Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1971 m. 9 lapkritis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
K. Trimakas — Vyresnioji ir jaunesnioji karta .......................................................... 385
A. Vaičiulaitis — Juozo Grušo novelė.......................................................................... 391
J. Grušas — Karalaitė nebuvo protinga (novelė)........................................................ 392
Dr. J. Grinius — Meilė, džiazas ir velnias (Grušo dramos) ....................................... 396
Pietų Amerikos poezija (P. Gaučio vertimai)............................................................... 406 ir 413
V. Bagdanavičius — M. Bubnerio žvilgis į krikščionišką ir žydišką religiją ............ 409

IŠ MINTIES IR GYVENIMO

R. Ramelis — Dėl ko reikėtų susimąstyti kulto ministrui Rugieniui ......................... 414
J. Girnius — Prof. J. Eretas 75 metų viršūnėj ............................................................. 415
J. P. — Dailininkas E. M. Budrys ................................................................................ 416
D. Matulionytė — "Aidučių" ir Šalčių lengvosios muzikos koncertai ....................... 416
A. Gailiušis — Apie LB, išeivių partijas ir kitus dalykus............................................. 417
Pr. Skardžius — Bedarbė ir nedarbas........................................................................... 418
P. Gaučys — Ispaniškos Amerikos poezija ................................................................. 419
Mūsų buityje .................................................................................................................. 422

KNYGOS
T. Alga — Trys romanai rezistencinėmis temomis ..................................................... 425
J. Girnius — Angliškoji lituanistinė enciklopedija ...................................................... 429
I. Malėnas — Šeima tautinėje bendruomenėje (V. Čižiūno) ...................................... 432

Viršelyje A. Tamošaitienės gobelenų nuotraukos: 1 psl. — Priesaika, 4 psl. — Atsisveikinimas
Skaityti daugiau...
 
VYRESNIOJI IR JAUNESNIOJI KARTA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KĘSTUTIS TRIMAKAS   
Psichologinė studija apie lietuvių išeivių tėvų ir studentų nusistatymus

Psichologiniu požiūriu išeivija yra viena įdomiausių ilgalaikių gyvenimo situacijų. Pėdsakai, palikti atsiskyrimo su savuoju kraštu, ateivio svetimumas nesavame krašte, ryšys su kitais ateiviais, santykiai su vietiniais, konfliktas tarp dviejų kultūrų, palaipsniškas apsipratimas, pritapimas - prisiderinimas, skirtumai tarp išeivių vyresniosios ir jaunesniosios kartos — tai tik keletas spalvingų, nors neretai ir skausmingų, išeiviškos būsenos aspektų.
Nors galimybės psichologinėms studijoms lietuvių išeivių tarpe yra gana palankios, tačiau jų kaip ir nėra buvę. Šio straipsnio autoriui tėra žinoma tik Galinos Sužiedėlienės psichoso-ciologinė studija apie lietuvių išeivių nusistatymą naujosios aplinkos atžvilgiu (Aidai, 1967 nr. 1).

1970 m. šio straipsnio autorius pravedė studiją, palyginančią dvi lietuvių išeivių generacijas, vyresniąją ir jaunesniąją. Tos studijos dėmesio centre — protinis atvirumas - uždarumas. Bet paliečiami ir keli socialinio pobūdžio nusistatymai bei svarbiosios gyvenimo vertybės.
Anketos klausimai Protinis atvirumas - uždarumas buvo pagrindinė studijuojama savybė. Pasinaudota Ro-keach (1954) sudaryta dogmatiškumo sąvoka.
Skaityti daugiau...
 
JUOZO GRUŠO NOVELĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Vaičiulaitis   
Kai rašau šiuos kelis žodžius apie brangų bičiulį ir kūrėją, prieš akis ant stalo guli pirma Juozo Grušo knyga, novelių rinkinys "Ponia Bertulienė". Išleido Vairo bendrovė 1928 m. Kaune. Šiais pageltusiais, kiek trupančiais, anų dienų kvapu dvelkiančiais lakštais rašytojas pradėjo savo ilgą knygų kelią, nuvedusį jį į šiandieninės mūsų dramos viršūnes. Tačiau žvitrus jisai patvėrė ir kaip novelistas.

Įdomu buvo vėl skaityti "Ponią Bertulienę". Ten randi Juozo Grušo kūrybos ištakas — palinkimą į konfliktus ir intrigą, psichologinį lūžį, problemą, teisybės išpažinimą, gyvą ir natūralų dialogą. Istorijas, daug kur kietai realistiškas, paspalvins lyrinis dvelksmas.

Vargiai ir pats Juozas Grušas šiandien norėtų ištisai prisipažinti prie šių savo jaunystės vaizdų ir sapnų: juk ten nuotykis tarpais iššoka iš vagos, intriga perdaug užsukta, atomazgos moralizuojančios ir sentimentalios, vietomis žymu kitų rašytojų pėdsakai.
Skaityti daugiau...
 
Karalaitė nebuvo protinga (novelė) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Grušas   
— Labai gražios pintinės! Tik bulvėms jau netinka. Perdaug gudriai išlankstytos.
Ji žino, kas tai pasakė, ji girdėjo jo žingsnius, nors nepažvelgė nei jam ateinant, nei dabar. Tai tas juodaplaukis iš gretimo namo kelintą kartą ją kalbina. Vasarotojai jį vadina Ignacu; ji visada suklūsta, išgirdusi tą vardą. Grįžęs iš darbo, jis per jų kiemą eina į upę maudytis.

Mergaitė pakėlė juodas dideles akis.
— Į jas galima rinkti uogas.
Jos balsas virpėjo, skruostai kaito. Ji visada bijo, kad nepasakytų ko nors "ne taip", bet atrodo, kad jos žodžiai buvo protingi.
— Nuostabias rankas turite, mergužei, — ištarė Ignacas, pabrėždamas žodį "nuostabias", švystelėjo per petį didžiulį rankšluostį ir švilpaudamas nuėjo.
Skaityti daugiau...
 
MEILĖ, DŽIAZAS IR VELNIAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS GRINIUS   
Juozo Grušo dramaturgija
Paskaita, skaityta Lietuviškųjų studijų savaitėj Stuttgar-te 1971 liepos 18. Ji čia vietomis praplėsta.

Trumpai išdėstyti Juozo Grušo dramaturgiją bei ją įvertinti nėra lengva. Viena, šio rašytojo dramos čia taip neplačiai pasklidusios, kad tų kūrinių nagrinėjimas be jų turinio santraukų dažnai taptų tuščiu žaidimu žodžiais. Antra, atpasakojant dramų turinius, priseina susiaurinti nagrinėjimą bei vertinimą. Dėl to jis čia vietomis gali atrodyti suschemintas.

Kam nepatiktų straipsnio vardas — Meilė, džiazas ir velnas, — tiems norėtųsi priminti, kad dramaturgas labiau negu kitokio žanro rašytojas dažnai susitinka su meile ir su velniu, nes kiekviena drama yra įvairių jėgų konfliktas, kur pasirodo gėris ir blogis. O pirmojo laipsnio dramatizmas yra juk ne kas kita, kaip konfliktas žmonių sielose, kur velnias dažnai susi-grumia su meilės Dievu, nors apie juodu ir nebūtų kalbama kūriny. Sukaktuvininkas Juozas Grušas (gimęs 1901 lapkričio 16 tokių gilių konfliktų yra vaizdavęs nevieną. Ryškiausiai jis matyti viename jo paskiausių kūrinių — "Meilė, džiazas ir velnias" arba "Pragaištingas apsvaigimas". Ten šalia meilės ir velnio dar minimas džiazas, nes autorius norėjo pabrėžti blogio ir gėrio grumtynes šių dienų jaunime. Tai aktuali ir gili drama.
Skaityti daugiau...
 
Pietų Amerikos poezija (P. Gaučio vertimai) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
RUBEN DARIO

FATALUMAS

Laimingas medis, kuris mažai ką jaučia,
o dar laimingesnis kietas akmuo, jau nieko
nebejaučiąs,
nes nėr didesnio skausmo už būti gyvam kančioj,
nei didesnio sielvarto už sąmoningą gyvenimą.
Būti, ir nežinoti nieko, ir būti be tikros
krypties,
ir baimė gyventi, ir būsimasis siaubas...
Ir neišvengiamas būkštavimas ryt numirti,
ir kentėti už gyvenimą, už šešėlį ir už tai,
ko nežinome ir vos nujaučiame,
ir kūnas, kuris vilioja šviežiom kekėm,
ir kapas, kuris laukia su gedulingom šakom,
ir nežinojimas, kur einame,
nei iš kur ateiname!...
Skaityti daugiau...
 
M. BUBERIO ŽVILGIS Į KRIKŠČIONIŠKĄ IR ŽYDIŠKĄ RELIGIJĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS BAGDANAVIČIUS   
Su žydijos ir krikščionijos konflikto klausimu esame akivaizdoje tokio konflikto, kuris siekia paties dangaus. Žydijos atkritimas iš žmonijos išganymo plano yra, jei taip galima išsireikšti, pačios Dievo pedagogikos nepasisekimas. Dievas, daugiau kaip tūkstantį metų ruošęs tautą Mesijo atėjimui, susilaukė jos atmetimo. Turint tai prieš akis, aiškėja, kaip gilus yra krikščionijos ir žydijos konfliktas.
Bet kartu šis konfliktas yra labai vertas studijų. Jis gali padėti atidengti tokias žmonijos atpirkimo perspektyvas kurios be žydiškų studijų gali mums pasilikti nematomos. Šitokioms studijoms pradžią padarė garsus žydų mąstytojas Martin Buber (1878 - 1965), savo knygoje "Du tikėjimo keliai" (vertimas į anglų kalbą: "Two Types of Faith" 1951; šiame str. naudotasi Harper Torch-book leidyklos leidimu 1961) pastatydamas krikščioniją prieš žydiją.

M. Buber prieš apaštalą Povilą Skaitant Buberio studiją apie du tikėjimo kelius: žydiją ir krikščionybę, gaunamas įspūdis, kad jų konflikto priežastis yra ne tiek pats Kristus, kiek apaštalas Povilas. Buberis taip aptaria Povilo vietą šiame konflikte: "Povilui prieštarauja ne tik Senasis Testamentas, ne tik gyvas pokrikščioniškas žydų tikėjimas, bet ir paties Jėzaus pamokslas nuo kalno, nors dėl skirtingų priežasčių ir skirtingais tikslais" (p. 55). Buberis mano, kad Povilas Sen. Testamento gerai nesuprato. Neteisus jis esąs, kai Torą (t. y penkias Mozės knygas) jis laiko įstatymu. "Tora niekada nebuvo įstatymas, imamas atskirai nuo asmens, kuriam jis yra duotas; greičiau jis yra pamokymas dialogo forma tarp Dievo ir tokio partnerio, kurio širdis ir ausis ne visada yra atvira Dievo mokymui" (p. 67).
Skaityti daugiau...
 
