Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1984 m. 3 gegužė-birželis



Vytauto Alanto ir Kęstučio Trimako idėjiniai kontrastai PDF Spausdinti El. paštas

Red. kun. Kęstutis Trimakas, Ph.D., S.T.L.

APIE TAUTINIUS IR NETAUTINIUS MENUS

Galvojantis ir jaučiąs žmogus per visą savo gyvenimą krauna idėjas bei išgyvenimus ir iš jų pina savo pasaulėvaizdį. Bet tik retas jų, su laiku, ypač savo gyvenimo zenite, savo viduje sukrovęs pasaulėžiūrinį turtą, jį aptaria rašytu žodžiu. Rašytojui, dramaturgui ir žurnalistui Vytautui Alantui švenčiant 80 metų gyvenimo sukaktį, "Mūsų Viltyje" (1982, 15 nr.) buvo atspausdinta jo pasaulėžiūros trumpa apybraiža "Mano pasisakymai" apie kūrybą, meną, literatūrą, tautos sielą, lietuvius, lietuvybę, istoriją ir amžinybę. To lobyno sukrovėjas bei saugotojas Kęstučio Trimako klausimais, pastabom ir idėjiniais kontrastais čia provokuojamas savo pasisakymuose sudėtas idėjas toliau ryškinti, vystyti bei plėtoti.
 
APIE MENĄ
K.T.: Savo "Pasisakymuose" teigėte: "Nėra tarptautinio meno; tėra tautinis menas". Prašau paaiškinti.

V.A.: Menininkas kuria, atsiremdamas į savo tautos istoriją, kultūrines ir aplamai dvasines tradicijas. Donelaitis pirmų pirmiausia yra lietuvių rašytojas, Goethe — vokiečių, Šekspyras — anglų, Dantė — italų, bet jie savo talentu išėjo iš tautinių ribų ir tapo viso pasaulio kultūriniu lobiu. Rašytojas išeina ne iš tarptautinio meno į tautinį, bet iš tautinio į tarptautinį.
Skaityti daugiau...
 
KETVIRTOJI PREMIJŲ ĮTEIKIMO ŠVENTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Red. Vytautas Volertas

JAV LB Kultūros taryba, suorganizavusi ir 1980 metais įteikusi premijas iškiliesiems mūsų kūrėjams už 1979-jų derlių, štai surengė jau ketvirtąją premijų šventę, kurios metu pagerbti aštuoni 1983 metų kūrybinių apraiškų laureatai. Iškilmės įvyko 1984 m. balandžio 15 d. Detroito Dievo Apvaizdos lietuvių parapijos Kultūros centre.

Iškilmes kelių žodžių sveikinimu pradėjo JAV LB krašto v-bos vykd. vicepirm. ir LB Detroito apyl. pirm. Jonas Urbonas (Detroito apylinkė — renginio globėja). Labai trumpai kalbėjo ir energingoji lėšų premijoms teikėja, Kultūros tarybos pirm. Ingrida Bublienė, rinktinius žodžius dar pagražindama Kazio Bradūno anksčiau premijuotos poezijos posmais. Į garbės vietas scenoje pakviesti iškilmėse dalyvaują laureatai, jų antrininkai ir premijų įteikimo dalyviai: dr. Antanas Butkus, Andrius Kuprevičius, Vytautas Kutkus, Bronius Kviklys, Viktoras Mariūnas, Nijolė Palubinskienė, Bronys Raila, kun. dr. Antanas Rubšys, Janina Udrienė, Jonas Urbonas ir Vitalis Žukauskas. Programai vadovauti prie mikrofono atėjo Juozas Stempužis, Clevelando "Tėvynės garsų" radijo programos vedėjas.

Kultūros tarybos vicepirm. Viktorui Mariūnui pasidžiaugus šia ir kitomis pramijų šventėmis, pabrėžus jų "didžiulę tautinės gyvybės palaikymo prasmę", pasveikinus laureatus bei visus iškilmių dalyvius, prasidėjo premijų įteikimo ceremonijos.
Skaityti daugiau...
 
PRASMINGAS JONO KARIO - KARECKO GYVENIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Joana ir Jonas Kariai (išvykstant iš Vilniaus — 1944 metais)

(1903 m. kovo 4 d. - 1984 m. kovo 26 d.)

Tas gyvenimas užgeso 1984 m. kovo 26 d. Bridgeport, Conn. Prasidėjo — prieš 81 metus Skėrių kaime, Žaslių valsč., Trakų apskr.; Kazimiero ir Felicijos Civanavičiūtės -Kareckų sūnus, šeštas iš dešimties Karecko vaikas. Jo skurdi vaikystė buvo lydima didelio ilgesio mokytis. Jonas, kaip daugelis Lietuvos kaimo jaunuolių, buvo tikras savamokslis, bet pasiekęs pačių aukštumų. Išmoko, dar jaunas svetimų kalbų (lenkų, vokiečių, rusų ir kt), atitarnavęs savanoriu (net buvęs kovose sužeistas), liko kurį laiką Lietuvos kariuomenėj; vėliau dirbo įvairiose įstaigose ir drauge mokėsi. Taip jis baigė progimnaziją, gimnaziją ir universitetą (ekonomiją). Dirbdamas finansų ministerijoj ir lektoriaudamas Aukštesniojoj prekybos mokykloj, pradėjo rinkti medžiagą apie Lietuvos pinigus. Numizmatines studijas tęsė ir šią medžiagą panaudojo tremtyje, Amerikoj ? dienomis dirbdamas fizinį darbą plieno dirbinių įmonėje, o vakarais ir per visas atostogas gilindamasis į pamėgtą sritį, kuri, jo nuomone, buvo reikalinga Lietuvai, nes tokio pobūdžio veikalų nebuvo. Po daugiau kaip 20 metų susikaupimo ir įtempto darbo, papildęs savo surinktą medžiagą bibliotekose, muziejuose (priklausė jis ir American Numismatic Association) ir naujausių tos srities leidinių skaitymu, Jonas K. Karys paruošė ir atspausdino šias labai vertingas knygas: Nepriklausomos Lietuvos pinigai" — 1953 m., "Senovės lietuvių pinigai" — 1959 m. ir "Numizmatika" — 1970 m. Už veikalą "Senovės lietuvių pinigai" jis gavo 1961 m. Aidų 500 dol. premiją.
Skaityti daugiau...
 
GINOS ČAPKAUSKIENĖS PLOKŠTELĖ PDF Spausdinti El. paštas
Gyvenam nuostabių elektronikos atradimų amžių. Tų atradimų tarpe įdainuota ar įgrota patefono plokštelė, kasetė, video filmai, kuo ypačiai gausiai naudojasi radijo stotys ir TV, yra tiesiog neaplenkiama šio amžiaus kultūrinė apraiška. Galima net sakyti, jog visa mūsų gyvenamo laiko erdvė yra sklidina muzikos garsų. Tokio gausmo žmogaus buvimas šioj žemėj turbūt dar niekad nebuvo girdėjęs. Ar ne dėl to privatūs žmonių sambūriai ir namai darosi tylūs ir nebylūs?

Muzikos menas — jau kita šneka. Jei būtų gyvas komp. St. Šimkus, kuris muziką vadino dievų kalba, nežinau, ką jis sakytų, įsiklausęs i kauksmo kupiną erdvę. Betgi ir tame kauksme galima išgirsti originalių, gražių, nuobodžių ir tikrai prastų dainų bei muzikos gabalų. Cia nuostabą kelia ne dainininkų riksmai, balsų draskymai, maivymosi paradai (prie to jau baigiam priprasti), o tai, kad tų dainininkų vertė sveriama parduotų plokštelių skaičium, mažai dėmesio tekreipiant į balso grožį, muzikinę kultūrą ir kitus to pobūdžio dalykus. Jei parduota milijonas plokštelių, tai tu jau aukšto dangaus žvaigždė. Atseit, senoji taisyklė galioja — už auksą gali viską nupirkti, kai kada net ir garbę.

Pusiausvyrą tarp klyksmo ir dailaus dainavimo bando išlaikyti operiniai ir kamerinės muzikos dainininkai (tiesa, ne retai ir jų didybė matuojama parduotų plokštelių kiekiu). Šių muzikos meno meistrų tarpe, greta kitų lietuvių solistų, girdime ir dainininkę Giną Butkutę - Čapkauskienę.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Chicagos Lietuvių operos spektakliai vyko gegužės 5 ir 6 dieną Morton East mokyklos auditorijoje Cicere (Chicagos priemiestyje). Šių metų sezonui pasirinkta Charles Gounod "Faustas", kuris statomas antrą kartą. Operą dirigavo Arūnas Kaminskas. Fausto vaidmenį atliko Darrell Rowader, Margaritos — Anita Pakalniškytė, Mefistofelio — Jonas Vaznelis, Valentino — Algirdas Brazis, Mortos — Aldona Stempužienė, Sibelio — Margarita Momkienė, Wagnerio — Bernardas Prapuolenis. Operą režisavo Christian Smith. Pastatymui vadovavo Kazys Oželis. Sceną tvarkė Jonas Paronis. Chorui vadovavo Alfonsas Gečas ir Emilija Sakadolskienė. Akompanavo Robertas Mockus. Apšvietimą tvarkė — Dennis Mae, grimus ir perukus — J. Balutis ir Ed Meekin. Dekoracijos buvo Anthony Stivanello, paskolintos iš New Yorko. Operos pastatymai klausytojams paliko malonų įspūdį. Jų susirinko apie 3000. Ypač pasižymėjo choras, kurio nariai atliko ir kai kuriuos vaidmenis. Taip pat baleto ansamblis, vadovaujamas choreografės V. Karosaitės Valpurgijos naktyje. Spektaklius kritiškai vertino Mykolas Drunga Draugo gegužės 19 laidoje. Šis operos sezonas jau yra 28-tas. Kaip girdėti, dėl finansų operos vadovybė yra susirūpinusi ateitimi. Būtų gėda, jei dėl išteklių stokos opera turėtų nutilti, nes niekad išeivijos lietuviai nebuvo tokie turtingi kaip dabar. Operos valdybos pirmininkas yra Vytautas Radžius.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai