Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1959 m. 10 gruodis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Vysk. V. Brizgys —  Kristaus  gimimo  šventės  mintys .......................... 417
Mirė arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas ........................... 420
Z. Ivinskis — Lietuvos valstybes galybes kūrėjas Didysis Gediminas .. 422
Mykolas  Vaitkus — Eilės ................................................................. 428-431
Dr. Jonas Grinius — Milašiaus kūryba .................................................... 432
Vytautas  Mačernis — Sonetas ................................................................ 433
P r. Skardžius — Alkas ir krienas ............................................................. 439
Jonas  Matusas — Kaip seni lietuviški kryžiai ir koplytstulpiai? ........... 445
Pro f.   Steponas   Kolupaila  —   Kelios   mintys   apie Nerį - Viliją ...... 448

KŪRYBOS    PASAULYJE
KNYGOS IR ŽURNALAI
Pr. Naujokaitis — Antano Vaičiulaičio pasakos ....................................... 452
L. Dambriūnas — Naujas veikalas apie Maritaino politinę filosofiją ..... 453

MOKSLAS
Marija Varnienė — XII Tarptautinis Montessori   kongresas ............... 454
Viktoras Gidžiūnas — šv. Rašto studijų dienos Romoje ......................... 455

MENAS
M.  Šileikis — šešių menininkų skirtingi keliai ........................................ 456

RELIGINIS GYVENIMAS
J. Gr. — Protestantų balsas dėl švč. Marijos ...................................  410
J. R. Katalikiškos organizacijos tarptautinėje plotmėje .......................... 457

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Anicetas  Tamošaitis, S. J. — Maritainas ir krikščioniškoji kultūra .....  459
J. Zg. — A.L.R.K. Federacijos 35-tasis kongresas .................................. 460

PASTABOS:
Juozas  Tininis — Etruskai mums negiminingi ......................................... 462
Ostrauskas — Apie vieną Salomėjos Neries dvieilį ................................ 462
Skaityti daugiau...
 
KRISTAUS GIMIMO ŠVENTĖS MINTYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYSK. V. BRIZGYS   

Kiekvienais metais Kristaus gimimo šventės proga krikščioniškasis pasaulis parodo daug pasitenkinimo savo krikščioniškumu, daug prieteliškumo vieni kitiems, daug kilnios širdies artimo meilės darbų keliu. Šalia viso to sukeliama nemaža ir tokio triukšmo, kuris su Kristaus atėjimu neturi nieko bendro, iš kurio daug kas medžiagiškai pasipelno. Visko buvo ir praeityje, bet ir mūsų laikais Kristaus atėjimo tikslų prisiminimas tame nekrikščioniškame triukšme pradėjo nublukti. Tačiau tai nėra visuomenės nuotaika. Krikščioniškoji visuomenė su džiaugsmu sutiko iniciatyvą ar šūkį: "Grąžinti Kristų į Jo gimimo šventę". Šiais metais turime ypatingų paskatinimų ir ypatingų dar labiau susidomėti priežasčių tuo Kristaus grąžinimu ir į šventes ir į visą viešąjį gyvenimą.

Kristus atėjo grąžinti žmogaus pirmykštės ramybės, prarastos per nuodėmę. Grąžinti ramybės sielon, mintysna, šeimos pastogėn, visuo-menėn. Ramybė yra geros valios žmogaus privilegija: kas turi gerą valią, randa visokią ramybę. Gera valia pašalina neaiškumus, nesusipratimus, žmones sujungia, atneša gyvenimo jaukumą. Pikti žmonės neretai suardo ir sau ir geros valios žmonių viršinio gyvenimo ramybę. Jie tačiau nepajėgia suardyti geros valios žmogaus vidinės ramybės. Kur nėra geros valios, ten negali būti jokios ramybės ir jokios vienybės, nes bloga valia suardo vienybę ir ramybę pačiame individe. Kristus atėjo, kad mes būtume viena, kaip jis yra viena su savo Tėvu (plg. Jon. 17,11,22). Kristus mirė kryžiaus mirtimi, kad, ant kryžiaus iškeltas, mus patrauktų prie savęs (plg. Jon. 12,32). Ir apaštalų darbas bei jų mirtis buvo tuo pačiu tikslu — visa patraukti prie Kristaus (plg. Efez.-1.10).
Skaityti daugiau...
 
MIRE ARKIVYSKUPAS METROPOLITAS JUOZAPAS SKVIRECKAS PDF Spausdinti El. paštas
A. A.
ARKIVYSKUPAS METROPOLITAS JUOZAPAS  SKVIRECKAS ( 1873. IX. 20 - 1959. XII. 3 )

VELIONIES PATEIKTA BIOGRAFIJA "AIDAMS" 50 M. KUNIGYSTĖS
JUBILIEJAUS PROGA

Juozapas Jonas Skvireckas, Kauno Arkivyskupas Metropolitas, gimė 1873 metais mažame Pašiliečių kaimelyje, rugsėjo 20 d. ir buvo pakrikštytas parapijiniame Pumpėnų šventnamyje, Lietuvoje.
Sutvirtinimo sakramentą su Jono vardu jis priėmė iš Žemaičių pavyskupio Aleksandro Beresnevičiaus Krinčine.
Juzės, kaip jis anuomet buvo vadinamas, tėvai buvo Vincentas -Povilas, Justino, gimusio Pasvalio parapijoje, sūnus, Skvireckas ir Elzbieta Krasauskaitė, gimusi Krinčino parapijoje, Girsūdų kaime.

