE OF MODERN LITHUANIA.
Columbia U. Press, New York 1959 (Russian Institute Studies), XIV-272. $3.
Viršelio atlapuose aiškinama, kad "šios amerikiečiams mažai žinomos nedidelės Pabaltijo šalies iškilimas nepriklausoma valstybe atspindi du svarbius moderniąją istoriją dominančius dalykus: nacionalizmo augimą ir Rytinės Europos politinį susigrupavimą" (panaudota "alliance"—gal   vieton   alignment).
Autorius įvade, pažymi kad Lietuva "kaip tautinė valstybė iškilo iš sąmyšio, kuris sekė Rusijos imperijos sugriuvimą 1917 m.", ir kad "ši studija mėgina nupasakoti, kaip Lietuva tapo valstybe."

Studijos schemą vaizduoja turinio padalinimas į skirsnius: I. "Lietuviško nacionalizmo išsivystymas; II. "Nuolatinė ir Tvirta Sąjunga," 1917 rugsėjis 1918 lapkritys; III. "Mums Nereikia Stambios Kariuomenės", 1918 lapkr.-1919 sausis; IV. "Stovimos Vietos Užpakaly Prie Sienos", 1919 sausis — balandis; V. "Su Savo Sostine Vilniuje", 1919 balandis—birželis; VI. "Didesnioji Konferencijos Politika," 1919 birželis—rugpjūtis; VII. "Sovietinis žaltys", 1919 rugp.—spalis; VIII. "šauni Izoliacija", 1919 spalis—1920 sausis; IX. "Nepriklausoma Lietuvos Valstybė", 1920 sausis—gegužis; X. Lietuva kaip Tautinė Valstybė. Galop — Chronologija; 1917-1920 Lietuvos nacionalistinės ir komunistinės vyriausybių asmenine sudėtis; 19 psl. Bibliografijos Indeksas, 2 žemėlapiai.
Skaityti daugiau...
 
KINIJOS KATALIKAI TARP SCHIZMOS IR KANKINYSTĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė R. P.   

Šiais metais komunistinė Kinijos respublika užbaigė pirmąjį savo gyvavimo dešimtmetį. Dešimt metų — palyginti trumpas laikas, bet Kinijos katalikams jie buvo kupini didžių, skaudžių ir kaskart vis baisėjančių pergyvenimų. Padėtis pastaruoju metu tiek pasunkėjo, kad kelių mėnesių bėgyje popiežiai net tris kartus turėjo viešai pakelti balsą prieš nežmoniškas neteisybes, kurias turi iškęsti ji, dar jauna, Kristaus vynuogyno dalis.

Prieš komunistams užvaldant Kiniją, katalikybė joje jau buvo pradėjus gražiai klestėti. Katalikų skaičius, tiesa, nebuvo didelis, nesudarė nė vieno procento visų Kinijos gyventojų (oficiali Tikėjimo Platinimo Kongregacijos statistika 1947 m. duoda 3.251.347 katalikus, vėliau jų skaičius bus peržengęs 3,5 milijonų), bet jų veikla turėjo nemažos reikšmės viso krašto gyvenime. Pekine, Tientsine ir Šanchajuje buvo po kat. universitetą, visoje Kinijoje katalikai išlaikė 156 gimnazijas, 445 vidurines mokyklas, 1559 pradžios mokyklas ir 140 profesinių mokyklų. Katalikų misijos aprūpino 216 ligoninių, 847 ambulatorijas, 5 raupsuotųjų namus, 272 našlaičių prieglaudas, turėjo savo 29 spaustuves. Katalikai gyveno išsiskaidę visose plačios Kinijos teritorijos dalyse. Patogesniam tikinčių aprūpinimui ir Bažnyčios reikalų tvarkymui Pijus XII 1946 m. įsteigė atskirą Kinijos hierarchiją, padalindamas visą teritoriją į 20 arkivyskupijų ir 85 vyskupijas; vieną kiną vyskupą pakvietė į kardinolų kolegiją, visą eilę kitų kinų paskyrė vadovauti anoms vyskupijoms. Kaip visur kitur misijose, taip ir Kinijoje buvo stengiamasi išauklėti pakankamą skaičių vietinių kunigų ir jiems pavesti tolimesnį savo krašto apaš-tolavimą. Jau Pijus XI 1926 X 22 Romoje savo rankomis pakonsekra-vo 6 kinus vyskupus, o prieš komunistų įsigalėjimą Kinijoje buvo jau 27 vietiniai vyskupai, 2.557 vietiniai kunigai ir 5.112 kinų vienuolių seserų. Tap buvo pasodinta daug žadanti dieviškojo vynmedžio atžala, bet netrukus' užėjo didžiulė audra...
Skaityti daugiau...
 
VIZITAS PAS JAUNĄ DAILININKĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Henrikas Nagys   

Vytautas   Remeika

Biografija:
Vytautas Remeika gimė 1930. IX. 2 Radviliškyje. Vidurinius mokslus ėjo Radviliškyje. 1947 įstojo Taikomosios Dailės insti-tutan Freiburg i. Br. Vokietijoje. Lanke iki 1950 (paišybą pas Kasiulį, Jonyną, Krivicką; keramiką pas Marčiulionienę ir Bakį). 1950 atvyko Montrealin,
Kanadon, ir 1952-57 tęsė studijas (tapybą ir paišybą) Ecole des Beaux-Arts. Dalyvavo lietuvių ir Montrealio miesto apžvalginėse parodose.

Ilgos, gilios žiemos pėdsakų jau nebesimatė švento Lauryno upės pakrantėse. Pro pradedančius lapoti medžius žėrėjo gegužio saulėje platūs ir sraunūs vandenys. Ant akmenų žaidė vaikai ir paukščiai, ir vienplaukiai meškeriotojai žiūrėjo į plūdes.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI LEIDINYS PDF Spausdinti El. paštas
Art Gallery of "Čiurlionis". Duodamas Čiurlionio Meno Galerijos Čikagoje vaizdas. 36 p. didelio formato. Leidinys gausiai iliustruotas paveikslų ir su Galerija susijusių iškilmių nuotraukomis. Išleido Lithua-nian American Art Club.

ANTANAS MACEINA, DIDŽIOJI PADĖJĖJA, šv. Mergeles Marijos būties ir veiklos apmąstymas. Išleido prel. Pr. M. Juras. Putnam, Conn. 1958 m., 234 psl. Kaina $3.00.
PRANAS NAUJOKAITIS, UPELIAI NEGRĮŽTA Į KALNUS. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas, Chicago, 1959. 510 psl. Kaina $5.00.
SIMAS MIGLINAS, LIETUVA SOVIETINES AGRESIJOS DOKUMENTUOSE. Išleido Tremtis, Memmingen, 86 psl.
Tautos Praeitis. Istorijos ir gretimųjų sričių neperiodinis žurnalas. Tomas I. Knyga I. Redaktorius Č. Grin-cevičius. Chicago, 1959 m., 164 psl. Kaina $3.00.
Skaityti daugiau...
 
ATSKIRŲ KOLONIJŲ VAIDMUO BENDRAJAME BARE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J.A.   

(Vietoj korespondencijos iš Bostono)

Kova už lietuvybę vyksta įvairiuose lygiuose. Pirmoji šios kovos arena yra šeima. Joj yra lemiama, ar jaunoji karta išauga tėvų kovos tęsėja ar nuo jos nusisuka. Jei vaikai išauga ne tokie, kokių tėvai nori, tenka tik save pačius kaltinti. Vaikai nėra kalti, bet tėvai yra kalti už savo vaikus. Neteisu savo kaltę dangstyti "aplinkybėmis". Šeima yra pagrindinė aplinka, kurioj vaikas bręsta. Jei šeimoj yra lietuviška dvasia, tos dvasios išauga ir vaikai. Tik labai jau negabus vaikas nepajėgia dviejų kalbų išmokti. Jei kieno vaikai nėra psichiškai atsilikę ir apskritai yra normalių gabumų, tėra tėvų kaltė, kad vaikai jų kalbos ne-beišmoksta ir jos nebevartoja. Taip atsitinka tik tose šeimose, kur patys tėvai yra apkiautę ar ištižę. Kur tėvai turi kantrybės rūpintis, kad namuose ir savo tarpe vaikai kalbėtų jų kalba, ten nėra reikalo nuo savęs kaltę versti "aplinkybėms". Aplinkybės visiems tos pačios, Jei vienų vaikai įugdomi į lietuvybę, o kitų ne, tai tik dėl to, kad vienose šeimose buvo rūpinamasi vaikų lietuviškuoju auklėjimu, o kitose nebuvo.

Šeimai tenka pagrindinis vaidmuo. Bet nė šeima nėra visagalė. Tėvai gali atsakyti už vaiką tik tol, kol jis yra vaikas. Vaikystėj įdiegtas lietuviškas nusiteikimas gali išsiskleisti sąmoningu nusistatymu tik tuo atveju, jei iš šeimos išeinama ne j svetimą aplinką, o savą bendruomenę. Niekas izoliuotai negali lietuvybės išlaikyti, reikia jai išskleisti atitinkamos bendruomenės. Tokią bendruomenę sudaro visos lietuviškosios organizacijos. Visos jos yra prasmingos tiek, kiek jos gyvai vykdo savo uždavinius. Turime pakankamai organizacijų. Kitas yra klausimas, ar visos jų iš tiesų yra gyvos. Jų tarpe yra ir tokių, kurios iš tiesų tik vegetuoja. Tokios organizacijos virsta žaizda lietuviškajame organizme: atitinkami uždaviniai, pasiimti tos ar kitos organizacijos, lieka nevykdomi. Todėl yra visiems lygiai svarbu, kad visos mūsų organizacijos būtų gyvos.
Skaityti daugiau...
 
BENDRUOMENĖ PASISAKO PDF Spausdinti El. paštas
JAV Lietuvių Bendruomenės apylinkių bei apygardų atstovų ir centrinių organų visuotinis suvažiavimas, įvykęs 1959 m. rugsėjo 5-6 dienomis Detroite, išklausęs pranešimų ir dalyvių pasisakymų įvairiais bendruomeninės veiklos klausimais, priėmė eilę rezoliucijų.

1.    Lietuvių Bendruomenė, būdama prigimtinė institucija, demokratiniais pagrindais tejungia visus lietuvius ir jų organizacijas bendriesiems tautiniams tikslams siekti.

2.    Tegul visos Lietuvių Bendruomenės institucijos ko aktyviausiai siekia lietuvybės ugdymo tikslų. Ypatingą dėmesį teskiria toms Lietuvos laisvinimo, kultūrinės ir socialinės veiklos sritims, kuriomis šiuo metu niekas nesirūpina arba nepatenkinamai rūpinasi. Tebus ateinama į talką visoms lietuvių institucijoms, kurios
vaisingai dirba reikšmingus darbus lietuvių tautos gyvybei ir klestėjimui.

3.    Gyvybingai būtinas Lietuvos laisvinimo veiksnių planų ir darbų derinimas. LB Centro Valdyba, susitarusi su PLB Valdyba, tesiima visų įmanomų žygių bei pastangų tų veiksnių veiklos darnai įgyvendinti.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Rugsėjo 23 d. Čikagoje įvyko Kunigų Vienybės seimas, kuriuo paminėta šios organizacijos 50 metų jubiliejus. Lietuvių kunigų telkimu į bendrą pastoracinį ir lietuvišką darbą jau sielojosi kun. A. Burba 1895 m. Tačiau Kunigų Vienybės organizacija buvo formaliai įsteigta kiek vėliau — 1909 m. gegužės mėnesį Niujorke. Iniciatorių eilėse matome žymius ano meto veikėjus kunigus: Stasiukyną, Kaupą, Kriaučiūną, Saurusaitį ir kt. Šios lietuvių dvasiškių organizacijos reikšmė emigracijoje yra labai žymi. Tai vadovaujančių jėgų sambūris lietuvių katalikų gyvenime. Besikuriančios Lietuvos rėmimas, jos palaikymas, atgavus laisvę, spauda, šalpa, mokyklos yra Kunigų Vienybės pagrindiniai darbo laukai. Šiai organizacijai vadovauti seime perrinktas kun. J. Ce-pukaitis iš Filadelfijos, šiuo metu Kunigų Vienybė leidžia dvasinio pobūdžio žurnalą Lux Christi.
•    Lietuvių pranciškonų provinciolas Tėv. Viktoras Gidžiūnas mokslo reikalais Ordino centrinės vadovybės pakviestas į Romą. Jo vieton trimečiui užbaigti paskirtas provinciolu Tėv. J. Gailiušis, šias pareigas jau ėjęs šešerius metus. Tėv. Viktoras Gidžiūnas pasižymėjo istorijos mokslo šakoje, paskelbdamas kelias studijas lietuvių ir lotynų kalbomis. Italijon jis išvyko  rugpjūčio 26 d.
Skaityti daugiau...
 
Skelbimai ir leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
"AIDŲ"   PREMIJA   UŽ   LITERATŪRĄ

Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas pranciškonų, pamečiui skiria po vieną $500.00 premiją ui vertinimo komisijos geriausiu pripažintą grožinfs literatūros ir mokslo veikalą, šiuo skelbiama jos taisyklės:
1.    1960 metais penktą kartą premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar dramą.
2.    Už komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
3.    Premijos komisija vertins 1958-1959 m. viešumoj pasirodžiusius nepremijuotus grožines literatūros kūrinius ir tais metais parašytus, bet dėl dabartinių sąlygų negalėjusius būti išspausdintais. Premijos komisijai neatsiųsti kūriniai nebus vertinami.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai