Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1959 m. 9 lapkritis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Vytautas Volertas — Veikla ir bendruomenė ..................................................................................... 369
J. Augustaitytė - Vaičiūnienė — Nebaigti vainikai, Baigiasi diena, Sesuo, Kelione  (eil.) ............... 375
Z. Ivinskis — Lietuvos valstybės galybes kūrėjas, Didysis Gediminas   (1316-41) ......................... 376
Kotryna Grigaitytė — Išvarytosios žodis ............................................................................................ 383
Stasius Būdavas —  Rūsti siena .......................................................................................................... 384
Aleksandras  Radžius — Amžinybės dvaras, Maldininkų kelionė, Viešpaties vitražas  (eil.) ......... 387
Antanas Maceina — Nusidėjėlio tragiką pagal  Dostojevskio veikalą "Nusikaltimas ir bausmė"  388
Pranas Naujokaitis — Išbėgo ten jievos prie  kelio,Lapkritys (eil.) .................................................. 309
Dr. P. Rėklaitis — Albertas Vesčiūnas ............................................................................................... 400
Dr. Alf. Šešplaukis — Šilerio "Demetrijus" ......................................................................................  404
Fr. Šileris — Kunigaikštis Leonas Sapiega kalba Krokuvos Seime (Iš "Demetrijaus") ................. 405

KŪRYBOS  PASAULYJE
KNYGOS IR ŽURNALAI
V. Trumpa — Kipro Bielinio atsiminimų pirmas tomas ...................................................................... 408

RELIGINIS GYVENIMAS
J. Gr. — Protestantų balsas dėl švč. Marijos ..................................................................................... 410

MOKSLAS
A.  Mažiulis — Lietuvos tautotyrininko sukaktis  (dr. J. Baliui penkiosdešimt) .............................. 411

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Anicetas Tamašaitis, S. J. — Maritainas ir krikščioniškoji kultūra .................................................. 413
Konkursas kantatai parašyti ................................................................................................................ 415

Įvykiai .................................................................................................................................................... 416
Skaityti daugiau...
 
VEIKLA IR BENDRUOMENĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS VOLERTAS   
Išskirtinė padėtis

Normalaus gyvenimo kraštuose ir pastoviais laikais žmonių rūpesčiai nėra dideli. Lieka tik pasistengti, kad susikūrus kiek galima lengvesnes sąlygas: augštesnį atlyginimą ir parankesnį darbą, dailesnį drabužį ir saldesnį kąsnį. Kas turi platesnį sielos pasaulį, nesunku ir jį užpildyti. Maldos namai ir žaidimai, menas ir pramogos pasiekiami be didelių kliūčių. Mokslo, garbės ir įtakos j ieškoma tik dėl to, kad lengviau prasivertus ar troškimus patenkinus.

Mūsų siekimai yra gerokai platesni. Šalia asmeniškos aplinkos, kuriai esame verčiami skirti daug daug dėmesio, turime ir visuomeninio pobūdžio įsipareigojimų: politiniai ir kultūriniai uždaviniai, tautinės gyvybės išlaikymas, artimųjų šalpa. Nors šios apraiškos nėra išskirtinai užtinkamos lietuviškoj visuomenėj, jų sprendimo būdas mūsų tarpe yra kitoks, kaip reguliariam kely esančiose tautose. Normalioje valstybinėje santvarkoje politika, kultūra, tautinės sąmonės vystymas ir šalpa yra supro-fesinti užsiėmimai. Vidaus ir užsienio reikalais besirūpiną pakankamai atlyginami. Kūrėjui, švietėjui ir dvasiškiui pragyvenimas užtikrintas. Net ir vargingųjų pastogę praskaidrinti besistengia nėra palikti tuščiomis rankomis. Tačiau mes esame aplinkybių verčiami šiais uždaviniais rūpintis šalia kasdieninių darbų, gerai suprasdami ir žinodami, kad minėti reikalai yra ne pramoga, bet tautiniai įpareigojimai, už kuriuos atlyginimo beveik nėra.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. AUGUSTAITYTĖ - VAIČIŪNIENĖ   
NEBAIGTI VAINIKAI

Mes jų nupinti negalėsim niekad:
Įtikino  šalna,  sužeisdama  gėles.
Vien atminimų nuotrupas paliekat —
Bespindinčias  ant  skruostų  ašaras   kelias.

Juokaudami  išeiname  prieš  vėją,
Sugrįžtame tuščiom pakrantėm vakare...
Praeina nuogas medis ir įspėja —
Apvilkt jį niekados nebus valia.

