Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1971 m 10 gruodis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
F. Jucevičius — Amžinoji Evangelija, Bažnyčia ir laisvė .................................................... 433
M. Girniuvienė — Eilėraščiai ............................................................................................... 437
Z. Ivinskis — Lietuva ir žydai istorijos šviesoje .................................................................. 438
Zenonas Ivinskis (nekrologinis intarpas) ............................................................................. 439
J. Brazaitis — Stasys Šalkauskis lietuvių tautinės misijos raidoje ..................................... 447
F. M. Dostojevskis — Berniukas pas Kristų prie eglaitės (vertė J. Kėkštas) .................. 452
M. Martinaitis — Eilėraščiai ................................................................................................ 454
A. Rubikas — Rinkimai Bažnyčioje?.................................................................................... 455

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
J. Girnius — "Pusinis" jaunimo lietuviškumas .................................................................... 462
A. Kuolas — LSS — snaudžiantis milžinas........................................................................... 463

A. Nakas — Bandymas pagerbti rašytojus .......................................................................... 464
V. Vizgirda — Tamošaičių kūrybos paroda Bostone ........................................................... 465
S. Z. — Ukrainiečių sinodas ................................................................................................. 466
J. Lišva — Lietuva Cordell Hull memuaruose ..................................................................... 467
Mūsų buityje .......................................................................................................................... 470

KNYGOS
J. Girnius — Angliškoji lituanistinė enciklopedija ............................................................... 471
Z. Prūsas — Lietuvos miškų ūkio studija (A. Skėrio) .......................................................... 473
V. A. Jonynas — Čičinskynės sutemose (Almeno romanas) .............................................. 474
Pr. Visvydas — M. Martinaitis — sielos provincijos poetas .............................................. 476
T. Žiūraitis, O.P. — Iš veikalų svetimomis kalbomis .......................................................... 477

1971 metų turinys ................................................................................................................... 479

Viršelis 1 psl. — A. Stasiulevičius: Vilniaus kontrastai, 4 psl. —A. Tamošaitis — Mano tėviškė
Skaityti daugiau...
 
AMŽINOJI EVANGELIJA, BAŽNYČIA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė FELIKSAS JUCEVIČIUS   
Nukreipti žvilgsnį į Amžinąją Evangeliją šiuolaikinėje teologijoje reiškia ne ką kita, kaip kalbėti apie teologinės minties raidą po II Vatikano susirinkimo. Kai popiežius Jonas XXIII nutarė sušaukti visuotinąjį Bažnyčios susirinkimą, tai jis darė su tikslu atnaujinti Bažnyčią. "Aggiornarrierito" yra tas magiškas žodis, kuris dominavo II Vatikano susirinkimą. Kai mes žvelgiame į šiuolaikinę teologiją, tai pastebime, kad ji alsuoja taip pat "aggiornamento" dvasia.

Susirinkimo atidarymo kalboje, priminęs pareigą Bažnyčiai "niekuomet nenusigręžti nuo tiesos lobyno, gauto iš ankstyvesniųjų kartų", Jonas XXIII pridūrė: "Drauge ji privalo žvelgti į dabartinius laikus, į susidariusias naujas gyvenimo sąlygas ir lytis bei atsivėrusius naujus katalikiškojo apaštalavimo galimumus" (II Vatikano susirinkimo dokumentai III, p. 17). Atsinaujinimo reikalą jautė taip pat susirinkimo tėvai, kaip tai matosi iš jų rašto, kuriuo jie kreipėsi į visą žmoniją. Bet kodėl Bažnyčia pajautė tai taip giliai tik šiandien? Kadangi ji pamatė, kad žmonija stovi naujos eros angoje. Ji suprato, kad turi neatidėliodama atnaujinti savo idėjas, savo metodus ir savo struktūras. Ši mintis yra aiškiai išreikšta Gaudium et spes konstitucijoje.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MIRGA GIRNIUVIENĖ   
KENNEBUNKPORTE

Apleistą popietę ilgai tylėjome ant balto tilto.
Žuvėdros ant stulpų šildės.
Prieplaukoj burzgė laivai.

Tu laikei mano ranką savojoj suspaudęs
Ir nejutai, kaip nuo pušų atšlamėjo ruduo, žuvų kvapas.
Vėsus vakaro vėjas.
Po tiltu įlankos vanduo į jūrą leidos,
Už pušų jūra, šalta, nekalbi, į uolas daužės.



