| |
|
|
9 lapkritis
|
|
Karalaitė nebuvo protinga (novelė) |
 |
 |
 |
|
Parašė Juozas Grušas
|
— Labai gražios pintinės! Tik bulvėms jau netinka. Perdaug gudriai išlankstytos.
Ji žino, kas tai pasakė, ji girdėjo jo žingsnius, nors nepažvelgė nei jam ateinant, nei dabar. Tai tas juodaplaukis iš gretimo namo kelintą kartą ją kalbina. Vasarotojai jį vadina Ignacu; ji visada suklūsta, išgirdusi tą vardą. Grįžęs iš darbo, jis per jų kiemą eina į upę maudytis.
Mergaitė pakėlė juodas dideles akis.
— Į jas galima rinkti uogas.
Jos balsas virpėjo, skruostai kaito. Ji visada bijo, kad nepasakytų ko nors "ne taip", bet atrodo, kad jos žodžiai buvo protingi.
— Nuostabias rankas turite, mergužei, — ištarė Ignacas, pabrėždamas žodį "nuostabias", švystelėjo per petį didžiulį rankšluostį ir švilpaudamas nuėjo.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
VYRESNIOJI IR JAUNESNIOJI KARTA |
|
|
|
|
Parašė KĘSTUTIS TRIMAKAS
|
Psichologinė studija apie lietuvių išeivių tėvų ir studentų nusistatymus
Psichologiniu požiūriu išeivija yra viena įdomiausių ilgalaikių gyvenimo situacijų. Pėdsakai, palikti atsiskyrimo su savuoju kraštu, ateivio svetimumas nesavame krašte, ryšys su kitais ateiviais, santykiai su vietiniais, konfliktas tarp dviejų kultūrų, palaipsniškas apsipratimas, pritapimas - prisiderinimas, skirtumai tarp išeivių vyresniosios ir jaunesniosios kartos — tai tik keletas spalvingų, nors neretai ir skausmingų, išeiviškos būsenos aspektų.
Nors galimybės psichologinėms studijoms lietuvių išeivių tarpe yra gana palankios, tačiau jų kaip ir nėra buvę. Šio straipsnio autoriui tėra žinoma tik Galinos Sužiedėlienės psichoso-ciologinė studija apie lietuvių išeivių nusistatymą naujosios aplinkos atžvilgiu (Aidai, 1967 nr. 1).
1970 m. šio straipsnio autorius pravedė studiją, palyginančią dvi lietuvių išeivių generacijas, vyresniąją ir jaunesniąją. Tos studijos dėmesio centre — protinis atvirumas - uždarumas. Bet paliečiami ir keli socialinio pobūdžio nusistatymai bei svarbiosios gyvenimo vertybės.
Anketos klausimai Protinis atvirumas - uždarumas buvo pagrindinė studijuojama savybė. Pasinaudota Ro-keach (1954) sudaryta dogmatiškumo sąvoka.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MEILĖ, DŽIAZAS IR VELNIAS |
|
|
|
|
Parašė JONAS GRINIUS
|
Juozo Grušo dramaturgija
Paskaita, skaityta Lietuviškųjų studijų savaitėj Stuttgar-te 1971 liepos 18. Ji čia vietomis praplėsta.
Trumpai išdėstyti Juozo Grušo dramaturgiją bei ją įvertinti nėra lengva. Viena, šio rašytojo dramos čia taip neplačiai pasklidusios, kad tų kūrinių nagrinėjimas be jų turinio santraukų dažnai taptų tuščiu žaidimu žodžiais. Antra, atpasakojant dramų turinius, priseina susiaurinti nagrinėjimą bei vertinimą. Dėl to jis čia vietomis gali atrodyti suschemintas.