Ir vainikus nepabaigtus paliekam
Šventorių prieangiuos ar kriptose šeimų.
Jie apdulkėję, neįdomūs niekam
Užgrūdintu   rytojaus   žodžio   laukimu.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS VALSTYBĖS GALYBĖS KŪRĖJAS DIDYSIS GEDIMINAS (1316-41) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Z. IVINSKIS   
1. GEDIMINO VALDYMO PRADŽIA IR JO KRIKŠTO KLAUSIMAS.

Po Mindaugo ir Traidenio Gediminas buvo pirmasis valdovas, kuris Lietuvą padarė stipria ir galinga valstybe. Daugelis jo žygių dėl šaltinių trūkumo liko menkai težinomi, o kartais tik šiek tiek nujaučiami. Megzdamas plačius santykius, jis pakėlė savo valstybės reikšmę kaimynuose ir padarė ją žinomą visoje Europoje. Bendraudamas su artimomis krikščioniškomis valstybėmis, Gediminas užmezgė ryšius ir su Apaštalų Sostu. Tik jis neturėjo Mindaugo sėkmės, nes pats nesiryžo krikštytis. Gediminas, nors amžininkų raštuos ir kronikose, kaip ir jo sūnūs (Algirdas ir Kęstutis), dažnai buvo vadinamas "rex", tačiau karaliaus titulo palikuonims neišlaikė, juo labiau, kad Gedimino anūkas karaliaus garbę priėmė kaimyninėje Lenkijoje, Lietuvos valdovui pastoviai tepalikdamas didžiojo kunigaikščio titulą.

Eilė kitų Gedimino atliktų darbų Lietuvai turėjo ilgo patvarumo. Vieną iš savo pilių, būtent Vilnių, Gediminas padarė vyriausiu Lietuvos miestu, mūsiškai tariant, sostine. Prie Gedimino įpėdinių tik tas, kas valdė Vilnių, skaitėsi vyresniu už kitus, t.y. didžiuoju kunigaikščiu. Todėl Kęstutis ir Algirdas, norėdami paimti vyriausią valdžią, iš Vilniaus šalino brolį Jaunutį. Kęstutis vyriausiuoju Lietuvos valdovu tetapo 1381, kai pats, išvaręs Jogailą, atsisėdo Vilniaus pilyje. Ir Vytautas įgijo didžiojo Lietuvos kunigaikščio titulą, kai 1392 gavo vyriausią Lietuvos miestą Vilnių; taip ėjo ir toliau.

Gediminas išgarsėjo kaip sėkmingas rytinių rusų žemių jungėjas prie Lietuvos. Jis pajungė Lietuvai į Kijevą krypstančias Pinsko ir Turo-vo kunigaikštijas. Jo įtaka kilo ir Smolensko kunigaikštijoje. O išplėsdamas santykius su Pskovo ir Didžiuoju Novgorodu, Gediminas vykdė savo antimaskvinę politiką. Tad jo globos jieškojo ano meto Maskvos priešai. Vieni iš tokių buvo Volgos augštupyje Tvėrės kunigaikščiai, kurie, kaip Maskvos varžovai, pastoviai palaikė draugišką sąlytį su Gediminu ir jo įpėdiniais. Jo nustatyta politinė programa ilgam paliko Lietuvos ateičiai. Gediminas vėl, kaip ir Traidenis, jungė kitų baltų žemes į savo valstybę, paimdamas taip pat dalį Jotvingos. Jis prisiėmė ne tik lietuvių, "daugelio rusų", bet ir žiemgalių kunigaikščio ir "vado" titulą.1)
Skaityti daugiau...
 
IŠVARYTOSIOS ŽODIS (eil.) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KOTRYNA GRIGAITYTĖ   
Išvarėt mane iš namų,
Jūs teisūs ir be nuodėmės,
Serbentų gelstančiu taku
Sūnelis verkdams bėginės.

Aš niekad nebuvau miraže,
Tik nuotaka paika,
Kurią piršliai nugirdę veža
Vien aukso karieta.
 
O, ar paklausėt apie tai,
Kodėl aš klystkeliu suku?
Atėjo meile nelauktai,
Serbentų raustančiu taku.
 
RŪSTI SIENA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STASIUS BŪDAVAS   
IŠTRAUKA IŠ SPAUSDINAMOS KNYGOS "RŪSTI SIENA"

Pavargęs ir vėlybas ruduo buvo užgulęs jau visus žemės kraštus.
Naktis iš lėto sukosi Į dieną - tokia paniurusi, tingiai žiūrėdama pro tirštus debesų blaks-tienus, vis dar lūkuriuodama ir kažko abejodama. O iš debesų dribo sniego ir lietaus mišinys. Visas lapkričio mėnuo buvo permirkęs purvu ir lietaus žliaugtimi.
Tačiau prieš patį rytą lietus ir sniegas kiek sulėtėjo.