JŪRA

Tą naktį vėl sugrįžome
Prie kranto,
Norėdami atkurt dienos vaizdus, jausmus.
Iš tamsos
Artėjo putojantis baltas šniokštimas.

Mes rinkome žodžius.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVA IR ŽYDAI ISTORIJOS ŠVIESOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ZENONAS IVINSKIS   
I. Įvadas: trumpi metodiniai paaiškinimai. II. Žydai Lietuvos valstybėje iki jos padalinimų. III. Lietuvių ir žydų santykiai, valdant rusams (1795 - 1915). IV. Žydų vaidmuo nepriklausomoje Lietuvoje. V. Žydų genocidas 1941 - 44. VI. Baigiamosios išvados.

Paskaita XVIII Lietuviškųjų studijų savaitėje 1971 liepos 22 Stuttgart – Hohenheim

I. Įvadas: trumpi metodiniai paaiškinimai
Mūsoji tema liečia dviejų tautų, lietuvių ir žydų, santykius. Daug kartų yra buvę nagrinėti lietuvių santykiai su įvairiomis kaimyninėmis tautomis, būtent, su rusais, vokiečiais, gudais, lenkais, latviais. Kalbant apie šios rūšies santykius, turima paprastai galvoje vieną šalia kitos gyvenančias tautas. Jos esti aprėžto gyvenamojo ploto ir įvairiais būdais bendrauja per etnografinę ar valstybinę sieną. Tad galima būtų, pvz., skirti atskiras specialias studijas lietuvių politinių ar etnografinių sienų istorijai su kaimynais vokiečiais, lenkais, gudais, latviais. O kur dar įvairios tokių kaimyninių santykių formos politinėje, kultūrinėje, ūkinėje srityje?

Visai kitoje padėtyje atsiduriame, kalbėdami apie lietuvių tautos santykius su žydais. Jie gyveno diasporoje, vadinasi, stipriai išsibarstę po visą pagrindinį lietuvių tautos plotą. Tai buvo valstybinės tautos santykis su tautine mažuma, kuri šiuo atveju tesudarė vos vieną 14-ją visų gyventojų dalį. Nepriklausomojoje Lietuvoje iki 1939 m. izraelitų tikėjimo gyventojų tebuvo 7,3%. Jų staiga padaugėjo 4 procentais, kai Lietuva savitarpiniu pagalbos paktu su Sovietų Sąjunga 1939 spalio 10) atgavo savo istorinę sostinę su Vilniaus krašto dalimi. Vien Vilniuje, vadinamame "žydų Jeruzale", buvo daugiau negu 80.000 žydų, t. y. trečdalis visų miesto gyventojų. Tuo būdu Lietuvoje žydų pakilo iki 11%, kaip kitados, kad buvo buvę prieš I pasaulinį karą Kauno ir Vilniaus gubernijose, kur kas 9-10 žmogus buvo žydas.
Skaityti daugiau...
 
Zenonas Ivinskis (nekrologinis intarpas) PDF Spausdinti El. paštas
Prof. dr. Zenonas Ivinskis
1906.V.25 - 1971.XII.24


Nebesulaukė autorius savo paskutinio straipsnio, gauto spalio viduryje ir įdėto į šį artimiausią numerį. Siųsdamas straipsnį, spalio 11 laiške rašė: "už savaitės pradėsiu semestrą". Deja, bepaskaitė 6 valandas, sveikata vėl pablogėjo, ir Kūčių vakarą 20 vai. 10 min. paliko šį žemės pasaulį.
Retas kas taip žėrėjo vitaline energija ir gyvenimo džiaugsmu, kaip Zenonas Ivinskis. Džiaugtis gyvenimu visų pirma jam reiškė džiaugtis žmonėmis. Todėl turėjo tiek daug draugų. Traukė į save žmones ne pataikaudamas, o savo nuoširdžiu tiesumu, kuris leisdavo teisybę į akis pasakyti ir draugams.
Kaip tiesumas buvojo asmens pagrindinis bruožas, taip moksliniame darbe tiesa buvo jam besąlyginė norma. Nors buvo žemaitiško kietumo patriotas, neįsivaizdavo istorinės tiesos manipuliavimo nė patriotiniais motyvais. Diletantizmo plitimas jį stipriai liūdino. "Dabar matau, jog jūsų žodžiai apie nuosmukį tikrai teisingi yra buvę". Taip rašė dar 1960.XII.9 laiške. Ir vėliau ne kartą nusiskundė, kad "gyvename baisų nuosmukį su ‚karaliais‘, 'pavėluotais krikštais' etc." Stengėsi reaguoti pozityviai — pats ėmėsi atitinkamais klausimais rašyti. Kaip viename laiškų pastebėjo, "dar labiau atsirado noro rašyti, kai paskaičiau . . ." (vieną lėkštą straipsnį).
Skaityti daugiau...
 
Stasys Šalkauskis lietuvių tautinės misijos raidoje PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Brazaitis   
1. Žmonės ir tautos su ambicija. — Ameri-
koje įprasta apie žmogų teirautis: kokia yra jo
"ambicija"? Europiečiui ambicija reiškia daugiau
neigiamą žymę — puikybę, išdidumą. Amerikiečiui
tai reiškia asmens siekimą, tikslą, užsiangažavimą
— būti prezidentu ar biznierium, Nobelio laureatu ar pilietinių teisių kovotoju ar pagaliau — hippy.
Ambicija, taip suprantama, turi praktinės žmogui reikšmės —priverčia jį įtempti visas jėgas; pasyvus laukimas virsta dinamišku veržlumu. Ir Amerikoje daugybė žmonių tokiu keliu virto savo likimo kalviais, ne likimo žaislais.
Taip suprantama ambicija turi reikšmės ir tautom. Tautos yra ne kas kita kaip tų pačių žmonių kolektyvas. Kolektyvas gali būti pasyvus, palaidas ir net pakrikęs. Bet kai tarp kolektyvo narių atsiranda bendras siekimas, jis virsta didele dinamiška jėga. Toks tautų siekimas, veržimasis į tam tikrą ateities viziją vadinamas tautine misija, tautiniu pašaukimu.
Skaityti daugiau...
 
BERNIUKAS PAS KRISTŲ PRIE EGLAITĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė F. M. DOSTOJEVSKIS   
(Iš "Rašytojo dienoraščio" 1876)

1
Vaikai tai keista padermė. Matai juos žmogus ir sapne, ir svajose. Prieš Kalėdas ir Kūčių vakarą vis sutikdavau kokiame gatvikampy vieną berniuką, ne daugiau kaip kokių septynerių metų amžiaus. Buvo baisus speigas, o jis vilkėjo kaip vasarą, tik kaklą gaubė kažkoks senas skuduras — matyt, visgi kas nors jį "globojo". Berniukas vaikščiojo "su rankele"; tai techninis terminas, vadinas — elgetavo. Šį terminą berniukai patys išgalvojo. Tokių kaip jis yra daugybė, jie painiojasi mums po kojom ir žliumbsėdami, gailiais balseliais traukia įkaltą pamoką, bet šis nežliumbė ir nevaitojo, kalbėjo kažkaip nekaltai, be rutinos ir patikliai žvelgė man į akis — reiškia, buvo šio amato naujokas. Mano paklaustas, pasisakė turįs bedarbę ir ligonę seserį; gal tai ir teisybė, bet vėliau aš sužinojau, kad tokių berniukų nė nesuskaičiuosi: juos net per baisiausius šalčius varo eiti "su rankele", o jei nieko nesurenka, tai būna žiauriai mušami. Surinkęs kiek variokų, berniukas grįžta su raudonom, suledėjusiom rankutėm į kokį nors rūsį, kur girtuokliauja skurdžių kompanija, iš tų, kur "sustreikavę fabrike šeštadienio-sekmadienio sąvartoje, grįžta į darbą ne anksčiau kaip trečiadienio vakarą". Tuose rūsiuose drauge su vyrais girtuokliauja jų alkanos, mušamos žmonos, čia pat spygauja jų alkani kūdikiai. Degtinė, nešvara ir paleistuvystė, bet visų svarbiausia — degtinė. Berniukas su surinktais variokais tuoj pat siunčiamas į smuklę, kad dar parneštų degtinės. Dėl juoko jam irgi kartais supila į burną kokią pusę pusbonkio ir džiūgaudami žvengia, kai jis dusdamas parkrinta lyg apalpęs, o visi aplinkui rėkia:
... ir į burną man biaurastį
be pagailos liejo . . .
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MARCELIJUS MARTINAITIS   
RAUDA, ADANT ŽUVUSIO SŪNAUS PIRŠTINĘ

Tai išraudosiu baltą — prie juodo,
Prie žalio pridėsiu raudoną.
Guli kojelės
Prie Kuršo,
Šąla rankelės
Prūsuos.

Iš balto išeis tau kelias,
O iš raudono — rytmečio saulė,
Kad tu matytum,
Kad tu girdėtum,
Kaip saulė eina . . .

Išeis iš žalio — žolė šienauti,
O iš to juodo — pasirašyti
Ant balto kelio,
Ant ilgo laiško,
Ant paukščio sparno.

Tai išraudosiu baltą — prie juodo,
Prie žalio pridėsiu raudoną.
Parneš rankelę
Nuo Prūsų,
Pareis kojelės
Nuo Kuršo.
Skaityti daugiau...
 
RINKIMAI BAŽNYČIOJE? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė AUGUSTINAS RUBIKAS   
Bažnytinės demokratijos problema

Bažnyčion veržiasi rinkiminė praktika. Tuo klausimu diskutuojama spaudoje.
A. Maceina knygoje "Bažnyčia ir pasaulis", vertindamas Bažnyčios demokratėjimą, rašo ir rinkimų klausimu. Jis mini Tiubingeno katalikų teologijos fakulteto profesorių reikalavimą vyskupus rinkti ribotam laikui ir sako: "Jau kalbama ir apie klebonų bei vikarų rinkimą bei pašalinimą para-piečių nutarimu. Kai kas ironiškai pastebi, esą tik vieni teologijos profesoriai dar pasilieka nepajudinami . . . Tačiau šie juokdariai irgi tikisi, kad greitai ir teologijos profesoriai, kurie dabar demokratėjimą Bažnyčioje taip aistringai platina bei gina, turėsią po 8-10 tarnybos metų užleisti savo vietas kitiem, kuriuos išrinksianti Dievo Tauta".1

Bet vis dėlto tenka pastebėti, kad šiandien Bažnyčioje nėra rinkimų ne tik ribotam laikui, bet nė ligi gyvos galvos. Popiežius, tiesa, yra renkamas, bet jį renka paties popiežiaus tam reikalui paskirti asmenys — kardinolai. Gi visi kiti ganytojai, vyskupai ir klebonai, ligi šiol nerenkami, o skiriami.
Skaityti daugiau...
 
"PUSINIS" JAUNIMO LIETUVIŠKUMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Girnius   
"Jaunimo darbas ir širdis — lietuvių tautos ateitis". Toks šūkis parinktas kitų metų jaunimo kongresui. Per 1972 metus, PLB paskelbtus jaunimo metais, šį šūkį dažnai girdėsime. Žinoma, nuo mūsų jaunimo priklausys ne visos tautos, o tik išeivijos ateitis. Bet kiek šios lietuviškosios ateities lemta svetur? Atsakymas iš tiesų slypi jaunime.

Nors ir neturint statistinių duomenų, aiškūs yra du faktai. Ir šiandien turime jaunimo, kuris nė kiek nėra mažiau lietuviškas, kaip prieš 25 metus. Tačiau dabar tokio lietuvybėn įaugusio jaunimo teturime saujele. Vis vien ši saujelė liudija, kad ir svetur galima išauklėti lietuvišką jaunimą. Bet nemaža dalis yra taip visiškai nutautę, lyg nebūtų nė neturėję lietuvių tėvų. Dauguma — "pusiniai", kurie graibosi ir lietuviškai, bet stokoja ir lietuviško susipratimo, ir patriotiško nusistatymo. Retkarčiais jie pasimaišo ir lietuviuose — tai ir viskas. Faktiškai nėra didelio skirtumo taip visiškai ir "pusiau" nutautusiųjų. Todėl, nors ir nėra būina nutausti, per laiką nutautimas pasidaro lyg neišvengiamas.
Skaityti daugiau...
 
LSS — SNAUDŽIANTIS MILŽINAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Almis Kuolas   
Jau susidariusi tradicija kiekvienais metais, mokslams prasidėjus ir įsibėgėjus, suruošti Šiaurės Amerikos Lietuvių Studentų Sąjungos suvažiavimą. Šiais metais šitoks suvažiavimas įvyko paskutinį lapkričio savaitgalį Toronto Downtowner viešbutyje. Vieta graži! Netoli aerodromo — iš toliau atvykusiems labai patogi. Savaime aišku, ir brangi. Nors, atrodo, lietuviškas jaunimas nevisai vargšai, nes pajėgė išlaidas padengti, bet iš kitos pusės gaila, kad dėl kainos dalis jaunimo visai negalėjo dalyvauti.

Bet eikime prie paties suvažiavimo. Po didelės reklamos įvairiuose lietuviškuose laikraščiuose suvažiavo nemažas būrys lietuvių studentų; susirinko padiskutuoti, kartu pasilinksminti, pažiūrėti į studentišką misiją, į kylančias problemas. Iš viso užsiregistravusių buvo netoli dviejų šimtų! Vienas kitas, pasibaisėjęs kainomis, neužsiregistravo, bet vis tiek dalyvavo įvairiose paskaitose ir diskusijose kaip svečias. Tokių nedaug ir buvo.
Skaityti daugiau...
 
VLADAS MOTIEKAITIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Izidorius Vasyliūnas   
Šias eilutes skiriu pagarbiam savo ilgamečio smuiko mokytojo atminimui, apie jo tragišką mirtį sužinojęs iš privataus laiško.

Sekmadienį, spalio 10 rytą jis išvažiavo į San Pedro repeticijai. Iš ten žadėjo vykti į Los Angeles lietuvių parengimą. Namo jam nesu-grįžus, šeima pranešė policijai. Ir tik ketvirtadienį gavo iš policijos žinią, kad jis buvo rastas sekmadienį 11 val negyvas San Pedro uoste, prie jūros kelio. Dingo ir mašina, kuria buvo važiavęs. Oficialus policijos protokolas mirties priežastimi nustatė širdies ataką. Palaidotas spalio 18 Los Angeles Dangaus Karalienės kapinėse. Per pamaldas Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčioje buvo pagerbtas muzikas violončelistas sūnus Algimantas, Pittsburgho simfoninio orkestro dalyvis, pagrojo savo tėvo kūrinį "Kryžiai“, smuiku grojo jo vėliausias mokinys A. Draugelis J. Massenet "Meditation"; choras sugiedojo "Iš gilybių aš šaukiuos", R. Draugelytė palydėjo vargonais solistus ir pagrojo fleita.
Skaityti daugiau...
 
BANDYMAS PAGERBTI RAŠYTOJUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alfonsas Nakas   
Detroite rašytojo pagerbimo akademija: viršuje — garbės prezidiumas (iš kairės — paskaitininkas St. Santvaras, kun. K. Simaitis, dr. A. Nasvytis, vysk. V. Brizgys, M. Sims, T. L. Andriekus, prof. J. Pikūnas, V. Volertas, K. Veikutis ir V. Tamošiūnas), apačioje — akademijos dalyviai.
Nuotr. Ed. Vasiliausko


Įvyko Detroite 1971 lapkričio 7. Rengė Lietuvių kultūros klubas, kuris anksčiau panašius pagerbimus buvo suorganizavęs ūkininkams ir mokytojams.

Plačiai užmotas renginys buvo keturių pakopų. Pradėtas suma šv. Antano bažnyčioje, dalyvaujant vysk. V. Brizgiui. Visos kitos trys dalys atliktos Lietuvių namuose: akademija, literatūros popietė, vaišės.
Akademiją trumpu žodžiu atidarė pagrindinis renginio iniciatorius, Lietuvių kultūros klubo pirmininkas Antanas Musteikis. Jis priminė, jog rašytojams pagerbti progą davę dvi sukaktys: prieš 50 metų nepriklausomoje Lietuvoj mūsų rašytojai susibūrė į Meno kūrėjų literatūros sekciją; prieš 25 metus Vokietijoje buvo įsteigta Lietuvių rašytojų draugija. Vėlesni kalbėtojai nė žodžiu šių sukakčių nebeminėjo.
Skaityti daugiau...
 
TAMOŠAIČIŲ KŪRYBOS PARODA BOSTONE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Galime prileisti, kad Antano ir Anastazijos Tamošaičių dailės paroda Bostone (XI. 1-13) buvo meninės šeimos demonstracija, nes jų abiejų kūrybos ištakų reikia ieškoti gimininguose šaltiniuose. Skirtingų technikų jų menas susiklostė tais pačiais vingiais — lietuvių liaudies meno pažinimu, gimtojo krašto gamtovaizdžio prisiminimais ir moderninės dailės poveikiu.

Lietuvių liaudies kultūros susiklosčiusiose tradicijose pirmiausia galima surasti bruožų, kurie yra charakteringi ir abiejų menininkų pasaulėjautai, ir jų kūrybos stiliui. Bet jie yra gimę jau kitu laiku, ir jų kūrybos negalima sieti su liaudies meistrų primityvia technika. Moderninio meno kryptys irgi nedaug teturi tiesioginės įtakos jų darbams, nors skalė, kurioje sutelpa jų braižo technika, yra jau šiuolaikinė. Dėl visų tų ypatybių Tamošaičių kūrybos negalima priskirti jokiai tradicinei ar naujoviškai dailės srovei. Tai yra pastangos surasti kažką originalu nesitaikant nei prie praeities, nei prie modernišku bedaiktinės dailės atradimų.
Skaityti daugiau...
 
UKRAINIEČIŲ SINODAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė S. Z   
Visuotiniam Bažnyčios sinodui (apie jį bus kitame numery plačiau — red.) besibaigiant, kardinolas J. Slipyj paskelbė, kad ukrainiečių Rytų apeigų vyskupai turės savo sinodą. Sakoma, popiežius tuojau reagavo. Kard. J. Villot, valstybės sekretorius, pasiuntė kard. J. Slipyj laišką, kuriame įsakmiai buvo uždrausta turėti sinodą kanonų teisės prasme, bet leista turėti vyskupų susirinkimą aptarti ukrainiečių religiniams reikalams. Nors spauda, išskyrus Romos "Daily American", nieko apie tai nerašė, bet nėra paslaptis, kad ukrainiečių vyskupai per lapkričio pirmąsias penkias ar šešias dienas turėjo savo posėdžius ir tai jie vadina ukrainiečių Rytų apeigų sinodu.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVA CORDELL HULL MEMUARUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Lišva   
Šių metų spalio mėnesį suėjo šimtas metų, kai gimė Cordell Hull (1871 - 1955), ilgiausiai ėjęs Jungtinių Valstybių užsienio reikalų ministro — valstybės sekretoriaus pareigas: nuo 1933 kovo 4 iki 1944 lapkričio 27. 1945 jam buvo paskirta Nobelio taikos premija, įvertinant jo nuopelnus pasaulio taikai, ypač už iniciatyvą steigiant Jungtines Tautas.
Pasitraukęs iš valstybės sekretoriaus pareigų, Cordell Hull parašė savo atsiminimus, kurie išėjo dviem tomais: The
Memoirs of Cordell Hull (New York, The Mac-millan Co., 1948).

Šioje apžvalgoje bus apsiribota bemaž vien tomis atsiminimų dalimis, kurios liečia Lietuvą ir jos Baltijos kaimynus. Hull esant valstybės sekretoriumi, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Jam einant tas pareigas, JAV vyriausybė pasmerkė sovietų įvykdytą Lietuvos okupavimą ir nutarė tęsti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo politiką. Toji politika ir šiandien vykdoma.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Jungtinių Tautų Trečiojo komiteto posėdžiuose XI.15-16 JAV atstovas kongresmanas E. J. Derwinski sovietų imperializmą įvertino nauja kolonializmo forma ir nurodė jo pavyzdžiu Pabaltijo valstybių okupavimą. JAV atstovui atsakyti sovietų pavestas V. Zenkevičius iš piršto laužė "duomenis" nepriklausomai Lietuvai pavaizduoti atsilikusiu kraštu.

— Mirusio generalinio konsulo dr. P. Daužvardžio našlę Juzę Daužvardienę JAV valstybės departamentas pripažino Lietuvos generaliniu garbės konsulu Jungtinėms Amerikos Valstybėms su rezidencija Čikagoje.

— Pop. Povilas VI spalio 13 prel. Joną Balkūną pakėlė apaštaliniu pro-tonotaru. Įvilktuvių apeigoms Romoj Sv. Kazimiero kolegijos koplyčioje XI. 14 vadovavo kard. A. Samore.
Skaityti daugiau...
 
ANGLIŠKOJI LITUANISTINĖ ENCIKLOPEDIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Girnius   
(Tęsinys iš pereito numerio )
Teisingas nusistatymas duoti mūsų angliškojoj enciklopedijoj ir tuos svetimtaučius, kurie yra nusipelnę lituanistikai. Bet šiais atvejais ir reikia ribotis tik šiuo jų biografijos aspektu. Taip ir daroma A. Bezzenbergerio ir A. Brūcknerio atveju. Tačiau J. N. Baudouin de Courtenay kažkodėl (greičiausiai iš anksto nepainformavus biografijos autoriaus, ko geidaujama) be jokio reikalo duodama pilna biografija, kurioj santykiai su Lietuva užima tik trečdalį viso teksto. Ateityje nereikėtų tokiu būdu eikvoti vietos, kuri kitur taip taupoma.

Tiek dėl biografijų. Nors visų pirma enciklopedija ne dėl jų leidžiama, vis vien jos užima daugiausia vietos. Jos kelia ir daugiausia klausimų. Todėl ir pastabų daugiausia dėl jų susidarė.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS MIŠKŲ ŪKIO STUDIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. Zenonas Prūsas   
Dr. Antanas skėrys. Lietuvos šiol mes neturėjome tokio veikalo, kuris išsamiau pavaizduotų mūsų miškų ūkio raidą nepriklausomybės laikais. Tą spragą jis bando užpildyti 273 puslapiuose. Knygoje gausu statistinių duomenų apie mūsų miškų išteklius, medžių rūšis, miškų tvarkymą, medžio pramonę ir prekybą, medienos prieauglį ir naudojimo balansą. Gausu ir palyginimų su kitais Europos kraštais, ypač su mūsų kaimynais Latvija ir Estija. Šaltiniai statistiniams duomenims yra įvairūs ir kartais nesutinka. Pavyzdžiui, vienoj lentelėj (psl. 14) mūsų lapuočiams priskirta 38 proc. viso miškų ploto, o kitose lentelėse (psl. 23 ir 30) tik 30 proc. Duota ir trumpa mūsų miškų vystymosi apžvalga priešledyniniuose ir ledynų laikotarpiuose. Yra ir šiek tiek duomenų apie Lietuvos klimatą ir jo įtaką miškininkystei.
Skaityti daugiau...
 
ČIČINSKYNĖS SUTEMOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas A. Jonynas   
"Semper ignorabimus". Ar ne Goethe pasakė, kad istorija tai knyga, užrakinta septyniais užraktais? Dar skeptiškesnis buvo P. Valery: istorija nieko nemokanti ir viską pateisinanti, nes joj rasi visko, visokių pavyzdžių.

Nebūtinai istorikai sutiks su šiuo teigimu. Tačiau kitaip yra istorinio romano atveju. Jei kiekviena karta pasirašo savąją istoriją, pasisavina iš praeities tik tai, kas jai svarbu, kas įprasmina dabartį ir suteikia gyvenimui tęstinumą, tai jau pats siužeto pasirinkimas savaime pasako daug ką. Parodo rašytojo vertybių skalę, pomėgius, psichinę matricą. Šia prasme dabartis yra šviesos pluoštu į ūkanoj nugrimzdusių epochų buitį, o ne atvirkščiai.
Skaityti daugiau...
 
M. MARTINAITIS — SIELOS PROVINCIJOS POETAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pranas Visvydas   
Marcelijus Martinaitis (g. 1936) yra įvykio poetas, tragiškos ar keistos situacijos pasakotojas, kaip toks — retas paukštis lietuvių literatūroje. Eiliuoja daugiausia tradiciniais ketureiliais, metronominiu tikslumu dėstydamas pėdas ir ce-zūras, kai kur įvesdamas laisvesnę liaudies dainų strofą. Tačiau jo stiliaus stiprybė glūdi ne posmų sukirpime, bet situacijų, žodžių ir frazių gyvybėje. Jo poetinė medžiaga konkreti, artima, rodos, ranka pasiekiama. Frazėse alsuoja kaimo aplinka ir paprastų žmonių išmintis. Todėl emociniai posakiai pasižymi įtaigiu vaizdingumu ("Taip verkė, lyg būtų sudegę namai").
Skaityti daugiau...
 
IŠ VEIKALŲ SVETIMOMIS KALBOMIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. Tomas Žiūraitis   
L TEOLOGIJA
1. Tikėjimo ir istorijos teologiška prasmė

W. Kasper: Glaube und Geschichte,
Grunewald Verlag, Mainz, 1970, 448 p., DM 39.00. Dogmatinės teologijos profesorius (dėstęs Munsteryje, dabar — Tubingene) lengvu stiliumi nagrinė-ja ne tiek teologijos raidos istorinę prasmę, kiek istorinio mąstymo teologijoje kilmę. Pasisako prieš dabarties madingą reikalavimą "sudemokratin-ti Bažnyčią", nes Bažnyčia nėra nei mo-narchiška, nei demokratiška, bet charizmatiška — dievažmogiška savo rūšies struktūra. Bažnyčia veikia per Kristų ir Kristuje. Būdama šiame pasaulyje Dievo Tauta, ji nepaliaujamai istorijoje žengia savo autentišku keliu, vis labiau tobulėdama. Kristaus Asmenyje tobuliausia istorijos pilnatvė, kurios tiesioginė dalininkė yra visuotinė Bažnyčia.

Simone Weil: On Science, Neces-sity, and the Love of God, Oxford University Press, Nevv York, 1969, 201 p., $5.95. Žydų kilmės autorė (1909-1943), augusi ir subrendusi krikščioniškoje prancūzų kultūroje. Logikos dėsniai, pirmieji pažinimo principai yra pirmapradės sąlygos mokslinei tiesai atrasti. Klasikinė graikų filosofija išreiškia principinį išminties meilės visuotinumą. Įsikūnijęs Dievas — tobuliausias Išminties šaltinis. Krikščionybė — filosofijos atbaigimas ("the Christianity i s the fulfillment of phi-losophy"). Modernus šventasis yra tas, kuris yra savas ir Dievui, ir savo bendraamžiams. Tai Dievo meilės ir mokslo laimėjimų darnos būtinybė ("Necessity of the Love of God"). S. Weil yra geniali ir šventumu dvelkianti moteris (A. Gide); šio amžiaus ryškiausias ir gal vienintelis moters genialumo pavyzdys (A. Camus).
Skaityti daugiau...
 
1971 METŲ TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
GROŽINĖ LITEBATŪRA

Almenas K. — Žvaigždės (iš Vieverių kronikos") 119
Andriušis, P. — Du feljetonai 106
Auginąs, B. — Eilėraščiai 198
Balvočienė, Z. — Eilėraščiai 265, 354
Baranauskas, A. — Iš draudžiamų eilėraščių 49
Baronas, Al. — Eilėraščiai (narodiios) 160
Bavarskas, M. — Eilėraščiai 343
Bradūnas, K. — Eilėraščiai 110
Degutytė, J. — Eilėraščiai 63

Dostojevskis, F. M. — Berniukas pas Kristų prie eglaitės (vertė J. Kėkštas) .. 452
Girdžius, D. Pr. — Šiaudiniai protagonistai 70
Girniuvienė, M. — Eilėraščiai 437
Grušas, J. — Karalaitė nebuvo protinga ..' 394
Hebrajų poezija — L. Goldberg ir J. Amihai (vertė J. Kėkštas 161
Hoelderlin, F. — Eilėraščiai (vertė A. Sietynas) 20
Janavičius, J. — Eilėraščiai ir "Lentyna" 262
Kėkštas, J. — Dostojevskio ir mano Betanija (eil.) 351
Martinaitis, M. — Eilėraščiai 454
Mazalaitė, N. — Klausimai 266
Melnikas, P. — Barzdos ir rožės 219
Pietų Amerikos poezija (P. Gaučio vertimai) 406, 413
Sadūnaitė, D. — Eilėraščiai 295
Saulaitytė, M. — Eilėraščiai 15
Vaičiulaitis, A. — Eilėraščiai ir "Aš buvau dideliame mieste" 261
Vaičiūnaitė, J. — Eilėraščiai 113
Vilimaitė B. — Tamsoje (proza) 342
Skaityti daugiau...
 
Mielas "Aidų" Skaitytojau-ja, PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Leonardas Andriekus   
Malonu Jums priminti, kad kultūros žurnalas "Aida“ jau įžengė į 23-čius gyvavimo metus Amerikoje. Tuo džiaugsmu būtinai norime pasidalyti su skaitytojais, kurie į žurnalo ilgą amžių gal neatkreipė dėmesio.
Leidėjai laiko didele garbe tarnauti lietuvių visuomenei kultūros žurnalu per daug metų. Kai 1949-tais "Aidai" nebegalėjo eiti Europoje, neatsirado savanoriu, kurie jų gyvybę tęstų Amerikoje. Atsakomybė už leidimą, finansiniai sunkumai ir miglota ateitis baugino paskirus asmenis bei institucijas. Pranciškonus taip pat buvo sukrėtusi baimė, perimant "Aidų" leidimą, bet būtinybė turėti bent vieną mėnesinį kultūros žurnalą tremty prilaikė mus nuo tos pareigos nebėgti. Sprendimas buvo laimingas, ir leidėjai džiaugiasi vilčių išsipildymu.
Skaityti daugiau...
 
viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai