| |
|
|
10 gruodis
|
|
KATALIKIŠKOS ORGANIZACIJOS TARPTAUTINĖJE PLOTMĖJE |
 |
 |
 |
|
Parašė J.R.
|
Pasauliui kasdien vis labiau apsijungiant, vis didėja tarptautinu organizmų reikšme ir įtaka. Kyla klausimas, kokią čia vietą užima katalikiškosios organizacijos.
Apžvelgsime tik pilnai tarptautines, ne atskirų kraštų ir ne regionalines, organizacijas, taip pat ir ne paskirų katalikų dalyvavimą tarptautiniame gyvenime asmeniniu titulu, nors šis jų įnašas yra dideles svarbos. Paliksime nuošaliai, be to, organizacijas, kurios, nors ir išpažin-damos katalikams priimtinus principus, telkia taip pat nekatalikus. Ir šių junginių reikšme, kaip antai, Tarptautines Krikščioniškųjų Sindikatų Konfederacijos arba N.E.I. (Nouvelles Equipes Internationales Krikščionių Demokratų Internacionalas) yra anaiptol nepaneigtina.
Tarptautinių organizacijų, apie kurias kalbėsime, tikslai yra dalis Kristaus Jo Visuotinajai Bažnyčiai pavestųjų uždavinių, vykdomų savanorišku jos narių pasiaukojimu, šios organizacijos imasi, kiekviena savo srityje, derinti atitinkamų tautinių vienetų veiklą, atstovauja jiems ir jų reikalams tarptautiniame gyvenime, padeda kurti organizaciją tuose kraštuose, kur jos dar nėra, ir panašiai Tačiau kiekvienos šių organizacijų veidas išryškėja, tik pažinus iš arčiau jų savitas darbo sritis.
Visa eilė suminėsimų org-jų turi patarėjų teises Jungtinėse Tautose (UNESCO., ECOSOC, UNICEF, FAO, tarpt. Darbo Biure, Pasaulinėje Sveikatos Org-je) ir Europos Taryboje bei Amerikos Valstybių Org-je.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
MARITAINAS IR KRIKŠČIONIŠKOJI KULTŪRA |
|
|
|
|
Parašė Anicetas Tamošaitis, S.J.
|
(Pabaiga)
Ketvirtasis kaltinimas: būti krikščioniu nėra reikalo laikytis nekintamo Bažnyčios mokslo, tikėti visų apreikštųjų tiesų, atgimti malonėje; užtenka dirbti vadinamai kultūrinei pažangai mene, politikoje, visuomeninėse institucijose (462 p.).
Pažvelkime į Maritaino mintį. Visa kultūra — yra, kaip matėme, pagrindinė integralaus humanizmo mintis — turi būti persunkta gaivia evangelijos jėga. Kitais žodžiais, mūsų tikslas yra sukurti visuomeninį gyvenimą, pastatytą ant krikščio-n.škųjų principų. Maritainas keletu bruožų apibūdina tokią krikščioniškai orientuotų, bendruomenę:
"Aprašomoji bendruomenė yra teistinė arba krikščioniška: ne ta prasme, kad reikalauja iš kiekvieno savo nario tikėti Dievą ar būti krikščioniu, bet ta prasme, kad pripažįsta, jog tikrumoje Dievas, žmogaus asmens pagrindas bei tikslas ir pirminis gamtos įstatymo šaltinis, tuo pačiu yra pirminis politinės bendruomenės ir žmogiškojo autoriteto šaltinis; taip pat ta prasme, kad pripažįsta, jog vidinė civilizacijos energija, reikalinga atbaigtai pasiekti savo tikslui plaukia iš evangelijos--jos sukeltų laisvės ir brolybės idėjų, jos sankcionuojamų teisingumo ir draugiškumo dorybių, jos skelbiamos praktiškos pagarbos žmogaus asmeniui, jos reikalaujamo atsakingumo prieš Dievą jausmo—tiek tame, kurs turi autoritetą įsakyti, kiek ir tame, kurio pareiga klausyti. Kas liečia tvios, kurie netiki Dievą arba nėra krikščionys, jeigu tiktai tiki žmogaus asmens kilnumu, teisingumu, laisve, artimo meile, ir jie gali bendradarbiauti tokios bendruomenės realizavime ir siekti, drauge su kitais, jos bendrojo gėrio" ("Les Droits de 1 Homme et la Loi Naturelle", New York: Maison Francaise, 1942, 35-33 pp.).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
A.L.R.K. FEDERACIJOS 35-TASIS KONGRESAS |
|
|
|
|
Parašė J Zg
|
Kongresas įvyko New Yorke, Commodore viešbučio salėse, lapkričio 27-29 dienomis. Jis buvo kviestas šūkiu: "Už kenčiančią Bažnyčią, už kenčiančią lietuvių tautą." šio šūkio ženkle ir buvo mėginama svarstyti Kongresui skirtus ir pačių jo dalyvių iškeltus klausimus: katalikų akcijos uždaviniai; lietuvių amerikiečių pareigos Lietuvai.