Ateinančią dieną Jurgis Bertašius pasitiko tomis pačiomis užmurusiomis akimis. Visą naktį jis nebuvo suglaudęs blakstieno. Kai vakare sudribo į lovą, taip iki pat ryto ir pratįsojo ant dešiniojo šono. Jo akys buvo įsikibusios į nublyš-kusį lango keturkampį, kuris dabar vis labiau švito ir platėjo.

Per visą tą laiką jis girdėjo tiktai lietaus taškenimą į lango stiklus. O dabar ten matė jau ir sniego dribsnius, kurie tuoj tirpo ir skubėjo žemyn kaip vingrūs kirminai.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALEKSANDRAS RADŽIUS   
AMŽINYBĖS DVARAS

Ugninės bitės per mėlynę skrenda,
Auksinį medų neša į erdves.
Kažkur toli jos avilį suranda
Ir laukia ten ateinančio manęs

Kažkur ten dunkso amžinybės dvaras
Nematomi  jo   bokštai,  nė   langai,
Tik spindi bičių nešamas nektaras,
Tik dūzgia jų neregimi sparnai.
Skaityti daugiau...
 
NUSIDĖJĖLIO TRAGIKA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   
PAGAL DOSTOJEVSKIO VEIKALĄ "NUSIKALTIMAS IR BAUSMĖ"

(Pabaiga)

3.   Nusidėjėlio nuotaikos
Gili priešginybė, kilusi nusidėjėlio viduje iš jo paklydimo santykiuose su būtimi, pažadina jame ištisą eilę savotiškų nuotaikų, kurios išreiškia nuodėmingą buvimą ir sykiu atskleidžia aną naikinantį tapsmą, vykstantį nebūties linkui. M. Heideggeris tiesingai pastebi, kad nuotaikos "ontologiškai nėra niekis", nors jos būtų ir praeinamiausias dalykas mūsajame buvime. Nuotaikos atskleidžia buvimo sunkumą ir sykiu jo kilnumą; jos atidaro šiurpias mūsų būties gelmes ir sykiu viliojančias jos viršūnes; jos kelia aikštėn mūsų būties tragiką ir sykiu jos palaimą. Jos yra mūsų būsenos ženklai. Kaip mes būname, pasirodo mūsų nuotaikose. Todėl kiekvienos nuotaikos sklaida veda į mūsojo buvimo sklaidą. Kiekviena nuotaika yra takas, kuriuo mūsų būtis iškopia į paviršių ir atskleidžia mums vieną arba kitą savo būseną. Kiekviena nuotaika yra gilaus mūsų gyvenimo apsireiškimas. Taip yra su mumis visais. Taip yra ir su nusidėjėliu. Nusidėjėlio būtis, pakitusi jo apsisprendime, taip pat esti apgaubiama tam tikro bendro nusiteikimo, kuris tikrovėje išeina aikštėn eile nuotaikų, atsirandančių iš nuodėmongos būties susidūrimo su pasauliu. Šių tad nuotaikų sklaida kaip tik ir veda mus į patį nuodėmingos būsenos dugną.

Pirmoji nuotaika, kuria pasiskardena nuodėminga būtis, yra pasišlykštėjimas. Raskolnikovas jau ir anksčiau gyveno šlykščioje aplinkoje. Juk jis buvo miestinis žmogus. Miestas buvo jo buvimo bei veikimo erdvė. Tuo tarpu šis žmogaus rankų padaras yra neišvengiamai susietas su šlykšti au, Degėsių ir puvėsių užterštas oras, iškraipyta ir suskurdusi augmenija, negailestingas tvankas, sunkiai paslepiami žmonių iškrypimai, nuolatinis trynimasis minioje, prabangos ir skurdo priešginybė, amžinas skubėjimas nežinia kur — tai miesto savybės, nesykį sukeliančios žmogui pasišlykštėjimo jausmą. Pastatytas ant Kaino nuodėmės, miestas pačiuose savo pagrinduose slepia šlykštumą, kurį pergyvena kiekvienas, kam tik tenka būti uždarytam į šį sąmonės sukurtą nepaprastai atvirą ir sykiu nepaprastai užsklęstą narvą. Žmogus, atvykęs iš Viešpaties gamtos į savo giminės sukurtą miestą, neišvengiamai esti pagaunamas pasibjaurėjimo ir noro kuo greičiausiai iš čia pasprukti. Ir tik begalinis gabumas prisitaikyti, tik pripratimas, tik galia neatsakyti į daugelį įspūdžių padaro miestinę būseną žmogui pakeliamą, nors jos šlykštumo ir nepanaikina.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PRANAS NAUJOKAITIS   
IŠBĖGO TEN JIEVOS PRIE KELIO

Išbėgo ten jievos prie  kelio
Baltesnės už sniegą ir šilką:
Mes patys jievų žieduose
Dainuojame, žydime, šokam,—
Pavasaris mus pabučiavo
Ir saulės gaivus spindulys.

Išsitiesė pradalgės sodrios prie upės,
Kvepėdama džiūsta žolė...
Taip šviesios mūs dienos
Džiaugsme šienapjūtės,
Kai naktis nesutemsta,
Kai skleidžiasi žiedas paparčio širdy...
Pavasaris mus pabučiavo
Ir saulės gaivus spindulys...
Skaityti daugiau...
 
ALBERTAS VESČIŪNAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. P. RĖKLAITIS   
JO TAPYBOS IR PIEŠINIŲ PARODŲ EUROPOJE PROGA

Lietuvių visuomenei Amerikoje pažįstamas dailininkas Albertas Vesčiūnas iš New Yorko jau antri metai dirba Viduržemio jūros pakrantėje. Šitų pastangų rezultatą sudaro virš 50 aliejaus darbų ir antra tiek didelio formato piešinių. Buvusio Lietuvos Respublikos pasiuntinybės attachės dail. Antano Liutkaus, iniciatyva šiais metais nuo balandžio 15 d. iki gegužės 15 d. Villefranche-Sur-Mer mieste, Prancūzijoje, "Galerie des Independents" patalpose įvyko pirma didesnė dail. Vesčiūno tapybos darbų paroda. Oficialiu parodos globėju pasirašė M. Francis Palmero, Mentono burmistras ir parlamento atstovas. Antra Vesčiūno paroda buvo suruošta nuo birželio 1 iki birželio 18 dienos Berlyno laisvojoje dalyje Kreuzbergo rotušės rūmuose Mykolo Žilinsko, meno kolekcijonieriaus, rūpesčiu ir Berlyno miesto lėšomis. Oficialiais parodos globėjais buvo Kreuzbergo burmistras W. Kressmannas ir miesto tarėjas švietimo ir meno reikalams W. Urbanas. Berlyniečiai, pozityviai nusiteikę jaunų talentų puoselėjimui, suteikė visas sąlygas parodos efektingam pastatymui. Vesčiūno darbai — 38 aliejaus paveikslai ir 15 piešinių — užpildė dvi dideles rotušės sales per du augštus. Įvadinį žodį parodą atidarant pasakė Berlyno XX amžiaus meno galerijos direktorius dr. A. Janasch.

Vesčiūno kūrybos formų kalba, kuria lietuvių dailininkas dabar atsikreipė į Europos meno areną, turi ilgą kovų ir nenuilstamų j ieškojimų istoriją sunkioje emigranto buityje.
Skaityti daugiau...
 
ŠILERIO "DEMETRIJUS" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. ALF. ŠEŠPLAUKIS   
Minėdami Šilerio 200 metų gimimo sukaktį (XI.10), prisimename ir jo "Demetrijų,"1) tą paskutinį ir nebaigtą draminį veikalą, kurs liečia ir Lietuvos istoriją.
Vos baigęs "Vilių Telį" 1804 metų pradžioj, Šileris jau tų pat metų kovo 10 d. į savo dienoraštį įsirašė, kad "pasiryžęs imtis Demetrijaus ".2)  Ryžtas turėjo būti nemažas, prisimenant rašytojo silpną sveikatą ir tą trumpą laiką, kurs jam bebuvo skirtas gyventi (mirė jau sekančių metų gegužės 9 d.). Veikalas, kurio Šileris dabar ryžosi imtis, buvo iš visai naujos srities — ligi tol, pradedant "Plėšikais" ir einant per "Wallensteiną", "Don Karlos", "Mariją Stuart," "Orleano Mergelę" ir baigiant "Viliu Teliu", siužetus buvo ėmęs iš Vakarų istorijos, dabar gi atsigrįžo į Rytus. Sritis buvo nauja, vakariečių rašytojų tuo metu meniškai mažai teapdirbinėta.3)

1.  Istorinės studijos "Demetrijui"

Tačiau Šileris, kaip žinome ypač iš "Viliaus Telio", kad ir nebuvęs vaizduojamame krašte, iš istorinių ir geografinių studijų sugebėdavo duoti tikro ir gyvo reljefingumo paveikslų. Tad ir "Demetrijui' kurti teko imtis atitinkamų Rusijos ir Lietuvos bei Lenkijos istoriją, geografiją, kultūrą nušviečiančių veikalų.
Skaityti daugiau...
 
KUNIGAIKŠTIS LEONAS SAPIEGA KALBA KROKUVOS SEIME PDF Spausdinti El. paštas
Parašė F. ŠILERIS   
(Iš Demetrijaus)

Tai štai prie ko priėjom! Ir jei niekas
Teisybės gint nestoja, ginsiu aš.
Aš tos klastos audimą suardysiu
Ir atidengsiu viską, ką žinau.
Garbingas Prime! Ką gi? Ar rimtai
Sutinkate su tuo, ar tik vaidinat?
Lengvai tuo tikite, senatoriai? Karaliau,
Nejau toks silpnas esate! Nežinote, nenorit
Žinot, kad žaislas esate gudraus vaivados
Iš Sendomiro, kurs išstatė carą šį,
Kurio garbėtroška beribė mintimis
Gėrybių pilną Maskvą ima jau?
Nejau turiu jums pasakyt, kad sandora
Tarp jųdviejų jau sutarta ir prisiekta?
Kad jis jauniausią dukrą duoda jam?
Ir taip kilni Respublika aklai
Tur pulti į pavojus šito naujo karo,
Kad tik išaugštintų vaivadą, kad jo dukrą
Tiktai cariene, karaliene padarytų?
Papirko jus visus, nupirko,
Skaityti daugiau...
 
KIPRO BIELINIO ATSIMINIMŲ PIRMAS TOMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Trumpa   

Gerai, kad garbingi mūsų atgimimo laikų veikėjai rašo atsiminimus ir juos pateikia mūsų visuomenei. Vertingi tokie atsiminimai ypač dviem atžvilgiais; pirma, iš jų galima pasimokyti, kaip ir pačiais sunkiausiais laikais tvirtos valios ir didelio ryžto žmones sugebėjo kovoti dėl savo tautos geresnio rytojaus; ir antra, tai yra svarbi medžiaga būsimam istorikui, norinčiam geriau pažinti to netolimo, bet labai svarbaus laikotarpio gyvenimą ir žmones. Šiuo pastaruoju atžvilgiu K. Bielinio atsiminimų 1 tomas apima spaudos draudimo laikus, vadinas, maždaug 1865-1904 m. laikotarpį.

Aišku, kad pats K. Bielinis, gimęs 1883 m., ne tik negalėjo vaidinti didesnio vaidmens tuo metu, bet net ir daug ko prisiminti iš tų laikų. Tikrasis to laikotarpio didvyris buvo K. Bielinio tėvas Jurgis Bielinis. Užtat imdamas tuos atsiminimus į ranką norėtum įsivaizduoti, lyg žmogus skaitytum Balio Sruogos dramą "Milžino paunksmė", kurioje veiksmas vyksta Vytauto Didžiojo šešėlyje, pačiam Vytautui tiesiogiai jame nedalyvaujant.

Tačiau tuojau pat reikia pasakyti, kad jei skaitytojas ims šią knygą su tokiu nusiteikimu, jis joje neras to, ką jis tikėjosi rasti. Nebūtų Kipras Bielinis socialistas, jeigu jis tuo keliu būtų nuėjęs. Užtat K. Bielinio atsiminimų pirmas tomas greičiau primena kito buvusio socialisto Mykolo Biržiškos knygą "Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose" (išleistą 1938 m.), negu Sruogos "Milžino paunksmę." čia, kaip ir Biržiškos atsiminimuose,   jis   ras   daug  pilkų didvyrių, daug gyvenimo smulkmenų, bet neras to didingo Jurgio Bielinio vaizdo, kurį jis buvo susidaręs iš vadovėlių ir legendų.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
LIETUVIŠKASIS   LIBERALIZMAS
Redegavo Vytautas Kavolis. Rašo: Daniela, Dranga, Girnius, Greimas, Gureckas, Jaks-Tyris, Kaupas,, Kavolis,   Rastenis,   Šilbajoris,  Trumpa,
išleido Santaros - šviesos Federacija Čikaga, 1959. 214 p.
Algimantas Mackus, JO YRA ŽEMĖ. Eilėraščiai, 92 p. Iliustravo Dalia Juknevičiūtė Išleido Santara, spaudė M. Morkūno spaustuvė. Chikaga 1959 m.
Fabijonas Neveravičius, BLAŠKOMOS LIEPSNOS. Istorinis buities romanas, I dalis, 288 p. Nidos Knygų Klubo leidinys Nr. 29, 1959m.
Ignas Šeinius, VYSKUPAS IR VELNIAS, Apysakos. Išleido "Lietuvių Dienų" leidykla, Los Angeles 1959 m. 227 p. Kaina 3 dol.
Vladas Šlaitas, ANT SAULĖGRĄŽOS VAMZDŽIO. Eilėraščiai. Didžiosios Britanijos Lietuvių Sąjungos leidinys. 1959 m. 43 p.
A. Giedrius, PASAKĖČIOS. Dailininkas — V. Simankevičius. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. Chicago, 1959. 175 p. Kaina 2 dol.
Vysk. Vincentas Brizgys: NEGESINKIME AUKURŲ. Spaudė Tėvų Pranciškonų spaustuvė. 1959 m. 212 psl.
Skaityti daugiau...
 
PROTESTANTŲ BALSAS DĖL ŠVČ. MARIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Gr.   

Vokietijos protestantų žurnalas "Sancta", leidžiamas Drezdene (Vokietijos sovietinėje zonoje) prieš keletą mėnesių paskelbė liuteronų grupes atsišaukimą, kuriame jie kviečia reviduoti evangelikų pažiūras i Švč. Mariją. Šituo atsišaukimu susidomėjo kitų kraštų tikintieji. Atrodo, kad jis žinotinas ir lietuviams. Jj čia paduodame iš prancūzų dvi-savaitraščio "Naujojo žmogaus".

"Mergelės Marijos kultas, kuris yra prasidėjęs pirmajame amžiuje ir ligi mūsų dienų nėra nutrūkęs katalikų Bažnyčioj, gavo galingą impulsą po apsireiškimų Liurde (1858) ir Fatimoj (1917). Šie apsireiškimai susilaukė pasaulinio atgarsio ir savo viršūnę pasiekė Marijos metais, paskelbtais popiežiaus Pijaus XII.

"Liurde, Fatimoj ir kitose Marijos šventovėse nešališka kritika susitiko su antgamtiniais faktais, kurie glaudžiai susiję su Mergele Marija arba per jos apsireiškimus, arba per jos užtarimą prašytomis ir gautomis stebuklingomis malonėmis. Ir šie faktai nesiduoda natūraliai išaiškinami.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
•    Vašingtone baigta statyti Jungtinių Amerikos Valstybių katalikų tautinė šventovė, skirta Nekaltai Pradėtos Marijos garbei, kuri yra šio krašto globėja. Šventovė yra viena iš didžiausių pasaulyje bažnyčių, pastatyta bendromis aukomis. Tai senovės stilių mišinys, šventovė konsekruota lapkričio 20 d. didelėmis Iškilmėmis. Apeigas atliko Niujorko kardinolas F. Spellmanas, dalyvaujant beveik visiems JAV kardinolams ir vyskupams.

•    Popiežius Jonas XXIII lapkričio 16 d. padidino kardinolų kolegiją aštuoniais naujais nariais. Tarp jų yra du amerikiečiai — arkivysk. A. G. Meyer iš Čikagos ir arkivysk. A. Muench, Vatikano nuncijus Vokietijai. Be jų, kardinolais pakelti šie dvasiškiai; arkivysk. P. Marella, nuncijus Prancūzijai, arkivysk. T. Testą, nuncijus Šveicarijai, prel. F. Morano, šv. Oficijo Kongregacijos pareigūnas, Tėv. A. Larraona (Jėzaus ir Marijos Širdžių Kongregacijos vienuolis), Vienuolių Kongregacijos sekretorius, prel. W. Heard (konvertitas iš protestantizmo), Rotos tribunolo dekanas, Tėv. A. Bea (jėzuitas), žymus mokslininkas — šv. Rašto specialistas, Biblijos Instituto Romoje profesorius. Dabar yra 79 kardinolai. Paskutinis jų, kard. F. Tedeschini, mirė lapkričio 6 d.

 
LIETUVOS TAUTOTYRININKO SUKAKTIS DR. J. BALIUI PENKIASDEŠIMT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Mažiulis   

Mūsų dienų rūškanose dažnai pamirštame tyliai dirbančiuosius, nes jie paprastai lieka nuokelyje ir nesi-maišo dienų grumtynėse. Todė1 beveik nepastebėjome šiemet trijų lituanistų profesorių sukaktuvininkų (Pr. Skardžiaus, J. Balio ir V. Maciūno), nors kiekvienas jų į lietuviškąsias dirvas giliai arklą panėręs ir visai eilei savas lituanistines žinąs perteikęs. Ir pamiršome juos tie, kurie jiems daug kuo kalti esame... Šiuo kartu sustoju ties vieno jų darbais ir sukaktimi, kai sava spauda beveik jo nepastebėjo, bet paminėjo gana tolimi kaimynai ir kartu labai artimi mūsų draugai suomiai.

Mokslo dienos
Jonas Balys gimė 1909 VII 2 d. Krasnavos viensėdyje, Kupiškio vis, Panevėžio aps. Baigęs Kupiškio vid. mokyklą, 1923 įstojo į Panevėžio mokytojų seminariją ir 1928 ją baigė. Panevėžyje jis susipažino su kraštotyros darbu, kur jau nuo 1920 veikė kraštotyrininkų būrelis, o 1924. III.15 buvo įkurta ir gimtajam kraštui pažinti draugija, kuri sekančiais metais įsteigė ir Panevėžio kraštotyros muziejų. J. Balys kraštotyriniam darbui čia palinko, rinko senienas, užrašinėjo tautosaką ir tautotyros klausimais rašinėjo "Lietuvai" ir kt. 1928 įstojo į Lietuvos univ., humanitarinių mokslų f ak., kur studijavo lituanistinius dalykus, reiškėsi stud. neolituanų tarps, telkė vid. mokyklų moksleivius į Jaunosios Lietuvos būrelius ir 1929-30 redagavo "Jaunąją Lietuvą". Gavęs švietimo m-jos stipendiją, 1930 išvyko į Austriją ir ten etnologiją studijavo Graco ir Vienos univ., parašydamas disertaciją apie šamanizmą (jos santrauka "Eranus" žurnale) pas kultūrinės istorinės etnologijos mokyklos kūrėjus prof. W. Schmidtą (1868 -1954) ir W. Koppsrsą, ir 1933m. gavo     filosofijos daktaro     laipsnį.
Skaityti daugiau...
 
MARITAINAS IR KRIKŠČIONIŠKOJI KULTŪRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Anicetas Trmašaitis, S.J.   

Nelengva būti kataliku. Nelengva būti rašytoju. Būti kataliku rašytoju dvigubai nelengva.
Maritainas,   "America,"   1952. V. 21.

Du prieštaringi žurnalai
"Tėvynes Sarge" yra prasmingas skyrius—Ryškieji Veidai. Jame prel. M. Krupavičius 1959 m. 1 (16) nr pateikia pluoštą gražios, pozityvios informacijos apie vieną ryškų krikščionijos veidą—Maritainą:
"Maritainas stambus krikščioniškosios demokratijos teoretikas ir ideologas, šioj srityj jis gal stambiausias mūsų laikų autoritetas. Liet. krikščioniškoji demokratija nemaža jo raštais yra pasinaudojusi. Už tai jam skolinga pagarbos ir padėkos, kaip ir visa pasaulio katalikija"  (81p.).

Iškėlęs didelius katalikiškosios kultūros laimėjimus mūsų šimtmetyje ir suminėjęs eilę tos kultūros atgimimo darbuotojų—Gilsoną, Mauriacą, Dawsoną, Guardinį, Bloy, Peguy, Claudelį, Chestertoną, Papinį, Mau-nierą —autorių pastebi:
"Palygindami paminėtų žmonių veiksmus ir nuopelnus katalikiškos kultūros atgimdymo ir iškėlimo darbe, neklysdami galėsime pasakyti, kad Maritaino nuopelnas kalbamajame darbe yra didžiausias. Jo raštais išsiauklėjo ir apsišvietę bei išsiugdė savo pasaulėžiūrą ištisos katalikiškos   inteligentijos kartos" (85 p.).
Skaityti daugiau...
 
Vysk. Pranciškus Ramanauskas PDF Spausdinti El. paštas
Vysk. Pranciškus Ramanauskas, spalio 15 d. miręs Lietuvoje
Velionis, kaip ir kiti Lietuvos vyskupai — Reinys, Matulionis, Borisevičius — yra komunistų žiaurumo aukos. Kritiškiausiu mūsų tautos laikotarpiu. 1946 m., vyskupas Ramanauskas buvo suimtas, kai ėjo iš Telšių katedros po mišių. Kitos suėmimo priežasties nebuvo, kaip tik sukrėsti tikinčiucsius ir paruošti dirvą tautinei bažnyčiai. Vyskupas iki Stalino mirties vargo Sibire. Grįžus jam nebuvo leista eiti pareigų. Gyveno Švėkšnoje.
Vysk. P. Ramanauskas gimė 1893 m. Betygaloje. Kunigu įšventintas 1917 m., dirbo pastoracijoje. Mėgo spaudą. Pats rašė, redagavo . . . Ati-dariur. Telšiuose kunigų seminariją, paskirtas jos profesoriumi. Vyskupu konsekruotas Kaune 1944 m. ir pa-skirta? Telšių vysk. V. Borisevičlui padėjėju. Suėmus vysk. V. Borisevičių, velionis rūpinosi jo išvadavimu. Važiavo į Vilnių teirautis, bet ten sužinojo, kad ir jo paties laukia panašus likimas. Vysk. Pranciškus Ramanauskas mirė Telšiuose, ligoninėje. Ten ir palaidotas su iškilmėmis, čia dedamoje nuotraukoje velionis yra kalinio drabužiuose.

 
KONKURSAS KANTATA! PARAŠYTI PDF Spausdinti El. paštas
Pirmosios Dainų šventės Komitetas ir Lietuvių Muzikos Komisija yra paskelbę konkursą kantatai arba kitokiam tokios pat apimties kūriniui parašyti šiomis sąlygomis:
1.    Muzikos kūrinys rašomas paties kompozitoriaus pasirinktu tekstu (pageidaujama patriotinio turinio) mišriam chorui su solistais ir akompaniamentu, išpildant trunkąs 10-15 minučių.
Konkurse dalyvauti kviečiami lietuviai kompozitoriai, bet kiekvieno kompozitoriaus prašome konkurse dalyvauti tik su vienu kūriniu.
2.    Ne kompozitoriaus ranka perpaišytas rankraštis - klavyras, pasirašytas slapyvardžiu, pristatomas ligi 1959.XII.31 šiuo adresu: Mrs. Alice Stephens, 64 East Van Buren Street, Room 514, Chicago 4, 111. Atskirame užklijuotame voke pridedamas kompozitoriaus adresas ir slapyvaržio paaiškinimas pavarde.
4.Gautus rankraščius apsvarstys jury komisija, kuri pirmoj eilėj įvertins kūrinių meninį lygį, antroj eilėj — tinkamumą mūsų sąlygoms ir išrinks kūrinį, kuris galės būti išpildomas 1961 m. II Dainų šventėj Čikagoje.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Šį rudenį suėjo 10 metų, kai "Aidai" leidžiami Amerikoje. Lietuviai pranciškonai kultūros žurnalą perėmė iš tremties 1949 m. rudenį. Sukaktį ruošiamasi paminėti specialiu numeriu, o gal ir dviem numeriais.
•    Liet. Romos Katalikų Federacijos kongresas lapkričio 27-28 d.d. į-vyko Niujorke. Pasižymėjo aktualių klausimų gvildymu ir atstovų bei svečių gausa.
•    Spalio 17-18 posėdžiavo Niujorke Vliką. sudarančių grupių atstovai. Susirinko 25. Pradžioje padaryta pranešimai iš įvairių veiklos sričių. Kalbėjo dr. A. Trimakas, V. Sidzikauskas, prel. J. Balkūnas, dr. M. Brakas ir kt. Svarstyta finansų padėtis, kultūrinių ryjšių užmezgimo su Lietuva ir pasišalinusių politinių grupių grįžimo reikalai. Atsistačius Vykdomajai Tarybai, naują palikta sudaryti Vliko prezidiumui.
•    šiemet suėjo 50 metų, kai leidžiamas dienraštis "Draugas". Sukaktis paminėta padidintu lapkričio 14 d. numeriu ir koncertu. Koncertas suruoštas lapkričio 15 d. Čikagoje. Jo programą išpildė "Čiurlionio" ansamblis.
•    Laikraščio "Darbininko" metinis koncertas ruošiamas sausio mėn. 21 d. Niujorke Webster salėje. Dainuos solistai Prudencija Bičkienė ir Arnoldas Vokietaitis.
•    Kanados Lietuvių Bendruomenės Krašto Tarybom sesija įvyko Montre-alyje lapkričio 28-29 d.d., į kurią suvažiavo visų vietovių atstovai. Suvažiavimas baigtas pasilinksminimu.
Skaityti daugiau...
 
Skelbimai ir leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
"AIDŲ"   PREMIJA    UŽ   LITERATŪRĄ

Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas pranciškonų, pamečiui skiria po vieną $500.00 premiją už vertinimo komisijos geriausiu pripažintą grožinfs literatūros ir mokslo veikalą, šiuo skelbiama jos taisykles:
1.    1960 metais penktą kartą premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar dramą.
2.    Už komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
3.    Premijos komisija vertins 1958-1959 m. viešumoj pasirodžiusius nepremijuotus grožinės literatūros kūrinius ir tais metais parašytus, bet dėl dabartinių sąlygų negalėjusius būti išspausdintais. Premijos komisijai neatsiųsti kūriniai nebus vertinami.
4.    Eilėraščių rinkinys, skiriamas premijai, turi sudaryti nemažiau 32 puslapių knygą, jeigu ji būtų išspausdinta. Novelių ar apysakų rinkinys turi būti nemažiau kaip  100 puslapių dydžio spausdintos knygos.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai