| |
|
|
1984 m. 2 kovas-balandis
|
Neatsimenu, kas pirma atsitiko: įsimylėjau Rikį, ar sode radau negyvą balandį?
Pradėsiu nuo balandžio. Vieną pavakarę mačiau, kaip mažas balandis, krisdamas nuo eglės sode, susižeidė, pasislėpė krūmuose ir kitą rytą, nuėjusi jo pažiūrėti, radau jį sustirusį, negyvą.
— Mama, — parodžiau mamai, — aš laiku jam nepadėjau. Kai tai vėl atsitiko kitam mažyliui, pasigavau nulaužtu sparnu balandį ir slaugydama laikiau namuose. Mama tam neprieštaravo. Skristi jis dar negalėjo.
Mano tėvų sodan atlekia įvairūs paukščiai. Žiemą vieni nutūpta nuogų šakų kartelėse, kiti slepiasi nuo vėjo ir sniego po didelės eglės šakom. Jos tankmėje, aukštai, jie turbūt turi savo lizdus.
Visuomet įdomu žiūrėti į jų dešimtis pro langą. Kaip jie supasi nuo vėjo ant apsnigtos obels, arba šildosi eglės užuovėjoj, užėjus saulei. Į pabertus duonos trupinius kažkodėl jie nekreipia dėmesio. Tik kartais nušoka žemėn ir ten, plakdami sparnais, "nusiprausia".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
 Seniau galėdavau sėdėti valandų valandas prie židinio,
kai lašantys karnizai
dainuodavo džiaugsmą priglaustiesiems; klausytis ir
žinoti, kad miškai buvo pagirdyti;
galvoti apie ateinantį rytą, ir kaip
atgaivinti lapai
blizgės saulėje, ir po prieblanda bus
skaidru ir vėsu.
Dabar, kai girdžiu, esu savyje šaltas: nes mano
mintys plačiai klajoja,
kur palaima yra išleista ant jūros
sūrų vandenų,
ant slėnių be poilsio ir balsų, kurie
nestovi vietoje:
židinys praranda savo šilumą ir namai toli nuo manęs.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
GEORGE ORVVELL'IO SPĖJIMAI APIE 1984 METUS: IŠSIPILDĖ AR NE? |
 |
 |
 |
 Red. kun. Kęstutis Trimakas, Ph.D., S.T.L.
1948 m. George Orwell parašė romaną "1984". Šis romanas susilaukė plataus susidomėjimo: išversta į šešiasdešimt kalbų; atspausdinta dešimt su viršum milijonų kopijų. Sulaukus 1984-ųjų metų, šio romano aktualumas grįžta.
Vienas įdomių dalykų apie pranašavimą ar ateities spėjimą yra tas, kad žmonės stebi ir tikrina, ar, laikui atėjus, pranašystės ar spėjimas tikrai išsipildė. Nepamirštami net tie atvejai, kai pranašavimas pasirodo literatūroj.
Laikrodžiui išmušus 1984-uosius metus, panašiai stebima ir tikrinama, ar išsipildė George Orvvellio 1948-m. parašyto romano "1984" pranašystės apie tuos metus. Kadangi Vakarų pasaulyje šis romanas yra susilaukęs plataus dėmesio, verta pažvelgti, ką autorius tame kūrinyje rašė, kodėl ir kaip jis "pranašavo" ir ar ta pranašystė "išsipildė".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
TAUTŲ ATGIMIMAS IR IŠNYKIMAS — VALIJOS PAVYZDYS |
|
|
|
"Ar mano tautai lemta išnykti?" Šis klausimas vis dažniau pasigirsta Rytų Europos šalyse — jį kartoja čekų rašytojai, estų kultūrininkai, ukrainiečių patriotai. Kaip šešėlis, jis dengia lietuvių savilaidos puslapius.
Tokioje likiminėje sankryžoje dėmesys krypsta ne tik į savo tautos istoriją, bet ir į kitas tautas, kurios jau anksčiau prarado savo nepriklausomybę ir savo* kalbą ir kurios stovi prie išnykimo slenksčio. Klausiama, ko galima pasimokyt iš jų patirties? Ar egzistuoja bendri mažų tautų gyvavimo ir nykimo dėsniai?
Vieną tokių tautų, valus Didžiojoje Britanijoje, aprašo 1981 metais išėjusi profesoriaus Kennetho D. Morgano knyga Rebirth of a Nation: Wales 1880 - 1980. — "Tautos atgimimas, Valija tarp 1880 ir 1980 metų". Keltų kilmės valai tris šimtmečius priešinosi anglosaksams, kol 16 šimtmetyje jie buvo galutinai nugalėti ir įjungti į Angliją. Kaip kadaise Lietuvoje, valų diduomenė pradėjo sparčiai nutautėti, o valų kalbą tausojo tik paprasti žemdirbiai. Pasak senos pranašystės, valai "praras savo žemę, bet išsaugos savo kalbą". Praradę savo žemę, valai užsispyrusiai saugojo savo kalbą, bet vališkai kalbančiųjų skaičius vis mažėja.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MIRĖ TĖV. VIKTORAS GIDŽIŪNAS |
|
|
|
 Sausio 30-tos naktį staiga mirė daugeliui žinomas pranciškonas, pamokslininkas, visuomenininkas ir mokslininkas — istorikas Tėv. Viktoras Gidžiūnas. Nors jis jau kuris laikas sirguliavo, tačiau daug rašė ir jautėsi pajėgus pastoraciniam darbui. Tris savaites prieš mirtį velionis dar apsiėmė keliauti į Los Angeles ir ten pasakyti šv. Kazimiero garbei tridienio pamokslus. Net savaitę prieš mirtį jis savo noru ryžosi vykti į Kearny (NJ.) lietuvių parapiją patalkinti kunigams. Iš ten į Brooklyno pranciškonų vienuolyną jau nebegrįžo. Ištiktas širdies priepuolio, užgeso Kearny, West Hudsono ligoninėje, daugeliu atžvilgiu palikdamas nejaukią tuštumą.
Ypač labai nukentėjo Tėv. Viktoro Gidžiūno rašomas mokslinis veikalas apie žymų XIX amžiaus pranciškoną Ambraziejų Pabrėžą. Tam darbui velionis beveik visą amžių telkė medžiagą, lankydamasis net okupuotoje Lietuvoje. Surinko tiek, kad jau galėjo parengti pirmąją knygos dalį ir net atiduoti Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijai Romoje spausdinti. Bet veikalas liko neužbaigtas. Laimingu atveju, užbaigti apsiėmė istorikas kun. Rapolas Krasauskas, kuris gyvena Putname ir tvarko Alkos lituanistinę medžiagą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