Vincento tėvas Justinas buvo kaimo puodžius. Mirdamas 1851 m. jis paliko savo amatą ir trijų hektarų ūkelį savo vyriausiam 15 metų sūnui Vincentui. Jį ir jo jaunesniuosius brolius bei seseris augino velio-nies našlė Salomėja Juknaitė, mirusi 1873. VI. 16.

Vedęs Vincentas Skvireckas, jau gimus sūnui Juozapui, sukeitė savo ūkelį su žmonos brolio valdomu nemažu, arti 30 ha., ūkiu, prisiėmęs išmokėti iš to ūkio dalis kitiems šeimos nariams, ir persikėlė čia gyventi.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS VALSTYBES GALYBĖS KŪRĖJAS DIDYSIS GEDIMINAS (1316-41) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Z. IVINSKIS   
(Pabaiga)
 
3. GEDIMINO LAIMĖJIMAI RYTUOSE IR JO VALSTYBĖS PAVELDĖTOJAI.
Lietuviai, vakaruose gindami kiekvieną žemės pėdą, kryžiuočiams turėjo užleisti kitų baltų kilčių plotus ir pačias Nemuno žiotis. Bet rytų erdvėje turėjo kiek geresnes sąlygas. Totorių jungo besibaiminančios rusų žemės neturėjo trečio pasirinkimo. Joms beliko arba patekti po totorių priespauda, arba tapti dalimi Lietuvos valstybės, kuri užimtose rytinių slavų žemėse paprastai neįvesdavo naujenybių, palikdama viską "po senovei". Iš čia suprantama, kodėl rusų žemės be pasipriešinimo pasiduodavo lietuvių valdžiai, arba priimdavo iš Lietuvos atsiunčiamus kunigaikščius.

Lietuvos valstybės plėtimasis į rytus, prasidėjęs visas šimtmetis prie Gedimino pirma takų, nesustojo dar visą šimtmetį ir po jo mirties. Gediminas ir jo sūnus Algirdas rytuose daugiau turėjo pasisekimo. Tvirtindamasis vis tolyn plotuose į rytus nuo Augštaičių, Gediminas užėmė sritis apie Drucką ir Minsko kunigaikštiją. Čia jis savo valstybės ribas išplėtė iki Dniepro vidurupio. Pačioje savo valdymo pradžioje jis į-kėlė koją į 13-jo amž. karuose sunaikintų jotvingių žemes, į Podíase — kartais Podla-chija ar Palenkė vadinamą.1) Podíase iki tol buvo Volinijos kunigaikščių valdžioje. Vienam iš jų susijungus su Prūsų ordinu prieš Gediminą, šis atėmė Brastos (Lietuvos) sritį ir atidavė ją valdyti savo sūnui Kęstučiui. Įsigalėjęs Pod-lasėje, Gediminas užvaldė dar Bugo srityje miestus Mielniką, Kamenecą (Lietuvos), Ko-brynių. Traidenio laikinai buvęs užimtas Dro-hičinas vėl trumpą laiką pateko Lietuvos valdžion.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MYKOLAS VAITKUS   
RUDENS IMPROVIZACIJA
Ir mirksniai — kaip gėlės, ir toliai — kaip
puokštė..
Šypsai užsimerkęs.. Pravirkti gal trokšti?
Taip gera... Taip kvaila... Nebūto ilgiesi..
Ir atdūsio aidas sužvilga taip šviesiai..

Plevena pasaulis, grožybe apsvaigęs..
Neverki, keleivi, kad puotos greit baigias:
te amžiai  banguoja,  te  grožis jiems švyti,
kai lenkiasi žemėn žiedeliai nuvytę..

JAZMINAS

Jazmino žvaigždės palinkę į vandenį,
kur vos liūliuoja gėlėtąjį skendenį,

ir nužydėję vainiklapiai snaigėmis
sklenda ir krinta, kuždėdami:  Baigiamės..

Krinta kaip svajos į tylųjį duburį,
kur atminimas vainikan jas suburia

ir, kai žiemužė apgaubia, mum paseka
amžiais jaunutę gėlėtąją pasaką,

kur net ant kapo išaugs mum kaip jazminas,
amžiną svają grožybe įprasminąs.
Skaityti daugiau...
 
