| |
|
|
4 liepa-rugpjūtis
|
Išlaikant lietuvių literatūros tęstinumą
Šiais 1982 metais sueina 50 metų nuo įsisteigimo Lietuvių rašytojų draugijos, kuri, pergyvenusi okupacijų ir tremties (Vokietijoje) stadijas, 1948 metais Jono Aisčio atgaivinta JAV-se ir dabar veikia su valdyba Los Angeles mieste.
1932 metų sausio mėn. Balio Sruogos ir kitų literatūros profesorių (V. Mykolaičio-Putino) iniciatyva Vytauto Didžiojo universiteto (Kaune) humanitarinio fakulteto auditorijoje įvyko steigiamasis susirinkimas, į kurį buvo sukviesti žinomieji rašytojai ir humanitarinio fakulteto raštais pasireiškę literatai studentai.
Draugijos pirmininku išrinktas Ignas Šeinius, ką tik atvykęs iš Stock-holmo. Pirmoji sekretorė buvo Gražina Tulauskaitė. I. Šeinius, ne tik rašytojas, bet ir diplomatas, draugijos gyvavimo pradžiai labai tiko. Jis tuojau pradėjo lankyti valdžios įstaigas, švietimo ministeriją ir tartis dėl įvairių lengvatų bei valstybinės paramos. I. Šeiniaus žodžiais, minis-teris Šakenis sutiko, kad Lietuvos-rašytojus reikia remti, "kaip valdžia padeda ūkininkams gyvulių veislę gerinti ir pienines įtaisyti". Iš pradžių pažadai pažadais ir liko. Bet vėliau rašytojų draugijos nariai šiek tiek lengvatų gavo, kaip, pvz., papigintus teatro, geležinkelių bilietus ir kt.
Po Šeiniaus 1933 m. išrinktas pirmininku J. Tumas-Vaižgantas, vėliau, Vaižgantui mirus, V. Mykolaitis-Putinas, po jo — Juozas Grušas, Liudas Gira (1939-40), po 1941 birželio — Bern. Brazdžionis, po jo — Faustas Kirša (1942-1944).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
DEVINTŲJŲ POEZIJOS DIENŲ ĮSPŪDŽIAI |
 |
 |
 |
|
Parašė Juozas Prunskis
|
Kazys Bradūnas savo eilėrašty "Amžių keleivis" skelbė:
Aš iš saulėlydžių renku rytojaus
ugnį
Aš iš vidurnakčių šviesias žvaigždes
renku.
Poetas turi talentą pagauti intriguojančią mintį ir sviesti ją skaitytojų minioms, papuoštą dailiu įvaizdžių rūbu.
Ir Oskaras Milašius, kaip liudija Nobelio laureatas Česlovas Milašius, jam priminė: "Atmink, kad būti poetu reiškia visų pirma būti žmogumi, šviesesniu už kitus..." Sutikime, kad poetas bent gi savo kūrybingumu yra šviesesnis už kitus. Nė vienas kitas kūrybos žanras išeivijoje nesusilaukia tokio pastovaus ir reguliaraus dėmesio, kaip poezija. Tai ypač mes matome jau devintus metus iš eilės Chicagoje ruošiamose Poezijos dienose.
Šiemet pasitaikė ir svarbi proga — Maironio gimimo 120 ir mirties 50 metų sukaktys. O Maironis mums toks brangus savo kūryba!
Maironio poezija taip miela lietuviui, kad jo "Pavasario balsai" susilaukė net keliolikos laidų, o jo penkiasdešimčiai dainų ir giesmių 30 kompozitorių sukūrė 100 melodijų — gal net ir daugiau. Įdomu, kad ir okupuotoje Lietuvoje Maironio kūrybos, nors ir apkarpytos, laidos, vis pasirodo. Dr. J. Lankutis, sava knygoje "Lietuvių dramaturgijos raida" išdrįso tvirtinti, kad "Tautinio sąmoningumo dvasia, nulėmusi ištisos mfisų literatūrinės epochos patosą ir pasiekusi tobuliausią lyrinę išraišką Maironio poezijoje, Krėvės 'Šarūne* suskambėjo iki tol lietuvių literatūroje negirdėta šekspyriško tragizmo gaida".
|
|
Skaityti daugiau...
|
— Arkivysk. Jurgio Matulaičio beatifikacijos byla, užsitęsusi 29 metus, baigta popiežiaus Jono Pauliaus II dekretu, kuriuo skelbiama, kad jo dorybės buvusios heroiškos. Bylos eiga palyginti labai trumpa. Kartais panašūs beatifikacijos procesai užtrunka kelis šimtus metų. Šiuo popiežiaus dekretu jau atlikti visi formalumai arkivysk. Jurgiui Matulaičiui paskelbti palaimintuoju. Betrūksta tik bent vieno mediciniškai pripažinto nepaprasto pagijimo (stebuklo), išmelsto užtariant arkivysk. Matulaičiui. Šventųjų skelbimo bylos eiga yra labai sudėtinga. Ja rūpinosi marijonų vienuolijos įgaliotas atstovas (prokuratorius) T. Juozas Vaišnora, M.I.C.
— JAV prez. Ronald Reagan, remdamasis Atstovų rūmų narių prašymu, paskelbė birželio 14-tą Baltijos laisvės diena, o liepos 19 d. paskelbė Pavergtų tautų savaitę. Ta proga į prezidentūrą buvo sukviesti Sovietų okupuotųjų kraštų atstovai. Gausiai dalyvavo ir Lietuvių bendruomenės bei mūsų politinių organizacijų vadovai.
— Pabaltijo valstybes prieš 60 metų de iure pripažino JAV. Ta sukaktis liepos 28 d. paminėta Atstovų rūmuose. Kalbėjo 20 kongresmanų, reikalaudami Pabaltijo valstybėms laisvės.
— Telšių ir Kaišiadorių vyskupijoms popiežius Paulius Jonas II paskyrė vyskupus apaštalinių administratorių titulu. Telšių vyskupijai paskirtas kun. Antanas Vaičius, kuris jau pakonsekruotas vyskupu; Kaišiadorių vyskupijai — vysk. Vincentas Sladkevičius, buvęs tos vyskupijos augziliaru, bet negalėjęs eiti pareigų. Jį komunistai buvo ištrėmę į Paberžę, Biržų rajone. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė A. Radžius
|
Pirmas nustebimas
Du kartu Saturnas nustebino žmogų. Pirmas nustebimas įvyko 1610 m. kai Galilėjus (Galileo Galilei; pirmą kartą pažvelgė į šią planetą per teleskopą. Jis aiškiai matė ne vieną, bet tris diskus, beveik susilietu-sius krašteliais. Savo draugams Vokietijoje ir Italijoje jis pranešė: "Aš pastebėjau, kad pati tolimiausia planeta yra triguba.,, Saturnas tais laikais tebebuvo tolimiausias. Už jo esančių planetų dar nežinota.
Nustebimas padidėjo, kai 1612 m. Galilėjus pamatė, kad Saturno palydovai kažkur prapuolę. Vienui vienas diskas, ir nieko daugiau. Jis jau buvo suabejojęs, ar nebus padaręs klaidos prieš porą metų.1 Bet už poros savaičių prapuolusieji palydovai vėl atsirado. 1614 m. Christofer Scheiner piešė Saturną su dviem ąsom. G.B. Riccioli 1640 m. piešė Saturną kaip trigubą kūną, bet tarp 1647 ir 1650 m. rodė planetą irgi su dviem ąsom.
Kas gi tos ąsos, kas tie Saturno palydovai, suprato žymus olandų astronomas Christian Huygens. 1655 m., naudodamas savo sukonstruotą ir tobulesnį negu Galilėjaus teleskopą, jis pastebėjo siauras ąsas abejose disko pusėse. 1656 metais jos visai išnyko ir tų metų spalio mėnesį vėl pasirodė. Huygensui paaiškėjo, kas čia darosi. Tais pat metais jis paskelbė traktatą apie Saturno satelito Titano atradimą ir gale pridėjo anagramą, kurią išgliaudę turėtumėm taip skaityti: "Apsuptas plono, plokščio žiedo, niekur nepri-siliečiančio ir palinkusio į ekliptiką/' Pilną šio atradimo pranešimą Houygensas paskelbė 1659 m. Nuo tada Saturnas tapo žieduotąja planeta, savo grožiu stebinančia kiekvieną stebėtoją, o paslaptimi — mokslininką.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Jurgis Jankus: PAPARČIO ŽIEDAS. Pasakojimai. Išleido Lietuviškos knygos klubas. Chicaga, 1982. 394 psl. Viršelis G. Čepaitytės. Kaina 10 dol. Knygos rankraštis laimėjo LB 1981 metų literatūros premiją.
Romualdas Spalis: RINKTINĖS NOVELĖS. Išleido Vilties draugijos leidykla Clevelande (6116 St. Clair Ave.) 1981. Kaina 8 dol.
Dr. Jonas Grinius: GROŽIS IR MENAS. Estetikos pagrindai. Išleido Lietuvių katalikų mokslo akademija. Roma, 1982. II-oji laida (I-oji laida 1938 Lietuvoje). 400 psl.
P. dr. Juozas Vaišnora, M.I.C.: ERZ-BISCHOFF JURGIS MATULAITIS (1871-1927). Leidėjas — Christiana-Verlag, Stein am Rhein, Schweiz, 1982, 46 psl.
ŽVAIGŽDŽIŲ SONATOS. Lietuvių poetų išeivijoje eilėraščiai apie M. K. Čiurlionį. Sudarė ir redagavo Alfonsas Tyruolis. Išleidimą parėmė Lietuvių Fondas. Išleido Ateitis. Southfield, Mich., 1981 m. Pateikta 13 poetų eilėraščiai apie M. K. Čiurlionį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