DĖL KO REIKĖTŲ SUSIMĄSTYTI KULTO MINISTRUI RUGIENIUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė R. Ramelis   
Nuoširdžiai džiaugiamės viskuo, ko lietuviai gali pasiekti net okupacinėmis sąlygomis. Solisto V. Daunoro laimėtas aukščiausias į-vertinimas neseniai įvykusiame Tu-lūzos tarptautiniame dainininkų konkurse 'buvo džiugi žinia, kaip ir ankstesni Lietuvos muzikinių ansamblių sėkmingi pasirodymai užsienyje. Maloniai nuteikia Lietuvos dailininkų kūrybiškas gyvastingumas, siekiant ir šiuolaikinio pažangumo, ir tautinio savitumo. Tarp grožinės literatūros knygų randame ir tokių, kurios tikrai praturtina lietuviškosios kūrybos lobyną. Plačius darbo barus varo kalbininkai lituanistai. Reikšmingų laimėjimų pasiekiama ir kitose neutraliose mokslų šakose, kaip matematikoje ar fizikoje.
Skaityti daugiau...
 
PROF. J. ERETAS 75 METŲ VIRŠŪNĖJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Girnius   
Prof. dr. Juozas Eretas pereitą mėnesį atšventė 75 metų amžiaus sukaktį. Platesniu straipsniu mūsų žurnalas jį paminėjo prieš pen-keris metus (Aidai, 1966 nr. 9, p. 391-395). Kadangi šio žurnalo skaitytojai aplamai yra pastovūs, nėra prasmės kartoti, kas jau rašyta apie prof. J. Eretą. Tačiau jo atveju neužtenka tik tokiu būdu nurodyti į ankstesnį paminė j imą,kaip daugeliu kitų atvejų.

Paprastai jubiliejinėse amžiaus sukaktyse keičiasi tik metų skaičius, o darbai lieka tie patys, anksčiau nudirbti, kartais dar gerokai anksčiau prieš jubiliejų pradžią. Nors ir visiems sukaktuvininkams linkime ilgų metų, nevienam jie vis vien lieka tušti. Gal būt, amžiaus sukaktyse galutinai slypi daugiau liūdesio negu džiaugsmo. Nors švenčiame jas kaip savo šventes, iš tikrųjų jos yra laiko pergalės prieš mus datos.
Skaityti daugiau...
 
DAIL. E. M. BUDRYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J.P.   

Mažai lietuvių užsiliko Švedijoje. Mažai apie juos ir žinome. O tačiau yra jų tarpe tokių, kurie verti dėmesio. Toks yra ir dailininkas Budrys.

Eugenijus Mindaugas Budrys gimė 1925 vasario 16 agronomo Igno ir teisininkės Birutės (Tauskai-tės) šeimoje Marijampolėje. Ten pat baigė gimnaziją 1944. Kurį laiką mokėsi skulptūros bei keramikos pas keramiką Vytautą Braz-džių. 1944 rudenį vokiečių prievarta įjungtas į statybos batalioną ir su juo perkeltas šiaurės Norvegi-jon, po 9 dienų vietinių norvegų padedamas žiemos metu pabėgo Š7edijon. čia, gavęs BALFo stipendiją, studijavo tapybą privačioje prof. Isaac Grunewaldo akademijoje 1945-48. Pagilinti meno studijų 1952 ir 1956 keliavo po Skandinavijos krantus, Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Prancūziją ir Italiją.
Skaityti daugiau...
 
