|
|
1984 m. 5 rugsėjis-spalis
|
|
SEPTINTOSIOS TAUTINIŲ ŠOKIŲ ŠVENTĖS ĮSPŪDŽIAI |
 |
 |
 |
 Red. Vytautas Volertas
Teatleidžia skaitytojas, kad reportažą pradėsiu nuo epilogo.
Kai liepos 2 d. rytą automobiliu pasileidau link namų, per patį Clevelando vidurmiestį 1-90 greitkeliu lėkdamas, įjungęs radiją, klausiau muzikos. Kas antrą ar trečią melodiją lydėjo pranešėjo trumpi reportažėliai apie vakarykščius kultūrinius įvykius. Apie aštuntą valandą jis maždaug šitaip prašneko:
"Ar žinot, kas vakar Clevelandą buvo užplūdę F Nagi, lietuviai! Jų buvo tūkstančių tūkstančiai! Iš Chi-cagos, New Yorko, Los Angeles ir iš Kanados. Iš Australijos, Vokietijos, Brazilijos ir Argentinos. Nežinojau, kad tiek daug lietuvių iš karto gali susirinkti į vieną miestą, dargi į Clevelandą. Nežinojau, kad iš viso tiek daug pasauly esama lietuvių (pabraukiu vietą, kur pranešėjas akcentavo kiekvieną žodį, A.N.) Richfieldo koliziejuje jie turėjo šokių šventę. Du tūkstančiai jaunų žmonių, "apsirengusių margaspalviais rūbais be sustojimo šoko tris valandas. Taip, nuo antros iki penkių."
Tai buvo WBOK-FM radijo stotis, banga 102-oji, o pranešėjas vadinosi Dave Fullens. Jei kas patikrintų jo pranešimo juostelę, įsitikintų, kad išverčiau gan apytiksliai. Abejoju tik dėl Australijos, nes, nors publikoj Australijos lietuvių ir buvo, iš ten šokėjai neatvyko. Bet, pranešimo klausydamas, Australiją aš užsirašiau, tad turbūt ir ją minėjo. Pykau, kad Mr. Fullens tikrai praleido Detroitą, šventei davusį šimtą šokėjų, pusšimtį choristų ir apie penkis šimtus publikos. Bet tikslumo iš tokio Dave Fullensio nėra ko laukti, jeigu jis anksčiau nežinojo, "kad tiek daug pasauly esama lietuvių".
O dabar grįžkime į Šventės pradžią.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
BANGUOLĖS MARIJOS RAUGAITĖS DAILĖS PARODA |
|
|
|
 Banguolės Marijos Raugaitės parodoje Lietuvių kultūros centre Philadelphijoje buvo išstatyti dvidešimt du aliejinės tapybos darbai ir trysdešimt spalvotų Xerox spaudinių. Ši paroda, atidaryta 1984 m. gegužės 5 d., tam tikra prasme buvo apžvalginė, apimanti vieno dešimtmečio dailininkės kūrybą (1971 - 1982). Raugaitės kūrinių buvo eksponuota daugelyje individualinių ir grupinių parodų Philadelphijoje ir kitur, bet šis yra bene pirmas jos lietuvių visuomenei pasirodymas. Dešimties metų kūrybos atranka šiai parodai turėjo savo ne tik kūrybinį bet ir informacinį pobūdį.
Kiekvienam metų laikotarpiui parodoje buvo rodoma po keletą tapybos drobių. Neišvengiamai tokia atranka liudija dailininkės vaizdinį keitimasį laiko tėkmėje — nuo pradinės, linijiniai stilizuoto potepio portretūros — iki gan rafinuotos gamtos/figūros ir interjero interpretacijos, atliktos jau brandžia ranka. Beveik simboliškai paroda pradedama Autoportretu (1971). Čia Banguolė Marija užsiangažuoja gražia spalvos ir potepio drąsa, nė kiek neprarasdama portretinio autentiškumo. Panašų įspūdį daro ir Lyn (1980) portretas. Savo eskyzine maniera į save atkreipia dėmesį ir (Tėvo (1974) portretas, nors savo koncepcija jis beveik vienišas visoje parodoje. Komplikuota struktūra įdomus yra mišrios technikos darbas Jūros paslaptis (1982). Žymiai subtilesne, bet gan išbaigta tapybine nuotaika pasižymi eilė kitų darbų, kaip antai Kaktusas ir gyvatžolė (1976) ir kiti. Beveik apgaulingai švelnų žiūrovui poveikį daro Paukštis narve nečiulba (1978); o iš tikrųjų tai yra giliai tūnančios jėgos darbas. Jame apstu ir spalvinio pojūčio, ir asmeniškos simbolikos — beveik dvasingumo.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŠKOJI TARNYBA "AMERIKOS BALSE" |
|
|
|
Kai tik Lietuva buvo Sovietų Sąjungos okupuota ir ten įvesta griežta cenzūra informacijoms iš laisvojo pasaulio, susirūpinta ieškoti galimybių radijo bangomis ją pasiekti. Atsirado ir pavienių žmonių, kurie tuo reikalu kreipėsi į JAV vyriausybę, kaip, pvz., jūrų kapitonas P. Labanauskas, kurie iš pradžių gavo neigiamą atsakymą.
Amerikos lietuvių įvairioms politinėms, ideologinėms srovėms susijungus į Amerikos Lietuvių Tarybą, jos vadovybė, besirūpindama Lietuvos laisvinimu, pagal galimybes ėmė ieškoti būdų geriau informuoti pavergtos tautos žmones. Altas ir jo įsteigtas informacijos biuras LAIC kelis metus rūpinosi Amerikos Balse turėti lietuvių kalba transliacijas. Tuo reikalu delegacijos lankė valdžios įstaigas.
Laisvų informacijų perteikimas okupuoto krašto žmonėms už geležinės uždangos, o taip pat ir visam pasauliui — Azijai, Afrikai, Lotynų Amerikai — kaskart vis labiau rūpėjo ir JAV vyriausybei. Tuo tikslu ji įsteigė Amerikos Balsą, o 1951 m. vasario 16 d. per Amerikos Balsą buvo pradėtos transliacijos ir Lietuvos žmonėms. Jas pradedant, Valstybės sekretoriaus pavaduotojas visuomenės reikalams Edward W. Barrett pareiškė: "Man yra ypač malonu dalyvauti atidaryme lietuvių kalbos transliacijų Amerikos Balse šią vasario 16 dieną, kai lietuviai ir daugelis jų draugų visur mini Lietuvos nepriklausomybės šventę. JAV žmonės ir vyriausybė šiomis transliacijomis sieks painformuoti apie tą nuoširdų susiinteresavimą ir susirūpinimą, kurį jie jaučia Lietuvos žmonių gerovei".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
JAV LB Kultūros Tarybos 1984 metų Radijo konkursai |
|
|
|
Reportažo konkursas
Tema: laisva apie lietuvišką įvykį, organizaciją, asmenį. Laikas: neribotas, netrumpesnis kaip 15 minučių. Premijos: pirmoji — 200 doL, antroji — 100 dol. Gali dalyvauti visi radijo darbuotojai, bet kiekvienas tik su vienu raportažu.
Proginės programos konkursas
Tema: Lietuvos, lietuvių tautos ar lietuvio asmens istorinė ar kultūrinė proga. Laikas: neribotas, bet netrumpesnis kaip 25 minutės. Proginė programa turi būti transliuota per radiją tarp 1984 metų sausio 1 ir gruodžio 31. Gali dalyvauti visos JAV lietuvių radijo programos, bet tik su viena progine programa. Premijos: pirmoji — 500 dol., antroji — 200 dol. Premijų mecenatas — Lietuvių Fondas. Premijų Vertinimo Komisija bus paskelbta vėliau. Konkursui skirtas juostas arba kasetes siųsti adresu: Juozas Stempužis, 4249
Lambert Rd. Cleveland, Ohio 44121. Gavimo data: 1985 m. sausio 31 d.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
STASIO SANTVARO "BUVIMO PĖDSAKAI" |
|
|
|
Vladas Šlaitas vis įtikinėdavo mane, kad poetas pajėgus kurti tik maždaug iki 50 savo amžiaus metų, o paskui jau baigtas. Šitokius teigimus jis išskaitęs kažkurių filosofų raštuose. Tiesa, jis suminėdavo ir vieną kitą vardą žymių poetų, kurie neįtelpa į tą taisyklę. O ir jis pats, jau senokai peržengęs tą amžiaus ribą, vis dar teberašo eilėraščius. Taigi išeitų, kad amžius nebūtinai vaidina kokį nors lemiamą vaidmenį, ir šitai liudytų eilėraščių knygos mūsų pačių poetų, kurie jau net nebe šiandien sulaukė oficialaus pensininko amžiaus, o vis rašo ir gerai rašo, ieškodami ir surasdami naujų kūrybinių šaltinių ir įsisavindami naujas formas.
Tarp tokių į šlaitišką amžiaus taisyklę jokiu būdu neįeinančių yra ir poetas Stasys Santvaras, 1983 m. pabaigoje išleisdinęs aštuntąją savo lyrikos knygą Buvimo pėdsakai (aplankas ir poeto portretas Vytauto K. Jonyno, 167 p., kieti viršeliai, 800 egz., kaina 8 dol.). Priešingai, šis amžiumi, rodos, dabar svetur pats vyriausias mūsų poetas pastaraisiais metais ypač kūrybingas, ir jei ieškotume atsakymo, kodėl taip yra, apylengviai turbūt jį rastume. Nebereikia jam diena iš dienos sekinti fizines ir dvasines savo jėgas, kad užsidirbtų pragyvenimą, tai užtat nuo 1977 m. susilaukiame jau net trečio jo poezijos rinkinio, ir visi jie stambūs.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