MILAŠIAUS KŪRYBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė D R. J. GRINIUS   
Prieš dvidešimtį metų, 1939 m. kovo mėn. 2 d., Fontainebleau miestely, netoli Paryžiaus, mirė Oskaras Vladislovas Milašius. Šito lietuvio patrioto ir prancūzų poeto mirties sukaktis šiemet prancūzų buvo minima Paryžiuje ir kitur ne vieną kartą viešuose susirinkimuose ir žurnaluose. Milašiaus mirties sukakties viešą mi-rėjimą Paryžiuj taip pat suruošė Lietuvos atstovo Prancūzijoj dr. St. Bačkio suorganizuotas komitetas. Šito minėjimo proga buvo išspausdintas net specialus leidinys, kuriame sutelkta apie Milašių gana įdomios medžiagos. Tik grynai lietuviškoj visuomenėj ši Milašiaus mirties sukaktis nerado didesnio aido. Man neteko pastebėti, kad šią sukaktį būtų plačiau minėję platesni lietuvių sambūriai Europoje ar Amerikoje. Gal dvidešimties metų sukaktis lietuviams atrodė per menkas laiko tarpas, o gal jau žmonės spėjo užmiršti, kad toks neeilinis žmogus gyveno ir nusipelnė Lietuvai ir Prancūzijai. Tačiau tai nekliudo mums prisiminti šį žymų  asmenį  ir jo  kūrybą.

Kalbėti apie Milašių nėra lengva. Pirmiausia, jis mūsų mažai pažįstamas. Visi Milašiaus kūriniai yra parašyti prancūziškai, o lietuviškai tėra išverstų tik keliolika eilėraščių ir jo misterija "Miguel Manara". Tiesa, apie Milašių lietuviai jau yra parašę keturias disertacijas, tačiau dvi jų neišspausdintos, o dvi menkai paplitusios lietuviuose. Antra sunkenybė kalbėti apie Milašių trumpai yra man subjektyvinė, nes per trisdešimtį metų nuo mano disertacijos apie Milašių man yra tekę keletą kartų viešai pasisakyti. Todėl yra sunku surasti naują įdomų jo kūrybos aspektą, apie kurį nebūtų buvę rašyta. Trečia, kalbant ir rašant apie Milašiaus poeziją, man atrodo, būtina paliesti ir jo asmenį, nes reto poeto kūryba tėra taip glaudžiai susijusi su asmens egzistencine kova, kaip Milašiaus. Be abejo, kalbėti apie jo asmenį nėra esminė sunkenybė, bet tai verčia visą straipsnį schematinti.
Skaityti daugiau...
 
SONETAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS MAČERNIS   
Praeinančiam pasaulyje praeisiu,
Kasdien suduždamas, bet išdidus;
Mylėdamas skurdžiosios žemės vaisių,
Ir moteris, ir saulę, ir sapnus.

Kaip svečias, pakviestas į šventę šviesią,
Aš paragausiu, vynas ar svaigus,
Aš tik gėlių spalvom pasigėrėsiu,
Savin giliai įkvėpsiu jų kvapus;

Ir mylimos nerūpestingą veidą
Lengvai palietęs pirštais  virpančiais
Triukšmingai muzikai aplinkui aidint,

Ir atsisveikinęs tik mostu su svečiais,
Palikęs žiburius toliau jų šventei degti
Išeisiu vienišas į amžinąją naktį

Iš Kazio Bradūno suredaguoto mirusio poeto eilių  rinkinio.

 
ALKAS IR KRIENAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PR. SKARDŽIUS   
Mūsų kalba yra tam tikras mūsų praeities kultūros atspindys. "Šių dienų kalboje, — rašo K. Būga, — atsispindi praeitasis žmogaus gyvc nimas, visa jo senovė. .. Kiekvienas kalbos žodis, būdamas pirma gyvenusių žmonių kartų padaras, yra mums istorijos dokumentas, šį tą pasakąs apie žmogų, to žodžio darytoją, ir jo gyvenimą" (Aisčių praeitis vietų vardų šviesoje. 1924, 1 psl.). Bet tas žodis ką nors tikro apie mūsų žilą senovę pasako tik tada, kada jis gerai paliudytas, žinoma jo tikroji reikšmė ir jos raida. Dar daugiau tas pat žodis įgauna mokslines vertės, kada jo lytį ir reikšmę patvirtina ne tik mūsų, bet ir kitų giminingų kalbų duomenys ir iš dalies tai dar paremia kitų artimesnių sričių (proistorės, archeologijos, istorijos, tautosakos ir kt.) potyriai.

Čia esu pasiryžęs pasvarstyti du mažiau žinomus žodžius — alkas ir krienas, kurie, nors Liet. Enciklopedijoj jau iš dalies ir aprašyti, ligšiolinėj mūsų spaudoj (išskyrus J. Baldžiaus padriką krieno nagrinėjimą jo "Pirktinėse vestuvėse", 1935 m. išspausdintose "Darbuose ir Dienose") plačiau ir nebuvo paliesti iš kalbinės pusės.
Skaityti daugiau...
 
KAIP SENI LIETUVIŠKI KRYŽIAI IR KOPLYTSTULPIAI? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS MATUSAS   
Pirmutinė istorinė žinia yra iš 1534 m. Ji aiški ir Įsakmiai dokumentuota. Išspausdinta "Lietuvos Metrikos" dalyje, redaguotoje Dov-nar-Zapolskio, pp. 72-73 (Moskva 1897, ser. "Dokum. Mosk. Arch. Minister. Justicii, t. IX-XI).