Kam nepatiktų straipsnio vardas — Meilė, džiazas ir velnas, — tiems norėtųsi priminti, kad dramaturgas labiau negu kitokio žanro rašytojas dažnai susitinka su meile ir su velniu, nes kiekviena drama yra įvairių jėgų konfliktas, kur pasirodo gėris ir blogis. O pirmojo laipsnio dramatizmas yra juk ne kas kita, kaip konfliktas žmonių sielose, kur velnias dažnai susi-grumia su meilės Dievu, nors apie juodu ir nebūtų kalbama kūriny. Sukaktuvininkas Juozas Grušas (gimęs 1901 lapkričio 16 tokių gilių konfliktų yra vaizdavęs nevieną. Ryškiausiai jis matyti viename jo paskiausių kūrinių — "Meilė, džiazas ir velnias" arba "Pragaištingas apsvaigimas". Ten šalia meilės ir velnio dar minimas džiazas, nes autorius norėjo pabrėžti blogio ir gėrio grumtynes šių dienų jaunime. Tai aktuali ir gili drama.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Pietų Amerikos poezija (P. Gaučio vertimai) |
|
|
|
|
Parašė Red.
|
RUBEN DARIO
FATALUMAS
Laimingas medis, kuris mažai ką jaučia,
o dar laimingesnis kietas akmuo, jau nieko
nebejaučiąs,
nes nėr didesnio skausmo už būti gyvam kančioj,
nei didesnio sielvarto už sąmoningą gyvenimą.
Būti, ir nežinoti nieko, ir būti be tikros
krypties,
ir baimė gyventi, ir būsimasis siaubas...
Ir neišvengiamas būkštavimas ryt numirti,
ir kentėti už gyvenimą, už šešėlį ir už tai,
ko nežinome ir vos nujaučiame,
ir kūnas, kuris vilioja šviežiom kekėm,
ir kapas, kuris laukia su gedulingom šakom,
ir nežinojimas, kur einame,
nei iš kur ateiname!...
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
M. BUBERIO ŽVILGIS Į KRIKŠČIONIŠKĄ IR ŽYDIŠKĄ RELIGIJĄ |
|
|
|
|
Parašė VYTAUTAS BAGDANAVIČIUS
|
 Su žydijos ir krikščionijos konflikto klausimu esame akivaizdoje tokio konflikto, kuris siekia paties dangaus. Žydijos atkritimas iš žmonijos išganymo plano yra, jei taip galima išsireikšti, pačios Dievo pedagogikos nepasisekimas. Dievas, daugiau kaip tūkstantį metų ruošęs tautą Mesijo atėjimui, susilaukė jos atmetimo. Turint tai prieš akis, aiškėja, kaip gilus yra krikščionijos ir žydijos konfliktas.
Bet kartu šis konfliktas yra labai vertas studijų. Jis gali padėti atidengti tokias žmonijos atpirkimo perspektyvas kurios be žydiškų studijų gali mums pasilikti nematomos. Šitokioms studijoms pradžią padarė garsus žydų mąstytojas Martin Buber (1878 - 1965), savo knygoje "Du tikėjimo keliai" (vertimas į anglų kalbą: "Two Types of Faith" 1951; šiame str. naudotasi Harper Torch-book leidyklos leidimu 1961) pastatydamas krikščioniją prieš žydiją.
M. Buber prieš apaštalą Povilą Skaitant Buberio studiją apie du tikėjimo kelius: žydiją ir krikščionybę, gaunamas įspūdis, kad jų konflikto priežastis yra ne tiek pats Kristus, kiek apaštalas Povilas. Buberis taip aptaria Povilo vietą šiame konflikte: "Povilui prieštarauja ne tik Senasis Testamentas, ne tik gyvas pokrikščioniškas žydų tikėjimas, bet ir paties Jėzaus pamokslas nuo kalno, nors dėl skirtingų priežasčių ir skirtingais tikslais" (p. 55). Buberis mano, kad Povilas Sen. Testamento gerai nesuprato. Neteisus jis esąs, kai Torą (t. y penkias Mozės knygas) jis laiko įstatymu. "Tora niekada nebuvo įstatymas, imamas atskirai nuo asmens, kuriam jis yra duotas; greičiau jis yra pamokymas dialogo forma tarp Dievo ir tokio partnerio, kurio širdis ir ausis ne visada yra atvira Dievo mokymui" (p. 67).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