Kongrese įsiregistravo 125 atstovai (jų tarpe 8 centro valdybos nariai) ir keliasdešimt svečių. Dalyviai, daugumoje "naujieji" amer'k'ečiai - lietuviai, atvyko iš įvairių vie. tovių — New Yorko, Newarko, Bayonnės, Patersono, Kearny-Harri-sono, Amsterdamo, Waterburio, Anso-nijos, New Häven, Worcesterio, Pro-vidence, Norwoodo, Bostono, Lawrence, Putnamo, Marianapolio, Detroito, Čikagos, Vašingtono, Baltimores, Phi. ladelphijos, Pittstono, Wilkes —Barre, Scrantono ir kitur. Daugumoje—niekad nepavargsta katalikų draugijų veikėjai, senesni ir jaunesni. Svarbiausi prelegentai — Leonardas Šimutis ir kunigas V. Bagdanavičius. Jų koreferentai — Kazys Mockus ir Vytautas Volertas. Vyrų posėdyje prelegentas—Antanas Masionis, moterų—dr. Ona Labanauskaitė jaunimo stud. Arvydas BarzauKas. Daugiausia diskusijų bei mintimis pasikeitimų būtų atskiruose posėdžiuose, kai liesti specifiniai klausimai. Jaunimo posėdyje pasiryžta padaryti konkrečių žygių, kad Amerikoje gimusio ir tremtyje gimusio, bet jau Amerikoje mokslus einančio bei jau baigusio jaunimo veikla būtų glaudžiau suderinta, kad Lietuvos Vyčiai ir moksleiviai bei studentai ateitininkai ir praktiškai suartėtų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
ETRUSKAI MUMS NEGIMININGI |
|
|
|
|
Parašė Juozas Tininis
|
Lietuvių istorijos žurnale "Tautos Praeitis" (t. I, kn. I, Chicago, 1959) kun, dr. K.A. Matulaitis išspausdino straipsnį* "Ar etruskai mums gimin-gi?" Autorius pacitavo kelis trumpus etruskų įrašų tekstus. Pastebėjęs, kad šie tekstai savo skambėjimu kiek primena tam tikrus lietuvių kalbos sakinius, jis sugalvojo ir lietuvišką jų vertimą, pvz: Mirasiithas kapisi naia — Myrasytas kapuosna nuėjo; Ca viri: Eveli tilea—Ką viri (atseit verdi, J.T.) ? —Ievelė tylėjo (50 psl.). Panašiai jis išvertė ir kitus savo straipsny cituotus etruskų kalbos sakinius, remdamasis vienokiu ar kitokiu jų atliepimu lietuvių kalboje.
Iš šios fonetinės analogijos autorius padarė išvadą, kad etruskai "turėjo kalbėti lietuviams panašia kai ba" (50psl). Bet toks tvirtinimas klaidingas. Analoginis kai kurių et-ruskiškų ir lietuviškų žodžių skambėjimas yra tik atsitiktinumas. Autorius tyčia parinko analogiškai skambančius žodžius, nes būtinai norėjo įrodyti etruskų ir lietuvių kalbų giminingumą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
APIE VIENĄ SALOMĖJOS NERIES DVIEILJ |
|
|
|
|
Parašė K. Ostrauskas
|
Pilniausio Salomėjos Nėries raštų rinkinio (Raštai, 3 tt., Vilnius, Valst. grožinės literatūros leidykla, 1957) trečiajame tome (p. 275-435) išspausdinta didelė jos dienoraščio dalis, šalia pačios S. Nėries lyrinių nuotrupų, dienoraštyje protarpiais pasitaiko nemaža kitų lietuvių, o taip pat ir kitataučių poetų eilėraščių fragmentų-citatų. Rinkinio bio-bibliografinių ir tekstinių paaiškinimų autorė T. Davėnaitė kartais nurodo kai kurių tokių fragmentų autorius.
Vieną dienoraščio dalį, datuotą 1930.X.17., S. Nėris pradeda, tartum motto, šiuo dvieiliu:
Aš turėjau draugužį,
Raštai, t.3, p. 383.
T. Devėnaitė paaiškinimuose rašo, jog šis "eiliuotas tekstas priskirtinas S. Nėriai" (Raštai, t. 3, p. 555).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