Vienas kryžius stovi ant kelio Onuškis -Trakai prie pat Onuškio dvaro (ulicoju Troc-koju až do križa); antras — tarp Onuškio -Daugų (až do križa drugogo, kotoryj stoitj na doroze Dovkgovskoj); ir trečiasis — prie Dusmeniu (križa, kotoryj stoit pod konec ulicy) Tik dešifruotojas - redaktorius, matyt, suklaidintas vardo (ir prie Latvijos sienos esančios Onuškės ir tarp Daugų - Trakų esąs Onuškis rusiškai ir lenkiškai rašyta vienaip — Ganu-siški, Hanusziszki) vietovę lokalizuoja Rusijos caro laikų Čedasų valsčiuje, Zarasų apskrities. Tuo tarpu pats tekstas aiškiai rodo Daugų - Trakų Onuškį, kadangi Trakai, Daugai ir Dusmenys aiškiai paminėti, o tokių vietovardžių nėra apie Zarasų Onuškes. Ir tekste minimo Samavo ežero atstumas nuo Onuškiu nesiderina į aprašymo  nuotolius ir aplinkybes.
Skaityti daugiau...
 
KELIOS MINTYS APIE NERĮ - VILIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PROF. STEPONAS KOLUPAILA   
1. Nemunas ir Neris
Neris arba Vilija — didžiausia ir gražiausia Lietuvos Rytų upė, žymiausias Nemuno dešinysis intakas.
Nemunas ir Neris turi daug bendrų bruožų. Abi upės prasideda Gudijos balose, abi turi seną ir lygų augštupj, teka tarp Vilniaus krašto, vad. Ašmenos kalvų, abi kerta galinės morenos juostą, giliai į ją įsigrauždamos, Šie ruožai — Nemuno vidurupis ir Neries žemupis — yra dar palyginti jauni, pasižymi dideliu kritimu, smarkia srove, turi daug akmeningų greitaviečių — rėvų. Tos rėvos varžo laivų plaukiojimą ir sielių plukdymą, dėl to jos buvo garsios praeityje ir bus labai svarbios ateityje, nes geriausiai tinka vandens jėgai naudoti. Būdinga, kad tų rėvų vardai yra gudiški, jas "krikštijo" gudai-sieli-ninkai, savo vargus ir nelaimes žymėdami, vienur stengdamiesi įsiteikti upės dievaičiams, kitur kaltindami velnių išdaigas. Sielininkai turėjo seną paprotį, vaišinti upę duona ir druska, į-plaukiant į pirmą žymesnę Nario rėvą žemiau Daniušavos miestelio, vad. Privitalna, Sveikinimo rėvą. Panašiai Nemune žemiau Tilžės, kur jis skirstėsi į Rusnę ir Giliją, jei sielis plaukdavo Gilija į Karaliaučių, buvo panašių būdų atsisveikinama su savo Nemunu.

Upių reikšmė mūsų krašto praeityje visiems gerai suprantama, nes visi žymesni miestai įsikūrė prie didesnių upių dėl tinkamesnio, nors ir vargingo susisiekimo. Prie Nemuno buvo susispietusios garsiausios vietovės — Gardinas, Merkinė, Alytus, Darsūniškis, Kaunas, Veliuona, Regainė, Tilžė, prie Neries — Vilnius ir Kernavė. Abi upės jungiasi ties Kauno pilimi.
Skaityti daugiau...
 
ANTANO VAIČIULAIČIO PASAKOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pr. Naujokaitis   

— Irkitės pas tėvus ir sakykite: jauniausias sūnus turi nešti karalaitę. Jeigu jis negrįš namo, tai atlėks ir ant kartelės ties langu nutūps paukštė. Jeigu ji atskris su diemedžio šakele snape, jisai bus laimingas. Jeigu jis bus varge, ji laikys dilgėlės lapą, o jeigu visai jo nebus, ji turės eglės spyglį. (238 psl.)...

Jis skendo gilyn ir gilyn, kol iš tos vietos, kur jis įkrito, pakilo kregždė, toji maža paukštė, ir atstačiusi baltą gūžį prieš vėtrą, lėkė per vandenis ir vėjus. Skrisdama per girią, ji nuskynė eglės spyglį ir nuplasnojus atsitūpė ant kartaitės, ties žvejo tėvų langu (244 psl.). ..


Ir štai po ranka A. Vaičiulaičio pasakų rinktinė. Puikaus pavidalo knyga, dail. V.K. Jonyno gausiai iliustruota, Ventos leidyklos Vokietijoje išspausdinta ir gražiai įrišta. Su pasigėrėjimu perbėgome per visas tas 20 pasakų, per ištisus 244 puslapius. Sustojome ties daugeliu vietų: grožėjomės vaizdais, veiksmo dinamika, taikliu ir spalvingu žodžiu, susimąstėme ties išminties spindėjimu, ties gyvenimo gelmes siekiančiomis apybraižomis. Ir išrašėme šio puslapio pradžioje dvi ištraukėles iš "Auksinės kurpelės" pasakos, kurios vardu pavadinta ir visa knyga. Juk karalaitės ir žvejo graudi istorija kartojasi  ne  tik pasakose...

"Auksinė kurpelė" — literatūrinių pasakų knyga. Tiesa, tos pasakos jau kartą skaitytos, nes jų dalis buvo anksčiau išspausdinta knygoje "Kur bakūžė samanota", o kitos — perijo-dinėje spaudoje. Bet jų pasirodymas vienoje knygoje yra vertinga kultūros dovana.
Skaityti daugiau...
 