"AIDUČIŲ" IR ŠALČIŲ LENGVOSIOS MUZIKOS KONCERTAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Daiva Matulionyte   
Kiekvienoje meno srityje tenka susidurti su įvertinimo problema: naudoti absoliutų estetinį matą ar bandyti jį lankstyti pagal atskirus atvejus, šis klausimas iškilo man po dviejų Čikagos koncertų: Aidučių ansamblio 5 metų sukakties koncerto "Svajonės" (rugsėjo 18) ir Astros ir Alfredo šalčių koncerto (rugsėjo 19). Jų atliktą muziką tikrai nebūtų galima vertinti pagal klasikinius standartus. Jų muzika yra lengvo pobūdžio, pagrįsta liaudies melodijomis ar dabar sukurta. Tačiau yra geros lengvos muzikos ir yra — muilinės. Muilinė muzika yra ta, kuri paverčia muziką burbulu. Burbulas sprogsta klausytojo ausyse ir palieka sieloje tiktai iškraipytą estetinę žymę. Muilinės muzikos buvo galima rasti abiejuose koncertuose. Aidučių ansamblio koncerte Juozo Strolios ir Vytauto Jančio harmonizuotos bei sukurtos dainos liko grynos, kupinos lietuvio sielos bei gyvenimo. Tačiau Stasio Gai-levičiaus Giedros Gudauskienės ir Salomėjos Čerienės - Mulks dainos nuskambėjo ir dingo kažkur tarp minios girdėtų amorfinių dainų. Kaip besistengtų Aidutės, keisdamos susigrupavimą, drabužius, veidų išraiškas, vis vien negalėtų šių dainų sugrąžinti į mūsų muzikinę atmintį.
Skaityti daugiau...
 
APIE L.B., IŠEIVIŲ PARTIJAS IR KITUS DALYKUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Gailiušis   
"Naujienose" (nr. 172-174) nežinomas Vyt. Vaičiulis (toliau žymėsiu V. V.) atsiliepė į mano straipsnį, įdėtą "Aidų" žurnale nr. 5. Jo pastabos duoda progos savo mintis daugiau išryškinti.

V. V. iškraipo gyvenimo faktus, klaidina visuomenę. Per 3 atkarpas rašo apie partijų "didybę", o LB niekina. Kodėl?

1. Nors V. V. ginčija partijų puolimus prieš LB, bet savo pastabose kaip tik tai daro: LB politinė veikla "turi būti labai primityvi", "kiša nosį ne į savo daržą", LB sukūrė "tik partijų žmonės" ir kt. Jam ir straipsniai silpni, ir žurnalai, ir redaktoriai blogi, kurie teigiamus atsiliepimus apie LB spausdina. Ar visa tai nėra LB puolimas?
Skaityti daugiau...
 
BEDARBĖ, BELAISVĖ IR BETVARKĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pr. Skardžius   
Seniau raštų kalboje buvo dažniau vartojama, dabar rečiau besutinkama bedarbė "darbo nebuvimas, unemploy-ment, Arbeitslosigkeit", belaisvė "nelaisvė, captivity, servitude, slavery, Unfreiheit, Gefangenschaft, Knecht-schaft" ir betvarkė "tvarkos nebuvimas, netvarka, disorder, Unordnung". J. Jablonskis ir po jo kiti lig šiol nuosekliai šiuos žodžius taisydavo ir jų vietoj patardavo vartoti nedarbas, nelaisvė ir netvarka. Svarbiausias tų taisymų argumentas buvo tai, kad bedarbė, belaisvė ir betvarkė šalia bedarbis, belaisvis ir betvarkis esanti tik "moteris, kuri neturi ar negauna darbo, neturi laisvės, yra nelaisva ir netvarkinga"; plg. J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, 1959, II 288. Ir dėl tų taisymų dabar paprastai raštų kalboje šių žodžių vengte vengiama. Bet kaip iš tikrųjų yra? Ką apie tai sako kalbos šaltiniai?
Skaityti daugiau...
 
ISPANIŠKOS AMERIKOS POEZIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pov. Gaučys   
Žvilgsnis į Pietų Amerikos žemyną
Ispaniškos Pietų Amerikos kontinentą sudaro įvairios etninės grupės: indėniškai amerikietiška, apimanti Pacifiko pakrantes, pradedant Meksika Vidurio Amerika, Kolumbija ir Ekvadoru, o taip pat Peru, Bolivija ir Paragvajum; afrikietiškai amerikietiška, išbarstyta Karibų jūroje ir apimanti ne tik Kubą, Domininkonų respubliką, Portoriką, bet ir atlantinius Vene-cuelos ir Kolumbijos pakraščius; lotyniškai amerikietiška, susidaranti iš Čilės, Argentinos ir Urugvajaus. Visas šitas aštuoniolika valstybių riša bendra ispanų kalba. Tas kalbinis ryšys joms suteikia tam tikrą minties ir jausmo bendrumą, šiaip gi indėnai sudaro ispaniškai kalbančios Amerikos pagrindą. Negrai neturi didesnės reikšmės: būdami vergais, jie negalėjo kultūriškai pasireikšti. Baltieji — daugiausia emigrantai iš Ispanijos ir Italijos.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
XVII Kanados lietuvių diena vyko St. Catharines X.9-10. Buvo jon suvažiavę lig-į 1000 žmonių: tiek buvo susipažinimo vakare šeštadienį, tiek sekmadieni pamaldose katedroje (pamokslą sakė prel. J. Bal-kūnas. lietuvius pasveikino vietos vvskupas T. J. McCarthy), tiek popietiniame posėdyje. Pastarajame iš kanadiečių kalbėjo vietos burmistras ir Ontario švietimo ministras, iš lietuvių — konsulas dr. J. žmuidzinas, prel. J. Balkūnas, PLB pirmininkas St. Barzdukas ir kt. Meninę programą sudarė 7 jaunimo ansamblių pašokti tautiniai šokiai. Rengimo komitetui pirmininkavo J. šarap-nickas. Kanados LB krašto valdybai šiuo metu pirmininkavo dr. S. Čepas.
Skaityti daugiau...
 
TRYS ROMANAI REZISTENCINĖMIS TEMOMIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Titas Alga   
"Nereikia manyti, kad tik konkurso paskatinti rašytojai parašė, bet konkursas lyg privertė pasispausti ir nebeatidėlioti", — kalbėjo Aloyzas Baronas š. m. gegužės 29 Anatolijaus Kairio "Ištikimoji žolė" sutikime, sveikindamas "Lietuvos Atgimimo Sąjūdį ir Laisvąją Lietuvą, kad (konkrečiai Ona ir Valerijonas šimkai pirmieji mecenatai) paskelbė partizaniniam romanui parašyti konkursą" (Laisvoji Lietuva, 1971.VI.3). "Ištikimoji žolė", kaip ir paties A. Barono romanas "Vėjas lekia lyguma" minėtam konkurse buvo išskirti ("komisija rado reikalo pasiūlyti - rekomenduoti") iš kitų prisiųstų rankraščių kaip verti išleidimo. Konkursą laimėjo daugelio "Draugo" romanų ir "Dirvos" novelių konkursų laureatas Jurgis Gliaudą už romaną "Aitvarai ir giria".

Reikia ar nereikia manyti, bet faktai (išvardinti A. Barono žodyje) liūdnokai teigia, kad per dvidešimtį su kaupu metų romanui šia tema parašyti "tepasispaudė" vos du rašytojai: V. Alantas (Tarp dviejų gyvenimų, 1960) ir Alė Rūta (Broliai, 1961). O ar ir jie tai padarė be konkursų paskatos, tvirtinti būtų rizikinga, nes visada turėjome nevaržančių konkursų, kuriuose ir ši tema galėjo lengvai sutilpti. Kodėl šia tema nesusigundė kurti kiek didesnis rašytojų skaičius net ir specifine premija paskatintas (mecenato V. Šimkaus teigimu, komisija gavo septynis rankraščius), būtų nelengva atsakyti. Spėčiau, jog viena svarbiausių priežasčių visada buvo temos opumas. Dažnas rašytojas jautėsi nesugebėsiąs patenkinti didelės šiuo klausimu perdėtai jautrios mūsų visuomenės dalies reikalavimų ar vilčių ir kartu likti ištikimas sau pasistatytiems literatūriniams standartams. Toks rašytojas žinojo, kad subtilesniu tokios tematikos traktavimu jis rizikuoja būti jautriųjų misinterpre-tuotas ar iššaukti negatyvias reakcijas panašias į tas, kurios mūsų spaudoje kilo po A. Landsbergio dramos "Penki stulpai turgaus aikštėje" pastatymų.
Skaityti daugiau...
 
ANGLIŠKOJI LITUANISTINĖ ENCIKLOPEDIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Girnius   
Išleidęs 36 tomų Lietuvių Enciklopediją, Juozas Kapočius ėmėsi naujo žygio — išleisti 6 tomų lituanistinę enciklopediją anglų kalba. Pereitais metais jau ir sulaukėme Encyclopedia Lituanica I tomo, 608 puslapiuose apimančio A-C raides. Redagavo šį tomą istorikas Simas Sužiedėlis, pradėjęs šį darbą nuo 1966 m. pradžios. Jis redaguoja ir bebaigiamą rengti II tomą, o toliau koordinuos likusiųjų tomų redaktorių darbą, tuo būdu faktiškai eidamas šios enciklopedijos vyriausiojo redaktoriaus pareigas.

Pradėtas didelis, bet užtat ir sunkus darbas. Sunkumai yra kito pobūdžio, negu Lietuvių Enciklopedijoje. Pastarojoje visų pirma reikėjo nugalėti pirmosios vagos sunkumus, nes jau nuo VIII tomo nebebuvo į ką beatsiremti (Kaune leistosios Lietuviškosios Enciklopedijos pagalba pasibaigė I raidės pusėje). Galima sakyti, buvo dirbama aklomis, nes iš anksto nesusidarius viso darbo plano: kiekvienas iš trijų redaktorių, gavęs naują darbo barą, turėjo pats viską organizuoti, t. y. savo aprėžtame plote faktiškai eiti ir vyriausiojo redaktoriaus pareigas. Suprantama, be iš anksto išdirbto plano ir be vieno vyriausiojo redaktoriaus išleista Lietuvių Enciklopedija negalėjo išeiti be didesnio ar mažesnio nevieningumo ir kitų trūkumų. Tobuliau darbui atlikti būtų reikėję ne tiek žmonių ir ne tokio laiko. Labai nelygus Lietuvių Enciklopedijos lygis ir dėlto, kad ne visose srityse pakako pajėgių bendradarbių, kai kuriose srityse jų tiesiog stokojo. Bet visumoj tai "išsilygino" bent ta prasme, kad stipresnioji medžiaga lyg dengė neišvengiamus trūkumus bei netobulumus.
Skaityti daugiau...
 
ŠEIMA TAUTINĖJE BENDRUOMENĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ignas Malėnas   
Tokia antrašte Vaclovo čižiūno knygą (95 puslapiai, kurių dalis nuo 73 puslapio palikta tuščia vesti šeimos kronikai) šiais metais išleido PLB Švietimo taryba Lietuvių fondo lėšomis. Knyga skirta PLB ugdytojo ir buvusio pirmininko J. Bačiūno atminimui. Taiklų ir suglaustą įvedamąjį žodį parašė dabartinis PLB pirmininkas St. Barzdukas.

Įvadinėje dalyje apibūdinęs atskirą asmenį, tautą ir žmoniją, autorius apsistoja ties klausimu — šeima tautinėje bendruomenėje, čia liečia šeimą kaip žmonijos pagrindą, kaip prigimtąją bendruomenės ląstelę, santuoką kaip šeimos pagrindą, tėvų ir vaikų santykius, šeimos židinį, šeimos irimo pavojus, šeimos darną ir stiprybe imigrantų šeimą viešpataujančioje visuomenėje, pagaliau lietuviškąją šeimą Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje, paskutinė tema —
kas darytina šioje bendruomenėje didžiajam uždaviniui atlikti. Be to, dar duota praktinių nurodymų, kaip registruoti šeimos kronikos į-vykius.
Skaityti daugiau...
 
viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai