| |
|
|
10 gruodis
|
|
AMŽINOJI EVANGELIJA, BAŽNYČIA |
 |
 |
 |
|
Parašė FELIKSAS JUCEVIČIUS
|
Nukreipti žvilgsnį į Amžinąją Evangeliją šiuolaikinėje teologijoje reiškia ne ką kita, kaip kalbėti apie teologinės minties raidą po II Vatikano susirinkimo. Kai popiežius Jonas XXIII nutarė sušaukti visuotinąjį Bažnyčios susirinkimą, tai jis darė su tikslu atnaujinti Bažnyčią. "Aggiornarrierito" yra tas magiškas žodis, kuris dominavo II Vatikano susirinkimą. Kai mes žvelgiame į šiuolaikinę teologiją, tai pastebime, kad ji alsuoja taip pat "aggiornamento" dvasia.
Susirinkimo atidarymo kalboje, priminęs pareigą Bažnyčiai "niekuomet nenusigręžti nuo tiesos lobyno, gauto iš ankstyvesniųjų kartų", Jonas XXIII pridūrė: "Drauge ji privalo žvelgti į dabartinius laikus, į susidariusias naujas gyvenimo sąlygas ir lytis bei atsivėrusius naujus katalikiškojo apaštalavimo galimumus" (II Vatikano susirinkimo dokumentai III, p. 17). Atsinaujinimo reikalą jautė taip pat susirinkimo tėvai, kaip tai matosi iš jų rašto, kuriuo jie kreipėsi į visą žmoniją. Bet kodėl Bažnyčia pajautė tai taip giliai tik šiandien? Kadangi ji pamatė, kad žmonija stovi naujos eros angoje. Ji suprato, kad turi neatidėliodama atnaujinti savo idėjas, savo metodus ir savo struktūras. Ši mintis yra aiškiai išreikšta Gaudium et spes konstitucijoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė MIRGA GIRNIUVIENĖ
|
 KENNEBUNKPORTE
Apleistą popietę ilgai tylėjome ant balto tilto.
Žuvėdros ant stulpų šildės.
Prieplaukoj burzgė laivai.
Tu laikei mano ranką savojoj suspaudęs
Ir nejutai, kaip nuo pušų atšlamėjo ruduo, žuvų kvapas.
Vėsus vakaro vėjas.
Po tiltu įlankos vanduo į jūrą leidos,
Už pušų jūra, šalta, nekalbi, į uolas daužės.
JŪRA
Tą naktį vėl sugrįžome
Prie kranto,
Norėdami atkurt dienos vaizdus, jausmus.
Iš tamsos
Artėjo putojantis baltas šniokštimas.
Mes rinkome žodžius.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVA IR ŽYDAI ISTORIJOS ŠVIESOJE |
|
|
|
|
Parašė ZENONAS IVINSKIS
|
I. Įvadas: trumpi metodiniai paaiškinimai. II. Žydai Lietuvos valstybėje iki jos padalinimų. III. Lietuvių ir žydų santykiai, valdant rusams (1795 - 1915). IV. Žydų vaidmuo nepriklausomoje Lietuvoje. V. Žydų genocidas 1941 - 44. VI. Baigiamosios išvados.
Paskaita XVIII Lietuviškųjų studijų savaitėje 1971 liepos 22 Stuttgart – Hohenheim
I. Įvadas: trumpi metodiniai paaiškinimai
Mūsoji tema liečia dviejų tautų, lietuvių ir žydų, santykius. Daug kartų yra buvę nagrinėti lietuvių santykiai su įvairiomis kaimyninėmis tautomis, būtent, su rusais, vokiečiais, gudais, lenkais, latviais. Kalbant apie šios rūšies santykius, turima paprastai galvoje vieną šalia kitos gyvenančias tautas. Jos esti aprėžto gyvenamojo ploto ir įvairiais būdais bendrauja per etnografinę ar valstybinę sieną. Tad galima būtų, pvz., skirti atskiras specialias studijas lietuvių politinių ar etnografinių sienų istorijai su kaimynais vokiečiais, lenkais, gudais, latviais. O kur dar įvairios tokių kaimyninių santykių formos politinėje, kultūrinėje, ūkinėje srityje?
Visai kitoje padėtyje atsiduriame, kalbėdami apie lietuvių tautos santykius su žydais. Jie gyveno diasporoje, vadinasi, stipriai išsibarstę po visą pagrindinį lietuvių tautos plotą. Tai buvo valstybinės tautos santykis su tautine mažuma, kuri šiuo atveju tesudarė vos vieną 14-ją visų gyventojų dalį. Nepriklausomojoje Lietuvoje iki 1939 m. izraelitų tikėjimo gyventojų tebuvo 7,3%. Jų staiga padaugėjo 4 procentais, kai Lietuva savitarpiniu pagalbos paktu su Sovietų Sąjunga 1939 spalio 10) atgavo savo istorinę sostinę su Vilniaus krašto dalimi. Vien Vilniuje, vadinamame "žydų Jeruzale", buvo daugiau negu 80.000 žydų, t. y. trečdalis visų miesto gyventojų. Tuo būdu Lietuvoje žydų pakilo iki 11%, kaip kitados, kad buvo buvę prieš I pasaulinį karą Kauno ir Vilniaus gubernijose, kur kas 9-10 žmogus buvo žydas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Zenonas Ivinskis (nekrologinis intarpas) |
|
|
|
 Prof. dr. Zenonas Ivinskis
1906.V.25 - 1971.XII.24
Nebesulaukė autorius savo paskutinio straipsnio, gauto spalio viduryje ir įdėto į šį artimiausią numerį. Siųsdamas straipsnį, spalio 11 laiške rašė: "už savaitės pradėsiu semestrą". Deja, bepaskaitė 6 valandas, sveikata vėl pablogėjo, ir Kūčių vakarą 20 vai. 10 min. paliko šį žemės pasaulį.
Retas kas taip žėrėjo vitaline energija ir gyvenimo džiaugsmu, kaip Zenonas Ivinskis. Džiaugtis gyvenimu visų pirma jam reiškė džiaugtis žmonėmis. Todėl turėjo tiek daug draugų. Traukė į save žmones ne pataikaudamas, o savo nuoširdžiu tiesumu, kuris leisdavo teisybę į akis pasakyti ir draugams.
Kaip tiesumas buvojo asmens pagrindinis bruožas, taip moksliniame darbe tiesa buvo jam besąlyginė norma. Nors buvo žemaitiško kietumo patriotas, neįsivaizdavo istorinės tiesos manipuliavimo nė patriotiniais motyvais. Diletantizmo plitimas jį stipriai liūdino. "Dabar matau, jog jūsų žodžiai apie nuosmukį tikrai teisingi yra buvę". Taip rašė dar 1960.XII.9 laiške. Ir vėliau ne kartą nusiskundė, kad "gyvename baisų nuosmukį su ‚karaliais‘, 'pavėluotais krikštais' etc." Stengėsi reaguoti pozityviai — pats ėmėsi atitinkamais klausimais rašyti. Kaip viename laiškų pastebėjo, "dar labiau atsirado noro rašyti, kai paskaičiau . . ." (vieną lėkštą straipsnį).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Stasys Šalkauskis lietuvių tautinės misijos raidoje |
|
|
|
|
Parašė Juozas Brazaitis
|
 1. Žmonės ir tautos su ambicija. — Ameri-
koje įprasta apie žmogų teirautis: kokia yra jo
"ambicija"? Europiečiui ambicija reiškia daugiau
neigiamą žymę — puikybę, išdidumą. Amerikiečiui
tai reiškia asmens siekimą, tikslą, užsiangažavimą
— būti prezidentu ar biznierium, Nobelio laureatu ar pilietinių teisių kovotoju ar pagaliau — hippy.
Ambicija, taip suprantama, turi praktinės žmogui reikšmės —priverčia jį įtempti visas jėgas; pasyvus laukimas virsta dinamišku veržlumu. Ir Amerikoje daugybė žmonių tokiu keliu virto savo likimo kalviais, ne likimo žaislais.
Taip suprantama ambicija turi reikšmės ir tautom. Tautos yra ne kas kita kaip tų pačių žmonių kolektyvas. Kolektyvas gali būti pasyvus, palaidas ir net pakrikęs. Bet kai tarp kolektyvo narių atsiranda bendras siekimas, jis virsta didele dinamiška jėga. Toks tautų siekimas, veržimasis į tam tikrą ateities viziją vadinamas tautine misija, tautiniu pašaukimu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
