Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1984 m. 6 lapkritis-gruodis



LIETUVIŲ KUNIGŲ SUVAŽIAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas
I
Prieš Pasaulio lietuvių katalikų kongresą, rugpjūčio 29 d. Toronte, vyko JAV Lietuvių Kunigų Vienybės metinis seimas Royal York viešbučio patalpose.

Koncelebracinių mišių metu vysk. Vincentas Brizgys pamoksle ryškino lietuvio kunigo darbo vaizdą praeityje ir dabartyje.

Seimą pradėjo kun. Albertas Kontautas, JAV Kunigų Vienybės centro valdybos pirmininkas. Seimo pirmininkais pakviesti kun. dr. Juozas Grabys ir kun. Jonas Pakalniškis, sekretorium — kun. dr. Valdemaras Cukuras, rezoliucijų komisijon — kun. dr. Pranas Gaida, kun. Viktoras Dabušis ir kun. Vytautas Pikturna.

Centro valdybos pirmininkas ir iždininkas pranešimus paruošė raštu ir išdalino dalyviam, kurių buvo 33. Iš pranešėjų sužinota, kad Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikų leidimas
anglų kalba (atskirais numeriais) kainavo daugiau kaip 100,000 dol. Kronikos pasauly išgarsino Lietuvos kančias ir lietuvių tautos troškimus. Centro valdyba siūlė LKB Kronikų tolimesnį leidimą perleisti Lietuvių Religinei Šalpai. Seimas siūlymą parėmė. Padėkota kun. Kazimierui Pugevičiui už jo didelį įnašą Kronikas verčiant į anglų kalbą ir pasirūpinant technišku knygučių išleidimu. Išreikšta padėka leidimo mecenatams — organizacijoms ir pavieniams asmenims. Iš iždininko pranešimo paaiškėjo, kad Kronikų leidimui lietuviai kunigai sudėjo daugiau kaip 70,000 dol.

Pasidžiaugta šv. Kazimiero sukaktuvinių metų renginių komiteto darbais.
Skaityti daugiau...
 
31-JO SANTAROS - ŠVIESOS SUVAŽIAVIMO PROGRAMA PDF Spausdinti El. paštas
Kaip kasmet, 1984 metų Santaros - Šviesos suvažiavimas įvyko Tabor Farmoje, Michigane, rugsėjo pradžioje, 6 - 9 d. Didžiąją dalį užėmė paskaitos ir kita vieša programa, kurią sekė ir svečiai, kaip čia rašantysis. Santaros - Šviesos federacijos, Algimanto Mackaus knygų fondo ir kitų organizacinių posėdžių čia neliečiame. Nenagrinėsime nė Lituanistikos instituto metinio tarybos posėdžio, įvykusio rugsėjo 8 d. ten pat, kuriame dalyvavo 4 prezidiumo ir 4 tarybos nariai.

Pasekdami A. T. Antanaičio patarimą Akiračiuose, perduosime faktus be vertinimo. Kas vienam patiko, kitam galėjo nepatikti, o faktai visiems tie patys — ir dabartiniam Aidų skaitytojui, ir būsimajam lietuvių išeivijos kultūrinio gyvenimo nagrinėtojui. O įvykio būta ne eilinio jau vien dėl to, kad tokie suvažiavimai vyksta kasmet nuo 1954 metų be pertraukos. Žmonės keitėsi, kito ir programos, tačiau lietuviškai skaitomų paskaitų lygis ir patrauklumas, matyt, neišblėso. Rugsėjo 6 d. pradžioje buvo apie 20 klausytojų, sekančią dieną jau apie 60, o šeštadienį visas šimtas.

Programą pradėjo prof. dr. Vytautas Kavolis paskaita "Nepriklausomo žmogaus problematika lietuvių istorijoje,,. Apžvelgė visą eilę rašytojų nuo priešaušrio iki mūsų laikų, priminė Aušrinės, Linijos, Pjūvio žurnalus. Nagrinėjo, ar lietuvių visuomenėje gali būti nepriklausomi produktyvūs žmonės ir ištvermingi tokių žmonių sąjūdžiai. Diskusijose kalbėjo A. Mickūnas, J. Kiznis, Z. Rekašius, R. Kasparas, Ed. Kaminskas. Moterys tylėjo. Tą pačią rugsėjo 6 d. popietę pagal anksčiau skelbtąją programą turėjusi būti prof. dr. Algio Mickūno paskaita atidėta rytojui, o nuo 5 iki 6 vai. klausėmės poeto Leono Lėto atsakymų į Liūto Mockūno klausimus apie rašytojo kūrybinį procesą. Lėtas aiškino, ką ir kaip rašęs. Popietinė programa vyko erdvioje vasarinės verandoje.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Muz. Br. Jonušo 1000 dol. stipendija teko studentei Ramonai Steponavičiūtei. Stipendiją iš savo uždarbio jau septintą kartą teikia Emilija Jonušienė velioniui vyrui atminti.

—    Lietuvos Vyčių sąjungos seime rugpjūčio 22 - 26 d. perinkta ta pati centro valdyba, kuriai vadovauja Loreta Stukienė.