NAUJAS VEIKALAS APIE MARITAINO POLITINĘ FILOSOFIJĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Dambriūnas   
Šiais metais pasirodė mūsų tautiečio jėzuito Aniceto Tamošaičio disertacinis darbas anglų kalba apie Bažnyčios ir valstybės santykius, kaip jie aiškinami žinomo katalikų filosofo J. Maritaino raštuose. Darbas tikrai svarbus, nes ši tema visada aktuali, o Maritainas šių dienų įžymybė. Veikalą buvo malonu skaityti juo labiau, kad ir man pačiam prieš kurį laiką teko susipažinti su pagrindiniais Maritaino veikalais šiuo klausimu. Malonu konstatuoti, kad mano ir šios disertacijos autoriaus Maritaino politinės filosofijos supratimas sutampa (plg. Maritainas ir mūsų laikai, "Aidai" 1955 Nr. 4-5).

Nors disertacijos tema liečia palyginti siaurą sritį, autorius betgi negalėjo šios temos tinkamai išdėstyti, nepalietęs ir pagrindinių Ma. ritaino politinės bei socialinės filosofijos principų. Tam autorius kaip tik ir paskyrė pirmąją, didesnę, savo veikalo dalį. Ją autorius pradeda nuo M. teigimo, kad Bažnyčios ir valstybės santykių klausimą galima tinkamai išspręsti, tik turint galvoje amžinus, nekintamus principus ir kintamą žmonijos istoriją, kurioj šie nekintami krikščionybės principai taikintini. Maritainas juos taiko pagal šv. Tomo Akviniečio formuluotą analogijos dėsnį, kuris reikalauja kiekvienam skirtingam laikotarpiui atitinkamo, skirtingo krikščioniškų   principų   pritaikymo.

Dėl to toks pvz. krikščioniškų principų taikymas, koks buvo praktikuojamas viduramžiais, visai netinka, mūsų laikams. Principai nekinta, bet jų taikymas kinta. Dėl to yra viena krikščionybė (Christianity), bet ne viena krikščionija (Christendom), t. y. praktiškai realizuota krikščioniška kultūra.
Skaityti daugiau...
 
XII TARPTAUTINIS MONTESSORI KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Marija Varnienė   

Tautine vokiečių Montessori d-ja (Deutsche Montessori Gesel-schaft) šiemet kovo mên. pradžioje Frankfurt a. M. buvo sušaukusi specialų susirinkimą, kuriame dalyvavo Tarp. Montessori S-gos (Association Montessori Internationale — AMI) generalinis direktorius Mario Montessori. Šio susirinkimo pagrindinis uždavinys buvo aptarti sekančio tarp. Montessori kongreso galimumus. Numatyta sekantį kongresą, kuris iš eilės jau bus 12-sis, o antrasis po d-rės M. Montessori mirties, sušaukti Vokietijoj 1980 m. Pirmasis tos rūšies kongresas yra buvęs sušauktas Helsinkyje 1925 m. Naujame kongrese bus gvildenama tema: "Matematika vaiko gyvenime mūsų  kintančiame pasaulyje".

Marija Montessori žiūrėjo į žmogaus plėtrą kaip į vyksmą, per kurį žmogus individualiai kuria pats save, prisitaikydamas fizinei aplinkai ir protiniam pajėgumui žmonių bendruomenes, kurioje jis gyvena tuo laiku, kai jo plėtra vyksta.

D-rei Montessori "prisitaikymas" reiškė pasitenkinimą ir proto ramybę tojo, kurs jaučiasi esąs saugus.
Plėtra yra tiesiogiai paliečiama aplinkos sąlygų ir žmonių kontingento    protinio    pajėgumo.    Tuodu veiksniai paprastai kinta palaipsniškai, ir dėl to vaikai ir jaunuomenė juos gana lengvai absorbuoja ir įjungia į savo gyvenimą, kada vyksta konstruktyvusis prisitaikymo procesas.
Skaityti daugiau...
 
ŠV. RAŠTO STUDIJŲ DIENOS ROMOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.   
Paskutiniais laikais, klaidatikiams vis labiau iškraipant Šv. Rašto mintis, o netikintiesiems, ypač komunistams, iš jo tyčiojantis, popiežius Pijus XII specialiu raštu paragino visus Šv. Rašto žinovus ir profesorius imtis gilesnių apreikštojo Dievo žodžio nagrinėjimų. Klausydami šio šv. Tėvo paraginimo italų pranciškonų kunigų seminarijų profesoriai pradėjo ruošti Eiblijos Studijų Dienas.

Šių metų rugsėjo 22-26 d.d. šv. Sebastijono katakombų vienuolyne Romoje antrą kartą buvo suruošta šv. Rašto studijų dienos. Jas organi. zavo šv. Antano popiežiško universiteto, Teolgijos fakulteto, Eiblijos sekcijos prof. dr. B. Mariani. Kadangi ateinančiais metais sueis 1900 m. nuo šv Povilo atvykimo Romon, tai šio jubiliejaus minėjimui medžiagai paruošti buvo skirtos visos studijų dienų paskaitos.

Šv. Povilo kelionė Romon į Cezario teismą, kur jis, kaip Romos pilietis, gelbėdamasis nuo žydų, apeliavo, yra įdomi juridiniu atžvilgiu. Tėv. G. Lombardi šį įvykį nagrinėjo savo paskaitoje: "Juridiniai motyvai, kuriais remdamasis šv. Povilas apeliavo į Cezarį".
Skaityti daugiau...
 
ŠEŠIŲ MENININKŲ SKIRTINGI KELIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė M. Šileikis   

Spalio men. 24 d. Čikagoje Jaunimo centre Čiurlionio galerijos patalpose buvo surengta šešių lietuvių menininkų — Eleonoros Marčiulionienės, Aleks. Marčiulionio. Jadvygos Paukštienės, Br. Murino, Pov. Kaupo ir Balio Milaknio — meno paroda.   Pasibaigė  lapkr.  mėn. 1 d.

Minėti trys tapytojai ir trys skulptoriai, skirtingi savo vidiniu pasauliu bei menininko subrendimu, buvo šiltai sutikti gausiu visuomenės atsilankymu į atidarymą, žmonės, eidami į meno parodą, nori rasti naujų dalykų, ko anksčiau nebuvo matę. Ypač kultyvuoto skonio žmogui tai yra natūralu, ši paroda ne tik akių plotu žiūrint buvo įdomi, šviežia. Įsigilinus į jos turinį bei į dailininko kūrybinį pasaulį, aiškėja, kad ne vien dailininkas mus sudomina savo pastabumu, bet ir pats gyvenimas darosi įdomus ir reikšmingas per dailininko kūrinius. Menininkas, kuris savo kūrybai priima paties gyvenimo iškeltas temas, neretai sukuria tai, kas turi tikslą ir reikšmę kitiems.

Visas menas yra nebaigiamas jieš-kojimas tiesos, kurią sunku kitam pasakyti, nes didžioji tiesa iš esmės yra didingas ir reikšmingas menas, kurį supranta ir priima visuomenė, tauta ir net visas kultūringas pasaulis. Didelis menininkas nesikeičia, jis tiktai tobulėja, keldamas meno kultūrą. Keičiasi tiktai komersantas. Tarp Rembrandto ir Picasso didelis laiko tarpas, ir juodviejų skirtingi pasauliai. Vienas akademikas, o antrasis abstraktistas, bet abu yra dideli, nes jie savo epochose mokėjo parodyti, kas yra didelis menas ir koks yra skirtumas įvairiose meno kultūrose.
Skaityti daugiau...
 
KATALIKIŠKOS ORGANIZACIJOS TARPTAUTINĖJE PLOTMĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J.R.   

Pasauliui kasdien vis labiau apsijungiant, vis didėja tarptautinu organizmų reikšme ir įtaka. Kyla klausimas, kokią čia vietą užima katalikiškosios organizacijos.

Apžvelgsime tik pilnai tarptautines, ne atskirų kraštų ir ne regionalines, organizacijas, taip pat ir ne paskirų katalikų dalyvavimą tarptautiniame gyvenime asmeniniu titulu, nors šis jų įnašas yra dideles svarbos. Paliksime nuošaliai, be to, organizacijas, kurios, nors ir išpažin-damos katalikams priimtinus principus, telkia taip pat nekatalikus. Ir šių junginių reikšme, kaip antai, Tarptautines Krikščioniškųjų Sindikatų Konfederacijos arba N.E.I. (Nouvelles Equipes Internationales Krikščionių Demokratų Internacionalas)   yra anaiptol     nepaneigtina.

Tarptautinių organizacijų, apie kurias kalbėsime, tikslai yra dalis Kristaus Jo Visuotinajai Bažnyčiai pavestųjų uždavinių, vykdomų savanorišku jos narių pasiaukojimu, šios organizacijos imasi, kiekviena savo srityje, derinti atitinkamų tautinių vienetų veiklą, atstovauja jiems ir jų reikalams tarptautiniame gyvenime, padeda kurti organizaciją tuose kraštuose, kur jos dar nėra, ir panašiai Tačiau kiekvienos šių organizacijų veidas išryškėja, tik pažinus iš arčiau jų savitas darbo sritis.

Visa eilė suminėsimų org-jų turi patarėjų teises Jungtinėse Tautose (UNESCO., ECOSOC, UNICEF, FAO, tarpt. Darbo Biure, Pasaulinėje Sveikatos Org-je) ir Europos Taryboje bei Amerikos Valstybių Org-je.
Skaityti daugiau...
 
MARITAINAS IR KRIKŠČIONIŠKOJI KULTŪRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Anicetas Tamošaitis, S.J.   

(Pabaiga)

Ketvirtasis kaltinimas: būti krikščioniu nėra reikalo laikytis nekintamo Bažnyčios mokslo, tikėti visų apreikštųjų tiesų, atgimti malonėje; užtenka dirbti vadinamai kultūrinei pažangai mene, politikoje, visuomeninėse institucijose  (462 p.).

Pažvelkime į Maritaino mintį. Visa kultūra — yra, kaip matėme, pagrindinė integralaus humanizmo mintis — turi būti persunkta gaivia evangelijos jėga. Kitais žodžiais, mūsų tikslas yra sukurti visuomeninį gyvenimą, pastatytą ant krikščio-n.škųjų principų. Maritainas keletu bruožų apibūdina tokią krikščioniškai orientuotų, bendruomenę:
"Aprašomoji bendruomenė yra teistinė arba krikščioniška: ne ta prasme, kad reikalauja iš kiekvieno savo nario tikėti Dievą ar būti krikščioniu, bet ta prasme, kad pripažįsta, jog tikrumoje Dievas, žmogaus asmens pagrindas bei tikslas ir pirminis gamtos įstatymo šaltinis, tuo pačiu yra pirminis politinės bendruomenės ir žmogiškojo autoriteto šaltinis; taip pat ta prasme, kad pripažįsta, jog vidinė civilizacijos energija, reikalinga atbaigtai pasiekti savo tikslui plaukia iš evangelijos--jos sukeltų laisvės ir brolybės idėjų, jos sankcionuojamų teisingumo ir draugiškumo dorybių, jos skelbiamos praktiškos pagarbos žmogaus asmeniui, jos reikalaujamo atsakingumo prieš Dievą jausmo—tiek tame, kurs turi autoritetą įsakyti, kiek ir tame, kurio pareiga klausyti. Kas liečia tvios, kurie netiki Dievą arba nėra krikščionys, jeigu tiktai tiki žmogaus asmens kilnumu, teisingumu, laisve, artimo meile, ir jie gali bendradarbiauti tokios bendruomenės realizavime ir siekti, drauge su kitais, jos bendrojo gėrio" ("Les Droits de 1 Homme et la Loi Naturelle", New York: Maison Francaise, 1942, 35-33 pp.).
Skaityti daugiau...
 
A.L.R.K. FEDERACIJOS 35-TASIS KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J Zg   
Kongresas įvyko New Yorke, Commodore viešbučio salėse, lapkričio 27-29 dienomis. Jis buvo kviestas šūkiu: "Už kenčiančią Bažnyčią, už kenčiančią lietuvių tautą." šio šūkio ženkle ir buvo mėginama svarstyti Kongresui skirtus ir pačių jo dalyvių iškeltus klausimus: katalikų akcijos uždaviniai; lietuvių amerikiečių pareigos  Lietuvai.

Kongrese įsiregistravo 125 atstovai (jų tarpe 8 centro valdybos nariai) ir keliasdešimt svečių. Dalyviai, daugumoje "naujieji" amer'k'ečiai - lietuviai, atvyko iš įvairių vie. tovių — New Yorko, Newarko, Bayonnės, Patersono, Kearny-Harri-sono, Amsterdamo, Waterburio, Anso-nijos, New Häven, Worcesterio, Pro-vidence, Norwoodo, Bostono, Lawrence, Putnamo, Marianapolio, Detroito, Čikagos, Vašingtono, Baltimores, Phi. ladelphijos, Pittstono, Wilkes —Barre, Scrantono ir kitur. Daugumoje—niekad nepavargsta katalikų draugijų veikėjai, senesni ir jaunesni. Svarbiausi prelegentai — Leonardas Šimutis ir kunigas V. Bagdanavičius. Jų koreferentai — Kazys Mockus ir Vytautas Volertas. Vyrų posėdyje prelegentas—Antanas Masionis, moterų—dr. Ona Labanauskaitė jaunimo stud. Arvydas BarzauKas. Daugiausia diskusijų bei mintimis pasikeitimų būtų atskiruose posėdžiuose, kai liesti specifiniai klausimai. Jaunimo posėdyje pasiryžta padaryti konkrečių žygių, kad Amerikoje gimusio ir tremtyje gimusio, bet jau Amerikoje mokslus einančio bei jau baigusio jaunimo veikla būtų glaudžiau suderinta, kad Lietuvos Vyčiai ir moksleiviai bei studentai ateitininkai  ir  praktiškai  suartėtų.
Skaityti daugiau...
 
ETRUSKAI MUMS NEGIMININGI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Tininis   
Lietuvių istorijos žurnale "Tautos Praeitis" (t. I, kn. I, Chicago, 1959) kun, dr. K.A. Matulaitis išspausdino straipsnį* "Ar etruskai mums gimin-gi?" Autorius pacitavo kelis trumpus etruskų įrašų tekstus. Pastebėjęs, kad šie tekstai savo skambėjimu kiek primena tam tikrus lietuvių kalbos sakinius, jis sugalvojo ir lietuvišką jų vertimą, pvz: Mirasiithas kapisi naia — Myrasytas kapuosna nuėjo; Ca viri: Eveli tilea—Ką viri (atseit verdi, J.T.) ? —Ievelė tylėjo (50 psl.). Panašiai jis išvertė ir kitus savo straipsny cituotus etruskų kalbos sakinius, remdamasis vienokiu ar kitokiu jų atliepimu lietuvių kalboje.

Iš šios fonetinės analogijos autorius padarė išvadą, kad etruskai "turėjo kalbėti lietuviams panašia kai ba" (50psl). Bet toks tvirtinimas klaidingas. Analoginis kai kurių et-ruskiškų ir lietuviškų žodžių skambėjimas yra tik atsitiktinumas. Autorius tyčia parinko analogiškai skambančius žodžius, nes būtinai norėjo įrodyti etruskų ir lietuvių kalbų giminingumą.
Skaityti daugiau...
 
APIE VIENĄ SALOMĖJOS NERIES DVIEILJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. Ostrauskas   
Pilniausio Salomėjos Nėries raštų rinkinio (Raštai, 3 tt., Vilnius, Valst. grožinės literatūros leidykla, 1957) trečiajame tome (p. 275-435) išspausdinta didelė jos dienoraščio dalis, šalia pačios S. Nėries lyrinių nuotrupų, dienoraštyje protarpiais pasitaiko nemaža kitų lietuvių, o taip pat ir kitataučių poetų eilėraščių fragmentų-citatų. Rinkinio bio-bibliografinių ir tekstinių paaiškinimų autorė T. Davėnaitė kartais nurodo kai kurių tokių fragmentų autorius.

Vieną dienoraščio dalį, datuotą 1930.X.17., S. Nėris pradeda, tartum motto,   šiuo  dvieiliu:
Aš turėjau draugužį,
Raštai, t.3, p. 383.
T. Devėnaitė paaiškinimuose rašo, jog šis "eiliuotas tekstas priskirtinas S. Nėriai" (Raštai, t. 3, p. 555).
Skaityti daugiau...
 
1959 METŲ AIDŲ TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
GROŽINĖ LITERATŪRA
Auginąs Balys — Nugalėtieji, Vienatvės obuoliai, Akmenuojanti žemė  (eil.)           10
Augustaitytė-Vaičiūnienė J. — Nebaigti vainikai, Baigiasi diena, Sesuo, Kelionė (eil.)         375
Baronas Aloyzas — Karuselė               123
Baronas Aloyzas — Priesaika           347
Bogutaitė Vitalija — Aš palikau tave, Baimė, Kąsnis (eil.)           79
Būdavas Stasius — Rūsti siena              384
George Steran - - Piemene diena. Salos viešpats, Pirmgimių išvykimas, Nietzsche, Portą nigra, Karalius ir arfin'nkas, Vasaros saulėgrąža, Gedulas, Hyperion, žmogus ir faunas (eil.) ....   169
Grigaitytė Kotryna — Išvarytosios žodis (eil.)        383
Grincevičius č. — Burmistro ožka             174
Gustaitis Antanas — Bendrai, Teatras, Laiškas, "Karalių ir šventųjų" autorei (eil.)        258
Gustaitis Antanas — Užrašas ant žinomojo lietuvio kapo (eil.)               346
Keblys Kęstutis — Kaip niekad dar        69
Kirša Faustas — Komisaro trečioji knyga        206
Mačernis Vytautas — Sonetai              243
Mačernis Vytautas — Sonetas              438
Nagys Henrikas —  Vandenys,   Ugnys,   Tėviškė (eil.)           329
Naujokaitis Pranas — Išbėgo ten jievos prie kelio, Lapkritys (eil.)              399
Obcarskas Česlovas — Peisažas (eil.)             335
Radžius Aleksandras — Amžinybės dvaras, Maldininkų kelionė, Viešpaties vitražas (eil.) ....   387
Sadūnaitė Danguolė — Vienatvė (eil.)        292
Santvaras Stasys — Ave Maria, Dailidė, Prekijas, Ateis teisti, Varpų liejimas (eil.)             151
Šileris Fr. — Kunigaikštis Leonas Sapiega kalba Krokuvos Seime (Iš "Demetrijaus")        405
Šlaitas Vladas — Be gimto medžio, Refrenas,Laukinė rožė (eil.)           197
Vaičiulaitis Antanas — Pasakojimas apie čipsintį žvirblį           ?
Vaitkus Mykolas — Eilės               428 - 431
Vygandas — Eilėraščiai iš Lietuvos        282
Žilys Stasys — Tutankhamono pupos, Prie obelisko, Malda, Vynuogynas, Vakaro dūmai, Durys Atsiskyrėliai, Nusidėjėliai, Pakeleivis (eil.)     62-63
Skaityti daugiau...
 
Skelbimai ir leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
"AIDŲ "   PREMIJA   UŽ   Ll TERATŪRĄ

Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas pranciškonų, pamečiui skiria po vieną $500.00 premiją už vertinimo komisijos geriausiu pripažintą grožines literatūros ir mokslo veikalą, šiuo skelbiama jos taisykles:
1.    1960 metais penktą kartą premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar dramą.
2.    Už komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
3.    Premijos komisija vertins 1958-1959 m. viešumoj pasirodžiusius nepremijuotus grožines literatūros kūrinius ir tais metais parašytus, bet del dabartinių sąlygų negalėjusius būti išspausdintais. Premijos komisijai neatsiųsti kūriniai nebus vertinami.
4.    Eilėraščių rinkinys, skiriamas premijai, turi sudaryti nemažiau 32 puslapių knygą, jeigu ji būtų išspausdinta. Novelių ar apysakų rinkinys turi būti nemažiau kaip 100 puslapių dydžio spausdintos knygos.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai