| |
|
|
9 lapkritis
|
• Vašingtone baigta statyti Jungtinių Amerikos Valstybių katalikų tautinė šventovė, skirta Nekaltai Pradėtos Marijos garbei, kuri yra šio krašto globėja. Šventovė yra viena iš didžiausių pasaulyje bažnyčių, pastatyta bendromis aukomis. Tai senovės stilių mišinys, šventovė konsekruota lapkričio 20 d. didelėmis Iškilmėmis. Apeigas atliko Niujorko kardinolas F. Spellmanas, dalyvaujant beveik visiems JAV kardinolams ir vyskupams.
• Popiežius Jonas XXIII lapkričio 16 d. padidino kardinolų kolegiją aštuoniais naujais nariais. Tarp jų yra du amerikiečiai — arkivysk. A. G. Meyer iš Čikagos ir arkivysk. A. Muench, Vatikano nuncijus Vokietijai. Be jų, kardinolais pakelti šie dvasiškiai; arkivysk. P. Marella, nuncijus Prancūzijai, arkivysk. T. Testą, nuncijus Šveicarijai, prel. F. Morano, šv. Oficijo Kongregacijos pareigūnas, Tėv. A. Larraona (Jėzaus ir Marijos Širdžių Kongregacijos vienuolis), Vienuolių Kongregacijos sekretorius, prel. W. Heard (konvertitas iš protestantizmo), Rotos tribunolo dekanas, Tėv. A. Bea (jėzuitas), žymus mokslininkas — šv. Rašto specialistas, Biblijos Instituto Romoje profesorius. Dabar yra 79 kardinolai. Paskutinis jų, kard. F. Tedeschini, mirė lapkričio 6 d.
|
|
|
LIETUVOS TAUTOTYRININKO SUKAKTIS DR. J. BALIUI PENKIASDEŠIMT |
 |
 |
 |
|
Parašė A. Mažiulis
|
 Mūsų dienų rūškanose dažnai pamirštame tyliai dirbančiuosius, nes jie paprastai lieka nuokelyje ir nesi-maišo dienų grumtynėse. Todė1 beveik nepastebėjome šiemet trijų lituanistų profesorių sukaktuvininkų (Pr. Skardžiaus, J. Balio ir V. Maciūno), nors kiekvienas jų į lietuviškąsias dirvas giliai arklą panėręs ir visai eilei savas lituanistines žinąs perteikęs. Ir pamiršome juos tie, kurie jiems daug kuo kalti esame... Šiuo kartu sustoju ties vieno jų darbais ir sukaktimi, kai sava spauda beveik jo nepastebėjo, bet paminėjo gana tolimi kaimynai ir kartu labai artimi mūsų draugai suomiai.
Mokslo dienos
Jonas Balys gimė 1909 VII 2 d. Krasnavos viensėdyje, Kupiškio vis, Panevėžio aps. Baigęs Kupiškio vid. mokyklą, 1923 įstojo į Panevėžio mokytojų seminariją ir 1928 ją baigė. Panevėžyje jis susipažino su kraštotyros darbu, kur jau nuo 1920 veikė kraštotyrininkų būrelis, o 1924. III.15 buvo įkurta ir gimtajam kraštui pažinti draugija, kuri sekančiais metais įsteigė ir Panevėžio kraštotyros muziejų. J. Balys kraštotyriniam darbui čia palinko, rinko senienas, užrašinėjo tautosaką ir tautotyros klausimais rašinėjo "Lietuvai" ir kt. 1928 įstojo į Lietuvos univ., humanitarinių mokslų f ak., kur studijavo lituanistinius dalykus, reiškėsi stud. neolituanų tarps, telkė vid. mokyklų moksleivius į Jaunosios Lietuvos būrelius ir 1929-30 redagavo "Jaunąją Lietuvą". Gavęs švietimo m-jos stipendiją, 1930 išvyko į Austriją ir ten etnologiją studijavo Graco ir Vienos univ., parašydamas disertaciją apie šamanizmą (jos santrauka "Eranus" žurnale) pas kultūrinės istorinės etnologijos mokyklos kūrėjus prof. W. Schmidtą (1868 -1954) ir W. Koppsrsą, ir 1933m. gavo filosofijos daktaro laipsnį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MARITAINAS IR KRIKŠČIONIŠKOJI KULTŪRA |
|
|
|
|
Parašė Anicetas Trmašaitis, S.J.
|
Nelengva būti kataliku. Nelengva būti rašytoju. Būti kataliku rašytoju dvigubai nelengva.
Maritainas, "America," 1952. V. 21.
Du prieštaringi žurnalai
"Tėvynes Sarge" yra prasmingas skyrius—Ryškieji Veidai. Jame prel. M. Krupavičius 1959 m. 1 (16) nr pateikia pluoštą gražios, pozityvios informacijos apie vieną ryškų krikščionijos veidą—Maritainą:
"Maritainas stambus krikščioniškosios demokratijos teoretikas ir ideologas, šioj srityj jis gal stambiausias mūsų laikų autoritetas. Liet. krikščioniškoji demokratija nemaža jo raštais yra pasinaudojusi. Už tai jam skolinga pagarbos ir padėkos, kaip ir visa pasaulio katalikija" (81p.).
Iškėlęs didelius katalikiškosios kultūros laimėjimus mūsų šimtmetyje ir suminėjęs eilę tos kultūros atgimimo darbuotojų—Gilsoną, Mauriacą, Dawsoną, Guardinį, Bloy, Peguy, Claudelį, Chestertoną, Papinį, Mau-nierą —autorių pastebi:
"Palygindami paminėtų žmonių veiksmus ir nuopelnus katalikiškos kultūros atgimdymo ir iškėlimo darbe, neklysdami galėsime pasakyti, kad Maritaino nuopelnas kalbamajame darbe yra didžiausias. Jo raštais išsiauklėjo ir apsišvietę bei išsiugdė savo pasaulėžiūrą ištisos katalikiškos inteligentijos kartos" (85 p.).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Vysk. Pranciškus Ramanauskas |
|
|
|
 Vysk. Pranciškus Ramanauskas, spalio 15 d. miręs Lietuvoje
Velionis, kaip ir kiti Lietuvos vyskupai — Reinys, Matulionis, Borisevičius — yra komunistų žiaurumo aukos. Kritiškiausiu mūsų tautos laikotarpiu. 1946 m., vyskupas Ramanauskas buvo suimtas, kai ėjo iš Telšių katedros po mišių. Kitos suėmimo priežasties nebuvo, kaip tik sukrėsti tikinčiucsius ir paruošti dirvą tautinei bažnyčiai. Vyskupas iki Stalino mirties vargo Sibire. Grįžus jam nebuvo leista eiti pareigų. Gyveno Švėkšnoje.
Vysk. P. Ramanauskas gimė 1893 m. Betygaloje. Kunigu įšventintas 1917 m., dirbo pastoracijoje. Mėgo spaudą. Pats rašė, redagavo . . . Ati-dariur. Telšiuose kunigų seminariją, paskirtas jos profesoriumi. Vyskupu konsekruotas Kaune 1944 m. ir pa-skirta? Telšių vysk. V. Borisevičlui padėjėju. Suėmus vysk. V. Borisevičių, velionis rūpinosi jo išvadavimu. Važiavo į Vilnių teirautis, bet ten sužinojo, kad ir jo paties laukia panašus likimas. Vysk. Pranciškus Ramanauskas mirė Telšiuose, ligoninėje. Ten ir palaidotas su iškilmėmis, čia dedamoje nuotraukoje velionis yra kalinio drabužiuose.
|
|
KONKURSAS KANTATA! PARAŠYTI |
|
|
|
Pirmosios Dainų šventės Komitetas ir Lietuvių Muzikos Komisija yra paskelbę konkursą kantatai arba kitokiam tokios pat apimties kūriniui parašyti šiomis sąlygomis:
1. Muzikos kūrinys rašomas paties kompozitoriaus pasirinktu tekstu (pageidaujama patriotinio turinio) mišriam chorui su solistais ir akompaniamentu, išpildant trunkąs 10-15 minučių.
Konkurse dalyvauti kviečiami lietuviai kompozitoriai, bet kiekvieno kompozitoriaus prašome konkurse dalyvauti tik su vienu kūriniu.
2. Ne kompozitoriaus ranka perpaišytas rankraštis - klavyras, pasirašytas slapyvardžiu, pristatomas ligi 1959.XII.31 šiuo adresu: Mrs. Alice Stephens, 64 East Van Buren Street, Room 514, Chicago 4, 111. Atskirame užklijuotame voke pridedamas kompozitoriaus adresas ir slapyvaržio paaiškinimas pavarde.
4.Gautus rankraščius apsvarstys jury komisija, kuri pirmoj eilėj įvertins kūrinių meninį lygį, antroj eilėj — tinkamumą mūsų sąlygoms ir išrinks kūrinį, kuris galės būti išpildomas 1961 m. II Dainų šventėj Čikagoje. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