—    Lietuvių fotografų nuotraukų paroda Lietuvių foto archyvo rūpesčiu surengta Jaunimo centre Chicagoje spalio 26 - 27 ir lapkričio 2 - 4 d. Iškabinta 140 nuotraukų.
 
—    Lietuvių išeivių vyskupas Paulius Baltakis nuo pat paskyrimo vyskupu aktyviai įsijungė į mūsų religinę ir tautinę veiklą. Lapkričio 3-4 d. dalyvavo LB tarybos posėdžiuose Hartforde, lapkričio 12-15 d. — Katalikų vyskupų suvažiavime Washingtone, kur jis įteikė raštą dėl Lietuvos persekiojamos Bažnyčios; paskui visą savaitę buvo Chicagoje, tardamasis su kunigais, vienuoliais ir pasauliečiais apie aktualias šio meto išeivijos problemas, kaip jaunimo ir jaunų šeimų religinis auklėjimas, religinės radijo programos, pašaukimai, pasiruošimas Lietuvos krikšto jubiliejui. Sudaryti atitinkami talkos būreliai ir išrinkti vadovai. Būdamas Chicagoje, vyskupas aplankė organizacinius centrus. Lapkričio 23 į vysk. Pauliaus Baltakio pasitarimus su dvasininkais ir pasauliečiais Jaunimo centre apsilankė ir Chicagos kardinolas Joseph Bernardin, kur jis išklausė pranešimų apie lietuvių pastoracinę padėtį anglų kalba ir pats tarė nuoširdų žodį. Paskui su vyskupais Brizgiu ir Baltakiu atliko specialias pamaldas. Kardinolo palankumas lietuviams ypač išryškėjo, kai jis lietuvių pastoracijai koordinuoti Chicagos arkivyskupijoje paskyrė kun. Jurgį Šarauską. Pasitarimai lietuvių pastoraciniais reikalais buvo tęsiami ir lapkričio 24 d. — Lietuvių Katalikų federacijos metiniame suvažiavime. Gruodžio 12-21 vysk. Baltakis lankėsi Romoje, kur buvo priimtas Šv. Tėvo, Vatikano valstybės sekretoriaus ir kitų aukštų pareigūnų.
Skaityti daugiau...
 
A. A. PALMIRA ŠIURNAITĖ - GRAUŽINIENĖ PDF Spausdinti El. paštas
A.A. PALMIRA ŠIURNAITĖ - GRAUŽINIENĖ
gimė 1903 m. gegutės 11 d. Naujamiesčio miestely, Panevėžio apskr. 1924 m. baigė Panevėžio gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Vytauto Didžiojo Universiteto Gamtos-Matematikos fakultetą, kurį baigė 1928 m. Tų pačių metų rudenį buvo paskirta mokytoja į Užpalių vidurinę mokyklą (Utenos apskr.). 1930 m. pavasarį ištekėjo už tos mokyklos mokytojo Balio Graužinio. Vėliau mokytojavo Raseinių ir Panevėžio gimnazijose, o Vokietijoje — Kempteno lietuvių gimnazijoje. Amerikoje gyveno Clevelande, Ohio, San Diege ir Los Angeles, Cal., kur ir mirė 1984 m. spalio 4 d. Palaidota Šv. Kryžiaus kapinėse, Culver City (Los Angeles priemiesty).
Skaityti daugiau...
 
DUX MAGNUS — OPEROS RECENZENTO IŠPAŽINTIS PDF Spausdinti El. paštas
Vieną pastarosios vasaros vakarą man paskambino šio žurnalo redaktorius. Girdėjęs, kad ketinu važiuoti atostogų į Kanadą, kur turėsiu progos pamatyti Kazio Bradūno - Dariaus Lapinsko operą, jisai mane pakvietė rašyti tos operos recenziją. Be abejo, sutikau. Juk muzikui pakvietimas "debiutuoti" mokslo ir meno žurnale yra ne tik savotiškas iššūkis, bet ir nemaža garbė. Netrukus po to Aušra Liulevičienė, simpatinga Draugo kultūrinio priedo redaktorė, priminė man, jog kitada buvau pažadėjęs ir jos skyriaus skaitytojams Dux Magnus įvertinimą. Aišku, dabar negalėjau atsisakyti.

Nenumaniau, kad dviejų recenzijų rašymas apie tą patį veikalą padarytų man kokių nors keblumų. Samprotavau šitaip: parašysiu Draugui tučtuoj po premjeros dar visai "šviežius" savo įspūdžius, o vėliau, gerai apmąstęs naują lietuvišką operą, pateiksiu Aidų žurnalui platesnį, nuodugnesnį veikalo aprašymą. Juk iš tikrųjų Darius Lapinskas, kadaise sužėrėjęs Chicagos padangėje dviem efektingais sceniniais darbais (Lokys ir Maras), jau ilgoką laiką nieko didesnio ir reikšmingesnio lietuvių publikai neparodė; reikėjo tad tikėtis, juoba sprendžiant pagal priešpremjerinius straipsnius spaudoje (atmenu skaitęs Drauge, jog "ši opera vieną dieną galėtų būti įrikiuota į taip nedidelį skaičių ryškiųjų dvidešimto amžiaus operų"), kad Dux Magnus bus tikras magnum opus.

Deja!
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai